Tyra Bhakti

Iš Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo rytinių pokalbių knygos “Walking with a Saint”.

“Atsikėlęs anksti, nuo 3 val. ryto, sukartojęs mantras ir maldas bei pašlovinęs įvairius Krišnos vardus ir nuostabias savybes, Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas įprastai rytais išeidavo pasivaikščioti greitu žingsniu, pasivaikščiojimas trukdavo iki valandos. Tuo metu norintys pabendrauti su juo galėdavo eiti kartu, ir klausytis, nes kartais jis sustodavo ir spontaniškai dalindavosi savo suvokimais.
Jo asmenybė spinduliuoja taurumu ir kilnumu, jo santykiai ir bendravimas su kiekvienu žmogumi – artimi ir meilūs. Su juo bendrauja šimtai tūkstančių žmonių, bet jis visada sugeba atitinkamai bendrauti su klausiančiu asmeniu, netgi jeigu tas asmuo anksčiau nebuvo jo sutikęs. Vienam besiteiraujančiam jis gali kalbėti su juokaujama ironija, kitam rimtai, trečiam – žaismingai, dar vienam su simpatijos tonu, kitam – su subtiliomis filosofinėmis detalėmis, dar kitam su apgalvotu paprastumu. Kartais tai, ką jis sako, tinkama tam momentui, kartais amžinybei. Kartais jo atsakymai skirti konkrečiam individui, kartais visiems besiklausantiems, tačiau abiem  atvejais jo žodžiai apšviečia visus. Dažniausiai jis atsako pats, o kartais atsakyti pašaukia sanjasį ar kitą vyresnįjį mokinį. Kartais jis išreiškia teigiamą savo mokinių atsakymų vertinimą, o kartais juos pataiso. Indijoje yra patarlė, kad mama moko savo marčią mokydama dukrą. Kitaip sakant, mama lengvai pamoko ir pataiso dukrą, bet tie pamokymai lygiai galioja ir ne tokiai artimai marčiai. Panašiai Šrila Maharadžas apmoko savo mokinius-pamokslautojus kalbėti ir suprasti su dideliu tikslumu ir aiškumu Vedų filosofijos nustatytąsias tiesas; tuo pačiu jis nori įkvėpti visus pasaulio žmones, kuriuos visus laiko savo dvasiniais vaikais. Jis nori įkvėpti jiems supratimą, kad teisinga filosofinė mintis pakylėja žmogų tobulėjimo kelyje, o filosofinė miskoncepcija gali išvesti iš to kelio, ir laikyti prirakinusi materialios ir dasinės sumaišties tamsoje.
2008 metais buvo švenčiamas jo 87-asis gimtadienis, bet jis vaikščiojo ne tik greitu žingsniu, bet ir su didele elegancija ir subtilumu. Neįmanoma buvo nelikti apstulbintam jo šilumos, laisvumo ir ramumo, užuojautos, rimties; netgi menkas  jo bepriežastinės, visad naujos meilės ir švelnumo visiems pajautimas nepaprastai paveikdavo. Iš dvasinių mokytojų sužinome, kad kai šventasis kalba, iš jo žvilgsnio ir iš kiekvienos kūno poros sklinda  premos (transcendentinės meilės Dievui) atomiškos dalelės, ir paliečia tuos, kuriems teko laimė būti jo draugijoje. Kiekvienas pradeda [dvasinį tobulėjimą] nuo kažkur, o jis priima kiekvieną su neaprėpiama tarsi vandenynas, atvira širdimi.”

(Iš knygos pratarmės)

***

“<…>
Mahabuddhi dasa: Aš buvau veikiamas radža gunos (aistros būdo). Mane įtakoja tik radža guna ir tama guna (tamsos būdas), nemanau, kad esu įtakojamas satva gunos (materialaus gerumo būdo).

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Tada kaip tavo Gurudevas [Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada] tave priėmė.

Mahabudhi dasa: Tik iš savo malonės. Nežinau, kaip jūs mane priimate.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Kai ką matau tavyje. Jis kai ką matė, taip pat ir aš matau. Bet nežinau, kaip tu manei priėmei.

Mahabuddhi dasa: Šrila Prabhupada pasakė man medituoti šį posmą kiekvieną dieną:

tesam satata-yuktanam
bhajatam priti-pūrvakam
dadami buddhi-jogam tam
yena mam upayanti te
(Bhagavad-gita 10.10)

“Tiems, kas nuolat pasišventę tarnauti Man su meile, Aš, suteikiu supratimą, kurio pagalba jie gali pas Mane ateiti.”

Jis pasakė “Krišna tau duos supratimą kaip tarnauti”. Taigi, aš galvojau taip ir meldžiausi. Tada, kai atvykau į Alachua, jūs pasodinote mane šalia savęs kai kalbėjotės su Šripad Bhagavat Maharadžo sūnumi, aiškindamas jam mėsos valgymo blogas pasekmes. Mano akyse ėmė kauptis ašaros. Tada jūs uždėjote ranką man ant širdies ir pasakėte “ten satata-yuktanam bhajatam priti-pūrvakam”.
Taigi, kaip aš galėčiau jums geriausiai tarnauti?

Šrila Narajana Gosvami Maharadžas: Tu jau stengiesi man tarnauti.

Mahabuddhi dasa: Stengiuosi, bet nelabai gerai sekasi.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Aš turiu norą, kad gaura-vani, Šri Čaitanjos Mahaprabhu mokymas, kurį pamokslavo mūsų parampara, ir kurio Čaitanja Mahaprabhu asmeniškai laikėsi, nesustotų po to, kai paliksiu šį pasaulį. Tai turėtų tęstis.
Visi turėtų būti vieningi. Stenkitės visur pamokslauti ir leisti mano knygas – yra tiek daug knygų. Šventyklos neturėtų susiskaldyti į atskirus mathus su atskirais interesais. Visos šventyklos ir visi bhaktos turėtų būti susivieniję. Turėsite bandyti tai įvykdyti.

<…>”

(Iš pokalbio su Mahabuddhi das, 2008 m. gegužės 20 d.)

***