Tyra Bhakti

Author Archive

Šankaros tattva yra nepaprastai sudėtinga. Brahma-tattva paprastesnė – jis visada išlieka džyva-tattva. Kartais, kai nėra kvalifikuotos džyvos Brahmos vietai užimti, Pats Viešpats Višnu tampa Viešpačiu Brahma. Tačiau Šankara yra kitoks. Jis nėra džyva-tattva. Kur jis gyvena? Toliau už Brahmaloką. Už septynių materijos sluoksnių, anapus Viradžos, Muktidhamos, Mahalipuramos, už brahmano – ten yra Šankaros planeta. Ten jis yra žinomas kaip Sadašiva, ir jis yra višnu-tattva.

Jeigu jūs įpiltumėte ką nors rūgštaus į pieną, jis pavirs į jogurtą. Jogurtas yra ne kas kitas kaip jogurtas. Jis turi tas pačias savybes kaip ir pienas, kaip ghi ir taip toliau. Pienas gali tapti jogurtu, tačiau jogurtas pienu – ne. Toks pat yra Šankara. Jis nėra eilinė džyva. Kartais, bet labai retai, gali būti visokių priežasčių, kodėl Sadašiva negali ateiti į šį pasaulį – jeigu jis yra užsiėmęs visatos griovimu ar kuo nors panašiu. Tuo atveju džyva gali tapti Šyva, laikinai, ne visam laikui. Todėl visada pasistekite rodyti pagarbą Viešpačiui Šyvai. Skaitykite toliau čia »

Sekmadienį, sausio 28 d., buvo Šri Ramanudžačarjos išėjimo diena. Jis yra vienos iš keturių vaišnava-sampradajų (mokytojų sekų), Šri- (arba Ramanudža-) sampradajos pradininkas.

Šri Ramanudžačarja buvo ant tiek giliai įsigilinęs į Gaura-lilą (!), kad kitame gyvenime gimė kaip Viešpaties Čaitanjos atsidavęs Ananta. (Šrila Bhaktivinoda Thakuras rašo apie tai “Šri Navadvipa-mahatmjoje” (Navadvipo šlovinime)).

Skaitykite apie Šri Ramanudžačarją:

LIETUVIŠKAI

• Šri Ramanudžačarijos gyvenimo istorija.

ANGLIŠKAI

• Šrilos Gurudėvo 2000 metų katha Šri Ramanudžačarijos atėjimo dieną.

• Šri Ramanudžacrjos gyvenimo istorija arba daugiau ČIA.

• Viena istorija apie Šri Ramanudžačarją.

RUSIŠKAI

• Visų pirma, knyga “Zhizn’ Sri Ramanudžačarji” – ir dar ČIA (Paskutiniai Šri Ramanudžačarjos pamokymai).

Jt Pd,

Vilnius

Šri-šri guru gaurangau džajatah !

Mieli Bhaktai, Priimkite Dandavatus. 2007 m. sausio 22 d. į Lietuva pirmą kartą atvyksta vienas ryškiausiu mūsų Šrilos Gurudevo (Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo) pamokslautojų, Šripad Bhaktivedanta Tridandis Maharadžas.

Šį kartą Maharadžas viešės Vilniuje nuo sausio 22-os iki 26-os dienos. Skaitykite toliau čia »

“Vieną dieną baigęs klausytis Šrimad Bhagavatam, Mahaprabhu sėdėjo ant smėlio Čataka Parvatoje, kurią Jis laikė Govardhana. Jis pasakė Gadadhara Panditui, “Gadadhara, noriu tau duoti pačią vertingiausią Savo nuosavybę. Ar priimsi ją?” Kai Gadadhara Panditas sutiko, Mahaprabhu pasakė, “Tai mano širdies nuosavybė.” Jis pradėjo kapstyti smėlį ir pasakė, “Čia yra Mano prana-dhana (Mano gyvybės mylimiausias turtas).” Būdamas Šrimati Radhikos nuotaikoje Jis atidengė Gopinatho galvą ir karūną, o kiti padėjo atidengti Jo pavidalą. Tada Mahaprabhu paprašė Šri Gadadhara Pandito, “Paimk Jį ir tarnauk Jam visą savo gyvenimą.”

“Savo pasitraukimo iš šio pasaulio metu Mahapaprabhu įėjo į Tota-Gopinatha dievybę. Mahaprabhu paliko šį pasaulį būdamas 48 metų, kai Gadadhara Panditui buvo 47. Dėl milžiniško išsiskyrimo jausmo, Gadadhara Panditas labai greitai tapo panašus į senuką ir taip pat išėjo. Krišnos žaidimuose mes matom, kad Sudamos Vipros žmona atrodė visai kaip senutė. Ji buvo jauna, tačiau labai plona ir sudžiūvusi tarsi senutė, beveik be krūtinės ir neišvaizdi. Ji buvo beveik kaip skeletas. Panašiai, ir Šri Gadadhara Panditas, būdamas išsisikyrimo nuo Mahaprabhu nuotaikoje, galėjo taip atrodyti.”

- Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

• Pilną straipsnį skaityti čia >>>

Bhagavanas Šri Krišna apsireiškė šiame pasaulyje šabda-brahma (transcendentinio garso) forma. Šabda brahma Šri Hari yra nirguna – materialių savybių visiškai neturinti būtybė. Mes, žmonės, esame gimę šiame pasaulyje iš materialių gamtos gunų (modusų) ir todėl nepajėgiame nei suvokti Jo, nei patirti Jo beribės šakti bei saldumo. Gimusios iš materialių gunų, mūsų materialios juslės yra specifiškai pajėgios patirti tiktai materialius pavidalus, skonį, kvapą, garsą bei prisilietimą. Jutimai – substancija, gimusi iš materialių gunų – negali mums padėti priartėti prie būtybės, esančios anapus gunų – prie Bhagavano. Todėl šiomis materialiomis juslėmis patiriame tiktai pasaulietinius ir laikinus objektus. Skaitykite toliau čia »