Tas pats prisirišimas, skirtingi rezultatai
Kategorija: Šiuolaikiniai AčarijosŠrimad Bhagavatam 3.25.20
prasańgam ajaram pāśam
ātmanah kavayo viduh
sa eva sādhusu krto
moksa-dvāram apāvrtam
prasańgam — prisirišimas; ajaram — stiprus; pāśam — įsipainiojimas; ātmanah —sielos; kavayah — išsimokslinę žmonės; viduh — žino; sah eva — tas pats; sādhusu — pasišventusiems Dievo tarnams; krtah — pritaikytas; moksa-dvāram — išvadavimo durys; apāvrtam — atidarytos.
Kiekvienas išsimokslinęs žmogus labai gerai žino, kad prisirišimas prie materialių dalykų yra didžiausias dvasinės sielos įsipainiojimas. Bet tas pats prisirišimas, nukreiptas į save suvokusius bhaktas, atveria išvadavimo duris.
Šri Šrimad Bhaktivedantos Svamio Maharadžo komentaras:
Čia aiškiai pasakyta, kad prisirišimas prie vieno dalyko yra sąlygoto gyvenimo vergijos priežastis, ir tas pats prisirišimas, kai nukreiptas į kažką kitą, atveria išsivadavimo duris. Prisirišimas negali būti nužudytas; jis paprasčiausiai turi būti perkeltas. Prisirišimas prie materialių dalykų vadinamas materialia sąmone, o prisirišimas prie Krišnos ar Jo bhaktos vadinamas Krišnos sąmone. Taigi, sąmonė yra prisirišimo pagrindas. Čia aiškiai pasakyta, kad kai mes paprasčiausiai apvalome sąmonę nuo materialiosios sąmonės į Krišnos sąmonę, mes pasiekiame išsivadavimą. Nežiūrint teiginio, kad asmuo turėtų atsisakyti prisirišimo, norų nebuvimas nėra įmanomas gyvai esybei. Gyva esybė, pagal savo sandarą, turi polinkį būti prie ko nors prisirišus. Matome, kad jeigu kas nors neturi prisirišimo objekto, jeigu neturi vaikų, tada jis perkelia savo prisirišimą į kates ir šunis. Tai rodo, kad polinkis prisirišimui negali būti sustabdytas; jis privalo būti panaudotas geriausiam tikslui. Mūsų prisirišimas prie materialių dalykų pratęsia sąlygotą būvį, bet tas pats prisirišimas, kai perkeliamas į Aukščiausią Dievo Asmenį ar Jo bhaktą, yra išsilaisvinimo šaltinis.
Čia rekomenduojama, kad prisirišimas turėtų būti perkeltas link save suvokusių bhaktų, sadhu (dgs.). O kas yra sadhu? Sadhu tai ne šiaip eilinis žmogus, su šafrano spalvos rūbais ar ilga barzda. Sadhu Bhagavad-gitoje aprašomas kaip tas, kuris nesvyruojančiai užsiima dvasine tarnyste. Netgi jeigu pastebima, kad asmuo neseka griežtomis dvasinės tarnystės taisyklėmis ir reguliavimais, jeigu asmuo paprasčiausiai turi nesvyruojantį tikėjimą Krišna, Aukščiausiu Asmeniu, jis suprantamas kaip esantis sadhu. Sadhur eva sa mantavyah [Bg. 9.30]. Sadhu yra griežtai sekantis dvasine tarnyste asmuo. Čia rekomenduojama, kad jeigu žmogus kiek nors nori suvokti Brahmaną, dvasinį tobulumą, jo prisirišimas turėtų būti perkeltas link sadhu, bhaktos. Viešpats Čaitanja taip pat tai patvirtino. Lava-mātra sādhu-sańge sarva-siddhi haya: tiesiog dėl akimirkos bendravimo su sadhu, asmuo gali pasiekti tobulumą[Cc. Madhya 22.54]
Mahatma – sadhu sinonimas. Sakoma, kad tarnystė mahatmai, aukšto lygio Viešpaties bhaktai, yra dvāram āhur vimukteḥ, išsivadavimo autostrada (royal road – karališkas kelias). Mahat-sevāḿ dvāram āhur vimuktes tamo-dvāraḿ yoṣitāḿ sańgi-sańgam (Bhāg. 5.5.2). Tarnavimas materialistams turi priešingą efektą. Jeigu kas nors atlieka tarnystę grubiam materialistui, t.y. asmeniui, užsiėmusiam vien tik jutimų tenkinimu, tada bendraujant su tokiu asmeniu, atveriamos pragaro durys. Tas pats principas patvirtinamas čia. Prisirišimas prie bhaktos yra prisirišimas prie tarnystės Viešpačiui, todėl kad, jeigu asmuo bendrauja su sadhu, rezultatas bus tas, kad sadhu išmokys jį kaip tapti bhakta, Viešpaties garbintoju ir nuoširdžiu tarnautoju (servitor). Tokios yra sadhu dovanos. Jeigu norime bendrauti su sadhu, negalime tikėtis, kad jis duos pamokymų apie tai, kaip pagerinti mūsų materialią būseną, bet jis duos mums pamokymų apie tai, kaip perkirsti užsiteršimo materialiu prisirišimu mazgą ir kaip pakylėti save iki dvasinės tarnystės. Toks yra bendravimo su sadhu rezultatas. Kapila Munis visų pirma pamoko, kad išsivadavimo kelias prasideda su tokiu bendravimu.



Nitjananda Prabhu tarnavo daugybe būdų Ratha-jatros festivalyje, o po festivalio Mahaprabhu įsakė Jam grįžti į Bengaliją ir pamokslauti ten Mahaprabhu misiją. Jis pamokslavo nekreipdamas dėmesio į kastą ar tikybą, ir ypač pamokslavo tiems, kurie buvo žemesnės kastos bei labai neturtingi.