Tyra Bhakti

Author Archive

1949 metais Šri Šrimad Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis Maharadžas drauge su savo Dievo-broliais bei mokiniais Ajodjoje laikėsi kartika-vratos (kartikos mėnesio įžadų). Annukutos-mahotsavos proga jis pristatė šią trumpą paskaitą. Paimta iš 1949 metų 10 leidinio “Šri Gaudija Patrikos”

Šruti raštuose yra mantra, kuri teigia: annam vai brahma* – grūdas (anna) yra tapatus aukščiausiai transcendentinei būtybei (brahma-vastu). Šruti reikia suprasti per vivad-rudhi-vritti, nuoseklų tiesioginės reikšmės studijavimą.

Jeigu mes tarsime, jog mantra paprasčiausiai nurodo bendrą žodžio “anna” [grūdo] reikšmę, tas tik dar labiau padidins mūsų troškimą mėgautis šiuo pasauliu ir dar labiau tolins mus nuo Krišnos, kas yra tipiška tokioms sąlygotoms sieloms, kaip mes. Grūdas [anna], kilęs iš materialios gamtos, niekaip negali būti laikomas transcendentine substancija [brahma]. Tačiau maistas, pasiūlytas Šri Hari, yra “brahma-vat-nirvikaram hi yatha visnu-stathaiva tat – nesiskiriantis nuo brahmos, nepaliestas jokios transformacijos; patsai Šri Višnu”.

Transcendentinė esybė tikrai yra brahma, kuri garso vibracijos pavidalu [šabda] yra priimama per ausis. Dėl tos priežasties tas garsas yra žinomas kaip šabda-brahma. Tokiu pat būdu, anksčiau minėtoje mantroje “anna-brahma” žodis “anna” gali reikšti tiktai hari-kathą, nes hari-katha suteikia sielai dvasinį pasitenkinimą ir peną bei pašalina sielos alkį. Jeigu mes priimsime transcendentinę anną, arba hari-kathą, mūsų siela atsigaus ir pagyvės, bręsdama į pilną žydėjimą. Vien tik šitai yra tiesioginis Bhagavano (Aukščiausio Dievo Asmens) prasadas arba malonė. Priimti hari-kathą kaip savo tikrąjį bhagavat-prasadą mes turėtume paversti savo tikslu.

Ši anna hari-kathos pavidalu tikrai yra Transcendentinė Būtybė [brahma], kadangi hari-katha yra Šri Hari. Tobulos filosofinės Vedų išvados patvirtina, jog žodžio “brahma” reikšmė yra priskiriama Viešpačiui Višnu. Praeities mahadžanai (didieji išminčiai) kartu su guru-varga (mokytojų seka), paversdami anna-kutos kalną į hari-kathą, priverčia Šri Šri Radha-Govindos mėgavimosi jutimus [go] išsiplėtoti [vardhana] nesibaigiančiai naujais būdais. Tokiu būdu jie garbino Šri Šri Radha-Govindą. Šiandien, sėkmę nešančią Šri Govardhano pudžos bei Annukuta mahotsavos dieną, vienintelis mūsų užsiėmimas yra šlovinti Šri Šri Radha-Govindą.

Šri Govardhanas yra geriausias Šri Hari tarnas. Hari-dasja-varja. Nors Govardhanas yra ašraja-vigraha, meilės Krišnai šaltinis, bhaktai jį laiko višaja-vigraha, tos meilės objektu. Kitaip sakant, Pačiu Krišna. Gandaki-šila arba šalagrama-šila yra tiesiogiai garbinama kaip Viešpats Narajana. Tokiu pat būdu Govardhano šilai yra lenkiamasi kaip Pačiam Krišnai. Govardhana-dharis (Šri Krišna, pakėlęs Govardhano kalną) ir Govardhana yra vienas ir tas pat Asmuo. Tačiau tas neprilyginamas stiprus godumas patenkinti Krišnos jutimus [go] yra žinomas kaip krišna-kama arba krišna-priti, iškelianti [vardhana] Jį į naujas ekstazės aukštumas, iš tikrųjų atspindi Govardhaną.

Vietoj to, kad atlikti pusdievių, tokių kaip Indra, garbinimą, mes privalome garbinti Govardhaną visais įmanomais būdais. Tokie yra tikrieji “Šrimad-Bhagavatam” pamokymai.

* Ruddhi-vritti reikšmė yra “tiesioginė arba pirmaeilė reikšmė”. Kai po šio termino seka būdvardis vidjat, jis tampa “ezoterine tiesiogine reikšme”.

//Paimta iš “The Rays of Harmonist”.

[Tęsinys] Kokia yra kenčiančio bhaktos, tokio kaip Satjavrata Munis, maldos prigimtis? Jeigu mes meldžiamės tokiu būdu, tai tik maldaudamio palengvėjimo nuo kančios, kurią suteikia gimimo ir mirties vandenynas. Tačiau jo malda buvo motyvuota ne materialios kančios, o nesutaikomų išsiskyrimo nuo Krišnos jausmų.

Kai Satjavrata Munis sako “duhka-jalabdhu-magnam – aš skęstu kančios ir širdgėlos vandenyne”, jis turi omeny, jog jis yra vienas pats, be sadhu-sangos. Satjavrata Munis žino, jog bendravimas su bona fide Vaišnavu suteikia Krišnos dašaną. Tačiau dabar jis sielojasi dėl to, nes nėra sadhu-sangoje, ir dėl to negaus Krišnos daršano.

Tačiau mes neskiriame jokios svarbos sadhu-sangai, netgi jeigu ji ir yra prieinama. Bet mes turėtume. Be sadhu malonės mes negalime pasiekti krišna-premos, ypač tokio “kalibro” premos, kaip Motinos Jašodos vatsalijos. Mes turėtume melstis: “krpa-drsti-vrstyati-dinam batanu – maloniai suteiki Savo žvilgsnį man. Tas Tavo žvilgsnis turėtų būti bepriežastinis, nes aš jaučiuosi beviltiškas, be sadhu-bhadžanos“. Šrila Raghunatha dasa Gosvamis ir kiti išaukštinti Vaišnavai meldžiasi tokiu pat būdu. Šrila Rūpa Gosvamis savo “Stava-maloje” meldžiasi:

pracinanam bhajanam-atulam duskaram srnvato me
nairasyena jvalati hrdayam bhakti-lesalasasya
visvadricim-agha-hara tavakarnya karunya-vicim
asa-bindu ksitam-idam upaity-antare hanta saityam

“O Aghasuros nugalėtojau, nuodėmių naikintojau! Kai aš klausausi kaip nepaprastai griežtai savo sadhaną ir bhadžaną atliko Šri Šuka ir Ambariša Maharadžas anais laikais, tada mano širdis, kurioje nėra net bhakti pėdsako, prisipildo sąžinės graužimu ir beviltiškumu. Kadangi kadangi niekada nesugebėsiu atlikti tokios sudėtingos sadhanos ir bhadžanos, aš jaučiu, jog niekada nepasieksiu Tavo lotoso pėdų. Tačiau kai regiu malonės bangas, kurias tu išsklaidai po visur – nuo pat Brahmos žemyn iki pačių baisiausių nusidėjėlių – mano širdis vėl apsiramina, ir ją nušviečia vilties spindulys”.

(“Tri-bhangi-pančakam” 2)

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Gopinatha
Šrila Bhaktivinoda Thakuras

gopinatha, mama nivedana suna
visayi durjana, sada kama-rata, kichu nahi mora guna (1)

O Gopinathai, prašau išklausyti mano prašymą. Aš esu nedoras materialistas, priklausomas nuo materialių troškimų, ir neturiu jokių gerų savybių.

gopinatha, amara bharasa tumi
tomara carane, lainu carana, tomara kinkara ami (2)

O Gopinathai, Tu esi mano vienintelė viltis. Todėl aš ieškau Tavo lotoso pėdų prieglobsčio. Aš esu Tavo tarnas.

gopinatha, kemane codhibe more
na jani bhakati, karme jada-mati, padechi samsara-ghore (3)

O Gopinathai, kaip Tu išvalysi mano širdį nuo nedorybių? Aš nežinau, kas yra atsidavimas, ir mano protas visada paniręs į vaisius duodančią veiklą. Aš nukritau į šią tamsią ir pragaištingą materialią egzistenciją.

gopinatha, sakali tomara maya
nahi mama bala, jnana sunirmala, svadhina nahe e kaya (4)

O Gopinathai, viskas čia yra Tavo iliuzinė energija. Aš neturiu jėgų ar dvasinių žinių, ir šis kūnas nėra nepriklausomas ar laisvas nuo materialios gamtos.

gopinatha, niyata carane sthana
mage e pamara, kadiya kadiya, karahe karuna dana (5)

O Gopinathai, ši apgailėtina siela, graudžiai verkianti, meldžia amžinos vietos prie Tavo lotoso pėdų. Prašau, suteik jai Savo malonę.

gopinatha, tumi to’ sakali para
durjane tarite, tomara cakati, ke ache papira ara (6)

O Gopinatai, Tu gali padaryti bet ką, ir dėl to Tu turi galią išvaduoti visus nusidėjėlius. Ar yra kas kitas dar labiau kritęs, negu aš?

gopinatha, tumi krpa-paravara
jivera karane, asiya prapance, lila kaile su-vistara (7)

O Gopinathai, Tu esi bekraštis malonės vandenynas. Nusileisdamas į šį pasaulį, Tu atlieki Savo žaidimus kritusių sielų naudai.

gopinatha, ami ki dose dosi
asura sakala, paila carana, vinoda thakila basi’ (8)

O Gopinathai, aš esu toks nuodėmingas, kad nežiūrint į tai, jog visi demonai pasiekė Tavo lotoso pėdas, šis Bhaktivinoda pasiliko skęsti materialioje egzistencijoje.

namo deva! damodarananta visno!
prasida prabho! duhkha-jalabdhi-magnam
krpa-drsti-vrstyati-dinam batanu
grhanesa! mam ajñam edhy aksi-drsyah (6)

Aš skiriu Tau savo nusilenkimus, o Deva! Bhakta-Vatsala Damodara! O Ananta, kurio valdžioje yra milijonai galių! O visa persmelkiantis Višnu! O mano valdove! O aukščiausias nepriklausomas Iša! Prašau būki patenkintas manimi! Aš beviltiškai skęstu sielvarto vandenyne – pralieki Savo žvilgsnio malonės lietų šitai atsidavusiai sielai, man, kuris yra taip apgailėtinai kritęs, ir suteiki man Savo tiesioginį daršaną.

(Šri Damodaraštakam 6)

Paskendęs šioje maldoje, Satjavrata Munis verkė išsiskyrime ir meldėsi: “Kaip aš pamatysiu šią nepaprastai gražų, kvepiantį, minkštą ir saldų veidą?“ Jis svarstė apie tai kurį laiką ir priėjo išvados, kad jeigu jis neatliks nama-sankirtanos, jam nepavyks patenkinti Krišnos. Jeigu Krišna nebus patenkintas, tada Jis niekada neapreikš Savo mielo veido. Dėl to Satjavrata Munis sudėjo šią maldą. Yra tokia daugybė sadhanų, ir visos jos pagrinde turi būti lydimos nama-sankitanos, ypač Kali-jugoje. Bet kokia bhakti, atliekama be nama-sankirtanos, neduos jokių vaisių.

Kirtana yra daugybės tipų: nama-kirtana (Krišnos vardų kartojimas), guna-kirtana (kalbėjimas apie Jo savybes), rūpa-kirtana (kalbėjimas apie Jo pavidalą), lila-kirtana (Jo žaidimų aptarimas) bei parikara-kirtana (Jo palydovų šlovinimas). Iš visų jų nama kirtana yra pati aukščiausia. Šrila Sanatana Gosvamis tai patvirtina Brihad-bhagavatamritoje (2.3.158)

krsnasya nama-vidha-kirtanesu
tan-nama-sankirtanama eva mukhyam
tat-prema-sampat-janane svayam drak
saktam tatah srestha-tamam matam tat

Nama sakirtana yra svarbiausia iš visų rūšių Krinšos kirtanų. Ji yra laikoma pranašesne todėl, kadangi nama-sankirtana turi galią iš karto iššaukti premos turtą.

Šri Krišnos vardai esti dviejų tipų: pirmaeiliai (mukhya) ir antraeiliai (gauna). Tarp visų pirminių vardų, Jo Vradžos vardai, tokie kaip Jašoda-nandana, Nanda-nandana, Šjamasundara, Radha-ramana, Radha-Govinda, Radha-Gopinatha ir Madana-Mohana yra patys viršiausi. Kartodami juos mes pasieksime visą tobulybę. Skaitykite toliau čia »

[Tęsinys] Avykta-nitair, vrtam kuntalam snighda-raktais (Šri Damodaraštakam). Krišnos lotoso veidą dengia Jo blizgantys garbanoti plaukai, kurie yra avyakta-nilair. Joks materialus žodis negali tinkamai apibūdinti šį grožį. Avyakta-nilair reiškia parama-šyamal, arba “ekstremaliai juodai mėlynas”. Snigda reiškia “labai švelnūs ir blizgantys”, raktaš reiškia “rausvi”, o kuntala yra “garbanoti”. Bimba-raktadharam – Jo lūpos primena bimbos vaisių. Bimbos vaisius yra nepaprastai minkštas. Jeigu šiek tiek suspausti vaisių, iš karto ištrykšta sultys iš po žievės. Panašiai, jeigu šiek tiek paspausti Krišnos lūpas – ima tekėti nektaras. Jo juodi ir nepaprastai gražūs garbanoti plaukai yra tarsi milijonai kamanių dūzgančių aplink Krišnos veidą, kurį pastoviai bučiuoja gopya - Motina Jašoda. Anot Šrilos Sanatanos Gosvamio, gopya taip pat reiškia Šrimati Radhiką. Joms abiems nepaprastai pasisekė, labai labai pasisekė. Jis aiškina, jog gopės meldžia turėti tokią pačią sėkmę, kaip Krišnos auskarai, kurie visą laiką gali bučiuoti Krišnos žandus. Satjavrata Munis meldžiasi: “Aš trokštu, kad tas Krišnos veidas, kuris yra vėl ir vėl bučiuojamas Motinos Jašodos, visam laikui apsireikštų mano širdyje – ne tik šiame gyvenime, bet amžinybei”.

Satjavrata Munis mąstė: “Motinai Jašodai taip pasisekė! Ką per askezes ji praėjo tam, kad dabar ji gali bučiuoti Krišnos žandus? Kokioje šventoje tirthoje ji maudėsi? Kam ji dosniai skyrė labdarą?”

Krišnos forma tarsi žaibas apsireiškė Satjavratos Munio širdyje vienam akimirksniui, ir jis prarado sąmonę. Pabudęs jis ėmė raudoti ir aprašė tai, ką matė savo samadhi-daršane – Krišnos grožį. Jeigu mes bandytume aprašyti Jį, tas aprašymas gautųsi labai netikslus. Jį aprašyti galėtume tik tada, jeigu būtume matę Krišną netgi vieną akimirksnį. Tačiau netgi tada jokie materialūs žodžiai netiktų.

Todėl Satjavrata Munis sako lakša-labhaih - “man nereikia milijono palaiminimų, aš noriu tiktai kad Tavo vienintelis ir nepakartojamas veidas apsireikštų mano širdyje”.