Tyra Bhakti

Author Archive

Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada

Ištrauka iš pokalbio su Tridandisvamiu Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžu

[Klausimas:] Vakar, kai mes kalbėjomes apie tai, kaip mes galėtume stipriau pamilti mūsų Šrila Prabhupada, kažkas pasakė, kad jūs pasakėte jai, kad ji turi galvoti apie jus tokiu būdu, kad jūs ir Šrila Prabhupada tarnaujate kartu.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Jūs turite prisiminti mane prie Šrilos Svamio Maharažo lotoso pėdų, bet ne kartu tarnaujant. Aš atlieku tarnystę jam ir tokiu būdu jūs turite prisiminti mus. Jis duoda man savo malonę.

[Klausimas:] Kaip mums matyti mūsų Prabhupadą? Ar mes turime medituoti, kaip jis tarnauja Radhikai, kas jis yra, ir ka jis veikia dvasiniame pasaulyje? Arba kaip mes galime galvoti apie ji?

[Šrila Narajana Maharadžas:] Pirmiausiai jūs turite atminti jį tokiu pavidalu, kokiu jūs jį matėte. Šiuo pavidalu jis tarnauja Šri Čaitanjai Mahaprabhu ir Šri Nitjanandai Prabhu tokiu nuostabiu būdu. Jūs turite matyti, kaip jis tarnauja jiems.

[Klausimas:] Pamokslaudamas ir įkurdamas šventyklas?

[Šrila Narajana Maharažas:] Ir jis užbaigia visus nurodymus, kuriuos Šriman Mahaprabhu davė Šrila Rūpai Gosvamiui bei Šrilai Sanatanai Gosvamiui. Mahaprabhu davė jiems keturis nurodymus – įkurti pamokslavimo centrus ir šventyklas, pamokslauti tyrą bhakti, įkurti Dievybes, tokias kaip Madana Mohana, Govinda, Gopinatha ir kitas Dievybes, parašyti knygas apie bhakti ir pamokslauti visame pasaulyje. Jie tai padarė, ir dabar jūsų Prabhupada taip pat atlieka visus šiuos darbus. Jis atlieka tai kaip Šri Čaitanjos Mahaprabhu palydovas ir Mahaprabhu yra labai patenkintas matydamas, kad jis atlieka visą šią tarnystę. Pirmiausiai, jūs turite atminti tai ir tuomet jūs galite melstis jam, kad jis padėtų jums išvysti, kaip jis tarnauja Šri Šri Radha-Krišnai.

[Klausimas:] Ar jūs galite pasakyti, kokiu specifiniu būdu jis tarnauja ?

[Šrila Narajana Maharadžas:] Jūs turite matyti jį kaip nuostabiąją, puikiąją Šri Rūpos mandžarės palja-dasi,  kuri vykdo visus Šri Rūpos mandžarės nurodymus. Jūsų guru-sakhi tarnauja tokia daugybe būdų. Jūs galite suprasti, kaip jis tarnauja iš  šios maldos:

sri-radhika-madhavayor apara-
madhurya-lila-guna-rupa-namnam
prati-ksanasvadana-lolupasya
vande guroh sri caranaravindam

["Kiekvieną akimirksnį Šri Gurudeva patiria intensyvų goduli savo širdyje skanauti Šri Šri Radha-Madhavos Vrindavane šventų vardų, pavidalų, savybių ir žaidimų beribę saldybę. Aš siūlau savo maldas Šri Gurudevos lotoso pėdoms." (Šri Guruvaštakam, posmas 5)]

nikunja-yuno rati-keli-siddhyai
ya yalibhir yuktir apeksaniya
tatrati-daksyad ati-vallabhasya
vande guroh sri-caranaravindam

["Šri Gurudeva yra labai brangus, kadangi jis yra ekspertas kaip padėti gopėms, kurios skirtingu metu rengia skirtingus saldžius parėdymus tobuliems Radhos ir Krišnos parakijos meilės žaidimams Vrindavanos kundžose. Aš siūlau savo pačius nuolankiausius nusilenkimus tokio dvasinio Mokytojo lotoso pėdoms. ( Posmas 7 )]

Jūs galite pritaikyti šias maldas tam, apie ką aš jau kalbėjau anksčiau. (…)

Kas yra bhakti? Abhyapa. Visa persmelkianti, visa apimanti. Bhakti nuo šraddhos, mažiausios bhakti dalelytes iki madanakya mahabhavos.Visa tai yra bhakti. Kuo bhakti yra aukštesniame lygyje, tuo aukštesnę padėti užima vaišnavai. Druva buvo bhakta, Prahlada Maharadžas buvo bhakta, Ambariša Maharadžas buvo bhakta, Hanumanas buvo bhakta, Pandavos buvo bhaktos. Uddhava buvo bhakta. Ir tie, kurie ne bhaktu kategorijoje, bet jie priklauso Krišnos arba Radhikos kaya-vyuha kategorijai: Šridama, Subala, Yašoda, Nanda baba ir kiti, gopės, ir ypatingai visos tos, kurioms vadovauja Rupa Mandžari. Visi jie yra atsidavusieji. Ar jų bhakti yra tokia pati ? Ne. Niekada.

Jūs turite žinoti, kad Druvos Maharadžo atsidavimas buvo bhakti, bet jo bhakti nebuvo tyra. Prahlados Maharadžo bhakti buvo tyra, tačiau maišyta su aišvarya gjana. Hanumano bhakti buvo tyra, tačiau kažko trūko. Trūko višrambhos, intymumo, jo atsidavimas nebuvo višrambhena seva. Pandavos užėmė dar aukštesnę padėti, bet ir jiems kažko trūko. Ir Uddhava. Jis buvo tarsi Krišna, dar brangesnis Krišnai nei Jo Paties siela, brangesnis nei Brahma, Šankara, Lakšmi, ir brangesnis net už Viespatį Balaramą. Tačiau net Uddhava nesugėbejo atrasti Vradža gopių meilės ir prisirišimo prie Krišnos pabaigos, Vradžos gopių meilės ir prisirišimo prie Krišnos aukščiausios viršūnės, aukščiausios ribos. O kiek yra gopių? Viena, dvi, trys, penkios? Milijonai ir milijonai gopių. Ir visos iš jų turi skirtingas nuotaikas. Taigi mes norime paaiškinti bent kažką, truputį apie bhakti… Skaitykite toliau čia »

Kartą kažkas paklausė Šrilos Gurudevo, kaip apsieiti su pykčiu: “Jeigu aš tiesiog uždėsiu dangti ant jo, tuomet mano širdis pasidarys kaip supresuotas virdulys, pasiruošęs bet kada susprogti, išsitaškyti per viršų.”

Šrila Gurudevas atsakė: “Tuomet tu turi suprasti, kieno nuosavybe yra pyktis ir kas iš tikrųjų realybėje yra pyktis. Pyktis yra Šrimati Radhikos nuosavybė. Jis priklauso Jai su visu savo tyrumu ir grožiu. Jos pyktis nėra toksai, kaip mūsų. Jos pyktis iš tiesų yra skirtas Krišnos džiaugsmui. Jos pyktis padidina Jo laimę iki tokio lygio, kad Krišna net pradeda elgtis tokiu neįprastu, stulbinančiu būdų, kad tik pamatyti pyktį Radhikos akyse. Šrimati Radhika sugeba panaudoti Savo pyktį tokiu budu, jog džiaugsmo vandenynas Krišnos širdyje vis daugiau plečiasi ir didėja. Šrimati Radhika priverčia Krišną lieti ašaras. Ji privercia Krišną maldauti. Radhika priverčia Krišną tapti labai susirūpinusiu, Ji priverčia Jį labai labai pergyventi.

Ir dėka to Krišnos širdies laimės vandenynas nuolatos plečiasi. Pyktis yra skirtas šiam tikslui ir jeigu jūs negalite panaudoti pyktį tokiu būdu, jūs neturite teisės prisiliesti prie jo. Tai yra Jos nuosavybė.

Tai yra tas pats, kaip tas, kuris siekia tapti Radhikos palya dasi – jie niekada neprisiliečia prie Šrimati Radhikos -unnatodžvala rasų nuotaikų. Tai yra tai, kuo Šri Čaitanya Mahaprabhu labai giliai mėgavosi ir ragavo savo širdyje. Ir šių Radhikos unnatodžvala rasų dalis yra Jos dieviškasis pyktis, Jos mana. Tai priklauso Jai, ir nepriklauso mums.

Kartais yra labai rimta priežastis tam, kad supykti. Jeigu kažkas kritikuoja jūsų Guru, kažkas realiai atlieka įžeidimus jūsų Gurudevai, ir jeigu tuo metu jūs nesupyksite, tuomet ir jūs tapsite įžeidėjais.
Jūs privalote supykti tokiu atveju. Bet tuo pačiu metu jūs turite pasižymėti ir aukšta kvalifikacija, kad galėtumėte panaudoti savo pykti tobulu būdu ir nuginkluoti tokį įžeidėją. Jeigu jus negalite elgtis tokiu būdu, tuomet jūsų pyktis ir jūsų įžeidimai. Mes turėtume išlaikyti labai tolimą distanciją tokioms situacijoms. Štai kodėl mus perspėja pasilikti nuošalyje, nes jeigu mes išgirstame ką nors ir tačiau negalime tobulai panaudoti savo pykčio liepsnos tai situacijai nesudeginant savęs, tuomet mes patys save pražudysime.”

Stenkites visada buti labai palankioje bendrijoje !

Šrila Gurudeva

Nors Dvarakos karalienės jau anksčiau turėjo santykius su Krišna daugybe gyvenimu, jų meilė vis tiek priklauso samanjasanos kategorijai. Jų meilė niekada negali pavergti Krišnos, nors jų ten buvo ir tūkstančiai, šešiolika tūkstančių šimtas aštuonios karalienės. Karalienių meilė Krišnai yra maišyta: troškimas išpildyti savo pačių norus yra kartu su troškimu patenkinti Krišną.

Bet netgi ta jų meilės dalis, kuri yra skirta padaryti Krišną laimingu, yra padalinta. Kai jos pagimdė Krišnai po sūnų, jų prema tapo padalinta tarp sūnaus ir Krišnos. Kai kiekviena karalienė pagimdė antrą sūnų, jų prema toliau tapo padalinta tarp dviejų sūnų ir Krišnos. Kai kiekviena iš šešiolikos tūkstančių šimto aštuonių karalienių pagimdė Krišnai dešimtąjį sūnų, jų prema pasidalino atitinkamai.

Kiekviena karalienė pagimdė dešimt sūnų. Dėl to jų prema yra padalinta, tačiau gopių prema – niekada.

Gopių prema yra tvirta, vienatikslė ir nepadalinta. Gopės myli Krišną ne dėl to, kad Krišna jas vestų. Jų prema vadinasi samartha, kas reiškia, kad jos trokšta tiktai laimės Krišnai. Jos negalvoja apie savo pačių džiaugsmą. Bet Dvarakos karalienes kartu siekia ir savo paties laimės.

Mes, bhaktai, turime labai daug meilės savo kūnui, savo drabužiams, savo plaukams, savo turtui ir savo grožiui, bet ar mes turime tiek pat meiles Krišnai? Ar mes turime tiek daug meilės Krišnai, kiek turime meiles savo miegui? Ne. Kažkiek jos turime ir lėtai išsiugdysime dar daugiau. Per atsidavimo tarnystes, tokias kaip guru-seva, Vaišnava-seva ir hari-kathos klausymąsi ši meilė palaipsniui augs. Tuomet mūsų prema Krišnai palaipsniui iš sadharani pasikeis į samanjasą ir iš samanjasa galiausiai pavirs į samarthą.

Tokia prema, kuri yra priklausoma nuo tam tikros priežasties arba aplinkybių, nėra samartha. Kai ši priežastis išnyks arba pasikeis aplinkybes, tokia meilė sustos. Gopių meilė Krišnai niekada nesustoja, nepasibaigia, ir tie, kurie atlieka bhadžaną sekdami jų pėdomis, turės tokią pat meilę Krišnai, kuri yra nepriklausoma nuo bet kurios priežasties.

// Ištrauka iš Šri Šrimad BV Narajanos Maharadžo kathos ” Sva-niyama-dasaka”. 1993 metai vasario mėnuo.

Šri Krišna susitinka su Kubdža Mathuroje

Šrila Raghunatha dasa Gosvamis sako: “Jeigu jie teigia, kad Bhagavanas dėl to turi trūkumų, tegu. Jeigu jie sako, kad Krišna iš tikrųjų nėra Bhagavanas, bet yra paprasčiausias berniukas piemenukas, tuomet aš taip pat tam neturiu nieko prieš. Bet gimimas po gimimo Jis yra mano šeimininkas.”

Kodėl jis taip sako? Kadangi meilė paprastai turi priežastį. Mes mylime kažką, jeigu jie yra labai gražūs, labai galingi, labai talentingi arba jeigu jie turi kažkokią specifine savybe, kuri yra labai patraukli mums.

Pavyzdžiui, paimkime šių dienų futbolo žvaigždes. Kiek daug žmonių tampa jų fanais ir garbina juos? Bet kai šios garsios žvaigždės-sportininkai pasensta, tuomet žmonės juos laiko nereikalingais bei nevertais net cento.

Tik iki to momento, kol jie yra savo karjeros viršūnėje, žmonės myli juos. Sakykime, mes mylime kažką, kadangi jie yra labai gražūs, bet jeigu šio asmens veidas patirtų nudiegimą nuo rūgšties, mes daugiau nebemylėtume šios asmenybes. Kodėl? Kadangi mes mylėjome jį ar ją tik dėl kažkurios savybės, kurią jis turėjo.

Todėl Raghunatha dasa Gosvamis sako, kad jo meile Bhagavanui nepriklauso nuo jokių ypatingų savybių, kurias Jis turi; jo meile yra savaime, natūrali.

Jeigu mes mylime Bhagavana dėl to, kadangi turime kažkokį savanaudišką troškimą, kuri norime išpildyti, tuomet, kai tik šis troškimas išsipildys, mes nustosime Ji mylėti. Ka daugiau galima apie tai pasakyti? Dvarakos karalienės atidavė savo meilę Krišnai tik tuomet, kai jos ištekėjo už Krišnos.

Todėl jų prema Krišnai nėra pilnai savaime natūrali, ši meilė atėjo tik dėl vedybų. Jų prema vadinasi samanjasa. Jeigu Krišna nevestu jų, tuomet jos nemylėtu Jo. Kokia yra Kubdžos meilės Krišnai prigimtis? Jos prema yra žemiausioje kategorijoje. Kubdža susižavėjo Krišna per savanaudišką troškimą patenkinti savo geismą. Jos prema niekada negali pavergti Krišnos. Pamačiusi Krišnos kerinti grožį, ji tapo apžavėta ir troško išpildyti savo savanaudišką troškimą. Todėl, kol Krišna buvo šalia jos, ji mylėjo Jį. Ir kai Krišna įsėjo, jos prema sustojo. Ši prema vadinama sadharani, kas reiškia, kad ši meile yra eilinė, nes joje yra savanaudiškumo. Ši prema nenugalės Krišnos ir su tokia nuotaika Krišnos atžvilgiu nebus galima pasiekti amžinos premos. ( . . . )

Ištrauka nr. 2 iš Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo kathos “”Sva-niyama-dasakam”, 1993 metai vasario mėnuo (pradžia). Paveikslėlyje – Krišna Mathuroje susitinka su Kubdža.