Author Archive
2008 spalio 24d.
| 
Autorius: 
idam te mukhambhojam avyakta-nilair
vrtam kuntalaih snigdha-raktais ca gopya
muhus cumbitam bimba-raktadharam me
manasy avirastam alam laksa-labhaih
“O Deva! Tegul Tavo lotoso žiedą primenantis veidas, kuris yra dengiamas juodomis blizgančiomis garbanomis, kuris vėl ir vėl yra bučiuojamas Motinos Jašodos, ir kurį puošia raudonos tarsi bimbos vaisius lūpomis, visada išlieka matomas mano širdyje – visi kiti milijonai pasiekimų yra visiškai beverčiai.”
Satyavrata Munis meldėsi: “Tu gali suteikti milijonus palaiminimų, nes Tu esi valdovas tų, kurie juos teikia pirmoje vietoje. Tačiau aš nieko nenoriu iš Tavęs išskyrus vieną palaiminimą, kad Tavo mielas apsiverkęs veidas tuo momentu, kai Motina Jašoda valdo Tave per prema-bhakti, apsireikštų mano širdyje”.
Tai yra vatsalija-raganugos bhakto (tas, kuris siekia pasiekti spontaniškos atsidavimo tėvystės meilės nuotaikoje) malda, dėl to tai yra nepaprastai aukštas sentimentas. Tokie bhaktos yra labai reti. Tokia prema gali būti pasiekta tik per Motionos Jašodaži, kuri yra tikrasis nedalijamas vatsalijos-rasos įsikūnijimas (akanda-murti), malonę. Asmuo gali atlikti sadhana-bhakti milijonais būdų, pradedant šravana, kirtana ir višnu-smarana, tačiau jeigu kas nėra vadovaujamas Šrimati Jašodos, tie negali pasiekti tokios premos.
Krišna negali suteikti vatsalija-premos, kadangi Jis jos neturi; Jis paprasčiausiai mėgaujasi priimdamas ją. Motina Jašoda yra originalios ir nedalijamos vatsalija-rasos vandenynas. Jeigu mes trokštame turėti tokį prisirišimą bei meilę kaip jos, tai galima gauti vien tik iš Motinos Jašodos, ne iš Krišnos. Krišna gali suteikti savo galią, tačiau Jis negali duoti tokios premos. Tai reiškia, jog Krišnoje kažko trūksta.
Būtent dėl šios priežasties Jis pasiskolino Šrimati Radhikos nuotaiką ir apsireiškė šiame pasaulyje Šri Čaitanijos Mahaprabhu pavidale. Kodėl Jam reikėjo priimti Šrimati Radhikos nuotaiką? Krišna yra Savo mylinčių bhaktų višaja (visaya – besimėgaujantis objektas). Jis nėra ašraja, šios mėilės šaltinis. Krišna norėjo patirti emocijas tų, kas turi tą premą. Mes turime ieškoti prieglobsčio pas tuos, kas yra tos premos šaltinis, jeigu norime pasiekti bet kokią rasą – šantą, dasją, sakhją, vatsaliją ar madhuriją.
Dėl tos priežasties Satjvarata Munis meldėsi Krišnai, kad Jo Bala-gopalos forma apsireikštų jo širdyje. Daršana širdyje priklauso nuo Krišnos bei Jo atsidavusių malonės. Be jų malonės jūs negalėsite pasiekti tokios premos.
Kategorijoje: BV Narajana Maharadžas | 
Žymės: Damodara, Damodaraštakam, prema, rasa, vatsalija | 
Komentarų nėra »
varam deva! moksam na moksavadhim va
na canyam vrne ’ham varesad apiha
idam te vapur natha! gopala-balam
sada me manasy avirastam kim anyaih (4)
O Deva! Nors tu ir gali išpildyti bet kurį troškimą, aš Tavęs neprašau išsilaisvinimo, amžino gyvenimo Vaikunthoje ar bet kokio kito palaiminimo [kurie gali būti pasiekti atlaikant devynis bhakti procesus. O Natha! Teišlieka Tavo piemenuko pavidalas amžinai apreikštas mano širdyje – kokią naudą gali suteikti bet koks kitas palaiminimas?
Satyavrata Munis meldžiasi kad Krišna amžiams apsireikšų jo širdyje kaip Bala-Gopala. Šrila Sanatana Gosvamis savo komentare apie šį Damodaraštakam posmą knygoje “Dig-daršini” duoda nežymią, tačiau dar negalutinę užuominą, jog Krišnos daršana širdyje yra aukščiau už Jo daršaną akimis tiesiogiai. Apie tai jis detaliai nagrinėja savo “Brihad-bhagavatamritoje”. Mano Gurudeva, nitya-lila praviša om višnupada Šri Šrimad Bhaktipragjana Kešava Gosvamis Maharadžas visa tai surinko iš “Brihad-bhagavatamritos” ir pavettė tai į pastabą savo leidinyje “Dig-daršana tika”.
Mes Krišną norime regėti šiomis akimis, tačiau paprastos mirtingos akys negali priimti Krišnos, kuris yra sat-čid-ananda (amžino, visažinio ir palaimingo), daršano. Šie kūnai yra sudėti iš penkių materialių elementų – žemės, vandens, ugnies bei eterio. Materialios akys negali matyti netgi mūsų pačių sielos, ką jau bekalbėti apie Supersielą. išvada yra ta, jog mes turime stengtis Krišną matyti ne šiomis akimis, bet savo ausimis.
Šri Krišna nama sankirtana yra geriausias būdas pasiekti krišna-premą. Brihad Bhagavatamritoje (2.4.7) Šrila Sanatana Gosvamis parašė sekantį posmą.
sri krsna gopala hare mukunda
govinda he nanda-kisora krsna
ha sri-yasoda prasida
sri-ballavi-jivana radhikesa
“O Šri Krišna, Gopala, Hari, Mukunda, Govinda, o Nandos sūnau, Krišna! O Jašodos sūnau! Gopių gyvenime! Radhikos Valdove!! Prašau, būk patenkintas manimi!”
Asmuo, kuris kartoja Šri Krišnos vardus, tačiau nepasiduoda gopų bei gopių vadovavimui, negali pasiekti vradža-premos. Tai reikia įsiminti ir suprasti. Jeigu mes nestebėsime Motinos Jašodos bei vradža-gopių premos Krišnai ir kaip ji valdo Jį, tada mes jos niekada nepasieksime. Kaip sako Šrila Sanatana Gosvamis, “Vradža-prema yra labai reta”.
Prie viso to, mes turime pasistengti suprasti nurodymą, kuris suteikia mums kvalifikaciją tyrai kartoti, ir turime pasistengti laikytis jo.
trnad api sunicena taror api sahisnuna
manina manadena kirtaniyah sada harih
“Kartoti Šventą Šri Hari Vardą reikia pastoviai bei laikant save mažiau reikšmingu už žolės stiebelį, ant kurio visi trypia, būti nuolankesniais už medį, nesiekti jokios pagarbos sau bei siūlyti pagarbą visiems kitiems atitinkamai atitinkamai pagal jų poziciją”.
(Šikšaštaka 3)
Yra svarbu laikytis šio nurodymo pradinėse stadijose, tai visų svarbiausia. Mes negalime šokinėti arba sėkmingai praktikuoti neturėdami pakankamai kvalifikacijos. Privalome žinoti visus tuos nurodymus, tokius kaip Šri Upadešamritos, pradedant nuo vačo vegam.
Aš prisimenu Krišnos žaidimą Dvarakoje, kur Krišna moko savo sūnus ir ir sūnėnus kaip elgtis, kad krišna-prema ateitų. “Privalote elgtis labai mandagiai bei nuolankiai su bhaktais“, pasakė Jis. “Nesupykdykite jų, o jeigu netyčia taip jau atsitiko, ir jie jus prakeikė kokiu nors būdu, privalote išlikti romiais bei tyliais. Jokiu būdu nesupykite ir nebandykite atkeršyti”.
Jeigu norite įgyti tokias nuotaikas, ir trokštate amžinai tarnauti Krišnai Vradžoje, taip pat turėsite laikytis taisyklių, tokių kaip ši:
yadiccher avasam vraja-bhuvi sa-raga prati-janur
yuva-dvandvam tac cet paricaritum arad abhilaseh
svarupam sri rupa sa-ganam iha tasyagrajam api
sphutam premna nityam smara nama tada tvam srnu manah
“O mano brangus prote! Sakau tau, jei trokšti gyventi Vradžoje ir pelnyti ragatmika-bhakti, jei nori asmeniškai tarnauti amžinai jaunai Dieviškajai Porai, Šri Radha-Krišnai, gimimas iš gimimo turi nuolat kuo aiškiausiai atsiminti ir su didžiausia meile lenktis Šri Svarūpai Damodarai Gosvamiui, Šri Rūpai Gosvamiui, jo vyresniajam broliui Šri Sanatanai Gosvamiui ir visiems kitiems Šri Čaitanjos Mahaprabhu malonę pelniusiems Jo palydovams.”
Kol mes nesilaikysime šių taisyklių, tol Nama Prabhu naprekš savo svarūpos bei visos rasos mūsų širdyse.
Kaip mes turėtume verkti? Šri Čaitanija Mahaprabhu davė nurodymus šeštoje Šri Šikšaštakos šlokoje:
nayanam galad-asru-dharaya
vadanam gadgada-ruddhaya gira
pulakair nicitam vapuh kada
tava nama-grahane bhavisyati
“O Viešpatie, kada ašaros tekės iš mano akių upeliais, mano balsas lūžinės ir visi plaukai stovės piestu kai aš kartosiu Tavo vardus?”
“Kada aš taip graudžiai verksiu kartodamas vardus Hare Krišna, Radha-Govinda arba Vrindavanešvari?” Verkti štai taip yra mūsų dharma, visų religijos principų esmė. Vieną dieną tie, kurie nuoširdžiai ir tikrai jaučia tokį išsiskyrimą, taip pat mūsų Gurudeva bei guru-paramprara suteiks mums malonę ir tada galėsime suvokti šį faktą. Tokia yra tikroji mūsų malda, o kol meldžiamės, nuotaika turėtų būti tokia: “tava nama-grahane bhavisyati – kada aš raudosiu kartodamas harinamą ir prisimindamas Jūsų žaidimus?” Tie, kuriems labiausiai pasisekė, gali sielotis, verkti ir maldauti tokių nuotaikų bei jas patirti.
Kai švelniai ištariame, kartojame arba meldžiamės harinamai, arba paprasčiausiai prisimindami harinamą, mes turėtume jausti išsiskyrimą. Jeigu to dar nedarome, tada turėsime palaipsniui tokią nuotaiką praktikuodami sadhana-bhakti. Kai mes skaitysime apie Šri Čaitanijos Mahaprabhu bei Jo palydovų žaidimus, vieną gražią dieną jų išsiskyrimo nuotaikos įeis ir į mūsų širdis, ir tada galėsime jas patirti. Realizacija yra Šri Gurudėvos prisiminimo vaisius; dėl to mes visada turėtume prisiminti jį. Jeigu nesuprasime Gurudevos malonės, tada nesuprasime nieko iš viso.
Mūsų Aukščiausiasis Tikslas
Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvatis Thakuras Prabhupada rašo, jog susitikimas ir išsiskyrimas yra kartu amžinai. Tiktai tas asmuo, kuris turi šiokią tokią vipralambhos (išsiskyrimo) realizaciją gali iš tiesų mėgautis sambhoga-lilas (Radhos ir Krišnos susitikimas) ir tarnauti. Tas, kas neragavo vipralambhos, negali ragauti sambhogos-lilos. Pagrindins tikslas, mūsų aukščiausias sadhana-bhadžanos siekis yra suvokti išsiskyrimo nuotaiką. Jeigu tai pasieksime, visa kita galima lengvai realizuoti.
~~~ Pabaiga ~~~
// Ši paskaita “Viraha Bhadžana” versta iš 2005 metų Harmonisto (“The Rays of Harmonist”) Kartikos mėnesio leidinio.
Kategorijoje: BV Narajana Maharadžas |
Žymės: Guru, išsiskyrimas, malonė, tikslas |
Komentarų nėra »
Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.
Sudėjo Satjavrata Munis kalbėdamas su Narada Muniu ir Šaunaka Rišiu (Padma Puranoje)
namamisvaram sac-cid-ananda-rupam
lasat-kundalam gokule bhrajamanam
yasoda-bhiyolukhalad dhavamanam
paramrstam atyam tato drutya gopya (1)
Aš garbinu aukščiausiąjį Išvarą Šri Krišną, kurio pavidalas yra sat-čit-ananda, kurio makaros pavidalo auskarai supasi virš Jo žandų, kuris yra pats puošniausias transcendentinėje Gokulos dhamoje, kuris, kadangi sudaužė jogurto puodynę, labai bijosi savo motinos ir dėl to vikriai nušokęs nuo medinių girnų greitai bando pabėgti, ir kuris, vejamas Jašodos iš paskos, yra galų gale nutvertas iš už nugaros.
rudantam muhur netra-yugmam mrjantam
karambhoja-yugmena satanka-netram
muhuh svasa-kampa-tri-rekhanka-kantha-
sthita-graiva-damodaram bhakti-baddham (2)
Aš garbinu tą Damodarą, kuris, bijodamas lazdos Jo motinos rankoje, verkia ir vis trinasi Savo akis su abejom lotoso rankutėm, kurio žvilgsnis išreiškia nepaprastą baimę, kurio kūkčiojimas priverčia šokinėti brangakmenių ir perlų vėrinį, kabantį ant jo kaklo, pažymėto trijomis linijomis, ir kurio pilvas yra surišamas tik Jo motinos atsidavimo dėka.
itidrk sva-lilabhir ananda-kunde
sva-ghosam nimajjantam akhyapayantam
tadiyesita-jñesu bhaktair jitatvam
punah prematas tam satavrtti vande (3)
Savo vaikystės žaidimais, tokiais kaip šis, Jis nuolat nardina Gokulos gyventojus tyros palaimos baseinuose, ir per juos Jis praneša visiems atsidavusiems, norintiems pažinti Jo aukščiausios didybės bei turtų pusę, jog Jis gali būti nugalėtas tiktai tų, kurie yra visiškai laisvi nuo aišvarijos (didybės) pažinimo – dar kartą ir dar kartą su didžiausia meile aš garbinu tą Damodarą Šri Krišną.
varam deva! moksam na moksavadhim va
na canyam vrne ’ham varesad apiha
idam te vapur natha! gopala-balam
sada me manasy avirastam kim anyaih (4)
O Deva! Nors tu ir gali išpildyti bet kurį troškimą, aš Tavęs neprašau išsilaisvinimo, amžino gyvenimo Vaikunthoje ar bet kokio kito palaiminimo [kurie gali būti pasiekti atlaikant devynis bhakti procesus]. O Natha! Teišlieka Tavo piemenuko pavidalas amžinai apreikštas mano širdyje – kokią naudą gali suteikti bet koks kitas palaiminimas? Skaitykite toliau čia »
