Iš Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo knygos “Harmony”
Kartą gyveno labai neturtinga našlė brahmani, kurios vienintelis sūnus buvo nuostabus ir žavus maždaug devynerių metų berniukas. Jie gyveno trobelėje. Save ir savo sūnų našlė išlaikė elgetaudama. Ji buvo inicijuota aukščiausios klasės Vaišnavo ir kasdien garbindavo Thakuradži. Tarnaudama, kartodama ir nuolatos atmindama Krišną, ji buvo laiminga.
Vieną labai ankstų rytą brahmani buvo užsiėmusi savo pareigomis. Moteris paprašė sūnaus parnešti gėlių, skirtų garbinimui, nuo netoliese augančių krūmų. Berniukas džiugiai išėjo vykdyti mamos nurodymo ir pradėjo nuo krūmų skinti beli, cameli ir kitas gėles. Staiga iš krūmų išlindo nuodinga gyvatė ir įgėlė berniukui. Jo kūnas tuoj pat pajuodavo, vaikas sukniubo ant žemės ir mirė.
Kaip tik tuo metu mišku ėjo medžiotojas ir pamatė šį įvykį. Jam labai pagailo berniuko. Medžiotojas ėmė kartoti tokią mantrą, kuria buvo galima labai lengvai valdyti gyvates. Kai gyvatė išgirdo medžiotojo mantrą, nurimo, o medžiotojas įdėjo ją į molinį indą, kurį turėjo. Medžiotojas uždengė indą ir pasiėmė jį su savimi. Laikydamas vaiką savo rankose, jis prisiartino prie berniuko motinos.
Kai senoji našlė išvydo savo sūnų, ji sušuko: „Kas atsitiko?“, ir pradėjo graudžiai verkti: „O, varge! O, varge!”. Po kiek laiko moteris truputį aprimo ir medžiotojas prabilo:
- O motina, aš buvau čia, kai berniukas skynė gėles. Jis nekaltas. Jis nepuolė gyvatės ir netrukdė jai. Šis gyvis išlindo iš krūmų ir įgėlė jam be jokios priežasties. Aš pagavau tą nuodingą gyvatę mantros pagalba ir įdėjau ją į šį puodą. Prašau, liepkite man šį padarą sukapoti į gabalus. Aš sudeginsiu jį ir taip neliks jokių jo egzistavimo pėdsakų. Prašau, liepkite man. Liepkite man.
Medžiotojas vis prašė senosios našlės, tačiau ji tiesiog paklausė medžiotojo:
- O medžiotojau, jei tu nužudysi šią nuodingą gyvatę ir sudeginsi jos kūną, ar tai sugrąžins atgal mano sūnų?
- Niekada, – atsakė jis.
- Tuomet kodėl tu turėtum ją žudyti? - paklausė ji, – aš nenoriu jos žudyti.
Medžiotojas atkakliai tvirtino:
- Ši gyvatė yra nedora. Ji gali įgelti kam nors kitam. Jūs būtinai turite liepti man ją užmušti ir sudeginti.“
Ši našlė brahmani buvo save suvokusi siela ir Krišnos bhaktė. Ji tiesiog atsakė:
- Kodėl tu turėtum užmušti šią nuodingą gyvatę, jeigu tai vis tiek nesugrąžins man sūnaus? Prašau, nežudyk jos.
Medžiotojas vėl pasakė tą patį:
- Jeigu aš neužmušiu šios didžiulės gyvatės, ji be jokios priežasties užpuls kitą praeivį.
Tuo momentu medžiotoją pertraukė gyvatė:
- Kodėl tu turėtum mane nužudyti? Metų metus aš gyvenau šiuose krūmuose ir niekam neįgėliau. Šiandien aš įgėliau šiam berniukui, nes Mirtis atėjo ir liepė man berniukui įgelti. Aš nekalta. Nežudyk manęs.
Kaip tik tą akimirką asmeniškai pasirodė įkūnytoji Mirtis, Jamaradža Maharadžas, kuris valdo kiekvieno mirtį. Jamaradža tarė gyvatei:
- Ar tu sakai, kad tai aš atsakingas dėl to, kas nutiko? Ar aš liepiau įgelti berniukui? Aš taip nepasielgiau. Kodėl kaltini mane? Aš nesu už tai atsakingas. Berniukas yra atsakingas už savo veiksmus. Ankstesniuose savo gyvenimuose tiek berniukas, tiek gyvatė turėjo žmogiškuosius pavidalus. Jie kovėsi, ir šis berniukas nužudė gyvatę, kuri tuomet buvo žmogus. Nužudytasis žmogus atgimė kaip nuodinga gyvatė ir dabar atsikeršijo. Iš tikrųjų tai berniuko praeities veiksmai yra lyg gyvatė, kuri įgelia ir nužudo jį patį. Aš pats, Jamaradža, nesu už tai atsakingas. Gyvatė taip pat nėra už tai atsakinga.
Jeigu jūsų gyvenime iškyla problema, tai reiškia, kad praeityje jūs padarėte kažką neteisingai ir dabar pasirodo rezultatas. Kodėl dabar bijote paragauti rezultato? Jūs privalote paragauti. Kad ir kaip bijosite ir nenorėsite rezultato, jo vis tiek sulauksite. Jūs turėsite paragauti visų savo blogų veiksmų rezultatų. Šis dėsnis panašiai galioja ir visiems geriems veiksmams. Nebijokite. Krišna viską taip sutvarkė.
Jeigu jūs ką nors užgauliojate, Krišna viską sutvarkys taip, kad jus taip pat užgaulios. Jūs negalite ploti tik su viena ranka. Kitais žodžiais tariant, jūs padarėte blogų dalykų praeityje ir todėl dabar sulaukiate savo veiksmų rezultatų. Jeigu našlė būtų liepusi medžiotojui sukapoti ir sudeginti gyvatę, ji turėtų vėl gimti, o gyvatė turėtų atgimti žmogaus pavidalu, kad galėtų jai atkeršyti.
Jei kas nors šiurkščiai elgiasi su jumis, neatsilyginkite šiurkščiu elgesiu. Net jei kažkas duoda jums nuodų, būkite atsargūs. Elkitės kaip Šri Prahlada Maharadžas ir Šrila Haridasa Thakuras. Nors Haridasa Thakurą nuplakė daugybėje turgaviečių, jis vis tiek meldėsi: „O Krišna, būk maloningas ir atleisk jiems. Šie kirčiai yra visų mano ankstesnių nuodėmingų veiklų rezultatas ir per šiuos kirčius mane aplanko Tavo malonė“. Būkite ramūs, tylūs ir kartokite Harė Krišna Harė Krišna, Krišna Krišna Harė Harė, Harė Rama Harė Rama, Rama Rama Harė Harė.
Galvokite: „Aš esu niekam tikęs. Aš įžeidžiau daugelį Vaišnavų ir tai, kad dabar esu kvailas ir nesąmoningas, yra šių įžeidimų padarinys. Nors aš ir kartoju šventą vardą, tačiau iš mano akių nerieda ašaros ir mano širdis nesuminkštėja. O Krišna, ką gi man daryti?“
Jūs taip pat galite atminti Šri Čaitanją Mahaprabhu ir melstis Jam: „O Čaitanja Mahaprabhu, Tavoji malonė bepriežastinė. Meldžiu, dovanok man savo malonę. Šioje Kali-jugoje gyvenimas yra trumpas, jį slegia daugybė problemų ir protas nuolatos kankinasi. Ką aš turėčiau daryti? Kai tik mėginu užsiimti bhakti, mane užgriūna kliūtys. Aš negyvenu Vaišnavų bendrijoje, esu silpnas ir negavau Krišnos malonės. O Čaitanja, žinau tik Tave. Tu suteikei malonę Džagajui ir Madhajui. Kodėl ne man? Aš esu kur kas nelaimingesnis už juos, ir dėl to esu kvalifikuotas gauti Tavo malonę.“
Jeigu taip verksite, Krišna suteiks jums Savo malonę. Jei taip kartosite šventus vardus, jūsų širdys suminkštės ir iš akių pabirs ašaros. Jei akyse nepasirodo ašaros, jūs galite galvoti: „Aš padariau labai daug įžeidimų.“ Visada taip atgailaukite ir kartokite Harė Krišna Harė Krišna, Krišna Krišna Harė Harė, Harė Rama Harė Rama, Rama Rama Harė Harė.
1999 m. liepa, Prancūzija, Tulūza
Vertė: Sulalita dasi ir Taravali dasi
No tags for this post.