Tyra Bhakti

Tridandisvami Šri Šrimad Bhaktivedanta Šrila Narajana Maharadžas

Jo Vjasa-pudžos dieną
(Vjasa Pudžos Paskaita)

Florida, Alačua, 2003 metų, vasario 1 d.

Mano širdingos dandavat pranamos mano dvasinio mokytojo nitja-lila-pravišta om višnupada Šri Šrimad Bhakti Pragjana Kešava Gosvamio Maharadžo lotoso pėdoms, mano visai guru-paramaparai ir mano šikša-guru, nitja-lila-pravišta om višnupada Šri Šrimad Bhaktivedantai Svamiui Maharadžui.
Šiandien mes ketiname atlikti guru-pudžą arba Vjasa-pudžą. Pirmiausia mes turėtume žinoti, kas yra Guru-pudža ir kas yra Vjasa-pudža. Abi pudžos yra tas pats. Šri Krišna Dvaipajana Vedavjasa padalino vieną Vedą į keturias dalis. Buvo sudėtinga išgauti esmę iš keturių Vedų, todėl dėl išbaigtumo jis parašė Brahma-Sutrą (Vedanta-sutrą).

Vedavjasa paaiškino, kad brahma-gajatri reikšmės esmė išplaukia iš omkaros. Gajatri yra moteriškos giminės. Kas yra Gajatri? Mes girdime, kad ji yra Brahmos žmona, bet jūs turėtumėte žinoti, kas buvo pasakyta gajatri-mantroje: “bhargo devasja dhimahi”.

Bharga reiškia “galia”, kuri yra hladini-šakti, arba mahabhava svarupa (Radhika). Aukščiausias krišna-premos šaltinis yra Radhika. Mes sužinome, kad Gajatri yra Brahmos žmona, bet kas iš tikrųjų ji yra? Ji yra Gopė. Krišna pasakė Jogamajai: “Pabandyk kaip nors perduoti šią Gopę Brahmai, kitaip ji negali būti parakija (Mano mylimąja).” Visos gopės yra susituokusios su gopais. Todėl Krišna nurodė Jogamajai surengti tokią situaciją Gajatri-devei, kad jos meilė ir santykiai su Krišna galėtų būti parakija. Todėl Gajatri buvo sutuokta su Brahma. Nuo pat pradžių ji nejautė meilės Brahmai, ji mylėjo tik Krišną. Parakija  nuotaika yra pati kilniausia nuotaika ir dėl šios nuotaikos Gajatri tapo Radhikos tarnaite. Mes matome, kad visos Vedų literatūros esmė yra Gajatri. Gajatri yra Radhika arba jos tarnaitė ir jos nuotaika gali ateiti pas bet kurį, kas tarnauja šiai mantrai.

Tai – ypatinga tiesa. Širdis pasakė man, kad turėčiau pasakyti jums šią slaptą tiesą apie Gajatri. Tai – paslaptis, aš niekada anksčiau šito nesakiau.

 

Gajatri-mantros prasmę aiškiai atskleidė Šrila Vjasadeva pirmajame Šrimad Bhagavatam posme. Jeigu jis nebūtų atėjęs į šį pasaulį, “viskas būtų buvę niekuo.” Jis atskleidė šią gajatri-mantrą, taip pat kaip ir čatur-šlokas iš Šrimad-Bhagavatam ir jų paaiškinimus ir svarbiausia jis atskleidė aukščiausią mahabhavos Šrimatės Radhikos meilę. Jis atskleidė Šrimad-Bhagavatam prasmę, jis apreiškė visas Puranas ir ypač Mahabharatą, o visų šių šventraščių esmė yra ta pati. Pirmiausia Šrila Vjasadeva mokė savo keturis mokinius – Džaimini, Vaisampajaną, Pailą ir Angirą – o ypač jis mokė savo brangiausią mokinį, Šrilą Šukadevą Gosvamį. Šukadeva Gosvamis buvo ne tik jo sūnus, bet ir jo brangiausias mokinys. Šrila Vjasadeva apreiškė visas savo žinias Šrilos Šukadevo Gosvamio širdyje, o šis jas visur skleidė.

Visi ačarjos ir jų mokiniai visoje mūsų guru paramparoje nepapaprastai daug skolingi tiems, kurie yra Šrilos Vjasadevos linijoje.

Todėl labai svarbu žinoti vardo “Vjasa” prasmę. Tarkime, yra ratas. Jei iš bet kurio apskritimo taško yra nupiešta tiesi linija, einanti per centrą į kitą galą, tai vadinama Vjasa (skersmuo). Skersmuo visada yra tiesus ir apima visus 360 apskritimo laipsnius. Jis visada dalija apskritimą per pusę, į dvi dalis po 180 laipsnių. Tai Vjasa.

Vjasa paliečia viską šiame pasaulyje [taip kaip apskritimo skersmuo sukdamasis liečia centrą ir visus apskritimo taškus, tyrabhakti.lt red.past.]. Šrila Vjasadeva atskleidė Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, jis atskleidė Radhiką ir taip pat jis atskleidė visas kitas žinias ir todėl mes be galo skolingi jam. Visa mūsų guru-parampara yra jam skolinga ir todėl Vjasa-pudžos mantra yra:

narajanam namaskrtja
naram čaiva narottamam
devim sarasvatim vjasam
tato džajam udirajet

["Prieš deklamuojant Šrimad-Bhagavatam, kuri yra vienintelis kelias į pergalę, reikėtų pasiūlyti pagarbius nusilenkimus Viešpačiui, Narajanai, taip pat Nara-Narajana Rišiui, geriausiam iš žmonių, motinai Sarasvati,  mokslo deivei, ir Šrilai Vjasadevai, autoriui." (Šrimad Bhagavatam, 1.2.4)]

Kitaip tariant, tai yra mantra Vjasos garbinimui, kuris yra Vjasa-pudžos šaltinis. Pirmiausia mes siūlome pranamą Narajanai, kuris yra Pats Krišna: “Narajanam namaskrtja”. Tada “naram čaiva”. Kai kurie sako, kad šiame junginyje naram ča reiškia Ardžuna ir tame nėra nieko blogo* [žr.1 išnašą], bet paprastai tai reiškia Nara-Narajana Riši. Tada “devim sarasvatim”, Sarasvati Devei. “Vjasam, tato džajam udirajet” reiškia “ir tada Šrilai Vjasadevai”. Tokiu būdu siūlydami pranamas, galime skaityti arba paaiškinti Mahabharatą, Šrimad-Bhagavatam, Vedanta-sutrą ir visas Puranas. Ši mantra buvo pateikta Šrimad-Bhagavatam, Puranose, Mahabharatoje ir kitur.

Šiandien yra guru-pudža. Mokinys gali pašvęsti šią dieną bet kurio Ačarjos garbei, tačiau ji ypatingai skirta tiems, kurie seka Šrilos Vjasadevos pėdomis. Ypač tiems, kurie visur skelbia Radha-Krišnos ir tyros bhakti šlovę. Šią guru gimimo dieną, jis atlieka pudžą Šrilai Vjasadevai, vjasa-pančakai, krišna-pančakai, panča-tatvai, ačarja-tatvai, guru-parampara-tatvai ir t.t. Garbindami šias septynias pančakas, garbiname visą savo guru-paramparą nuo viršaus iki apačios. Kai atliekame pudžą Krišnai ir tarnaujame jos metu, viskas yra išbaigta - tasmin tuste džagat tusta; dar turime tinkamai pagerbti visus ačarjas, o ypač rūpanuga ačarjas.

Jūs sakote, kad šiandien yra mano gimtadienis, bet aš nemanau, kad tai yra mano gimtadienis. Mano gimtadienis yra Gaura Purnimos dieną, kai mano Gurudevas suteikė man transcendentinį gimimą. Visgi jūs man tai sakote, o šio pasaulio žmonės irgi galvoja, kad mano gimtadienis yra šiandien. Mes atliekame Vjasa-pudžą šio žemiškojo gimtadienio dieną [tai yra Šrilos Gurudevo kuklumas, nes  bona fide ačarjos, Šri Krišnai artimos dvasinės asmenybės apsireiškimo arba gimimo diena yra visiškai transcendentinė], tačiau mūsų tikrasis gimimas yra tas transcendentinis gimimas, kurį mums davė mūsų guru – mūsų tėvas, o mūsų motina iš tikrųjų yra mantra. Taip turėtumėte galvoti.

Jo paties gimimo dieną, guru, ačarja arba mokinys siūlo pudžą, kad pamaloninti savo Gurudevą.

anjabhilasita-sunjam
džnana-karmady-anavrtam
anukuljena krsnanu
silanam bhaktir uttama

["Veiklos, kuri skirta išimtinai Šri Krišnos malonumui, kultivavimas arba kitaip tariant, nepertraukiamas tarnavimo Šri Krišnai srautas, atliekamas visomis kūno dalimis, protu ir kalba, ir per įvairių dvasinių jausmų (bhavų) išraišką, ir kuris nėra padengtas gjana ir karma, kuris neturi jokių troškimų, išskyrus troškimo suteiktį laimę Šri Krišnai yra vadinamas uttama-bhakti." (Bhakti-rasamrita sindhu 1.1.11)]

Ką reiškia krišna-anukula? Kas yra čia paminėtas Krišna? Jis yra ašraja-vigraha. Jis yra Krišna, bet ašraja Krišna. Kitaip tariant, Jis yra Šri Gurudevas. Per jį palaipsniui mes galime pasiekti Krišnos lotoso pėdas, Hari, kaip višaja Krišna. Tai yra tinkamas kanalas, per kurį garbiname Radhą ir Krišną ar Šri Čaitanją Mahaprabhu. Jei galite patenkinti savo Gurudevą, ne tik išoriškai, bet ir suteikti vidinį pasitenkinimą, tada Vjasa-pudža yra tikrai atlikta. Mes turėtume bandyti suvokti vidinius būdus, kuriais Gurudevas patenkina savo Gurudevą.

jasja deve para bhaktir
jatha deve tatha gurau
tasjaite kathita hy arthah
prakasante mahatmanah

["Tik tose puikiose sielose, kurios turi besąlygišką tikėjimą Viešpačiu ir dvasiniu mokytoju, visų Vedų žinių prasmė atsiskleidžia automatiškai." (Svetasvatara Upanišada 6,23)]

Visiškai ir pilnai pritaikykite šią šloką (anjabhilasita-šunjam) savo Gurudevo lotoso pėdoms. Dabar aš supratau kažką apie mano Gurudevo šlovę ir net negaliu žodžiais išreikšti mano širdį užplūdusių jausmų jam.  Jis buvo didis malonės vandenynas. Jis paėmė mane iš išmatų šulinio ir norėjo patalpinti mane į rasos vandenyną – į Šri Bhakti-rasamrita-sindhu ir Šri Udžvala nilamani. Jo ypatingos malonės dėka aš palytėjau kažką šlovingo, tokio tikro, kaip prema, sneha, maanas, pranaja, raga, anuraga, bhava ir nuo mahabhavos iki madanakhjos. Supratau kažką, tačiau kieno tai šlovė? Aš buvau neišsilavinęs ir labai  nereikšmingas. Žinau, kad visai neturėjau kvalifikacijos, buvau visiškai neišprusęs. Tačiau lytėdamas Gurudevo lotoso pėdas ir klausydamas jo hari-kathos, aš gavau iš jo įvairiapusiškų žinių, kurias dabar duodu pasauliui. Aš pats nieko neduodu; jie mane įkvepia ir dėl jų malonės aš kažką darau.

Kai aš tai prisimenu, mane tai užvaldo. Kokia šlovinga yra jo malonė! Jei neprisiliesi prie tikrosios savo Gurudevo šlovės ir netarnausi jam visiškai, kaip gali jį patenkinti?

Tikras mokinys žino, kad jo bona fide gurudevas yra kaip Krišna, kaip tai yra parašyta visose šastrose. Šrila Suta Gosvamis pasakė:

suta uvača
jam pravradžantam anupetam apeta-krtjam
dvaipajano viraha-katara adžuhava
putreti tan-majataja taravo ‘bhinedus
tam sarva-bhuta-hrdajam munim anato ‘smi

[Šrila Suta Gosvamis pasakė: "Leiskite man pasiūlyti mano pagarbius nusilenkimus šiam didžiam išminčiui, kuris gali patekti į visų širdis. Kai jis, nepraėjęs apsivalymo šventuoju raiščiu ir ritualų, kurie skirti aukštesnėms kastoms, paliko savo namus, tam, kad atsisakytų pasaulietinio gyvenimo, jo tėvas Vjasadeva, bijodamas išsiskyrimo su juo, sušuko: "O mano sūnau!", tačiau tik medžiai, kurie taip pat buvo apimti tokių pačių išsiskyrimo jausmų, aidu atsišaukė į  susisielojusio tėvo šauksmą." (Šrimad-Bhagavatam 1.2.2)]

Gurudevas yra sarva-bhuta sthitam (esantis kiekvieno širdyje), kaip ir Krišna. Krišna yra visur ir panašiai jūs niekada nieko negalite paslėpti nuo savo Gurudevo. Jūs norite paslėpti tiek daug dalykų, tokių kaip savo geismą ir materialius troškimus, bet Gurudevas žino netgi daugiau nei Krišna, nes jis yra taip arti prie Krišnos. Jūs negalite apgauti jo. Jei bandysite apgauti jį, jūs apgaudinėsite save – taigi nebandykite to daryti. Atskleiskite savo širdis savo Gurudevo lotoso pėdoms. Tada žinosite, kaip pamaloninti jį.

Parama-pudžjapada Šrila Bhaktivedanta Svami Maharadžas žinojo ir laikėsi savo Gurudevo nurodymų ir jis skelbė šią misiją visame pasaulyje. Jis keliavo po visą pasaulį. Jis pabuvojo džiunglėse, tarp vandenynų, kalnų viršūnėse ir pavojingose vietose, pavyzdžiui, pelkės viduryje (Alačua, Florida).

Aš buvau daugelyje vietų, tokių kaip Šaranagati ir Gita Nagari, ir visur mačiau jo šlovę. Manau, kad taip pat tai buvo Šrilos Bhaktisiddhantos Sarasvačio Gosvamio Prabhupados ir Šrilos Bhaktivinodos Thakuros šlovė. Jei jie nebūtų davę tokio nurodymo ir patys jį įkvėpę ir jei mano Gurudevas nebūtų davęs jam sanjasos, iš kur gi šios savybės būtų atsiradę? * [žr. išnašą nr. 2] Kai kurie nori padaryti jį adi-guru ir paskutiniu Guru, manydami, kad prieš jį nebuvo bona fide Guru ir po jo bona fide Guru jau nebebus. Tai klaidinga idėja ir jo lotoso pėdų įžeidimas. Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas niekada to nesakė ir nerašė apie tai. Jis rodė didžią pagarbą mūsų Guru-paramparai, o ypač rūpanuga-ačarjoms mūsų linijoje. Jis nieko nedarė savarankiškai. Jis parašė Šri Čaitanja-čaritamritos ir Šrimad-Bhagavatam vertimus ir šlovino Krišną. Jis nepadarė nieko naujo; jis davė to paties vyno naujame butelyje, taip kaip darė ir visi mūsų ankstesni ačarjos. Pirmąjį vyną davė Šrila Vjasadeva; šis nuopelnas priklauso jam, Vjasadeva yra Narajana, kitaip jis nebūtų galėjęs to padaryti.

Šią dieną mokinys ar ačarja lenkiasi ties Šri Gurudevo lotoso pėdomis, iš kurių jis gavo visų rūšių žinias. Jūs turėtumėte žinoti, kad tatva-gjanos, žinių apie nustatytąsias filosofines tiesas, nepakanka. Iš kur ateis nuotaika verkti, verkti taip, kaip gopės verkia? Šrimatė Radhika visada verkia, apsvaigusi nuo krišna-premos. Krišna skundžiasi ir kenčia dėl Jos, tačiau Jo tai neišveda iš proto. Yra daug Radhikos apraiškų, šokančių su Krišną, bet Radhikai yra tik vienas Krišna. Vyasadeva yra pats Narajana ir jis atskleidė visa tai.

Atlikite guru-parampara pudžą pradėdami nuo savo gurudevo, tada rūpanuga guru-varga ir tt. 1) guru-pančaka (Šri Guru, Parama-guru, Paramešthi-guru, Paratpara-guru, Paramaparatpara-guru); 2) ačarja-pančaka (Šri Šukadeva, Ramanudža, Madhva, Višnusvami, Nimbaditja); 3) vjasa-pančaka (Šri Vedavjasa, Paila, Vai6ampajana, Džaimini, Sumanta); 4) sanakadi-pančaka (Šri Sanaka, Sanatkumaras, Sanatana, Sanandana, Višvaksena); 5) krišna-pančaka (Šri Krišna, Vasudeva, Sankaršana, Pradjumna, Aniruddha); 6) upasja-pančaka (Šri Radhika, Krišna, Gaura, Gadadhara, Šri Gurudevas); 7) panča-tatva (Šri Krišna Čaitanja, Nitjananda, Advaita Ačarja, Gadadhara, Šrivasa).

Taigi aš noriu atlikti savo guru-pudžą arba Vjasa-pudžą. Mūsų nemokė, kad turėtume priimti gausų pušpandžalį iš mūsų mokinių, ne. Pirmoji Guru pareiga yra garbinti savo Gurudevą ir guru-paramparą, taip pat kaip ir septynias pančakas. Jūs turėtumėte tai žinoti ir sekti tuo. Neturi būti taip, kad guru parašo didelę “Vjasa-pudžos” knygą, kurioje šlovina save ir pasiima sau visus pinigus ir dovanas. Tai yra nusižengimas.

Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvatis Thakura sakydavo, kad viską, kas yra duodama jam, pirmiausia jis siūlo savo Gurudevo, Šrilos Gaura Kišora ​Das Babadžio Maharadžo, lotoso pėdoms. Kai tūkstančiai mokinių aukodavo ką nors Jo lotoso pėdoms, pabaigoje jis sakydavo: “Aš imu visa tai ir siūlau savo Gurudevo lotoso pėdoms. Visa tai man nepriklauso.”

Yra būtina žinoti visas šias tiesas. Mes neketiname sekti naujais, moderniais “bhaktomis” iš šen ir ten. Mes norime sekti paskui Šrilą Prabhupadą Bhaktisiddhantą Sarasvatį Thakurą Gosvamį ir paskui kitus mūsų guru-paramparoje, tokius kaip Parama-pudžjapada Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas. Aš noriu sekti jų pėdomis. Pirmiausia aš noriu atlikti guru-pudžą, tada guru parampara-pudžą ir tada pudžą kitiems. Jei jūs norite kai ką paaukoti, aš paimsiu tai ir perduosiu mano Gurudevo lotoso pėdoms.

Viską, ką jūs man pasiūlote, aš siūlau guru-padapadmos ir guru-paramparos lotoso pėdoms – nuo Brahmos iki Šrilos Bhaktivedantos Svamio Maharadžo ir iki Šri Čaitanjos Mahaprabhu bhaktų, kurie atsiras ateityje. Aš siūlau pranamas jiems visiems:

hoijačhena hoibena prabhura džata dasa
sabara čarana vandon dante kori ghasa

["Sukandęs šiaudą tarp dantų, lenkiuosi pranamomis visiems tarnaujantiems Mahaprabhu, kurie buvo ar dar bus." (Šri Vaišnava-Vandana, 6 posmas)]

Prašau jūsų vieno dalyko. Stenkitės nuoširdžiai vykdyti savo Gurudevo troškimus. Jeigu būsite nuoširdūs tai darydami, pamatysite, kaip visos Vedos ir visa krišna-tatva, maja-tatva, guru-tatva, radha-tatva ir visos kitos tatvos įeis į jūsų širdis ir jūs būsite tyri bhaktos.

Viską, ką jūs dabar man pasiūlėte, visą jūsų šradhą, pagarbą, meilę ir prieraišumą, aš siūlau savo Gurudevo lotoso pėdoms ir guru-paramparai.

Pirmiausia reikia atlikti kirtaną mūsų guru-paramparai: “Krišna haite čatur mukha.”

Gaura premanande.

[* išnaša nr. 1 - Šrimad Bhagavatam teigiama (4.1.59): "kad Nara-Narajana Riši, kuris yra dalinė Krišnos ekspansija, dabar apsireiškė Jadu ir Kuru dinastijose, atitinkamai Krišnos ir Ardžunos formose tam, kad sumažinti pasaulio naštą."​]

[* išnaša nr. 2 - Žinoma, Šrilos Prabhupados tobulumas yra amžinas. Tai yra tiesiog nuoroda į jo naravat-lilą, jo žaidimus žmogaus formoje, kur jis mums, sąlygotoms sieloms, rodo pavyzdį. Šrila Narajana Maharadžas tą patį sako apie Šri Čaitanjos Mahaprabhu navarat-lilą; sako, kad jei Jis būtų negavęs harinamos ir gopala-mantros iš Savo gurudevo, Šri Išvaros-Puripados, Jis nebūtų galėjęs įvykdyti Savo misijos].

Iš anglų kalbos vertė Juvati dasi

No tags for this post.