Tyra Bhakti

Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo paskaita Nitjanandos Prabhu apsireiškimo (gimimo) dieną, skaityta Brazilijoje, Terespolyje, 2003 m. vasario 14 d.

Nitjananda Prabhu tarnavo Šri Čaitanjai Mahaprabhu Navadvipoje, ir ten atliko Jo Vjasa-pudžą. Šri Čaitanja Mahaprabhu yra Pats Viešpats Šri Krišna. Jeigu asmuo garbina Krišną, tuo savaime atliekama Vjasa-pudža.

Po to, kai Čaitanja Mahaprabhu priėmė sanjasą, Jis norėjo eiti į Vrindavaną, bet Nitjananda Prabhu meiliai, panaudojęs gudrybę, pakeitė Jo kryptį ir nuvedė Jį į Advaitos Ačarjos kaimą Šantipurą. Nitjananda Prabhu pakvietė Nadijos žmonės ateiti ir susitikti su Juo, ypač tai buvo skirta Mahaprabhu motinai Šači Maijai. Ten Šači Maija susitiko su Juo, apsirengusiu sanjasio rūbais.

Po to, Čaitanja Mahaprabhu nukeliavo į Purį, ir Nitjananda Prabhu sekė Juo ten. Nitjananda Prabhu norėjo nuolat tarnauti Mahaprabhu, bet kadangi Nitjananda Prabhu buvo įšventintas mokiniu Šri Lakšmipati Tirthos, Mahaprabhu Jį gerbė kaip guru. Lakšmipati Tirtha buvo Madhavendros Purio dikša-guru, Šri Madhavendros Purio mokinys buvo Šri Išvara Puris, o Išvara Purio mokinys buvo Mahaprabhu. Tokiu būdu Mahaprabhu mokinių sekoje yra dviem kartomis po Nitjanandos Prabhu, todėl Mahaprabhu rodė Jam didžią pagarbą.

Nitjananda Prabhu tarnavo daugybe būdų Ratha-jatros festivalyje, o po festivalio Mahaprabhu įsakė Jam grįžti į Bengaliją ir pamokslauti ten Mahaprabhu misiją. Jis pamokslavo nekreipdamas dėmesio į kastą ar tikybą, ir ypač pamokslavo tiems, kurie buvo žemesnės kastos bei labai neturtingi.

Pamokslaudamas, vieną kartą Jis atėjo į Ramačandros Khano kaimą, to, kuris seniau buvo siuntęs prositutę Šrilai Haridasai Thakurai ir kuris visada buvo priešiškas Čaitanjai Mahaprabhu ir bhakti. Ramačandra Khanas negalėjo suprasti Haridaso Thakuros didybės ir stebėjosi: “Nors ir esu valstijos karalius, niekas manęs negerbia. Vietoj to, jie gerbia Haridasą Thakurą, nors jis yra musulmonas.” Jis padarė sunkių nusižengimų prieš Haridasą Thakurą, ir dabar Nitjananda Prabhu norėjo jį išvaduoti nuo jo nuodėmingo kūno.
Nitjananda Prabhu nuėjo į Ramačandros Khano kaimą naktį, kartu su šimtais Savo bhaktų. Kadangi buvo naktis, Jis paprašė Ramačandros Khano tarno perduoti Khanui: “Norime ilsėtis tavo Durga Mandapoje”. Išgirdęs tai Ramačandra Khanas įsakė tarnui pasakyti Nitjanandai Prabhu, kad nėra vietos Jam šventykloje, bet Jis ir Jo mokiniai gali eiti į gošalą (karvių pastogę) ir būti toje labai šventoje vietoje. Vėl jis padarė įžeidimą.

Nitjananda Prabhu pradėjo labai garsiai juoktis, ir juokdamasis pasakė karaliaus tarnui, “Tikrai jūsų vieta nėra Man pakankamai tyra. Karvių pastogė yra geresnė. Pasakyk karaliui: “Daugybė musulmonų generolų ir kareivių ateis į tavo namus. Jie sunaikins tave, visą tavo šeimą, karves ir viską, ką tu turi; taip pat jie čia valgys mėsą. Neturi vietos Man, bet turėsi padaryti vietos jiems”. Tai pasakęs, Jis išėjo iš kaimo ir nuėjo į kitą.

Kitą dieną atėjo daug musulmonų kareivių, nužudė karaliaus šeimą, paskerdė karves ir virė ten iš jų valgį, o po to padegė visą kaimą. Tie, kas buvo to karaliaus malonėje, buvo sunaikinti, tokiu būdu, tai, ką pasakė Nitjananda Prabhu, išsipildė.

Yra daug žaidimų, bet aš paliečiu tik kai kuriuos.

akrodha paramananda nityananda raya
abhimana sunya nitai nagare bedaya

["Kilnusis Nitjananda Prabhu niekada nepyksta, nes Jis yra aukščiausios transcendentinės palaimos personifikacija. Be jokio klaidingo ego, Nitai klajoja po miestą" (Ločana dasa Thakuros dainos "Akrodha Paramananda" 1 posmas)]

Reikšmė labai svarbi. Akrodha reiškia “nepiktas”. Turėtume bandyti atsisakyti pykčio, kuris yra visokio blogio šaknys. Netgi jeigu yra priežastis pykti, neturėtume būti pikti. Mums tai sako Nitjananda Prabhu, pro šios dainos terpę. Jis sako – “turėtumėte būti kaip Aš”. Kai Džagai ir Madhai Jį sužeidė ir Nitjananda Prabhu kraujavo, Jis meldėsi Mahaprabhu, “Šioje inkarnacijoje turėtum atleisti jiems, ir duoti krišna-premą”. Tokiu būdu, Nitjanandos Prabhu prašymu, Šri Čaitanja Mahaprabhu davė broliams Džagai ir Madhai krišna-premą.

Mahaprabhu ir visi mūsų Gosvamiai pasakė mums, kad netgi jeigu yra priežastis būti piktiems, neturėtume būti pikti. Turėtume kontroliuoti savo pyktį. Tačiau, jeigu yra reikalas, jeigu kažkas kritikuoja asmens Gurudevą, ar kurį tyrą bhaktą, ar Krišną, Mahaprabhu, ar Nitjanandą Prabhu, tada galime panaudoti savo pyktį. Tuo momentu turėtume būti kaip Hanumanas, kuris sudegino visą Lanką iki pelenų.

Šri Vrindavana Dasa Thakura pareiškė: “ “Ati parihare jei papi nindakara tabe / lati marun tera sirera upare.” Nebandyk nepaklusti ar negerbti Nitjanandos Prabhu. Jeigu tai darysi, suduosiu per galvą” Tik aukščiausioje bhakti stadijoje leidžiama būti piktam. Turėtumėte kontroliuoti savo pyktį, o  ne būti jo kontroliuojamiems. Jeigu esate kontroliuojami pykčio, būsite sunaikinti.

kama esa krodha esa
rajo-guna-samudbhavah
mahasano maha-papma
viddhy enam iha vairinam

[Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: O Ardžiuna, tai tik geismas, gimęs iš materialios aistros veikimo būdo, o vėliau pavirtęs į įniršį. Šiame pasaulyje jis yra visa ryjantis nuodėmingas priešas"]

Tie, kas turi pasaulietinių troškimų dėl padėties ir t.t., ir turi šiuo atžvilgiu klaidingą ego, praras viską. Jeigu negali kontroliuoti savo proto,  taip pat gali ir nepaklusti savo Guru, ir netgi gali jį atmesti. Tai todėl Viešpats Šri Krišna pasakė mums nebūti piktiems. Laikykite pykčio pirštą maldos karolių maišelio išorėje. Nenaudokite šio piršto (smiliaus) kartodami, kadangi jis žymi pyktį. Jis sako, “Nubausiu tave! Nušausiu tave! Negi nežinai kas aš toks?! Aš sulaužysiu tau kojas!” Būkite atsargūs.

adhama patita jivera dvare dvare gyia
hari-nama maha-mantra dicchena bilaiya

["Eidamas nuo durų prie durų, į labiausiai puolusių ir apgailėtinų sielų namus, Jis dalija harinama maha-mantrą" ("Akrodha Paramananda" 2 posmas)]

Pasiėmęs krišna-premos potvynį, Nitjananda Prabhu ėjo nuo durų prie durų, norėdamas suteikti tą meilę ir švelnumą.

Gaura-Nitjananda Prabhu ki džaja!

Gaura Premanande.