Tyra Bhakti

Archyvas kategorijai ‘BV Narajana Maharadžas’

Iš Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo rytinių pokalbių knygos “Walking with a Saint”.

“Atsikėlęs anksti, nuo 3 val. ryto, sukartojęs mantras ir maldas bei pašlovinęs įvairius Krišnos vardus ir nuostabias savybes, Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas įprastai rytais išeidavo pasivaikščioti greitu žingsniu, pasivaikščiojimas trukdavo iki valandos. Tuo metu norintys pabendrauti su juo galėdavo eiti kartu, ir klausytis, nes kartais jis sustodavo ir spontaniškai dalindavosi savo suvokimais.
Jo asmenybė spinduliuoja taurumu ir kilnumu, jo santykiai ir bendravimas su kiekvienu žmogumi – artimi ir meilūs. Su juo bendrauja šimtai tūkstančių žmonių, bet jis visada sugeba atitinkamai bendrauti su klausiančiu asmeniu, netgi jeigu tas asmuo anksčiau nebuvo jo sutikęs. Vienam besiteiraujančiam jis gali kalbėti su juokaujama ironija, kitam rimtai, trečiam – žaismingai, dar vienam su simpatijos tonu, kitam – su subtiliomis filosofinėmis detalėmis, dar kitam su apgalvotu paprastumu. Kartais tai, ką jis sako, tinkama tam momentui, kartais amžinybei. Kartais jo atsakymai skirti konkrečiam individui, kartais visiems besiklausantiems, tačiau abiem  atvejais jo žodžiai apšviečia visus. Dažniausiai jis atsako pats, o kartais atsakyti pašaukia sanjasį ar kitą vyresnįjį mokinį. Kartais jis išreiškia teigiamą savo mokinių atsakymų vertinimą, o kartais juos pataiso. Indijoje yra patarlė, kad mama moko savo marčią mokydama dukrą. Kitaip sakant, mama lengvai pamoko ir pataiso dukrą, bet tie pamokymai lygiai galioja ir ne tokiai artimai marčiai. Panašiai Šrila Maharadžas apmoko savo mokinius-pamokslautojus kalbėti ir suprasti su dideliu tikslumu ir aiškumu Vedų filosofijos nustatytąsias tiesas; tuo pačiu jis nori įkvėpti visus pasaulio žmones, kuriuos visus laiko savo dvasiniais vaikais. Jis nori įkvėpti jiems supratimą, kad teisinga filosofinė mintis pakylėja žmogų tobulėjimo kelyje, o filosofinė miskoncepcija gali išvesti iš to kelio, ir laikyti prirakinusi materialios ir dasinės sumaišties tamsoje. Skaitykite toliau čia »

Tridandisvami Šri Šrimad Bhaktivedanta Šrila Narajana Maharadžas

Jo Vjasa-pudžos dieną
(Vjasa Pudžos Paskaita)

Florida, Alačua, 2003 metų, vasario 1 d.

Mano širdingos dandavat pranamos mano dvasinio mokytojo nitja-lila-pravišta om višnupada Šri Šrimad Bhakti Pragjana Kešava Gosvamio Maharadžo lotoso pėdoms, mano visai guru-paramaparai ir mano šikša-guru, nitja-lila-pravišta om višnupada Šri Šrimad Bhaktivedantai Svamiui Maharadžui.
Šiandien mes ketiname atlikti guru-pudžą arba Vjasa-pudžą. Pirmiausia mes turėtume žinoti, kas yra Guru-pudža ir kas yra Vjasa-pudža. Abi pudžos yra tas pats. Šri Krišna Dvaipajana Vedavjasa padalino vieną Vedą į keturias dalis. Buvo sudėtinga išgauti esmę iš keturių Vedų, todėl dėl išbaigtumo jis parašė Brahma-Sutrą (Vedanta-sutrą).

Vedavjasa paaiškino, kad brahma-gajatri reikšmės esmė išplaukia iš omkaros. Gajatri yra moteriškos giminės. Kas yra Gajatri? Mes girdime, kad ji yra Brahmos žmona, bet jūs turėtumėte žinoti, kas buvo pasakyta gajatri-mantroje: “bhargo devasja dhimahi”.

Bharga reiškia “galia”, kuri yra hladini-šakti, arba mahabhava svarupa (Radhika). Aukščiausias krišna-premos šaltinis yra Radhika. Mes sužinome, kad Gajatri yra Brahmos žmona, bet kas iš tikrųjų ji yra? Ji yra Gopė. Krišna pasakė Jogamajai: “Pabandyk kaip nors perduoti šią Gopę Brahmai, kitaip ji negali būti parakija (Mano mylimąja).” Visos gopės yra susituokusios su gopais. Todėl Krišna nurodė Jogamajai surengti tokią situaciją Gajatri-devei, kad jos meilė ir santykiai su Krišna galėtų būti parakija. Todėl Gajatri buvo sutuokta su Brahma. Nuo pat pradžių ji nejautė meilės Brahmai, ji mylėjo tik Krišną. Parakija  nuotaika yra pati kilniausia nuotaika ir dėl šios nuotaikos Gajatri tapo Radhikos tarnaite. Mes matome, kad visos Vedų literatūros esmė yra Gajatri. Gajatri yra Radhika arba jos tarnaitė ir jos nuotaika gali ateiti pas bet kurį, kas tarnauja šiai mantrai.

Tai – ypatinga tiesa. Širdis pasakė man, kad turėčiau pasakyti jums šią slaptą tiesą apie Gajatri. Tai – paslaptis, aš niekada anksčiau šito nesakiau.

Skaitykite toliau čia »

Iš Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo knygos “Harmony”

 Kartą gyveno labai neturtinga našlė brahmani, kurios vienintelis sūnus buvo nuostabus ir žavus maždaug devynerių metų berniukas. Jie gyveno trobelėje. Save ir savo sūnų našlė išlaikė elgetaudama. Ji buvo inicijuota aukščiausios klasės Vaišnavo ir kasdien garbindavo Thakuradži. Tarnaudama, kartodama ir nuolatos atmindama Krišną, ji buvo laiminga.

Vieną labai ankstų rytą brahmani buvo užsiėmusi savo pareigomis. Moteris paprašė sūnaus parnešti gėlių, skirtų garbinimui, nuo netoliese augančių krūmų. Berniukas džiugiai išėjo vykdyti mamos nurodymo ir pradėjo nuo krūmų skinti beli, cameli ir kitas gėles. Staiga iš krūmų išlindo nuodinga gyvatė ir įgėlė berniukui. Jo kūnas tuoj pat pajuodavo, vaikas sukniubo ant žemės ir mirė.

Kaip tik tuo metu mišku ėjo medžiotojas ir pamatė šį įvykį. Jam labai pagailo berniuko. Medžiotojas ėmė kartoti tokią mantrą, kuria buvo galima labai lengvai valdyti gyvates. Kai gyvatė išgirdo medžiotojo mantrą,  nurimo, o  medžiotojas įdėjo ją į molinį indą, kurį turėjo. Medžiotojas uždengė indą  ir pasiėmė jį su savimi. Laikydamas vaiką savo rankose, jis prisiartino prie berniuko motinos.

Kai senoji našlė išvydo savo sūnų, ji sušuko: „Kas atsitiko?“, ir pradėjo graudžiai verkti: „O, varge! O, varge!”. Po kiek laiko moteris truputį aprimo ir medžiotojas prabilo:

- O motina, aš buvau čia, kai berniukas skynė gėles. Jis nekaltas. Jis  nepuolė gyvatės ir netrukdė jai. Šis gyvis išlindo iš krūmų ir įgėlė jam be jokios priežasties. Aš pagavau tą nuodingą gyvatę mantros pagalba ir įdėjau ją į šį puodą. Prašau, liepkite man šį padarą sukapoti į gabalus. Aš sudeginsiu jį ir taip neliks jokių jo egzistavimo pėdsakų. Prašau, liepkite man. Liepkite man.

Medžiotojas vis prašė senosios našlės, tačiau ji tiesiog paklausė medžiotojo:  Skaitykite toliau čia »

Iš Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo knygos “The Harmony”

***

Vaišnavas ir prostitutė

Du Vaišnavai apsigyveno mieste. Vienas iš jų įsikūrė po banjano medžiu. Netoli to medžio buvo gražus pastatas, kurio pirmajame aukšte gyveno prostitutė. Antrasis Vaišnavas apsigyveno šventykloje vidury miesto.

Vaišnavo gyvenusio šventykloje širdis buvo persmelkta kitokios nuotaikos, nei šalia prostitutės gyvenusio Vaišnavo. Vaišnavas iš šventyklos matydamas, kad daugybė vyrų ateina pas prostitutę ir vėl išeina,  įsivaizdavo: „Tas Vaišnavas dabar ten su prostitute!”

Vaišnavas, kuris gyveno visai greta prostitutės, mąstė: „Ak, man taip nepasisekė, kad negaliu gyventi šventykloje. Tam Vaišnavui nusišypsojo tokia laimė – jis visuomet atlieka kirtaną, kartoja, ir visad atmena Krišną“. Pirmasis Vaišnavas nuolat galvojo apie Vaišnavo, gyvenusio šventykloje sėkmę, o  pastarasis nuolat kritikavo: „Man taip pasisekė, kad gyvenu šventykloje, o tas nelaimėlis ten su prostitute“.

Po kurio laiko Vaišnavui, gyvenusiam šventykloje, išmušė mirties valanda. Jis išvydo tris besiartinančias būtybes, kurios atrodė labai baisiai. Vaišnavas paklausė: „Kas jūs?“ –„Mes Jamadutos, Mirties pasiuntiniai, atėję tavęs pasiimti“, – atsakė jie. Vaišnavas užprotestavo: „ O, ne! Аš ne tas žmogus, kurio ieškote! Jis štai ten! Jis nuolatos su ta prostitute, o aš esu šventas žmogus, gyvenantis šventykloje!“ – „ Ne, ne“, – atsakė jie, – mes viską žinome. Mes atėjome kaip tik tavęs.“ – „Kur jūs mane nuvesite? Ar į Svargaloką?“ – „Ne, nėra labiau apgailėtinos vietos, į kurią tave nuvesime ir nubausime už tai, kad nuolatos kritikuoji. Tas Vaišnavas yra tikras sadhu. Jis visad apie tave mąsto palankiai. Jis nepaliauja kartoti švento vardo ir užsiimti bhakti praktika.

Mano nurodymas yra toks pat kaip ir Rūpos Gosvamio Upadešamritoje: niekuomet nieko nekritikuokite. Tas, kuris elgiasi blogai, kenkia tik pats sau. Jei ką nors kritikuojate, manydami: „Tai blogai“ ar „Tas žmogus labai nedoras“, tuomet visos blogosios savybės, apie kurias galvojate, patenka į jūsų širdį ir Jamadutos visų pirmiausia ateis nubausti jūsų. Visada stenkitės atsiminti gerąsias tikrų Vaišnavų ir Krišnos savybes, klausydamiesi, kartodami, prisimindami hari kathą.  Skaitykite toliau čia »

Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas, versta iš knygos “Šri Hari-nama Maha-mantra” (tęsinys)

Padma Purana taip pat sako:

dvatrimsad aksaram mantram
nama sodasakanvitam
prajapan vaisnavo nityam
radha-krsna-sthalam labhet

“Bet kuris vaišnavas, nuolat kartojantis Hare Krišna maha-mantrą, kuri turi šešiolika vardų, sudarytų iš trisdešimt dviejų skiemenų, tikrai pasieks Šri Šri Radhos Krišnos buveinę Golokos Vrindavanos Dhamoje.”

Brahmanda Puranos dalyje, pavadinimu Radha-Hrdaya-Khanda, Romaharšana Suta meldžiasi Šri Veda Vjasai taip:

yat tvaya kirtitam natha
hari-nameti samjnitam
mantram brahma-padam siddhi
karam tad vada no vibho

“He Vibho! He Prabhu! Prašau pamokyk mane apie Šri Hari, visų tobulybių dovanotojo, brahma-svarūpa nama-mantrą”

Atsakydamas, Šri Veda Vjasa duoda tokį pamokymą:

grahanad yasya mantrasya
dehi brahma-mayo bhavet
sadyah putah sura-po pi
sarva-siddhi-yuto bhavet
tad aham te bhidhasyami
maha-bhagavato hy asi

hare krsna hare krsna
krsna krsna hare hare
hare rama hare rama
rama rama hare hare

iti sodasakam namnam
tri-kala-kalmasapaham
natah parataropayah
sarva-vedesu vidyate

“O mano sūnau, aš būtinai pamokysiu tave apie tą maha-mantrą, kurią priėmęs kūniškos gyvenimo sampratos asmuo gali būti išvaduotas ir netgi girtuoklis gali greitai apsivalyti ir pasiekti visą tobulumą. Aš pamokysiu tave todėl, kad tu esi maha-bhagavata ir tinkamas kandidatas. Tik pažiūrėk! Šešiolikos žodžių maha-mantra Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare / Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare gali sunaikinti trijų pasaulių nuodėmes. Keturios Vedos nemini jokio metodo, leidžiančio pasiekti išvadavimą iš materialių pančių, kuris būtų aukštesnis negu šios maha-mantros giedojimas.”

Ananta Samhita taip pat sako:

hare krsna hare krsna
krsna krsna hare hare
hare rama hare rama
rama rama hare hare

sodasaitani namani
dva-trimsad varnakani hi
kalau yuge maha-mantrah
sammato jiva-tarane
utsrjyaitan maha-mantram
ye tv anyat kalpitam padam
maha-nameti gayanti
te sastra-guru-langhinah

“Visos šastros sutinka, kad Hare Krišna maha-mantra, sudaryta iš šešiolikos vardų ir trisdešimt dviejų skiemenų, yra aukščiausia mantra, išvaduojanti dživas Kali jugoje. Tie, kurie ignoruoja šią maha-mantrą ir priima kokį kitą procesą, pagal savo vaizduotę arba pagal kitų asmenų vaizduotę, nepaklūsta guru ir šastrai. Jeigu kas nors klausia, “kodėl ši šešiolikos žodžių Hare Krišna mantra yra maha-mantra?”, tai duodamas toks atsakymas: “tarp visų Krišnos vardų, tik vardas Hari gali lengvai pašalinti nuodėmes, didelį nesėkmingumą ir neišmanymą. Tik vardas Krišna gali suteikti premą. Tik vardas Rama gali dovanoti išvadavimą”. Tai todėl maha-mantra sudaryta iš šių trijų pagrindinių vardų. Be to, šie šešiolika vardų yra kreipimasis (invocation). Taigi, om, namah, klim, svaha, ir etc., nėra reikalingi padaryti mantrą galingesnę. Dėl šios priežasties ji vadinama maha-mantra.”

Sanat Kumara Samhita teigia:

hare krsnau dvir avrttau
krsna tadrk tatha hare
hare rama tatha rama
tatha tadrk hare punah
hare krsna hare krsna
krsna krsna hare hare
hare rama hare rama
rama rama hare hare

Tai reiškia, pirma giedoti “Hare Krišna” du kartus, tada “Krišna” du kartus, po to “Hare” du kartus. Tada giedoti “Hare Rama” du kartus, “Rama” du kartus ir “Hare” du kartus. Taip gauname maha-mantrą, Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare / Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare.