Tyra Bhakti

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas

Paskaita Šrilos Narajanos Maharadžo Avirbhava Tithi (dieviškojo atėjimo) dieną
2004 m., sausio 21 d. Hilo, Hawaii (I dalis)

Mūsų Brahma-Madhva-Gaudija Sampradajoje yra tradicija, kad ačarja, kuris plačiai skleidžia Krišnos sąmonę Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Šrilos Rūpos Gosvamio linijoje, vedamas Šri Krišnos Dvaipajanos Vjasadevos, garbina Šrilą Vjasadevą ir guru-paramparą per savo gimtadienį. Šis garbinimas vadinamas Guru-pudža, o taip pat Vjasa-pudža.

Kodėl atliekame tarnystę (bhakti) Krišnai? Kokia priežastis teikti tiek daug pagarbos Šri Gurudevui? Jeigu iš ko nors gauname dvasinę pažangą, gerbiame jį. Nėra gavimo, nėra ir pagarbos. Šri Gurudevas visada jaučiasi skolingas savo Gurudevui ir guru-paramparai. Be Guru ir guru-paramparos, Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Šri Krišnos, yra kas? Nieko. Kitaip sakant, be jų negali būti dvasinės pažangos. Šri Guru galvoja, kad visa tatva-gjana, fundamentalių tiesų žinojimas, kurį jis turi, ir visa bhakti, kurią jis turi, yra gauta Šri Gurudevo ir jo guru-paramparos dėka. Šrila Gurudevas nėra nepriklausomas. Jis priklauso nuo savo guru-paramparos, ateinančios iš Šrilos Vjasadevos. Esantis Paties Viešpaties Narajanos manifestacija, Šrila Vjasadeva yra visų Guru šaknis, o savo knygose Šrimad Bhagavatam, Puranose ir kituose šventraščiuose jis aprašė tą didžią skolą, kurią esame skolingi Viešpačiui Krišnai.

Vienas pats asmuo niekaip nesugeba surasti bona fide Guru. Jeigu ieškosite savarankiškai, priimsite bogus guru, todėl, kad nežinote, kas yra Guru, kokios yra guru savybės ir standartai. Turėsite spręsti pagal Vjasadevos žodžius:

tasmad gurum prapadyeta
jijnasuh sreya uttamam
sabde pare ca nisnatam
brahmany upasamasrayam

(SB 11.3.21)

Šrila Vjasadeva davė guru apibrėžimą, mūsų guru-parampara jį priėmė. Jeigu ketinate ieškoti savo Gurudevo savarankiškai, manau, dauguma iš jūsų turės puolusius bogus mokytojus. Pasirinksite Australijos ken-gūras [žodžių žaismas: guru - kanguroo], ne ką geriau. Kai būsite bendravę su aukščiausios klasės bhakta, tada turėsite galios įvertinti, ne anksčiau. Taip pat turėsite priimti vartma-pradaršakos-guru, to, kuris rodo kelią pas tyrą Guru, pagalbą. Vartma-pradaršaka-guru parodys į jį ir pasakys jums: “O, jis yra tikras Guru”. Kitaip, kaip būtumėte žinoję, kad Parama-pudžjapada Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas yra Guru? Ar galėjote įvertinti intelektu? Ne. Savo jėgomis  negalite netgi įvertinti ar Šri Krišna yra Aukščiausiasis Viešpats.

Netgi Viešpats Brahma ir Viešpats Rudra nesugeba įvertinti. Muhyanti yat surayah – didieji išminčiai ir pusdieviai yra pasimetę dėl Jo (SB 1.1.1.). Netgi išsivadavę asmenys negali suprasti, kad Nanda Maharadžo ir Yašodos-maijos sūnus yra Aukščiausiasis Viešpats.

Taigi, Gurudevas yra labai maloningas. Jis pritrauks tuos, kurie turi sukriti (pakankamai praeities dvasinių dorybingų veiksmų) ir atskleis savo tyrumą tų bhaktų širdyse.

Šri Sarvabhauma Bhatačarja kitu pavidalu buvo pusdievių šventikas vardu Brihaspatis. Jis buvo toks išsimokslinęs, kad negalime įsivaizduoti, tačiau vis tiek negalėjo suprasti, kad Šri Čaitanja Mahaprabhu yra Aukščiausiasis Viešpats. Kai Šriman Mahaprabhu maloningai atskeidė tą tiesą jo širdyje, tada jis suprato. Kitaip, kaip jis būtų galėjęs suprasti?

Šiandien švenčiame Guru-pudžą todėl, kad esame labai skolingi savo Gurudevui, guru-paramparai ir Šrilai Vjasadevai. Indijoje visos įvairios sampradajos – vaišnavų, taip pat ir majavadžių – priima Šri Vjasą kaip Guru, ir visi jį Guru-pudžos dieną be dvejonių garbina. Mes girdėjome iš mūsų Gurudevo, kad nors Šankaračarja garbino Vjasadevą išoriškai, jis taip pat sakė, kad Vjasadeva buvo “bhranta”, tai reiškia, kad kalbėjo klaidingai:

“Savo Vedanta-sutroje Šrila Vyasadeva aprašė, kad viskas yra Viešpaties energijos transformacija. Tačiau Šankaračarja suklaidino pasaulį, komentuodamas, kad Vjasadeva klydo. Tokiu būdu jis sukėlė didelį pasipriešinimą teizmui visame pasaulyje.” (CC Adi 7.121)

Todėl Šankaračarja nėra tikras šišja, mokinys, ir Šrila Vjasadeva nepriima jo tariamos pagarbos ir pudžos.

Turėtume pabandyti pažinti Gurudevo širdį, ko jis iš tikro nori. Nevirkite valgio, kokio pageidaujate. Nedarykite nieko, taip kaip patinka. Tai nėra tarnystė Gurudevui. Turėtume bandyti žinoti Gurudevo nuotaiką, ko jis nori ir ko Viešpats Krišna nori. Bandykite suvokti tai, ir bandykite patenkinti Krišną. Ką bedarytumėte, tai turėtų būti daroma patenkinti Krišną. Čia, Šri Krišna reiškia visą guru-paramparą, Patį Krišną ir ypatingai Šrimati Radhiką bei visas gopes, Šri Čaitanją Mahaprabhu ir Šri Nitjanandą Prabhu. Ką bedarytumėte, tai turi būti daroma patenkinti Guru ir Gaurangą. Turėtumėte vesti tik tam, kad patenkinti Krišną. Turėtumėte nevesti tik tam, kad patenkinti Krišną.  Gopės ištekėjo už savo vyrų norėdamos patenkinti Krišną. Jos galvojo, “tarnausime Krišnai parakija-rasoje“. Jeigu būtų ištekėjusios už Krišnos, tada nebūtų buvę parakija-rasos.

Mums teko didelė laimė, kad atėjome į šią Šrilos Vjasadevos, Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir mūsų Gurudevo guru-paramparos liniją. Ši linija yra tobula. Šioje linijoje galite labai lengvai įgyti pačią aukščiausią bhakti, Vradža-bhakti. Negalite įgyti jos niekur kitur.

Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas atėjo į šį pasaulį ir atvyko į Vakarų šalis vien dėl to, kad atnešti šias tiesas, jos yra sudėtos jo knygose, kad tie, kas turi kvalifikaciją, galėtų jas matyti. Tačiau, dėl puolusios auditorijos padėties, jis turėjo pradėti pamokslavimą nuo Majavados, sakhi-bheki, sahadžija ir kitų filosofijų džiunglų kirtimo, o tada jo buvimo šiame pasaulyje periodas baigėsi. Viešpats Krišna pasišaukė jį: “Prašau, sugrįšk čia. Aš siunčiu sekantį po tavęs užimti tavo vietą” Taigi, jis išėjo. Jis galėjo pasilikti ilgiau, bet matė savo Gurudevo ir Šri Krišnos nuotaiką, ir ėjo išpildyti jų norų.

Šri Vjasa-pudža atliekama su tikslu patenkinti Krišną, ir buvo švenčiama nuo pat mūsų paramparos pradžios. Šri Šukadeva Gosvamis pirmas atliko Vjasa-pudžą savo Gurudevui, pačiam Šrilai Vjasadevai. Tada, Šrila Suta Gosvamis atliko Guru-pudžą savo Gurudevui, Šri Šukadevai Gosvamiui. Prieš atsakydamas į Naimišaranjos išminčių klausimus, jis meldėsi:

yam pravrajantam anupetam apeta-krtyam
dvaipayano viraha-katara ajuhava
putreti tan-mayataya taravo bhinedus
tam sarva-bhuta-hrdayam munim anato ‘smi

(Šrimad-Bhagavatam 1.2.2)

["Lenkiuosi pranama Šri Šukadevai Gosvamiui, kuris gali įžengti į gyvųjų esybių širdis. Kai jis paliko namus be apvalomųjų procesų, tokių kaip šventos virvelės gavimas, jo tėvas Šri Vjasadeva sušuko, "O mano sūnau!" Ir tarsi būtų pasinėrę į tą pačią išsiskyrimo nuotaiką, tik medžiai atliepė aidu į jo šauksmą."]

Šrila Šukadeva Gosvamis meldėsi: “O Šri Vjasadeva, mano tėve ir Guru, koks tu nuostabus! Ir koks maloningas! Tu esi nepriežastingai maloningas! Tu ištempei mane iš miško ir iš Majavados filosofijos prie savo lotoso pėdų, ir išmokei mane Šrimad-Bhagavatam. Tavo malone buvu visiškai pakeistas”. Tokia yra Guru užduotis.