Tyra Bhakti

Kartą vieną karštą vasaros dieną pas Šrilą Lokanathą dasą Gosvamį apsilankė ištroškęs ūkininkas, prašydamas atsigerti vandens. Netoliese buvo šulinys ir Lokanatha Gosvamis turėjo virvę su kibiru, bet tuo metu jis kartojo harinamą – Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare – visiškai pasinėręs atsiminimuose apie Krišnos žaidimus ir paskendęs rasos vandenyne. Jis buvo visiškai praradęs išorinį suvokimą ir nieko neatsakė ūkininkui.

Žmogus tuomet kreipėsi į jauną Lokanatha Gosvamio mokinį mahatmadžį Narottamą ir paprašė “O, čhota baba, mažasis babu, aš esu labai ištroškęs ir neturiu nei virvės, nei kibiro. Prašau, duok man atsigerti vandens.” Ūkininkas dukart pakartojo savo prašymą jaunajam babadžiukui, kuris tuo metu buvo taip užsiėmęs savo bhadžanu. Narottama Thakura padėjo į šalį savo harinama-malą ir išėjo kartu su atvykėliu prie šulinio. Ūkininkas atsigėrė vandens ir nuėjo savo keliais.

Tuo metu Šrila Lokanatha Gosvamis sugrįžo į išorinę samonę ir suprato,  kas įvyko.  Jis pasikvietė jaunąjį babadžį, Šrilą Narottamą Thakurą, ir jam pasakė: “Tuojau pat sugrįžk į savo namus. Nenoriu turėti tokio mokinio kaip tu. Aš neleisiu tau atlikti bhadžano čia, kartu su manimi. Tu turi tiek daug troškimų. Tu esi labai malonus kiekvienam, taigi sugrįžk į savo karalystę, gyvenk savo rūmuose ir būk dosnus ir labdaringas savo žmonėms. Dalink jiems vandenį, duoną, drabužius ir visa kita. Tu dar nesi subrendęs bhadžanui atlikti. ”

“Kodėl?”

“Kadangi tu nežinai, kas yra Šri Krišnos Vardas. Krišnos Vardas yra Pats Krišna ir Hare Krišna reiskia Šri Šri Radha-Krišną. Nėra skirtumo tarp Radha-Krišnos ir Jų Vardų. Kai Vaišnava kartoja Radhos ir Krišnos Vardus ir Hare Krišna, jis suvokia, kad jis tarnauja Krišnai tiesiogiai Vradžos kundžose. Tu galvoji, kad tarnystė Radha-Krišnai yra mažiau svarbi nei numalšinti troškulį paprasto žmogaus, kuris neatlieka bhadžano. Taigi atlik bhadžaną savo rūmuose kartu su šia paprasta dorybinga veikla. Ač nepriimsiu taves čia.

Šrila Narottama Thakura pradėjo verkti: “Ūkininkas buvo taip ištroškęs.”

Šrila Lokanatha Gosvamis atsakė: “Tikriausiai tu nežinai, kad nama ir nami yra viena ir tas pats. Kai tu kartoji harinamą, tu privalai galvoti: “Aš tarnauju Šri Radhai ir Šri Krišnai.’ Hara yra Šrimati Radhika, kuri kontroliuoja Krišnos protą ir širdį. Iš Hara išeina kreipinys Hare, reiškiantis “O Hara”, arba “O Šrimati Radhika”. Rama yra Radha-Ramana, Šri Krišna. Taigi Hare Krišna yra Radha-Krišna, ir kai kartojame, mes turime tarnauti Jiems, atmindami Jų žaidimus. Palikdamas savo tarnystę Radhai ir Krišnai tu nuėjai numalšinti paprasto žmogaus troškulį. Tu galvojai, kad duoti vandens yra daug svarbiau nei tarnauti Jiems. Taigi sugrįžk į savo pasaulietinį gyvenimą ir elkis taip tenai. Man nepatinka tavo elgesys.”

Nors Šrila Narottama verkė ir maldavo, Šrila Lokanatha dasa Gosvamis neleido jam pasilikti Vrindavane. Ar suprantate jo siddhantą, jo požiūrį? Tai labai aukšta, bet tai yra tikra, realu. Nama cintamani krsna caitanya rasa vigraha / purna suddha nitya mukta abhinnatvad nama naminoh. Nama ir Pats Krsna yra viena ir tas Pats.

// Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas