Tyra Bhakti

Interviu su Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamiu Maharadžu

Reporteris: Kiek turite pasekėjų?

Šrila Narajana Maharadžas: Visame pasaulyje?

Reporteris: Na, taip.

Šrila Narajana Maharadžas: Gali būti šimtai tūkstančių.

Reporteris: Mano žiniomis, jūs gimėte šventikų šeimoje. Ar savo padėtį paveldėjote nuo pat gimimo, ar šį kelią pasirinkote savarankiškai?

Šrila Narajana Maharadžas: Indijoje brahmanai dažnai yra kilę iš labai aristokratiškos giminės. Jie ir išsilavinę, ir turtingi. Būtent tokioje giminėje aš ir gimiau.

Reporteris: Kada pradėjote studijuoti bhakti-jogą?

Šrila Narajana Maharadžas: Kartojau mantrą ir atsiminiau Krišną nuo pat gimimo. Abu mano tėvai buvo Viešpaties bhaktos, taigi nuo pat pradžių aš irgi buvau bhakta.

Reporteris: Papasakokite, kaip klostėsi jūsų gyvenimas nuo pat jaunumės – ką jūs veikėte ir kokius pasikeitimus išgyvenote – kol pasiekėte savo dabartinę poziciją?

Šrila Narajana Maharadžas: Visada keldavausi labai anksti, maždaug ketvirtą ryto, ir kartodavau mantrą, atsimindamas Viešpaties žaidimus: “Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare, Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare.” Visuomet lenkiausi Viešpačiui Krišnai ir Viešpačiui Ramai. Visuomet gražiai elgiausi su gyvūnais, medžiais, augalais. Jau ankstyvoje vaikystėje su užsidegimu skaičiau ir gilinausi į Vedas, Upanišadas, Ramajaną ir Mahabharatą. Visuomet buvau labai religingas ir jutau potraukį mokytis.

Be to, puikiai žaidžiau futbolą. Rungdavausi šuoliuose į aukštį ir tolį, bėgdavau 440, 880 jardus, 1, 2 ir 5 mylias (440 jardų yra ketvirtis mylios). Visame Indijos regione man nebuvo lygių šioje srityje. Taip pat mėgau plaukioti laivais, važinėti dviračiu, užsiėmiau ir kitokiomis sporto rūšimis.

Per varžybas tūkstančiai žiūrovų plodavo, palaikydami mane, dėl to buvau išrinktas aukšto rango policijos pareigūnu.

Reporteris: Vadinasi, dirbote policininku?

Šrila Narajana Maharadžas: Taip. Ir visi aukšto rango policininkai vertino mane už geras charakterio savybes. Niekada iš nieko nesu paėmęs kyšio – nė vieno cento. Turbūt žinote, kad Indija garsėja kyšininkavimu ir korupcija, tačiau aš visuomet elgiausi sąžiningai ir užsitarnavau aplinkinių meilę. Tuo metu, kai buvo nuspręsta mane paaukštinti, sutikau savo Guru Maharadžą, savo dvasinį mokytoją, ir pasirinkau atsižadėjimo kelią.

Štai kaip sutikau Guru Maharadžą. Mačiau, kad šiame pasaulyje nė vienas nėra laimingas, jei nepasirenka transcendentinio gyvenimo. Mačiau, kad nors grožis ir yra, tačiau jis trumpalaikis. O meilę ir prieraišumą temdo savanaudiškumas. Šis pasaulis stokoja tyros meilės, nes visi žmonės trokšta patenkinti asmeninius motyvus.

Supratau, kad nei turtai, nei garbė nesuteikia tikros laimės, kad visi esame pasmerkti pasenti ir mirti. Apmąsčiau, kad nesu šis kūnas. Esu įkalintas šiame kūne.

Kas aš esu ir kas valdo šį pasaulį? Kaip atsirado šis pasaulis? Kas yra Dievas – šio pasaulio kūrėjas, prižiūrėtojas ir naikintojas (G-O-D: Generator, Operator, Destroyer)? Ėmęs apie tai galvoti, atsitraukiau nuo šio pasaulio. Supratau, jog privalau eiti pas save suvokusį mokytoją, galintį mane mokyti.

Reporteris: Ir į ką tada kreipėtės?

Šrila Narajana Maharadžas: Nukeliavau į Himalajus, apsilankiau ir kitose vietose. Ieškojau po visą Indiją, tačiau neradau tokio Guru, kokio ieškojau. Vieną dieną, man tebedirbant policininku, į mano gimtą miestą atvyko vienas iš Gurudevo mokinių. Pasikalbėjome, ir jis įtikino mane vykti į Navadvipą, kur susitikau savo Gurudevą ir klausiausi jo kalbos per Bhagavat-saptą (savaitę trunkantis Šrimad-Bhagavatam nagrinėjimas). Jo žodžiai visiškai mane patenkino ir pasižadėjau jam tarnauti bei mokytis iš jo visų transcendentinių dalykų. Nedelsdamas atsistatydinau iš savo pareigų, nors policijos pareigūnai ir šeimos nariai labai nenorėjo manęs išleisti.

Reporteris: O jūsų šeima?

Šrila Narajana Maharadžas: Tuo metu buvau vedęs, turėjau vaikų, tačiau nebuvau prisirišęs. Užmiršau viską šiame pasaulyje ir tegalvojau viena: “Kur yra Krišna? Kaip Jam tarnauti? Noriu Jam tarnauti. Noriu Jį pamatyti.” Viską palikęs prisijungiau prie mūsų Gurudevo misijos ir palaipsniui ėmiau gilintis į visas transcendentines tiesas.

Kas yra Dievas? Jis yra meilės ir prieraišumo įsikūnijimas. Jo vardas Krišna, Aukščiausias Dievo Asmuo. Jis sklidinas meilės, Jo kūnas neapsakomai gražus. Visas grožis ir tyra meilė kilo iš Jo. Išgirdęs tai, visiškai atsidaviau, ir Gurudeva davė man iniciaciją. Visą savo energiją pašvenčiau visaip jam pasitarnauti. Gamindavau jam maistą.

Reporteris: Kiek tuo metu jums buvo metų?

Šrila Narajana Maharadžas: 24-eri ar 25-eri. Skalbdavau jo drabužius, užrašydavau, ką padiktuodavo žurnalo straipsniams. Jam kalbant kokia nors tema, dėmesingai klausydamasis įsidėdavau žodžius sau į širdį – diktofono niekuomet nenaudodavau.

Reporteris: Tai apgaulė, ar ne? O aš ir kompiuteriu naudojuosi.

Šrila Narajana Maharadžas: Niekada netikėjau kompiuteriais, diktofonais; technika gali mus apgauti. Visuomet naudojausi širdies galimybėmis.

Bėgant laikui vis stiprėjo mano potraukis atsidavimo tarnystėms, pradedant klausymusi bei atsiminimu. Pradėjęs studijuoti Vedas, Upanišadas, Šrimad-Bhagavatam bei kitas knygas, pamažu ėmiau aiškiai suvokti visas transcendentalias tiesas.

Gurudeva nurodė man parašyti kelias knygas ir versti knygas iš bengali į hindi. Paskyrė mane atsakingu už pamokslavimo centro veiklą, o taip pat žurnalo Šri Bhagavata Patrika redaktoriumi. Išverčiau daugybę knygų iš bengali kalbos. Tai be galo nudžiugino mano Guru Maharadžą ir jis pasiuntė mane pamokslauti įvairiose vietovėse. Pamokslavimui visame pasaulyje jis įsteigė Gaudija Vedantos organizaciją. Jis suteikė sanjasą (atsižadėjimo statusą) labai garsiam Indijos pamokslautojui – Šri Šrimad Bhaktivedanta Svamiui Maharadžui, kurį mokiniai vadino tiesiog Prabhupada. Prabhupada įkūrė ISKCON’o (tarptautinės Krišnos sąmonės organizacijos) centrus visame pasaulyje, Amerikoje, Anglijoje, taip pat čia, Australijoje. Jis priėmė sanjasą Mathuroje iš mano Gurudevos – pats buvau ten ir pagelbėjau ceremonijoje. Visame pasaulyje Prabhupada daugybę žmonių įkvėpė atsiduoti Krišnai, o manęs paprašė toliau padėti jiems tobulėti.

Taigi atvykau čia kaip senovės Indijos bei Vedų kultūros skelbėjas, skleidžiu harinamą (tyrą Šri Krišnos šventų vardų giedojimo procesą) ir bhakti-jogą. Pamokslauju visame pasaulyje: šiuo metu atlieku šeštąjį turą.

Reporteris: Šeštasis turas aplinkui pasaulį? Pavydėtina.

Šrila Narajana Maharadžas: Kur benuvykčiau, mane pamilsta daugybė žmonių. Nors man lenkiasi, bet regiu juos tarsi savo draugus, galvodamas: “Mano pareiga – jiems padėti.” Rūpinuosi jų laime, trokštu išgelbėti juos nuo senatvės.

Kaip žinote, net Amerikos prezidentas nepajėgė suvaldyti juslių, nors užėmė tokį aukštą postą. Jis prisirišo prie sekretorės, nes iš tiesų nebuvo laimingas.

Žmonės šiame pasaulyje nekontroliuoja savo juslių. Taip pat nevaldo ir ateities sąlygų, neišvengiamai pasiduodami senatvei. Kančios bei sielvarto taip pat neįveikia, kaip ir begalės problemų. Gal atrodote nuostabiai šiandien, tačiau ateis ir tokia diena, kai net dantų nebeturėsite.

Reporteris: Ačiū, kad priminėte apie tai.

Šrila Narajana Maharadžas: Plaukai pražils, o regėjimas galbūt visai nusilps.

Reporteris: Jau dabar nešioju akinius.

Šrila Narajana Maharadžas: Vieną dieną nežengsite nė žingsnio, nepasirėmę lazda. Kad ir kaip to nenorėtumėte, atėjus laikui jums teks palikti kūną.

Siela nei gimsta, nei miršta – tad kodėl ateiname čionai ir smarkiai kenčiame? Kadangi pamiršome savo tėvą, motiną, draugą ir mylimąjį – Krišną, pačios meilės įsikūnijimą. Esame Krišnos dalys ir dalelytės, tačiau pamiršome Jį – štai kodėl mums tenka gimti, pasenti ir galiausiai mirti, patiriant visas su tuo susijusias kančias. Kažkada buvę kūdikiais, vieną dieną paliksime kūnus – kad ir kaip šito etapo nenorėtume.

Tačiau visas šias negandas galima nesunkiai pašalinti atsimenant Šri Krišną ir giedant. Kiekvienas – senas ar jaunas, indas ar musulmonas – gali kartoti Dievo vardus. Tai nieko nekainuoja, nereikalauja nei jokių ypatingų sąlygų, nei apribojimų laiko atžvilgiu, kartoti galima dieną naktį: Hare Krišna Hare Krišna, Krišna Krišna Hare Hare, Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare. Šio proceso dėka pamilsite visas gyvas būtybes, nebegalėsite atimti gyvybės jokiam gyvūnui ir net medžiui. Nenorėsite suteikti skausmo net žolei. Visuose matysite Dievą ir sielas. Toks maloningas yra Dievas.

Tokia yra mūsų misija.

Reporteris: Užduosiu kvailą klausimą – jūs tikriausiai vegetaras?

Šrila Narajana Maharadžas: Taip. Vegatarai natūraliai visiems tampa malonūs. Ar žinote, ką reiškia žodis mėsa?

Reporteris: Na, tai maistui nužudytas gyvūnas.

Šrila Narajana Maharadžas: Mėsa (angl. Meat): M-E-A-T galima perskelti į dvi dalis: ME – EAT. (MANE – VALGO). Tas, kurį aš suvalgysiu, po kiek laiko suvalgys mane patį. Gyvūnai, kuriuos suvalgėme, vėliau gaus žmogaus kūnus ir tada suvalgys mus, gimusius gyvūnais. Taigi mėsos valgyti mums nederėtų.

Reporteris: Turime to atsisakyti?

Šrila Narajana Maharadžas: Taip.

Mes praktikuojame bhakti-jogą. Ką reiškia žodis joga? Kai du arba daugiau objektų sujugiame kartu, tai ir vadinama joga. 1 + 1 lygu 2. Kai siela susisieja su Dievu, tai vadinama tyra joga, arba bhakti-joga. Norėdami sujungti keletą plytų, naudojame tam tikras rišamąsias medžiagas, pavyzdžiui, molį ar cementą. Kad siela susijungtų su Dievu, taip pat reikalingas tam tikras rišamasis elementas: meilė bei prieraišumas. Jeigu mes mylime tave, tu taip pat mus mylėsi – šiame pasaulyje viską sieja meilės ryšys, tačiau jis čia nėra tyras. Nieko nuostabaus, kad neretai sutuoktiniai nusprendžia skirtis.

O štai dvasiniame pasaulyje meilė bei prieraišumas tokie tyri, kad siela išlieka transcendentiškai susijungusi su Dievu visą amžinybę – tai ir vadinama bhakti-joga. Ir mano, ir jūsų širdyse slypi meilė bei prieraišumas. Visos sielos junta meilę – net mežiai. Jie neužmezga vaisiaus, jeigu neturi kontakto vienas su kitu. [Medžiai būna moteriškos ir vyriškos lyties. Vėjui tarpininkaujant, vyriškieji apvaisina moteriškuosius medžius. Tai vadinama apdulkinimu. Šiame procese gali dalyvauti ir bitės ar paukščiai.] Vaikas negims, jei vyras ir žmona nesusitiks, taip pat nebus nei žiedų, nei vaisių, jei augalai neturės tarpusavio kontakto. Nė vienas nesijaus laimingas, jei su meile bei prieraišumu nesusitiks kitos būtybės.

Lygiai taip pat galime užmegzti santykį ir su Aukščiausiu Dievo Asmeniu – meilės bei prieraišumo dėka. Dabartinė mūsų meilė nėra transcendentali. Šiuo metu “laimę” randame valgydami mėsą, vartodami narkotikus ir alkoholį ir t.t.

Reporteris: Jūs alkoholio negeriate? Visiškai nieko?

Šrila Narajana Maharadžas: Ne, niekada. Štai kodėl esame tokie laimingi jau dabar – ir būsime laimingi amžinai.

Reporteris: Ne taip kaip tie, kurie susigadina sau kepenis ir prisišaukia sklerozę.

Šrila Narajana Maharadžas: Žmogus, vartojantis alkoholį ir valgantis mėsą, bus labai žiaurus. Dažnai juoksis bei linksminsis, tačiau lengvai išsiskirs su žmona, palikdamas vaikus. O tie, kurių širdys spinduliuos tikrą meilę bei prieraišumą – kurie atsimins Krišną ir kartos Jo vardus – galės užkariauti visą pasaulį. Nei Napoleonui Bonapartui, nei Hitleriui to padaryti nepavyko. Tik meile bei prieraišumu įmanoma užkariauti pasaulį – tą mes ir darome. Kur benuvykčiau, daugybė žmonių ateina pas mane, tarsi būtų vaikai, ir klauso mano patarimų – nes aš kiekvieną sutinku su meile bei prieraišumu. Tai yra bhakti-joga. Mes čia ir atvykome skleisti bhakti-jogos misijos.

Ar dar turite klausimų? Ar jūs kada nors patyrėte meilę?

Reporteris: Ar patyriau meilę? Dar niekada nebuvau įsimylėjęs.

Šrila Narajana Maharadžas: Kas tai yra meilė?

Reporteris: Šito manęs neklauskite. Manęs ji dar neaplankė.

Šrila Narajana Maharadžas: Trokštu, kad pajustumei meilės skonį – tuomet būsi laimingas amžinai.

Reporteris: Myliu savo šunis.

Šrila Narajana Maharadžas: Bet… kas bus, kai šunys nudvės?

Reporteris: Ilgai jų gedėsiu, o tada įsigysiu naujų.

Šrila Narajana Maharadžas: O kas bus, kai ir šunys nudvės, ir jūs pats numirsite?

Reporteris: Nežinau. Noriu, kad jūs atsakytumėte man į šį klausimą.

Šrila Narajana Maharadžas: Atėjau jums pasakyti, kad priklausote tai amžinajai karalystei – amžinai savo buveinei. Todėl kelionės strategija turi būti tokia: “Atgal pas Dievą, į tikruosius savo namus”.

Reporteris: Jūs šito ir meldžiate mums?

Bhakta: Mes visus kviečiame sugrįžti atgal į namus, pas Dievą – ir džiaugtis amžina laime.

Reporteris: Šiam tikslui pasiekti ir reikalinga meditacijos praktika? Skaičiau, kad būdamas dvidešimt šešerių jūs davėte įžadą kasdien sukartoti 100 000 šventų vardų.

Šrila Narajana Maharadžas: Kol studijavau universitete, tiek daug mantros nekartojau: užtekdavo tik vakare ir ryte. Bet kai užsimezgė prieraišumas Krišnai, kasdien ėmiau kartoti po 100 000 šventų vardų.

Reporteris: Ką jūs kartojate po 100 000 kartų?

Šrila Narajana Maharadžas: Hare Krsna Hare Krsna, Krsna Krsna Hare Hare, Hare Rama Hare Rama, Rama Rama Hare Hare.

Reporteris: 100 000 kartų?

Šrila Narajana Maharadžas: Kartais dukart tiek.

Reporteris: Kiek laiko tai trunka?

ŠNM: Jei be pertraukos – užtrunka virš 12 valandų. O mūsų Gurudeva ir Šrila Haridasa Thakuras kartodavo net 300 000 šventų vardų kiekvieną dieną.

Reporteris: Kaip jiems tai pavyko – vos prabudę iškart pradėdavo kartoti?

Šrila Narajana Maharadžas: Jie iš viso miegodavo tik 24 minutes per parą.

Reporteris: 24 minutės miego? Tai ir yra tikrasis atsidavimas, ar ne? Aš, pavyzdžiui, negalėčiau atsisakyti miego.

Vadinasi, jūs kasdien kartojate po 100 000 vardų? Dalį iš ryto, likusius vakare?

Šrila Narajana Maharadžas: Keliuosi 3 valandą ryto ir kartoju džapą. Po to pasineriu į skaitymą bei knygų rašymą, susirinkusiems skaitau paskaitą, pamokslauju iki pat 9 valandos vakaro. Priimu šiek tiek prasado (maisto, paaukoto Šri Krišnai), tada einu miegoti.

Reporteris: Dienos metu visai nieko nevalgote ir negeriate?

Šrila Narajana Maharadžas: Truputėlį.

Reporteris: Tik truputėlį?

Šrila Narajana Maharadžas: Labai labai nedaug.

Reporteris: Jūsų gyvenimo būdas smarkiai skiriasi nuo manojo, dėl kurio dabar net pasijutau kaltas. Esate parašęs 30 knygų, ar ne? Visos autentiškos, ar vertimai?

Šrila Narajana Maharadžas: Yra keletas vertimų, bet didžioji dauguma – autentiškos.

Reporteris: Kiek knygų jau parduota?

Bradžanatha dasa: Išplatinome apie 100 000, be to, daugybė Šrilos Gurudevo mokinių išplatino milijonus knygų, kurias išleido mūsų šikša-guru Šrila BV Svamis Maharadžas. Spausdiname vis naujas Šrilos Gurudevo kygas, kurias platiname jo pamokslavimo turų visame pasaulyje metu.

Reporteris: Šiuo metu darbuojatės ties kokia nors knyga?

Šrila Narajana Maharadžas: Dirbu ties dviejomis. Yra tokia nuostabi knyga, Indijoje vadinama Bhakti-rasamrta-sindhu – “Meilės bei prieraišumo vandenynas”, o antroji vadinama Ujjvala-nilamani.

Reporteris: Ką reiškia šis pavadinimas?

Šrila Narajana Maharadžas: “Spindintis safyras”. Nilamani reiškia safyrą ir yra nuoroda į Šri Krišną.

Reporteris: Dar nesu girdėjęs tokio žodžio “spindintis”. Teks užmesti akį į žodyną. Kada baigsite šias knygas?

Šrila Narajana Maharadžas: Manau užtruksiu 6 mėnesius. Tai labai sudėtingos knygos. Taip pat išverčiau Bhagavad-gitą į hindi ir parašiau jai komentarus. Dabar ji verčiama į anglų kalbą, jei ateisite kiek vėliau, padovanosiu egzempliorių.

Reporteris: Dabar norėčiau pakalbėti apie plaukų kirpimą. Visada maniau, kad mano šukuosena trumpa, dėl tokio stiliaus net draugai pasišaipydavo. O kodėl vyrai nešioja vien tik trumpas uodegytes pakaušyje?

Bradžanatha dasa: Kodėl nuskutus galvą paliekama šikha (kuokštelis plaukų)?

Navina Krsna dasa (dabar Šripad Madhava Maharadžas): Tai transcendentinė antena.

Šrila Narajana Maharadžas: Šikha yra tarsi antena, kurios pagalba išgirstame transcendentinius žodžius sklindančius iš transcendentinio pasaulio.

Reporteris (juokdamasis, Navinai Krsna das): Ak, tai jūs rimtai kalbėjote! Iš pradžių pamaniau, kad pokštaujate.

Šrila Narajana Maharadžas: Ne, mes kalbame rimtai. Ir tai yra tiesa: kaip antena pagauna garso vibracijas, taip ir šikha pagauna transcendentinius žodžius.

Jūs tikriausiai žinote, kad linijos delnuose kai ką reiškia.

Reporteris: Taip. Kai rašiau straipsnį apie chiromantiją, turėjau progą ištirti ir savo delnų linijas.

Šrila Narajana Maharadžas: Delno linijų reikšmė reali, o šikhos palyginimas su antena – dar realesnis faktas.

Reporteris: Žinau, kad delno linijos keičiasi priklausomai nuo žmogaus veiklos.

Šrila Narajana Maharadžas: Indijoje nutiko tokia istorija: vienos moters sūnus keliavo į Angliją. Plaukiant sąsiauriu tarp Anglijos ir Prancūzijos, kilo didžiulė audra ir apvertė laivą. Vandeniui užliejus laivą, visi keleiviai atsidūrė mirtiname pavojuje.

Tą akimirką sūnus ėmė šauktis motinos. Būdama Kalkutoje, Indijoje, šioji pagalvojo: “Ar tik mano sūnaus neužklupo kokia nors nelaimė?” Ir ėmė melstis: “Dieve, Dieve… Krišna, Krišna!” Po kiek laiko su Dievo pagalba sūnus išsigelbėjo. Vėliau jis prisipažino motinai, pavojaus akimirką jos šaukęsis. O mama atsakė: “Lygiai tuo metu aš galvojau, ar tik tau niekas negresia.”

Vadinasi, kažkas yra širdyje. Jūs turite ten kai ką įdėta. Tad jei melsitės Krišnai iš visos širdies, Jis girdės. Dievas jus išklausys ir suteiks įkvėpimą bei transcendentinių žinių.

Visas jusles galime užimti tokiu būdu, kad užmegztume ryšį su Dievu, su Krišna. Visa mūsų veikla remiasi Vedų kultūros nurodymais, todėl labai pasitarnauja meditacijos praktikoje. Šia bhakti-jogos veikla galime pakeisti savo delnų linijas ir netgi mirties datą.

Reporteris: Galima prailginti gyvenimą? Tai įmanoma?

Šrila Narajana Maharadžas: Taip. Šventraščiai pateikia įrodymus. Kartą merdėjantis žmogus sušuko vieną iš Dievo vardų: “Narajana! Narajana! Narajana!” Akimirksniu jo mirties laikas buvo atidėtas. Po to jis 10 ar 15 metų kartojo Krišnos vardą, ir mirtis apskritai buvo anuliuota.

Reporteris: Tas žmogus vis dar gyvas?

Šrila Narajana Maharadžas: Jis paliko šią Žemę, bet jo siela buvo išvaduota.

Reporteris: Taigi nuo šiandien jūs esate čia ir į jūsų paskaitas galės ateiti visi norintys?

Šrila Narajana Maharadžas: Taip. Mes giedame atsimindami Krišną ir kalbame apie bhakti-jogą. Tą darome padėdami kiekvienam išsivaduoti iš geismo bei pykčio gniaužtų. Geismą, pyktį ir fizinio kūno reikalavimus labai lengvai galima sutramdyti; tada suvoksime savo sielą bei šio pasaulio valdovą.

Ar žinote, kad Dievas kontroliuoja bangas jūroje? Jo kontroliuojama saulė pateka tiksliai nustatytu laiku. Minutė po minutės diena sudyla, tada ateina nauja diena – viskas paklūsta Jo valiai. Dievas toks maloningas, kad išgirdęs tavo šauksmą tavimi pasirūpins bei įkvėps sumanumo rasti būdą kaip su Juo susitikti.

Reporteris: Ir įprastas klausimas kalbant apie religiją ir Dievą: ką galite pasakyti apie karų, bado ir panašių dalykų egzistavimą?

Šrila Narajana Maharadžas: Mūsų akimis, karas neturi jokios vertės.

Reporteris: Kodėl žmonės kariauja?

Šrila Narajana Maharadžas: Nedorėliai, nesuvaldantys savo juslių, galvoja: “Esu visų valdovas.” Tada ima kivirčytis su kitais, grobti svetimą turtą, vaikytis pagarbos. Taip jie trokšta pasiekti laimę, tačiau jų pastangos bergždžios. Krišna pasirūpina, kad jie būtų sunaikinti karų, kuriuos patys ir pradėjo. Kita vertus, mes žinome, kad iš tiesų nė vienas nemirė karo metu, nes siela yra nemirtinga. Mirtingas tiktai kūnas, o siela amžinai gyva.

Reporteris: Suprantu.

Šrila Narajana Maharadžas: Mes ne itin jaudinamės dėl tokių blogybių. Karai vyksta nuo pat pasaulio sukūrimo, o visos gyvos būtybės klajoja nesibaigiančiame gimimų ir mirčių rate. Tie, kurie nenori atsiminti Krišnos, arba Dievo, neišvengiamai turės vėl ir vėl gimti, patirdami visokiausias kančias. Tačiau tie, kurie atsimena Dievą, kartoja Jo vardus ir atlieka dorybingą dvasinę veiklą, regėdami visas šio pasaulio esybes Dievo sūnumis ar našlaičiais – kančios nepatirs. Labai greitai bus išvaduoti tie, kas puoselėja meilę bei švelnumą visoms gyvoms būtybėms. Atėję pas Krišną jie niekuomet nebegrįš čionai, į materialų pasaulį. O kiti bus priversti mirti, gimti bei kovoti tarpusavyje. Kartais jie gims net ir tokių gyvūnų kaip kiaulės kūnuose.

Reporteris: Padaręs siaubingų dalykų tapsi kirmėle, ar ne? Jūs viską paaiškinote labai suprantamai.

Kur keliausite iš Perto?

Šrila Narajana Maharadžas: Iš čia vyksiu į Brisbanę, po to į Fidžį, Melburną, Singapūrą, dar kartą apsilankysiu Melburne, tada vyksiu į Sidnėjų, Filipinus ir grįšiu į Indiją.

Reporteris: Nuostabu.

Šrila Narajana Maharadžas: Ateinančio turo po pasaulį metu aplankysime Havajus, Kanadą, Vokietiją, Italiją ir daug kitų šalių. Galite keliauti su mumis.

Džiaugiuosi, susitikęs su Jumis. Pašnekesys buvo labai malonus.

No tags for this post.