Tyra Bhakti

[Tęsinys] Kokią svarūpą (transcendentinį pavidalą) turi bhakti? „Šandilija Sutra“ teigia: „sa paranuraktirišvare – bhakti yra aukščiausias prisirišimas prie Viešpaties.“ Daugiau negu tai – kadangi ji turi savybę valdyti Aukščiausią Kontroliuotoją, jos prigimtis yra nemirtinga, amžina. Šrila Rūpa Gosvamis štai taip aprašo vidines bhakti savybes:

anyābhilāṣitā śūnyaṁ jṣāna-karmādy-anāvṛtam
ānukūlyena kṛṣṇānuśīlanam bhakir uttama

Bhakti-rasamrita-sindhu (1.1.11)

„Uttama-bhakti arba tyra atsidavimo tarnystė yra veiklos, nukreiptos vien tiktai Šri Krišnos malonumui, kultivavimas. Kitais žodžiais pasakius, tai yra nenutrūkstanti tarnystės srovė Šri Krišnai, atliekama per visas kūno, proto ir kalbos pastangas bei dvasinių sentimentų (bhavų) išreiškimą. Tokia tarnystė nėra dengiama gjanos (žinios, nukreiptos išsivadavimo link), karmos (rezultatų siekiančios veiklos), jogos ar askezių. Uttama-bhakti yra visiškai laisva nuo visų kitų troškimų išskyrus vieną – suteikti džiaugsmą Šri Krišnai.“

Bhaki turi du lygius: praktikavimo lygį bei tobulybės lygį. Praktikos lygis yra vadinamas sadhana-bhakti, o tobulybės lygis vadinasi sadhya-bhakti, ir tai yra vienintelė dživos religija – nitja-dharma arba svarūpa-dharma. Šita sadhana-bhakti, nors ir būdama amžinai tobula, yra dengiama, yra netyra tose dživose, kurios įklimpo į materializmą. Kai asmuo šiame lygyje bando atidengti šią krišna-premą per bhakti pagalbą, tai vadinasi sadhana-bhakti. Ši sadhana-bhakti taip pat yra nitja-dharma, tiksliau nesubrendęs nitja-dharmos lygis, kai tuo metu sadja-bhakti yra visiškai subrendusi bei sunokusi nitja-dharmos stadija. Dėl to nors nitja-dharma yra amžina, ji turi du lygius.

Sadhana-bhakti taip pat yra dviejų tipų: vaidhi bei raganuga. Kol sadhakos (praktikuojančio) širdyje spontaniškas prisirišimas bei skonis dar nėra gimę, tol jis seka reguliuojančią veiklą bei taisykles, išrašytas šastrose (raštuose). Tokiu būdu, laikydamasis šastrų disciplinos, atsidavęs užsiima krišna-bhakti. Tokios sadhanos-bhakti atlikimas vadinasi vaidhi-sadhana-bhakti. Priešingai tam, raghanuga-sadhana užsiima tas, kurio širdyje gimsta spontaniškas prisirišimas (raga) bei skonis, kuris nekantriai ima trokšti turėti vradžavasių (Vrindavano gyventojų), esančių visiškai prisirišusių prie Krišnos, nuotakas nežiūrint į visas raštų taisykles bei nurodymus ir kuris atlieka sadhana su motyvu sekti tų vradžavasių lotos pėdom.