Tyra Bhakti

Author Archive

[Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas:] Šrila Sanatana Gosvamis klausė Šri Čaitanijos Mahaprabhu: “Aš atėjau į šį pasaulį, tačiau nežinau, kas toks esu. Kas esu aš?” Prašau perskaitykite Šrilos Bhaktivedantos Svamio Maharadžo vertimą ir paaiškinimus.

[Mokinys skaito:] Šri Čaitanja Čaritamrita, Madja-lila, 20 skyrius, tekstai 102-103:

‘ke ami’, ‘kene amaya jare tapa-traya’
iha nahi jani–’kemane hita haya’
‘sadhya’-'sadhana’-tattva puchite na jani
krpa kari’ saba tattva kaha ta’ apani”

Šrilos Bhaktivedantos Svamio Prabhupados vertimas: “Šiame postme Šrila Sanatana Gosvamipada klausia Šri Čaitanijos Mahaprabhu: “Kas toks esu aš? Kodėl aš turiu kęnsti trijų rūšių kančias? Jeigu aš to nežinau, kaip aš galiu turėti kokios nors naudos? Iš tikro ar nežinau kaip teirautis apie sadhją, gyvenimo tikslą bei sadhaną - procesą šiam tikslui pasiekti. Prašau, būk maloningas man ir paaiškink šias tiesas.”

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Kodėl Šrila Sanatana Gosvamis uždavė šį klausimą? Jis klausė vien tik mūsų labui. Iš tikro niekas iš mūsų nežino, kokia yra mūsų dvasinė poziciją. Kai kurie mūsų galvoti: “Aš esu Iša Prabhu”, kitas gavloja: “Aš esu Kešava Prabhu”, treti save laiko vienu ar kitu asmeniu.

Mahaprabhu atsakė Sanatana Gosvamiui: “Tu žinai viską, tačiau šį klausimą tu užduodi vien tik kitų labui.  Nors sadhu, šventa asmenybė, viską žino, tačiau jis išlieka nuolankus ir bando patvirtinti savo pareiškimą teiraudamasis iš aukštesnių autoritetų.

krsna-sakti dhara tumi, jana tattva-bhava
jani’ dardhya lagi’ puche,-sadhura svabhava

Tu tikrai žinai visus tuos dalykus, kadangi tu turi Viešpaties Krišnos galias. Tačiau sadhu prigimtis yra teirautis. Žinodamas visus tuos dalykus, sadhu vis tiek teiraujasi vardan tikslumo.

Šri Čaitanja Čaritamrita, Madja-lila, 20.106

Mahaprabhu atsakė: “Tu ne visai esi Sanatana, ta prasme kad tu skiriesi nuo savo fizinio kūno.”

Ką išvertė Šrila Prabhupada?

[Mokinys skaito:] Šri Čaitanja-čaritamrita, Madhja-lila, 20.108-108

jivera ‘svarupa’ haya—krsnera ‘nitya-dasa’
krsnera ‘tatastha-sakti’ ‘bhedabheda-prakasa’
suryamsa-kirana, yaiche agni-jvala-caya
svabhavika krsnera tina-prakara ‘sakti’ haya

“Gyvosios esybės konstitucinė pozicija yra būti amžinu Krišnos tarnu, kadangi ji yra ribinė Krišnos energija – manifestacija, tuo pačiu panaši ir besiskirianti nuo Viešpaties, tarsi molekulinė saulės šviesos arba laužo ugnies dalelytė. Krišna turi 3 skirtingas energijas.”

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Šri Čaitanija Mahaprabhu paaiškino: “jivera svarupa haya krsnera nitya dasa.” Pagal dvasinę konstituciją, viskas, kas turi gyvybę – įtraukiant žmones, paukščius, žvėris, medžius, vijoklius, netgi mažus kirminus bei vabzdžius – yra amžini Viešpaties Krišnos tarnai. Tame nėra jokios dvejonės, ir tai yra pritaikoma mums taip pat.

Tada Jis pasakė: krsnera tatastha sakti – visos sielos yra Viešpaties ribinės energijos (tatastha-šakti) transformacija. Jos nėra tiesioginės Jo malonumo galios (hladini-šakti) ar pažinimo galios (samvit-šakti), kurios yra Krišnos svarūpa-šakti (Jo vidinė energija), manifestacija. Dėl to sielos nėra Krišnos tyra svarūpa-šakti.

//Paimta iš paskaitos Badžeryje, JAV, 2000 m. birželio 2d.

Šrila AC Bhaktivedanta Svamis Prabhupada 1965 metais į Ameriką atvyko kaip “agresorius.” Kova prieš iliuziją yra aukščiausia tarnystė žmonijai. Šio karo kaina yra absoliutus nuolankumas, nes šio pasaulio sielos nėra dėkingos ir suvokiančios, nes jos domisi tik pačios savimi. Tačiau atpildas yra didžiulis. Tai yra sielos kilnybė. Toks buvo Jo Dieviškos Malonės darbas: suteikti kilnybę visoms sieloms, ir tai jis atliko didelio nuolankumo pagalba. Yra sakoma, jog tai, ką Mohamedas tai darė su kardu, ką Krikščionybė su savo turtais, jis tai atliko nuolankia širdim – paskandino planetą su meile Dievui. Ateis ta diena, kai visų rasių vyrai, moterys ir vaikai iš visų pasaulio šalių bei pažiūrų dainomis jį šlovins.

Visą dvyliką metų, pradedant 1965 iki kol jis paliko mirtingą akiratį 1977 metais, Jo Dieviškoji Malonė, keliaudamas po įvykdė tai, ką daugelis laikė Indijos religijos persodinimu į Vakarus. Jis praktiškai pademonstravo, jog Gaudija Vaišnavizmas nėra kokios tai nors kultūros produktas, o sielos dharma. Jis paėmė gyvą koncepciją to, kas yra vadinama Krišnos Sąmonė ir išskleidė jos egzistenciją daugiau negu didžiausi to meto Gaudija mąstytojai praktikuotojai galėjo sau įsivaizduoti. Gili realizacija slypi sugebėjime adaptuoti dvasinę realybę ir pritaikyti ją skirtingose materialiose aplinkybėse, tuo paverčiant ją prieinamą kiekvienam ir visiems. Tai yra ačarijos darbas, kuris moko nurodymais ir pavyzdžiu. Ačarija nėra įšalęs laike. Jis yra ištipęs meilėje Dievui, ir be jokių apribojimų teka pas kiekvieną, kuris parodo bent mažiausią susidomėjimą tyra bhakti. Toks yra Jo Dieviškos malonės darbas. Po savęs jis paliko meilės palikimą, ne įstatymą, kurį bet kuris asmuo ir visi jo mokiniai gali apglėbti ir praktikuoti. Jis davė viską, ir ieškojo žmogaus – žmogaus kuris galėtų suprasti šią žinią.

== Paimta iš Šrilos Bhakti Vallabhos Tirthos Maharadžo “Šri Čaitanija: Jo Gyvenimas bei Palydovai”

1951 ar 1952 metais Paramaradja Gurudeva [Šri Šrimad Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis], prieš pat prasidedant Šridhamos Navadvipo parikramai nuvyko prie Sundaravanos pasienio Bengalijoje skleisti šuddha-bhakti, pakviesti tikinčius į parikramą ir surinkti PROVISION parikramai. Vieną dieną Šrila Gurudevas pasiėmė mus su savimi į vieno atsidavusio namus, kai pakeliui susitiko Džioti Babu ir jo pasekėjų grupę. Džioti Babu, šiuo metu užimantis Bengalijos ministro pareigas, tuo metu buvo pagrindinis Komunistų Partijos vadovas. Jis, kaip priešingos partijos narys, buvo atvykęs ištirti patvinusių teritorijų pasienyje stovį. Pamatę Šrila Gurudevą safrano rūbuose ir su tridanda rankoje, jis sustojo ir pasipūtėlio tonu paklausė: “Iš kur jūs?”

Šrila Gurudevas [Šri Šrimad Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis] mandagiai atsakė: “Mes esame iš Šri Gaudija Vedanta Samiti Šri Navadvipo Dhamoje”.

Džioti Babu: “Ar jūs atvykote tam, kad inspektuoti patvinusias žemes ir parodyti simpatiją žmonėm?”

Gurududeva: “Mes atvykome tam, kad pamokslauti šuddha-vaišnava dharmą amžinai dživų naudai ir kad surinkti šiek tiek aukų Šri Navadvipa-Dhamos parikramai“.

Džioti Babu: “Negi jūs nematote, jog šis siaubingas potvynis sugriovė šitų žmonių gyvenimus? Jie prarado visą savo derlių, ir kaimas po kaimo yra apsemti vandeniu. Jie tikisi pagalbos iš išorės, maisto ir drabužių, kai tuo pačiu jūs prašinėjate išmaldos iš tų pačių gyventojų?” Skaitykite toliau čia »

Hong Kongas, kovo 9 d., 2008 metai. Klausimai ir atsakymai po rytinio pasivaikščiojimo.

[Mokinys:] Kažkas minėjo, jog tiktai sadhana-siddha atsidavę (tie, kurie kažkada buvo sąlygotom sielom, tačiau praktikuodami sadhana-bhakti pasiekė tobulumą) gali suteikti malonę, tačiau ne nitja-siddha (nitya-siddha) Vaišnavai (tie Viešpaties palydovai, kurie niekada nebuvo sąlygotom sielom).

[Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas:] Kaništha bhaktas pasakys: “O, jis yra Guru; aš tave pristatysiu pas jį”. Jis yra tarsi vartma-pradaršaka guru (tas, kuris parodo kelią ir atveda pas guru). Madjama-adhikaris (madhyama-ahikari) visiems padės pasakodamas hari-kathą. Jis turi keturias pareigas. Jis gali padėti daugiau, negu siddha.

Galvoti, kad vien tiktai sadhana-siddha gali suteikti malonę. Ne vien tik sadhana-siddhos padeda kitoms sieloms.

[Mokinys:] Šrila Bhaktisiddanta Sarasvatis Thakuras yra siddha. Jis niekada nebuvo sąlygotas, tačiau vis tiek visada padėjo kitiems. Mes galime sakyti, kad jis yra nitja-siddha. Šrila Rūpa Gosvamis bei Šrila Sanatana Gosvamis niekada nebuvo sąlygotom sielom, tačiau jie taip pat atėjo padėti kitiems.

[Šripad Madhava Maharadžas:] Jie atėjo Krišnos troškimo valia.

Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas
Hong Kongas, 2008 m. balandžio 15 d.

[Uttama-Krišna dasa:] Gurudevai, norėjau paklausti apie karmą: jeigu aš turiu galimybę sumušti ką nors, ar tai reiškia, kad tas žmogus mušė mane praeityje? Pavyzdžiui, jeigu jis man buvo skolingas 10 dolerių, tačiau nesumokėjo. Ar teisinga taip galvoti?

[Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas:] Ne, mes turime būti nuolankūs kaip Šrila Haridasa Thakuras. Jis buvo mušamas 22 turgaus aikštėse, tačiau jis niekada neprašė: “Nemuškite manęs, prašau”. Prahladai Maharadžui buvo duoti nuodai, jis buvo deginamas ugnyje bei kankinamas daugeliu kitais budais. Tačiau Prahlada niekada negalvojo: “Aš atkeršysiu savo tėvui.” Tai nėra Vaišnaviškas etiketas.

[Šripad Padmanabha Maharadžas:] O ką jeigu bhaktas galvoja: “Kažkas nori mane užmušti”? Galų gale jo kūnas priklauso Gurudevui.

[Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas:] Jūs nesate Prahlada arba Sita-devi. Tokiu atveju stenkitės pabėgti, gelbėkite savo gyvybę.

[Šripad Damodara Maharadžas:] Šri Nityanda Prabhu pabėgo kai Džagai ir Madhai norėjo jį sumušti. Šrila Haridasa Thakūras taip pat bėgo.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Maha-bhagavatos niekada nebėga. Jie žino, jog Krišna yra kartu su jais. Jie žino, kad Viešpaties Sudaršanos čakra apsireikš ir užmuš tą žmogų.

[Jadunatha Dasa:] Kai Pandavos buvo įžeisti, atrodė, jog jie kaunasi atgal. Ar tai reiškia, jog jie nėra Maha-bhagavatos?

[Madhava Maharadžas:] Krišna pavertė juos Savo instrumentais, kad pašalinti pasaulio naštą.

[Šrila Narajana Gosvmis Maharadžas:] Stebėdamas visus savo giminaičius (Kurukšetroje), Ardžiuna galvojo: “Aš negaliu jų užmušti. Jau geriau būti elgeta negu kovoti iš turtingą karalystę. Kodėl aš turėčiau kovoti vien tik dėl karalystės?” Šri Krišna jam pasakė: “Tu privalai kautis.” Krišna įkvėpė Ardžuną kautis, tačiau Jis niekada nedavė tokio įkvėpimo Durjodanai.

Vienintelis Ardžiunos motyvas kautis buvo Šri Krišna. Juo labiau, Krišna nekovojo dėl savo malonumo. Jis nekovojo dėl Pandavų. Ką mes bedarytume, stenkimės patenkinti Krišną. Neturėkime jokių kitų priežasčių.