Tyra Bhakti

Archyvas kategorijai ‘BV Narajana Maharadžas’

Iš Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo rytinių pokalbių knygos “Walking with a Saint”.

“Atsikėlęs anksti, nuo 3 val. ryto, sukartojęs mantras ir maldas bei pašlovinęs įvairius Krišnos vardus ir nuostabias savybes, Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas įprastai rytais išeidavo pasivaikščioti greitu žingsniu, pasivaikščiojimas trukdavo iki valandos. Tuo metu norintys pabendrauti su juo galėdavo eiti kartu, ir klausytis, nes kartais jis sustodavo ir spontaniškai dalindavosi savo suvokimais.
Jo asmenybė spinduliuoja taurumu ir kilnumu, jo santykiai ir bendravimas su kiekvienu žmogumi – artimi ir meilūs. Su juo bendrauja šimtai tūkstančių žmonių, bet jis visada sugeba atitinkamai bendrauti su klausiančiu asmeniu, netgi jeigu tas asmuo anksčiau nebuvo jo sutikęs. Vienam besiteiraujančiam jis gali kalbėti su juokaujama ironija, kitam rimtai, trečiam – žaismingai, dar vienam su simpatijos tonu, kitam – su subtiliomis filosofinėmis detalėmis, dar kitam su apgalvotu paprastumu. Kartais tai, ką jis sako, tinkama tam momentui, kartais amžinybei. Kartais jo atsakymai skirti konkrečiam individui, kartais visiems besiklausantiems, tačiau abiem  atvejais jo žodžiai apšviečia visus. Dažniausiai jis atsako pats, o kartais atsakyti pašaukia sanjasį ar kitą vyresnįjį mokinį. Kartais jis išreiškia teigiamą savo mokinių atsakymų vertinimą, o kartais juos pataiso. Indijoje yra patarlė, kad mama moko savo marčią mokydama dukrą. Kitaip sakant, mama lengvai pamoko ir pataiso dukrą, bet tie pamokymai lygiai galioja ir ne tokiai artimai marčiai. Panašiai Šrila Maharadžas apmoko savo mokinius-pamokslautojus kalbėti ir suprasti su dideliu tikslumu ir aiškumu Vedų filosofijos nustatytąsias tiesas; tuo pačiu jis nori įkvėpti visus pasaulio žmones, kuriuos visus laiko savo dvasiniais vaikais. Jis nori įkvėpti jiems supratimą, kad teisinga filosofinė mintis pakylėja žmogų tobulėjimo kelyje, o filosofinė miskoncepcija gali išvesti iš to kelio, ir laikyti prirakinusi materialios ir dasinės sumaišties tamsoje.
2008 metais buvo švenčiamas jo 87-asis gimtadienis, bet jis vaikščiojo ne tik greitu žingsniu, bet ir su didele elegancija ir subtilumu. Neįmanoma buvo nelikti apstulbintam jo šilumos, laisvumo ir ramumo, užuojautos, rimties; netgi menkas  jo bepriežastinės, visad naujos meilės ir švelnumo visiems pajautimas nepaprastai paveikdavo. Iš dvasinių mokytojų sužinome, kad kai šventasis kalba, iš jo žvilgsnio ir iš kiekvienos kūno poros sklinda  premos (transcendentinės meilės Dievui) atomiškos dalelės, ir paliečia tuos, kuriems teko laimė būti jo draugijoje. Kiekvienas pradeda [dvasinį tobulėjimą] nuo kažkur, o jis priima kiekvieną su neaprėpiama tarsi vandenynas, atvira širdimi.”

(Iš knygos pratarmės)

***

“<…>
Mahabuddhi dasa: Aš buvau veikiamas radža gunos (aistros būdo). Mane įtakoja tik radža guna ir tama guna (tamsos būdas), nemanau, kad esu įtakojamas satva gunos (materialaus gerumo būdo).

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Tada kaip tavo Gurudevas [Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada] tave priėmė.

Mahabudhi dasa: Tik iš savo malonės. Nežinau, kaip jūs mane priimate.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Kai ką matau tavyje. Jis kai ką matė, taip pat ir aš matau. Bet nežinau, kaip tu manei priėmei.

Mahabuddhi dasa: Šrila Prabhupada pasakė man medituoti šį posmą kiekvieną dieną:

tesam satata-yuktanam
bhajatam priti-pūrvakam
dadami buddhi-jogam tam
yena mam upayanti te
(Bhagavad-gita 10.10)

“Tiems, kas nuolat pasišventę tarnauti Man su meile, Aš, suteikiu supratimą, kurio pagalba jie gali pas Mane ateiti.”

Jis pasakė “Krišna tau duos supratimą kaip tarnauti”. Taigi, aš galvojau taip ir meldžiausi. Tada, kai atvykau į Alachua, jūs pasodinote mane šalia savęs kai kalbėjotės su Šripad Bhagavat Maharadžo sūnumi, aiškindamas jam mėsos valgymo blogas pasekmes. Mano akyse ėmė kauptis ašaros. Tada jūs uždėjote ranką man ant širdies ir pasakėte “ten satata-yuktanam bhajatam priti-pūrvakam”.
Taigi, kaip aš galėčiau jums geriausiai tarnauti?

Šrila Narajana Gosvami Maharadžas: Tu jau stengiesi man tarnauti.

Mahabuddhi dasa: Stengiuosi, bet nelabai gerai sekasi.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Aš turiu norą, kad gaura-vani, Šri Čaitanjos Mahaprabhu mokymas, kurį pamokslavo mūsų parampara, ir kurio Čaitanja Mahaprabhu asmeniškai laikėsi, nesustotų po to, kai paliksiu šį pasaulį. Tai turėtų tęstis.
Visi turėtų būti vieningi. Stenkitės visur pamokslauti ir leisti mano knygas – yra tiek daug knygų. Šventyklos neturėtų susiskaldyti į atskirus mathus su atskirais interesais. Visos šventyklos ir visi bhaktos turėtų būti susivieniję. Turėsite bandyti tai įvykdyti.

<…>”

(Iš pokalbio su Mahabuddhi das, 2008 m. gegužės 20 d.)

***

Tridandisvami Šri Šrimad Bhaktivedanta Šrila Narajana Maharadžas

Jo Vjasa-pudžos dieną
(Vjasa Pudžos Paskaita)

Florida, Alačua, 2003 metų, vasario 1 d.

Mano širdingos dandavat pranamos mano dvasinio mokytojo nitja-lila-pravišta om višnupada Šri Šrimad Bhakti Pragjana Kešava Gosvamio Maharadžo lotoso pėdoms, mano visai guru-paramaparai ir mano šikša-guru, nitja-lila-pravišta om višnupada Šri Šrimad Bhaktivedantai Svamiui Maharadžui.

Šiandien mes ketiname atlikti guru-pudžą arba Vjasa-pudžą. Pirmiausia mes turėtume žinoti, kas yra Guru-pudža ir kas yra Vjasa-pudža. Abi pudžos yra tas pats. Šri Krišna Dvaipajana Vedavjasa padalino vieną Vedą į keturias dalis. Buvo sudėtinga išgauti esmę iš keturių Vedų, todėl dėl išbaigtumo jis parašė Brahma-Sutrą (Vedanta-sutrą).

Vedavjasa paaiškino, kad brahma-gajatri reikšmės esmė išplaukia iš omkaros. Gajatri yra moteriškos giminės. Kas yra Gajatri? Mes girdime, kad ji yra Brahmos žmona, bet jūs turėtumėte žinoti, kas buvo pasakyta gajatri-mantroje: “bhargo devasja dhimahi”.

Bharga reiškia “galia”, kuri yra hladini-šakti, arba mahabhava svarupa (Radhika). Aukščiausias krišna-premos šaltinis yra Radhika. Mes sužinome, kad Gajatri yra Brahmos žmona, bet kas iš tikrųjų ji yra? Ji yra Gopė. Krišna pasakė Jogamajai: “Pabandyk kaip nors perduoti šią Gopę Brahmai, kitaip ji negali būti parakija (Mano mylimąja).” Visos gopės yra susituokusios su gopais. Todėl Krišna nurodė Jogamajai surengti tokią situaciją Gajatri-devei, kad jos meilė ir santykiai su Krišna galėtų būti parakija. Todėl Gajatri buvo sutuokta su Brahma. Nuo pat pradžių ji nejautė meilės Brahmai, ji mylėjo tik Krišną. Parakija  nuotaika yra pati kilniausia nuotaika ir dėl šios nuotaikos Gajatri tapo Radhikos tarnaite. Mes matome, kad visos Vedų literatūros esmė yra Gajatri. Gajatri yra Radhika arba jos tarnaitė ir jos nuotaika gali ateiti pas bet kurį, kas tarnauja šiai mantrai.

Tai – ypatinga tiesa. Širdis pasakė man, kad turėčiau pasakyti jums šią slaptą tiesą apie Gajatri. Tai – paslaptis, aš niekada anksčiau šito nesakiau.

Skaitykite toliau čia »

Iš Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo knygos “Harmony”

 Kartą gyveno labai neturtinga našlė brahmani, kurios vienintelis sūnus buvo nuostabus ir žavus maždaug devynerių metų berniukas. Jie gyveno trobelėje. Save ir savo sūnų našlė išlaikė elgetaudama. Ji buvo inicijuota aukščiausios klasės Vaišnavo ir kasdien garbindavo Thakuradži. Tarnaudama, kartodama ir nuolatos atmindama Krišną, ji buvo laiminga.

Vieną labai ankstų rytą brahmani buvo užsiėmusi savo pareigomis. Moteris paprašė sūnaus parnešti gėlių, skirtų garbinimui, nuo netoliese augančių krūmų. Berniukas džiugiai išėjo vykdyti mamos nurodymo ir pradėjo nuo krūmų skinti beli, cameli ir kitas gėles. Staiga iš krūmų išlindo nuodinga gyvatė ir įgėlė berniukui. Jo kūnas tuoj pat pajuodavo, vaikas sukniubo ant žemės ir mirė.

Kaip tik tuo metu mišku ėjo medžiotojas ir pamatė šį įvykį. Jam labai pagailo berniuko. Medžiotojas ėmė kartoti tokią mantrą, kuria buvo galima labai lengvai valdyti gyvates. Kai gyvatė išgirdo medžiotojo mantrą,  nurimo, o  medžiotojas įdėjo ją į molinį indą, kurį turėjo. Medžiotojas uždengė indą  ir pasiėmė jį su savimi. Laikydamas vaiką savo rankose, jis prisiartino prie berniuko motinos.

Kai senoji našlė išvydo savo sūnų, ji sušuko: „Kas atsitiko?“, ir pradėjo graudžiai verkti: „O, varge! O, varge!”. Po kiek laiko moteris truputį aprimo ir medžiotojas prabilo:

- O motina, aš buvau čia, kai berniukas skynė gėles. Jis nekaltas. Jis  nepuolė gyvatės ir netrukdė jai. Šis gyvis išlindo iš krūmų ir įgėlė jam be jokios priežasties. Aš pagavau tą nuodingą gyvatę mantros pagalba ir įdėjau ją į šį puodą. Prašau, liepkite man šį padarą sukapoti į gabalus. Aš sudeginsiu jį ir taip neliks jokių jo egzistavimo pėdsakų. Prašau, liepkite man. Liepkite man.

Medžiotojas vis prašė senosios našlės, tačiau ji tiesiog paklausė medžiotojo:

- O medžiotojau, jei tu nužudysi  šią nuodingą gyvatę ir sudeginsi jos kūną, ar tai sugrąžins atgal mano sūnų?

- Niekada, – atsakė jis.

- Tuomet kodėl tu turėtum ją žudyti? -  paklausė ji, – aš nenoriu jos žudyti.

Medžiotojas atkakliai tvirtino:

- Ši gyvatė yra nedora. Ji gali įgelti kam nors kitam. Jūs būtinai turite liepti man ją užmušti ir sudeginti.“

Ši našlė brahmani buvo save suvokusi siela ir Krišnos bhaktė. Ji tiesiog atsakė:

- Kodėl tu turėtum užmušti šią nuodingą gyvatę, jeigu tai vis tiek nesugrąžins man sūnaus? Prašau, nežudyk jos.

Medžiotojas vėl pasakė tą patį:

- Jeigu aš neužmušiu šios didžiulės gyvatės, ji be jokios priežasties užpuls kitą praeivį.

Tuo momentu medžiotoją  pertraukė gyvatė:

- Kodėl tu turėtum mane nužudyti? Metų metus aš gyvenau šiuose krūmuose ir  niekam neįgėliau. Šiandien aš įgėliau šiam berniukui, nes  Mirtis atėjo ir liepė man berniukui įgelti. Aš nekalta. Nežudyk manęs.

Kaip tik tą akimirką  asmeniškai pasirodė įkūnytoji  Mirtis, Jamaradža Maharadžas, kuris valdo kiekvieno mirtį. Jamaradža tarė gyvatei:

- Ar tu sakai, kad tai aš atsakingas dėl to, kas nutiko? Ar aš liepiau įgelti berniukui? Aš taip nepasielgiau. Kodėl kaltini mane? Aš nesu už tai atsakingas. Berniukas yra atsakingas už savo veiksmus. Ankstesniuose savo gyvenimuose tiek berniukas, tiek gyvatė turėjo žmogiškuosius pavidalus. Jie kovėsi, ir šis berniukas nužudė gyvatę, kuri tuomet buvo žmogus. Nužudytasis žmogus atgimė kaip nuodinga gyvatė ir dabar atsikeršijo. Iš tikrųjų tai berniuko praeities veiksmai yra lyg gyvatė, kuri įgelia ir nužudo jį patį. Aš pats, Jamaradža, nesu už tai atsakingas. Gyvatė taip pat nėra už tai atsakinga.

Jeigu jūsų gyvenime iškyla problema, tai reiškia, kad praeityje jūs padarėte kažką neteisingai ir dabar pasirodo rezultatas. Kodėl dabar bijote paragauti  rezultato? Jūs privalote paragauti. Kad ir kaip bijosite ir nenorėsite rezultato, jo vis tiek sulauksite. Jūs turėsite paragauti visų savo blogų veiksmų rezultatų. Šis dėsnis panašiai galioja ir visiems geriems veiksmams. Nebijokite. Krišna viską taip sutvarkė.

Jeigu jūs ką nors užgauliojate, Krišna viską sutvarkys taip, kad jus taip pat užgaulios. Jūs negalite ploti tik su viena ranka. Kitais žodžiais tariant, jūs padarėte blogų dalykų praeityje ir todėl dabar sulaukiate savo veiksmų rezultatų. Jeigu našlė būtų liepusi medžiotojui sukapoti ir sudeginti gyvatę, ji turėtų vėl gimti, o gyvatė turėtų atgimti žmogaus pavidalu, kad galėtų jai atkeršyti.

Jei kas nors šiurkščiai elgiasi su jumis, neatsilyginkite šiurkščiu elgesiu. Net jei kažkas duoda jums nuodų, būkite atsargūs. Elkitės kaip Šri Prahlada Maharadžas ir Šrila Haridasa Thakuras. Nors Haridasa Thakurą nuplakė daugybėje turgaviečių, jis vis tiek meldėsi: „O Krišna, būk maloningas ir atleisk jiems. Šie kirčiai yra visų mano ankstesnių nuodėmingų veiklų rezultatas ir per šiuos kirčius  mane aplanko Tavo malonė“. Būkite ramūs, tylūs ir kartokite Harė Krišna Harė Krišna, Krišna Krišna Harė Harė, Harė Rama Harė Rama, Rama Rama Harė Harė.

Galvokite: „Aš esu niekam tikęs. Aš įžeidžiau daugelį Vaišnavų ir tai, kad dabar esu kvailas ir nesąmoningas, yra šių įžeidimų padarinys. Nors aš ir kartoju šventą vardą, tačiau iš mano akių nerieda ašaros ir mano širdis nesuminkštėja. O Krišna, ką gi man daryti?“

Jūs taip pat galite atminti Šri Čaitanją Mahaprabhu ir melstis Jam: „O Čaitanja Mahaprabhu, Tavoji malonė bepriežastinė. Meldžiu, dovanok man savo malonę. Šioje Kali-jugoje gyvenimas yra trumpas, jį slegia daugybė problemų ir protas nuolatos kankinasi. Ką aš turėčiau daryti? Kai tik mėginu užsiimti bhakti,  mane užgriūna kliūtys. Aš negyvenu Vaišnavų bendrijoje, esu silpnas ir negavau Krišnos malonės. O Čaitanja, žinau tik Tave. Tu suteikei malonę Džagajui ir Madhajui. Kodėl ne man? Aš esu kur kas nelaimingesnis už juos, ir dėl to esu kvalifikuotas gauti Tavo malonę.“

Jeigu taip verksite, Krišna suteiks jums Savo malonę. Jei taip kartosite šventus vardus, jūsų širdys suminkštės ir iš akių pabirs ašaros. Jei akyse nepasirodo ašaros, jūs galite galvoti: „Aš padariau labai daug įžeidimų.“ Visada taip atgailaukite ir kartokite Harė Krišna Harė Krišna, Krišna Krišna Harė Harė, Harė Rama Harė Rama, Rama Rama Harė Harė.

1999 m. liepa, Prancūzija, Tulūza

Vertė: Sulalita dasi ir Taravali dasi

Iš Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo knygos “The Harmony”

***

Vaišnavas ir prostitutė

Du Vaišnavai apsigyveno mieste. Vienas iš jų įsikūrė po banjano medžiu. Netoli to medžio buvo gražus pastatas, kurio pirmajame aukšte gyveno prostitutė. Antrasis Vaišnavas apsigyveno šventykloje vidury miesto.

Vaišnavo gyvenusio šventykloje širdis buvo persmelkta kitokios nuotaikos, nei šalia prostitutės gyvenusio Vaišnavo. Vaišnavas iš šventyklos matydamas, kad daugybė vyrų ateina pas prostitutę ir vėl išeina,  įsivaizdavo: „Tas Vaišnavas dabar ten su prostitute!”

Vaišnavas, kuris gyveno visai greta prostitutės, mąstė: „Ak, man taip nepasisekė, kad negaliu gyventi šventykloje. Tam Vaišnavui nusišypsojo tokia laimė – jis visuomet atlieka kirtaną, kartoja, ir visad atmena Krišną“. Pirmasis Vaišnavas nuolat galvojo apie Vaišnavo, gyvenusio šventykloje sėkmę, o  pastarasis nuolat kritikavo: „Man taip pasisekė, kad gyvenu šventykloje, o tas nelaimėlis ten su prostitute“.

Po kurio laiko Vaišnavui, gyvenusiam šventykloje, išmušė mirties valanda. Jis išvydo tris besiartinančias būtybes, kurios atrodė labai baisiai. Vaišnavas paklausė: „Kas jūs?“ –„Mes Jamadutos, Mirties pasiuntiniai, atėję tavęs pasiimti“, – atsakė jie. Vaišnavas užprotestavo: „ O, ne! Аš ne tas žmogus, kurio ieškote! Jis štai ten! Jis nuolatos su ta prostitute, o aš esu šventas žmogus, gyvenantis šventykloje!“ – „ Ne, ne“, – atsakė jie, – mes viską žinome. Mes atėjome kaip tik tavęs.“ – „Kur jūs mane nuvesite? Ar į Svargaloką?“ – „Ne, nėra labiau apgailėtinos vietos, į kurią tave nuvesime ir nubausime už tai, kad nuolatos kritikuoji. Tas Vaišnavas yra tikras sadhu. Jis visad apie tave mąsto palankiai. Jis nepaliauja kartoti švento vardo ir užsiimti bhakti praktika.

Mano nurodymas yra toks pat kaip ir Rūpos Gosvamio Upadešamritoje: niekuomet nieko nekritikuokite. Tas, kuris elgiasi blogai, kenkia tik pats sau. Jei ką nors kritikuojate, manydami: „Tai blogai“ ar „Tas žmogus labai nedoras“, tuomet visos blogosios savybės, apie kurias galvojate, patenka į jūsų širdį ir Jamadutos visų pirmiausia ateis nubausti jūsų. Visada stenkitės atsiminti gerąsias tikrų Vaišnavų ir Krišnos savybes, klausydamiesi, kartodami, prisimindami hari kathą.

Girdėjau, kad kai kurie mano mokiniai kritikuoja ISKCON‘o lyderius ir kitus žmones. Prašau to vengti. To aš nenoriu. Nesvabu, ar žmonės priklauso ISKCON‘ ui ar kokiai kitai organizacijai, nesvarbu, kokia jų kasta ar tikėjimas, – nekritikuokite jų. Net jei tie žmonės išties nedori, vis tiek nekritikuokite jų. Nepaliaukite galvoti apie tikrus bhaktus ir šlovinti juos. Tai yra teisingas būdas. Tai yra Šrilos Rūpos Gosvamio ir parama-pudžjapados Šrilos Bhaktivedantos Svamio Maharadžos pamokymas. Prašau, būkite atsargūs.

Badžeris, Kalifornija. 1997 m. birželio 26 d.

Меs nesame mokytojai, kad galėtume bausti

 Stenkitės tobulėti. Nešvaistykite laiko kritikuodami ar bandydami suvaldyti viską aplink save. Gurudevas gali valdyti. Jis yra valdytojas. Šri Krišna, Šri Čaitanja Mahaprabhu ir Šri Nitjananda Prabhu yra valdytojai. Geriausia yra galvoti: „Aš nesu valdytojas. Verčiau būsiu valdomas Jų. Turiu stengtis suvaldyti save“. Tai yra būdas vystyti mūsų Krišnos sąmonę.

Mes privalome saugotis, kad neįžeistumėme kitų, kol kartojame, atsimename ir užsiimame bhakti praktika. Antraip tie įžeidimai viską sugadins.Visos pastangos bus perniek ir keliaus tiesiai į šiukšlių dėžę.

Jeigu žmogus jums atrodo apgailėtinas, nebendraukite su juo. Pasiūlykite dandavat-pranamas per atstumą, o tai reiškia, išvis apie jį negalvokite. Kitu atveju, galite tarti: „O, mano dandavat-pranamos. Turiu eiti“. Bet nekritikuokite. Guru gali kritikuoti ir bausti, tačiau mes nesame mokytojai, kad galėtume kritikuoti.

Būkite labai nuolankūs ir taip trokškite bhakti, kad jūsų širdys imtų tirpti. Stenkitės tarnauti Vaišnavams ir guru. Jei labai daug tarnaujate gurudevui, tačiau tuo pat metu kritikuojate Vaišnavus, užuot juos šlovindami, gurudevas nepriims jūsų tarnystės.

Neskirkite laiko tokiems mąstymams: „Šrilos Prabhupados vjasasaną gaubia tik medžiaga ir nepuošia brangakmeniai. Turiu tai pataisyti.“ Iš išorės viskas yra gerai, jums tereikia taisyti savo protą. Išorinės sąlygos yra pakankamos. Jums tereikia daugiau meilės ir prieraišumo.

Prašau nesijaudinkite dėl mano stiprių žodžių. Nenoriu sukurti jokių problemų ar suteikti jums rūpesčių. Jūs galite laisvai priimti ar atmesti tai, ką sakau. Galite priimti daugiau ar mažiau. Aš turiu krautuvę. Jūs galite ateiti į mano krautuvę ir pasiimti prekių arba užsukti ir išeiti nieko nepaėmę. Jei manote, kad prekės geros, tuomet galite jas pasiimti, o jei ne – tuomet jų neiimkite.

Badžeris, Kalifornija. 1997 gegužė

Kritikuoti Brahmačarį

Kartą Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Prabhupada pasiuntė bhaktus į rytų Bengaliją pamokslauti. Pamokslavimas sekėsi labai gerai, tad bhaktai paklausė Šrilos Prabhupados, ką jiems toliau daryti. Šrila Prabhupada pasakė: „Būčiau labai laimingas, jeigu jūs įkurtumėte čia pamokslavimo centrą, ir kai būsite pasiruošę, aš atvyksiu su būriu bhaktų.“ Bhaktai dirbo dieną ir naktį, ruošdami pamokslavimo centrą ir  viską sumaniai įrengdami, kad Šrila Prabhupada atvykęs pasijustų laimingas. Pamokslavimo centre jie įrengė šventyklą ir laukė, kol Dievybes instaliuos Šrila Prabhupada.

Šrila Prabhupada atvyko į šventyklą vidurdienį ir buvo labai patenkintas pamatęs viską, ką jie padarė. Jis pasiteiravo: „O kur tas brahmačaris, kuris atvyko čia pats pirmutinis, ir taip sunkiai dirbo?“ Bhaktai atsakė: „O Gurudeva, iš pradžių tas bhaktas buvo išties geras brahmačaris, tačiau vėliau jis ėmė bendrauti su moterimi. Mes taip jį išbarėme, jog jis pabėgo iš čia.“

Šrila Prabhupada atsakė: „Nenoriu čia įkurti jokio pamokslavimo centro ar instaliuoti Dievybių. Žinote, šiame pasaulyje reikia šimtų galonų kraujo, kad išgelbėtume žmogų iš majos gniaužtų. Jei tas brahmačaris padarė klaidų, jos būtų nuplautos jo kartojimu ir tarnyste Hari, Guru bei Vaišnavoms. Bet jūs išpeikėte jį ir jis išėjo. Taigi, aš nenoriu, kad čia būtų įkurtas centras. Suraskite jį ir atveskite pas mane, antraip aš išvyksiu.“

Visi mokiniai sunerimo ir puolė visur ieškoti brahmačario. Hajagrivai Brahmačariui kažkaip pavyko surasti jo buvimo vietą. Jis atsiprašė brahmačario: „Meldžiu, atleisk man. Šrila Prabhupada labai mumis nusivylė. Prašau, eik kartu su manimi.“

Brahmačaris verkdamas pasakė: „Šrila Prabhupada toks maloningas. Aš dirbau laikrodžių gamykloje, tačiau buvau nelaimingas. Norėjau grįžti, bet galvojau: „Kaip aš parodysiu savo veidą?“ Štai dėl ko negrįžau. Bet Šrila Prabhupada pakvietė mane. Kokia beribė jo malonė! Jis maloningesnis už Viešpatį Krišną.“

Verkdamas brahmačaris staiga pasileido bėgti pas Šrilą Prabhupadą. Jis visu ūgiu krito prie savo Guru Maharadžo pėdų ir visos jo anarthos akimirksniu buvo nuplautos.

Taigi niekieno nekritikuokite – nei bhaktų, nei pasauliečių žmonių. Šrimad-Bhagavatam (11.28.1-2) nurodo:

 śrī-bhagavān uvāca
ara-svabhāva-karmāṇi
na praṣaṁsen na garhayet
viśvam ekāmakaṁ paśyan
prakṛtyā purpṣeṇa ca

 

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: „Nedera kritikuoti ar aukštinti kitų žmonių sąlygoto būdo. Verčiau yra pasaulį laikyti materialios gamtos ir besimėgaujančių sielų junginiu, paremtu viena Absoliučia Tiesa.

para-svabhāva-karmāṇi
yaḥ praṣaṁsati nindati
sa aśu bhraśyate svārthād
asaty abhiniveśataḥ

 

Tas, kuris užsiima kitų žmonių savybių, elgesio aukštinimu ar kritikavimu,  pats greitai nukrypsta nuo savo paties geriausių interesų (best interest), nes įsivelia į iliuzines priešybes.

Šis įsakymas galioja tik žmonėms, siekiantiems juslinio pasitenkinimo. Nekritikuokite ir neaukštinkite pasauliečių. Svarbu yra visad šlovinti bhaktus. Nešlovinkite pasauliečių, kad ir kokie geri ar blogi jie bebūtų. Jei taip elgsitės, visos jų blogos savybės ateis pas jus  ir jūsų gyvenimas bus sugadintas.

Sunku, labai sunku, išvaduoti ką nors iš majos gniaužtų, tačiau visas geismas ir kiti prisirišimai iš žmogaus širdies išeis, jei jis kartos šventus Dievo vardus, prisimins ir klausysis hari-kathos. Būkite labai atsargūs. Iš pradžių pažvelkite į savo pačių būklę ir stenkitės valyti save. Ar jumyse yra geismo? O apgavystės ir veidmainiavimo?  Štai kuo turėtumėte rūpintis; ne kitais žmonėmis. Guru ir Krišna yra atsakingi už kitus žmones. Jūs negalite nieko padaryti, kad jiems padėtumėte, tad neturite jokios teisės jų kritikuoti. Šis pamokymas skirtas jums visiems.

Hilo, Havajai. 2005 m. vasario 7 d.       

Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas, versta iš knygos “Šri Hari-nama Maha-mantra” (tęsinys)

Padma Purana taip pat sako:

dvatrimsad aksaram mantram
nama sodasakanvitam
prajapan vaisnavo nityam
radha-krsna-sthalam labhet

“Bet kuris vaišnavas, nuolat kartojantis Hare Krišna maha-mantrą, kuri turi šešiolika vardų, sudarytų iš trisdešimt dviejų skiemenų, tikrai pasieks Šri Šri Radhos Krišnos buveinę Golokos Vrindavanos Dhamoje.”

Brahmanda Puranos dalyje, pavadinimu Radha-Hrdaya-Khanda, Romaharšana Suta meldžiasi Šri Veda Vjasai taip:

yat tvaya kirtitam natha
hari-nameti samjnitam
mantram brahma-padam siddhi
karam tad vada no vibho

“He Vibho! He Prabhu! Prašau pamokyk mane apie Šri Hari, visų tobulybių dovanotojo, brahma-svarūpa nama-mantrą”

Atsakydamas, Šri Veda Vjasa duoda tokį pamokymą:

grahanad yasya mantrasya
dehi brahma-mayo bhavet
sadyah putah sura-po pi
sarva-siddhi-yuto bhavet
tad aham te bhidhasyami
maha-bhagavato hy asi

hare krsna hare krsna
krsna krsna hare hare
hare rama hare rama
rama rama hare hare

iti sodasakam namnam
tri-kala-kalmasapaham
natah parataropayah
sarva-vedesu vidyate

“O mano sūnau, aš būtinai pamokysiu tave apie tą maha-mantrą, kurią priėmęs kūniškos gyvenimo sampratos asmuo gali būti išvaduotas ir netgi girtuoklis gali greitai apsivalyti ir pasiekti visą tobulumą. Aš pamokysiu tave todėl, kad tu esi maha-bhagavata ir tinkamas kandidatas. Tik pažiūrėk! Šešiolikos žodžių maha-mantra Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare / Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare gali sunaikinti trijų pasaulių nuodėmes. Keturios Vedos nemini jokio metodo, leidžiančio pasiekti išvadavimą iš materialių pančių, kuris būtų aukštesnis negu šios maha-mantros giedojimas.”

Ananta Samhita taip pat sako:

hare krsna hare krsna
krsna krsna hare hare
hare rama hare rama
rama rama hare hare

sodasaitani namani
dva-trimsad varnakani hi
kalau yuge maha-mantrah
sammato jiva-tarane
utsrjyaitan maha-mantram
ye tv anyat kalpitam padam
maha-nameti gayanti
te sastra-guru-langhinah

“Visos šastros sutinka, kad Hare Krišna maha-mantra, sudaryta iš šešiolikos vardų ir trisdešimt dviejų skiemenų, yra aukščiausia mantra, išvaduojanti dživas Kali jugoje. Tie, kurie ignoruoja šią maha-mantrą ir priima kokį kitą procesą, pagal savo vaizduotę arba pagal kitų asmenų vaizduotę, nepaklūsta guru ir šastrai. Jeigu kas nors klausia, “kodėl ši šešiolikos žodžių Hare Krišna mantra yra maha-mantra?”, tai duodamas toks atsakymas: “tarp visų Krišnos vardų, tik vardas Hari gali lengvai pašalinti nuodėmes, didelį nesėkmingumą ir neišmanymą. Tik vardas Krišna gali suteikti premą. Tik vardas Rama gali dovanoti išvadavimą”. Tai todėl maha-mantra sudaryta iš šių trijų pagrindinių vardų. Be to, šie šešiolika vardų yra kreipimasis (invocation). Taigi, om, namah, klim, svaha, ir etc., nėra reikalingi padaryti mantrą galingesnę. Dėl šios priežasties ji vadinama maha-mantra.”

Sanat Kumara Samhita teigia:

hare krsnau dvir avrttau
krsna tadrk tatha hare
hare rama tatha rama
tatha tadrk hare punah
hare krsna hare krsna
krsna krsna hare hare
hare rama hare rama
rama rama hare hare

Tai reiškia, pirma giedoti “Hare Krišna” du kartus, tada “Krišna” du kartus, po to “Hare” du kartus. Tada giedoti “Hare Rama” du kartus, “Rama” du kartus ir “Hare” du kartus. Taip gauname maha-mantrą, Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare / Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare.