 |
 |
|
Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo biografinė apybraiža
Šrila Narajana Maharadžas gimė Tevaripuro kaimelyje, netoli šventosios Gangos, Indijos Biharo valstijoje, 1921 metų vasario 19 dieną. Jis gimė per jaunatį (amavasją) labai religingoje trivedi brahmanų šeimoje. Vaikystėje tėvas dažnai jį vesdavosi drauge į religinius susibūrimus, kur buvo giedamos dvasines giesmės (kirtanos) ir buvo kalbama apie Dievą (pravačan).
1947 vasarį Šri Navadvipa dhamoje, Vakarų Bengalijoje, jis pirmąkart susitiko su savo gurudeva Šrila Bhakti Pragjana Kešava Maharadžu. Tais pačiais metais Šrila Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis Maharadžas įšventino jį savo mokiniu ir davė jam Šri Gaura Narajanos vardą. Netrukus už draugiškumą ir tarnystę vaišnavams gurudeva suteikė jam Bhaktabandhavos (Viešpaties tarnų draugo) titulą.
Penkerius metus kartu su Šrila Bhakti Pragjana Kešava Maharadžu jis daug keliavo po Indiją pamokslaudamas, o 1952 metais, Gaura Purnimos mėnesį, jo mylimasis Gurudeva davė jam dvasinį sanjasio įšventinimą. 1954 metais Šrila Bhakti Pragjana Kešava Maharadžas patikėjo jam vadovauti neseniai įkurtai Šri Kešava Gaudija Mathos šventyklai Mathuroje.
Reikšmingas įvykis Šrilos Narajanos Maharadžo gyvenime buvo jo bendravimas su gaudija vaišnavizmo pasaulinio garso skelbėju ir Tarptautinės Krišnos sąmonės bendrijos įkūrėju-ačarja Jo Dieviškąja Kilnybe Šrila A. Č. Bhaktivedanta Svamiu Prabhupada. Jie susipažino 1947 metais Kalkutoje. Po kelerių metų, šeštojo dešimtmečio pradžioje, Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada savo dvasios brolio Šrilos Bhakti Pragjanos Kešavos Maharadžo kvietimu atvyko į Šri Kešava Gaudija Mathą ir praleido čia keletą mėnesių. Šrila Narajana Maharadžas ir Šrila Bhaktivedanta Svamis daug kalbėjo dvasinėmis temomis, nuodugniai nagrinėjo vaišnavų filosofiją. Tuo laikotarpiu tarp jų užsimezgė labai artimi santykiai. Šrila Narajana Maharadžas laikė jį savo šikša-guru ir artimu draugu.
1959 metais Šrila Bhakti Pragjana Kešava Maharadžas įšventino Šrilą Bhaktivedantą Svamį į sanjasius ir suteikė jam sanjasio titulą Šri Šrimad Bhaktivedanta Svamis Mahardžas. Įšventinimo ceremoniją, Vedų deginamąją auką (jagją) ir visas apeigas atliko Šrila Narajana Maharadžas.
Tuo metu Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas jau gyveno Vrindavanoje. Šrila Narajana Maharadžas dažnai jį lankydavo, ruošdavo jam valgį, kartu su juo vaišindavosi prasadu (švęstu maistu) ir diskutuodavo slaptingiausiomis vaišnavizmo filosofijos temomis.
Šrilai Bhaktivedantai Svamiui Prabhupadai išvykus pamokslauti į Vakarus ir įkūrus pirmąją 
Radha Krišnos šventyklą Amerikoje, Šrila Narajana Maharadžas jam išsiuntė pirmąsias mridangas (būgnus) bei karatalus (cimbalus) groti sankirtanoje, taip pat Radha Krišnos Dievybes ir sanskrito knygas versti į anglų kalbą. Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas reguliariai susirašinėjo su Šrila Bhakti Pragjana Kešava Maharadžu ir Šrila Narajana Maharadžu iki pat 1968 metų, kai Šrila Kešava Maharadžas įžengė į nitja lilą (t.y. į dvasinį pasaulį), – jie siuntė vienas kitam laiškus kas mėnesį ar kas du mėnesius. Jis ir toliau rašė Šrilai Narajanai Maharadžui iki pat savo dieviškojo pasitraukimo iš šio pasaulio.
Šrila Narajana Maharadžas buvo paskutinis žmogus, su kuriuo Šrila Bhaktivedanta Svamis kalbėjosi prieš pasitraukdamas iš šio mirtingųjų pasaulio. Šrila Bhaktivedanta Svamis sakė, kad nors per trumpą (vos 12 metų) laikotarpį nemažai pasiekta ir jo mokiniai iš Vakarų yra nuoširdūs, tarp jų dar neatsiradęs toks, kuris galėtų imtis vadovauti jo pradėtai misijai. Nors Šrila Narajana Maharadžas neskubėjo žadėti savo pagalbos, suvokdamas didžiulę atsakomybę, Šrila Prabhupada švelniai paėmė Šrilą Narajaną Maharadžą už rankų ir paprašė jo pažadėti, kad šis visada stengsis padėti jo mokiniams ir sekėjams iš Vakarų suprasti slaptingąją vaišnavizmo filosofiją taip, kaip mokė jo gurudeva, Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura, ir laikytis jos priesaikų.
Šrila Prabhupada taip pat paprašė Šrila Narajaną Maharadžą, jam pasitraukus iš šio pasaulio, imtis vadovauti laidojimo apeigoms (samadhi). Abu šie prašymai aiškiai byloja, kad Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas besąlygiškai pasitikėjo Šrila Narajana Maharadžu. Po to, kai 1977 metų lapkričio mėnesį Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas pasitraukė iš šio pasaulio, jau daugiau nei du dešimtmečius Šrila Narajana Maharadžas negaili įžvalgių patarimų, meilės ir globėjiškos pagalbos visiems, kurie jos kreipiasi. Šiandien, kalbėdamas per savo knygas ir keliaudamas po pasaulį, jis suteikia dvasinį apsivalymą ir dieviškąsias įžvalgas nuoširdiems tiesos ieškotojams visoje planetoje.
