Tyra Bhakti

Narayana Maharadžas: Kai guru duoda bhakti-lata-bidžą, sėkmingai atsidavimo tarnystei reikia dviejų dalykų: guru ir Vaišnavų malonės bei paties atsidavusiojo pastangų tarnauti savajam guru. Mokinys turi pilnai paklusti guru ir Vaišnavams. Jei kas yra tikras Vaišnavas ir tyras bhaktas, tai nebus jokio skirtumo tarp gurudevo ir to atsidavusiojo. Kita vertus, jei kas yra kitokios nuomonės nei gurudevas, galime rodyti jam šiek tiek pagarbos, bet turėtume sekti tiktai tikraisiais dikša ir šikša guru. Jie visi priklausys tai pačiai linijai. Tada nebus jokios painiavos.

Visų pirma, ten yra gurudevo ir Krišnos malonė. Jie davė bhakti-lata sėklą – troškimą tarnauti Krišnai. Galime būti priėmę dikšą, bet tuėtume pabandyti suvokti, kas yra tikra dikša. Reikalinga malonė, bet ir mes patys turime stengtis visada užimti protą tarnyste Krišnai, pilnai panaudodami visas savo jusles ir esatį. Turime žiūrėti, kad nė vienai sekundei mūsų protas niekur nenuklystų. Jei guru yra bona fide, bandykite vykdyti jo nurodymus, tokius kaip pirmame Upadešamritos, Pamokymo Nektaro posmelyje. Tokius posmelius reikia ne tik prisiminti, bet ir visiškai jais sekti. Jei to nedarote, tai paprasčiausiai save apgaudinėjate. Negalite apgauti guru, Vaišnavų ir Krišnos. Jei neseksite Upadešamrita, negalėsite sekti vidinėmis guru nuotaikomis. Jei sekate nuo pačios pradžios, nuo vaco vegam manasa krodha vegam, ir visomis kitomis šlokomis, tada iš tiesų galite sekti ir pelnyti guru malonę, kitaip – ne. Guru ir Krišna tą matys.

Pilną paskaitą skaitykite čia.