2008 spalio 11 d.
| 
Įrašą paruošė: 
Kartą kažkas paklausė Šrilos Gurudevo, kaip apsieiti su pykčiu: “Jeigu aš tiesiog uždėsiu dangti ant jo, tuomet mano širdis pasidarys kaip supresuotas virdulys, pasiruošęs bet kada susprogti, išsitaškyti per viršų.”
Šrila Gurudevas atsakė: “Tuomet tu turi suprasti, kieno nuosavybe yra pyktis ir kas iš tikrųjų realybėje yra pyktis. Pyktis yra Šrimati Radhikos nuosavybė. Jis priklauso Jai su visu savo tyrumu ir grožiu. Jos pyktis nėra toksai, kaip mūsų. Jos pyktis iš tiesų yra skirtas Krišnos džiaugsmui. Jos pyktis padidina Jo laimę iki tokio lygio, kad Krišna net pradeda elgtis tokiu neįprastu, stulbinančiu būdų, kad tik pamatyti pyktį Radhikos akyse. Šrimati Radhika sugeba panaudoti Savo pyktį tokiu budu, jog džiaugsmo vandenynas Krišnos širdyje vis daugiau plečiasi ir didėja. Šrimati Radhika priverčia Krišną lieti ašaras. Ji privercia Krišną maldauti. Radhika priverčia Krišną tapti labai susirūpinusiu, Ji priverčia Jį labai labai pergyventi.
Ir dėka to Krišnos širdies laimės vandenynas nuolatos plečiasi. Pyktis yra skirtas šiam tikslui ir jeigu jūs negalite panaudoti pyktį tokiu būdu, jūs neturite teisės prisiliesti prie jo. Tai yra Jos nuosavybė.
Tai yra tas pats, kaip tas, kuris siekia tapti Radhikos palya dasi – jie niekada neprisiliečia prie Šrimati Radhikos -unnatodžvala rasų nuotaikų. Tai yra tai, kuo Šri Čaitanya Mahaprabhu labai giliai mėgavosi ir ragavo savo širdyje. Ir šių Radhikos unnatodžvala rasų dalis yra Jos dieviškasis pyktis, Jos mana. Tai priklauso Jai, ir nepriklauso mums.
Kartais yra labai rimta priežastis tam, kad supykti. Jeigu kažkas kritikuoja jūsų Guru, kažkas realiai atlieka įžeidimus jūsų Gurudevai, ir jeigu tuo metu jūs nesupyksite, tuomet ir jūs tapsite įžeidėjais.
Jūs privalote supykti tokiu atveju. Bet tuo pačiu metu jūs turite pasižymėti ir aukšta kvalifikacija, kad galėtumėte panaudoti savo pykti tobulu būdu ir nuginkluoti tokį įžeidėją. Jeigu jus negalite elgtis tokiu būdu, tuomet jūsų pyktis ir jūsų įžeidimai. Mes turėtume išlaikyti labai tolimą distanciją tokioms situacijoms. Štai kodėl mus perspėja pasilikti nuošalyje, nes jeigu mes išgirstame ką nors ir tačiau negalime tobulai panaudoti savo pykčio liepsnos tai situacijai nesudeginant savęs, tuomet mes patys save pražudysime.”
Stenkites visada buti labai palankioje bendrijoje !
Tags: įžeidimas, Pyktis, Šrimati Radharani, tobulumas
Kategorijoje: 
Žymės: 
Aš įsivaizuoju, kad Vrindavane ant Krišnos visiškai niekas nepyksta, išskyrus Šrimati Radhiką. Na, gal Motina Jašoda kartais ant Jo sypyksta, tačiau ne tiek daug, kaip gopės Šrimati Maharanės pusėje.
prisiminiau paprastą lietuvišką mįslę,
visai aktualią bhaktams.
“Kas išeina, kai pyktis ateina? — ogi Protas.”
…kas nevaldo pykčio, rizikuoja
atsisveikinti su protu… (geriau nereikia:)
Su pykciu tai labai prastai. Buna, kad ateina skonis, mantros saldziai kartojasi, prisimeni slokas, apima entuziazmas. Bet viena diena kokia moteris autobuse batelio kulniuku uzlipa tau ant kojos, parduotuveje kas nors be eiles uzlenda pries pat nosi (kasdieniniu pavyzdziu daugybe), ir jeigu bet akimirkai pasiduodi temperamentui – viskas, kaip ranka nuima bet koki skoni ar entuziazma. Labai blogai, bandai po truputi viska atsatyti, kol viena diena vel viskas sugriuna.
Srila Bhaktisidhhanta Sarasvatis (lygtai jis) sake, jog “Mano priesai yra mano didziausi draugai, nes jie manes moko nuolankumo”. Auksiniai zodziai.
Buvau uztikes viena citata, kur sakoma, jog kol mes nekenkiame kitiems, tol galime buti saugus, tol mes nepakenksime patys sau.
Gyveni ir mokais. Viena diena, viena diena… Kabe habe bolo…