2009 liepos 27 d.
| 
Įrašą paruošė: 
[Pratęsimas] Visi žinote šią maldą. Ką ji reiškia?
Bhakta: O Krišna, Tu esi malonės vandenynas.
Šrila Narajana Maharadžas: Kodėl?
Bhakta: Nes Jis pasiunčia pačius brangiausius Savo tarnus į šį pasaulį, gelbėdamas puolusias dživas.
Šrila Narajana Maharadžas: Tai viskas?
Bhakta: Daugiau nežinau.
Šrila Narajana Maharadžas: Putana atėjo užmušti Krišnos, o ką padarė Jis?
Bhakta: Suteikė jai motinos maitintojos padėtį Golokoje.
Šrila Narajana Maharadžas: Jis atsiuntė daugybę rišių ir munių, iš kurių turėjote progą mokytis. Jis toks maloningas, kad ir Patsai apsireiškia kaip čaitya-guru (Supersiela, veikianti kaip guru gyvos esybės širdyje). Jis atsiuntė guru; Šri Guru atėjo pas jus – tai yra Krišnos malonė. Nors Krišna nė kojos nekelia iš Goloka Vrindavanos, bet apreiškė Savo žaidimus Žemėje vargšių sąlygotų sielų labui – kad patrauktų jų dėmesį. Net tie, kurie paprasčiausiai klausysis apie Jo žaidimus, pasieks išsivadavimą, kad ir po tūkstančių tūkstančių metų. Tokiu būdu Krišna yra karuna-sindhu, malonės vandenynas.
O ką reiškia dina-bandhu? Bhakta: Žemiausiai puolusiųjų draugas.
Šrila Narajana Maharadžas: Kokiu būdu? Kai Sudama-vipra, visiškas beturtis, atėjo pasimatyti su Krišna, kaip šis pasielgė? Apipylė jį turtais ir neįsivaizduojama prabanga [*].
Ar žinote istoriją apie dramblį Gadžendrą ir krokodilą? [**] Kai Gadžendra ėmė šauktis Krišnos inkarnacijos – Viešpaties Višnaus, šis pasirodė prie pakrantės, kur Gadžendra kovėsi su krokodilu. Višnu užmušė krokodilą, suteikdamas jam išsivadavimą. O drambliui Gadžendrai dovanojo tyrą bhakti, ir šis pateko į Vaikunthą. Tai dar vienas pavyzdys, kad Krišna yra dina-bandhu. Tokių pavyzdžių – daugybė.
Kodėl Jis vadinamas Jagat-pate?
Bhakta: Tai reiškia, kad Jis kontroliuoja visą pasaulį.
Šrila Narajana Maharadžas: Kokiu būdu?
Bhakta: Apsireiškęs įvairiomis inkarnacijomis: kaip Maha-Višnu, Garbodakašayi-Višnu, Kširodakašayi-Višnu, Guna-avatarai, Šaktyaveša-avatarai ir Manvatarai. Per juos valdo Visatas visų gyvųjų būtybių gerovei.
Šrila Narajana Maharadžas: Krišna viską sukūrė, tai yra, suteikė Brahmai galią kurti ir taip Brahma sukūrė Visatą. Krišna suteikė Šankarai (Viešpačiui Šivai) galią naikinti. Patsai Krišna, tapęs Višnu, palaiko ir globoja pasaulį. Taip pat Jis apsireiškė visų gyvų būtybių širdyse kaip Supersiela, bei mokė mus, Pats išdėstydamas Ardžunai Bhagavad-gitą. Įspėjo mus būti atsargiems.
Ką reiškia Krišnos vardas Gopeša?
Bhakta: Gopeša turi dvi reikšmes. Jis vadovauja gopėms ir Pats yra valdomas gopių.
Šrila Narajana Maharadžas: Ne. Gopeša sudaro du žodžiai: gopa (piemenukas) ir išvara (valdovas arba Dievas). Jis maitina draugus piemenukus, duodamas paragauti Savo premos (meilės).
Šripad Madhava Maharadžas: Jis išgelbėjo gopus nuo demonų. Jį kontroliuoja Jo draugai piemenukai.
Šrila Narajana Maharadžas: Gopi-kanta reiškia, kad Jį valdo gopės. Radha-kanta: Jį valdo ypač Šrimati Radhikos meilė.
Turėtumėte įsidėmėti šio posmo nuotaiką, o taip pat kiekvieno žodžio bei eilutės prasmę, kurią jums pateikiau. Tada iš tikrųjų suprasite šiuos posmus ir kiekvieną maldą tarsite su realizacija.
[*]Suvalgęs saujelę skaldytų ryžių, kuriuos atnešė Jo draugas Sudama, Krišna dovanojo jam turtus, gausesnius už dangaus valdovo.
Kai jiedu maloniai šnekučiavosi, Viešpats Krišna tarė Savo draugui Sudamai: „Brangus brahmana, turbūt atnešei Man iš namų kokią nors dovaną? Net menkiausią dovaną, kurią gaunu iš Savo mylimo bhaktos, vertinu kaip nepaprastai reikšmingą.‟ Tačiau neturtingasis brahmanas gėdinosi paduoti Krišnai atsineštą skaldytų ryžių saują, suvyniotą į purviną medžiagos skiautę. Krišna, esantis kiekvienoje širdyje Supersielos pavidalu, puikiai žinojo, kodėl Sudama atėjo Jo aplankyti. Taigi čiupo paslėptą ryžių ryšulėlį ir su didžiausiu malonumu suvalgė visą saują. Jau ruošėsi valgyti antrąją, bet Rukmini devi Jį sustabdė.
Jausdamasis tarsi rojuje, Sudama jaukiai praleido naktį Viešpaties Krišnos rūmuose, o kitą rytą iškeliavo atgalios. Pakeliui mąstė apie savo laimę būti taip pagerbtam Šri Krišnos.
Pasiekęs savo gyvenvietę suakmenėjo iš nuostabos, vietoj apšiurusios lūšnos išvydęs ištaigingus rūmus. Jo pasitikti grodami bei dainuodami išėjo būrys dailių vyrų ir moterų. O žmona, išsipuošusi dangiškais papuošalais, išėjo iš rūmų ir pasveikino jį su didžia meile bei pagarba. Sudama suprato, kad šis nepaprastas pasikeitimas bus įvykęs dėl Aukščiausiojo Viešpaties Jam suteiktos malonės.
Nuo tol Sudama su žmona gyveno paskendęs prabangoje, bet nė akimirkai neprarado atsižadėjimo jausenos ir šlovino Viešpatį Krišną. Neilgai trukus jis sutraukė visus materialių prisirišimų pančius ir pateko į Dievo karalystę. (Šrimad-Bhagavatam 10.81.1-2)
[**]Pieno Vandenyno viduryje stūkso nuostabus, 80 000 mylių aukščio kalnas, kuris vadinasi Trikuta. Viename iš Trikutos slėnių yra puikus Atumat sodas, sukurtas Varunos, o taip pat nepaprastai gražus ežeras.
Kartą tame ežere panoro išsimaudyti vyriausiasis iš dramblių Gadžendra su savo žmonomis, taip sutrikdydamas vaandens gyventojų ramybę. Dėl to vyriausias iš to ežero krokodilų, kupinas neapsakomos jėgos, tuoj pat įsikibo dantimis drambliui į koją. Užvirė arši kova, užtrukusi visą tūkstantmetį. Nei drambliui, nei krokodilui nepavyko užmušti vienas kito, bet kadangi grumtynės vyko vandenyje, dramblys pamažu silpo, o krokodilas stiprėjo. Galiausiai Gadžendra, pajutęs savo bejėgiškumą ir nematydamas jokių šansų apsiginti, kreipėsi į Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, melsdamas Jo lotoso pėdų prieglobsčio.
Kategorijoje: 
Žymės: 