Tyra Bhakti

Archyvas kategorijai ‘BV Narajana Maharadžas’

[Tęsinys] Sakti-saktimator abhedha. Atitinkamai pagal šį „Vedanta-sūtros“ aforizmą, Krišna nesiskiria nuo Savo energijos (šakti). Dėl to Krišna bei jo šakti transformacija (šiuo atveju dživos arba gyvosios esybės) nesiskiria vienas nuo kito. Bet tas vienodumas yra matomas tiktai žiūrint iš to taško, jog siela bei Krišna yra sąmoningos būtybės (čid-vastu). Tačiau Krišna yra Absoliuti Sąmoninga Būtybė bei majos (iliuzijos) valdovas, kai tuo tarpu gyvųjų būtybių sąmonė yra atominio mažumo. Kadangi jų prigimtis yra kintanti, dživos pasiduoda iliuzijos įtakai netgi būdamos tyrame būvyje. Krišnai pavaldžios yra visos energijos, tačiau siela neturi jokios galios. Toksai yra amžinasis skirtumas tarp Krišnos ir dživų.

Žiūrint iš filosofinės perspektyvos, šis panašumas ir skirtumas yra už žmogaus supratimo ribų, dėl to ši doktrina vadinasi ačintja-bheda-abheda-tattva – mokslas apie nesuvokiamą vienovę ir skirtybę tuo pačiu metu. Šri Krišna Čaitanja Mahaprabhu, kuris yra Svajam Bhagavanas (Aukščiausiasis Dievo Asmuo), pilnai harmonizavo Vedų kontekstines doktrinas, pateiktas praeities ačarijų. Jis paėmė Šri Ramanudžos Ačarijos višištadvaitavados doktriną, Šri Madhavačarijos šuddhadvaitavados doktriną, Šri Višnusvamio šuddhaadvaitavados doktriną bei Šri Nimbaditjos bhedabhedą ir davė mums jų sintezę – ačintja-bheda-abhedos doktriną, kuri pateikia vieningą ir absoliutų Vedų supratimą.

Krišna yra amši, visų ekspansijų šaltinis, o dživos (gyvosios esybės) yra Jo vibhinamša-tattva, arba atskiros Jo dalelės ir dalelytės. Krišna yra pritraukėjas, o sielos yra pritraukiamos. Krišna yra tarnystės objektas, o dživos yra tos tarnystės atlikėjos. Tarnystė yra visiškai skirta Absolučiai Sąmoningai Būtybei. Krišna yra tikroji mažyčių sąmoningų dživų sva-bhava (prigimtis). Ši tarnystė turi savo vardą – aprakrita prema-dharma, transcendentinė tyro atsidavimo Šri Krišnai religija. Dėl to tas atsidavimas Šri Krišnai, ta krišna-prema, yra konstitucinė gyvosios esybės prigimtis (nitja-dharma). “Jivera svarupa haya krsnera nitya dasa – neatsiejama gyvosios esybės prigimtis yra būti amžinu Šri Krišnos tarnu.” (Šri Čaitanja-Čaritamrita, Madya 20.108).

Tačiau jeigu ta dživa, kurios prigimtis yra nežymi ir kintanti, kurios sąmonė yra atominio mažumo, priešiškai nusiteikia Krišnos tarnystei, tada maja-šakti padengia tos dživos tyrą prigimtį su subtiliais bei grubiais kūnais. Taip iliuzija priverčia ją nuolat keliauti po 8 400 000 gyvybės rūšių.

Kai dživos yra atgal sugražinamos į savo tarnystę Krišnai, jos yra išlaisvinamos iš savo materialių kūnų, pririkaustytų majos. Kol gyvoji būtybė atsisakys tarnauti Krišnai, tol ji bus deginama trijų materialios egzistencijos kančių. Tuo metu tyra dživos svarūpa (kūnas, pavidalas) yra dengiamas majos užuolaidų, ir jos nitja-dharma, amžinoji prigimtis, yra taip dengiama arba iškraipyta. Ši iškreipta prigimtis yra prisitaikanti, proginė funkcija (naimittika-dharma), kaip kad vanduo sukietėja pavirtęs į ledą. Ši laikina dharma turi daugybę tipų, atitinkamai pagal laiką, vietą bei priėmėją.

Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada

Ištrauka iš pokalbio su Tridandisvamiu Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžu

[Klausimas:] Vakar, kai mes kalbėjomes apie tai, kaip mes galėtume stipriau pamilti mūsų Šrila Prabhupada, kažkas pasakė, kad jūs pasakėte jai, kad ji turi galvoti apie jus tokiu būdu, kad jūs ir Šrila Prabhupada tarnaujate kartu.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Jūs turite prisiminti mane prie Šrilos Svamio Maharažo lotoso pėdų, bet ne kartu tarnaujant. Aš atlieku tarnystę jam ir tokiu būdu jūs turite prisiminti mus. Jis duoda man savo malonę.

[Klausimas:] Kaip mums matyti mūsų Prabhupadą? Ar mes turime medituoti, kaip jis tarnauja Radhikai, kas jis yra, ir ka jis veikia dvasiniame pasaulyje? Arba kaip mes galime galvoti apie ji?

[Šrila Narajana Maharadžas:] Pirmiausiai jūs turite atminti jį tokiu pavidalu, kokiu jūs jį matėte. Šiuo pavidalu jis tarnauja Šri Čaitanjai Mahaprabhu ir Šri Nitjanandai Prabhu tokiu nuostabiu būdu. Jūs turite matyti, kaip jis tarnauja jiems.

[Klausimas:] Pamokslaudamas ir įkurdamas šventyklas?

[Šrila Narajana Maharažas:] Ir jis užbaigia visus nurodymus, kuriuos Šriman Mahaprabhu davė Šrila Rūpai Gosvamiui bei Šrilai Sanatanai Gosvamiui. Mahaprabhu davė jiems keturis nurodymus – įkurti pamokslavimo centrus ir šventyklas, pamokslauti tyrą bhakti, įkurti Dievybes, tokias kaip Madana Mohana, Govinda, Gopinatha ir kitas Dievybes, parašyti knygas apie bhakti ir pamokslauti visame pasaulyje. Jie tai padarė, ir dabar jūsų Prabhupada taip pat atlieka visus šiuos darbus. Jis atlieka tai kaip Šri Čaitanjos Mahaprabhu palydovas ir Mahaprabhu yra labai patenkintas matydamas, kad jis atlieka visą šią tarnystę. Pirmiausiai, jūs turite atminti tai ir tuomet jūs galite melstis jam, kad jis padėtų jums išvysti, kaip jis tarnauja Šri Šri Radha-Krišnai.

[Klausimas:] Ar jūs galite pasakyti, kokiu specifiniu būdu jis tarnauja ?

[Šrila Narajana Maharadžas:] Jūs turite matyti jį kaip nuostabiąją, puikiąją Šri Rūpos mandžarės palja-dasi,  kuri vykdo visus Šri Rūpos mandžarės nurodymus. Jūsų guru-sakhi tarnauja tokia daugybe būdų. Jūs galite suprasti, kaip jis tarnauja iš  šios maldos:

sri-radhika-madhavayor apara-
madhurya-lila-guna-rupa-namnam
prati-ksanasvadana-lolupasya
vande guroh sri caranaravindam

["Kiekvieną akimirksnį Šri Gurudeva patiria intensyvų goduli savo širdyje skanauti Šri Šri Radha-Madhavos Vrindavane šventų vardų, pavidalų, savybių ir žaidimų beribę saldybę. Aš siūlau savo maldas Šri Gurudevos lotoso pėdoms." (Šri Guruvaštakam, posmas 5)]

nikunja-yuno rati-keli-siddhyai
ya yalibhir yuktir apeksaniya
tatrati-daksyad ati-vallabhasya
vande guroh sri-caranaravindam

["Šri Gurudeva yra labai brangus, kadangi jis yra ekspertas kaip padėti gopėms, kurios skirtingu metu rengia skirtingus saldžius parėdymus tobuliems Radhos ir Krišnos parakijos meilės žaidimams Vrindavanos kundžose. Aš siūlau savo pačius nuolankiausius nusilenkimus tokio dvasinio Mokytojo lotoso pėdoms. ( Posmas 7 )]

Jūs galite pritaikyti šias maldas tam, apie ką aš jau kalbėjau anksčiau. (…)

Tridandisvamis Šri Šrimad B.V. Narajana Maharadžas
2008 m. vasario 6 d., Murwilumbah, Australija

Šri Krišna tarė:
- Brangusis Udhava, keliauk po visą pasaulį be jokio prisirišimo. Šlovinki Mane, pasakok visiems apie Mano šlovę bei saldžias Mano pramogas. Tačiau atsimink vieną dalyką: labai atsargiai elkis su moterimis. Prisirišimas prie priešingos lyties dėl juslių patenkinimo panašus į degimą liepsnose. Gerbk moteris kaip savo motiną, dukrą ar seserį. Jei, vienaip ar kitaip, atsiras prisirišimas, tu tuoj pat pavirsi pelenais. Tad būki labai atsargus.

Šeimą sukūręs vyras jaučia meilę ir švelnumą žmonai, bet jis neturėtų būti prie jos prisirišęs. Moterys taip pat turi būti labai atsargios. Pamačiusios bet kokį vyrą, ne savo sutuoktinį, tegul elgiasi kaip su tėvu, sūnumi ar broliu. Visi išmokite šito.

Kartą, ankstesniame Amžiuje, buvo labai galingas karalius, vardu Pururava. Jis valdė visą pasaulį. Vieną dieną, medžiodamas miške, jis išvydo nuostabaus grožio merginą.

Akimirksniu pajuto jai potraukį ir tarė:
- O devi (deive), kas tu tokia? Ką čia veiki? Atrodo, tu ne iš šios Žemės. Tu panaši į angelą, nužengusį iš rojaus.

Mergina atsakė:
- Taip, aš ne iš šio pasaulio. Atvykau iš dangiškų planetų ir vadinuosi Urvasi. Esu viena iš Indrai brangių šokėjų. Atėjau čionai ieškodama vyro, tinkamo būti mano sutuoktiniu. Ir štai šiandien aš sutikau tave. Esi jaunas ir stiprus. Esi išaukštintas karalius. Pajutau tau meilę ir švelnumą. Taigi, jei sutinki, mes galime susituokti.

Karalius Pururava be galo apsidžiaugė. Jis tarė:
- Aš trokštu to paties! Nedelsdami keliaukime į mano karalystę ir susituokime. Skaitykite toliau čia »

[Tęsinys] Kad suprasti šią temą, yra nepaprastai svarbu pažinti tattvą bei amžiną sielos prigimtį. Šių žinių dėka yra lengva suprasti nitja-dharmą (amžiną gyvosios esybės funkciją) bei naimittika-dharmą (gyvosios esybės laikinąją funkciją).

Bhagavanas Šri Krišna – visatos kūrėjas, palaikytojas ir naikintojas, viso pradžia bei priežastis – yra nedalijama Absoliuti Tiesa. Jis nėra beformis (nirakara) ar be savybių (nirvišeša); tai tėra daliniai Jo apsireiškimai (amšika-bhava). Iš tiesų Jis turi tanscendentinį pavidalą. Jis yra neįsivaizuojamas visų galių savininkas, ir Jis turi šešis pranašumus. Jo neįtikėtinos aghatana-ghatana-šakti galios, kuri neįmanomą padaro įmanomu, ši aukščiausia tattva - Šri Krišna, apsireiškia keturiuose aspektuose kaip svarūpa, tad-rūpa-vaibhava, dživos bei pradhana.

Kad lengviau visa tai suprasti, tie keturi aspektai gali būti palyginami su saule, salės paviršiumi, saulės atominėm šviesos dalelytėm ir atspindžiu atitinkamai. Šrila Govamis teigia:

ekam eva parama-tattvam stabhavakacintja-saktya
sarvadaiva svarupa-tad-rupa-vaibhava-jiva-pradhana-rupena
caturdavastisthate suryantair-mandala-stha-teja iva
mandala tad-bahirangita-tad-rasmi-tad-praticchavi-rupena

“Absoliuti Tiesa yra viena. Unikali šios tiesos charakteristika yra ta, jog jai yra pavaldžios visos galios, per kurias ji apsireiškia keturiais būdais: 1) svarūpa (tikrasis Krišnos pavidalas), 2) tad-rūpa-vaibhava (Krišnos didybė, įtraukiant Jo buveinę, Jo amžiną palydą, ekpansijas bei avatarus), 3) dživos (individualios gyvosios sielos), 4) pradhana (materiali energija). Šie keturi bruožai yra palyginami su saulės planetos vidumi, saulės paviršiumi, spinduliais bei tolimu šviesos atsispindėjimu atitinkamai.”

Šrila Dživa Govamis toliau teigia, kad jeigu mes lyginsime Krišną, abosliučiai sąmoningą būtybę (purna-čit-tattva) su saule, tada dživos gali būti lyginamos su tos saulės spinduliais. Dživos svarūpos aprašymas yra randamas Bhagavad-Gitoje (15.7): “mamaivamso jiva-loke jiva bhutah sanatanah – amžinos sielos šiame materialiame pasaulyje tikrai yra Mano atskiros dalys ir dalelytės”. Brihad-aranjaka Upanišadoje (2.1.20) taip pat galima rasti: “yathagneh ksudra visphulinga vyuccarnti – nesuskaičiuojama daugybė dživų spinduliuoja iš para-brahmos kaip mažytės žarijos iš laužo”. Švetašvatara Upanišadoje (5.9) yra sakoma: “balagra-sata-bhagasya satadha kalpitasya ca, bhago jivah sa vijneyah ca caitanyantyaya kalpate – reikia žinoti, jog dživa yra viena šimtatūkstantoji plauko galiuko didumo.” Šri Čaitanja-Čaritamrita (Madhya 20.109) taip pat sako: “suryamsa-kirana, yena agni-jvala-cayah - tarsi molekulinė saulės arba ugnies dalelytė.”

Šie posmai patvirtina, jog dživa yra mažytė atskira sarva-šaktimano Šri Krišnos ribinės energijos transformacijos dalelytė. Šri Švetašvatara Upanišada (6.8) sako: “parasya-saktir vivdhaiva sruyate – vienintelė Šri Krišnos galia apsireiškia kaip galybė įvairiausių galių (šaktis), iš kurių trys yra labiausiai žinomos – čit, dživa, ir maja“. Viešpaties valia dživa-šakti, esanti tarp čit bei majos, apreiškia nesuskaičiuojamą daugybę nereikšmingų atomo didumo sąmoningų dalelyčių – dživų. Šios dalelytės pagal savo prigimtį yra dvasinės esybės (čid-vastu), ir jos gali keliauti po dvasinį ir materialius pasaulius. Dėl šios priežasties dživa-šakti taip pat yra žinoma kaip tataštha-šakti arba ribinė energija, o dživos tuo pačiu metu yra vadinamos tataštha-dharmi-dživos, “dživos, turinčios neutralią prigimtį”.

[Pratęsimas] Ši istorija aiškiai parodo, jog siela turi tris buveines, kaip kad riešutas susidaro iš trijų elementų (kiautas, odelė ir pats riešutas). Sielos buveinės yra šios: 1) grubusis kūnas, sudarytas iš penkių materialių elementų (žemė, vanduo, ugnis, oras ir eteris), 2) subtilusis kūnas, primenantis sąmonę ir, 3) aukščiau visų jų, tyras sielos kūnas. Kiekvienas šių kūnų turi savo dharmą. Grubusis ir subtilusis kūnas yra laikini, todėl jų atitinkamos dharmos taip pat yra laikinos. Tačiau sielos kūnas yra amžinas. Tokia yra nustatyta Vedos, Vedantos, Upanišadų bei Puranų doktrina. Dėl to sielos dharma yra būtent nitja-dharma arba sanatana-dharma (amžinoji funkcija). Ji dar yra vadinama Vedine dharma arba bhagavat-dharma.

Reikia suprasti, kas yra vadinama dharma. Pats žodis “dharma” kyla iš šaknies “dhri“, reiškiančios “dharana“, išsaugoti/išlaikyti. Ta amžinoji išsaugoma/išlaikoma prigimtis arba arba savybė būtent ir yra gyvosios esybės nitja-dharma. Kai pagal Viešpaties troškimą gyvoji esybė yra sukuriama, tuo pačiu būdu sukuriamas ir jos amžina prigimtis (svabhava). Šios gyvosios esybės prigimtis arba savybė ir yra nitja-dharma. Jeigu vėliau gyvoji esybė atsitiktinai arba dėl kokio nors ryšio su kitu objektu patiria pasikeitimą, tada amžinoji sielos prigimtis taip pat transformuojasi arba išsikreipia. Palaipsniui iškrypusi prigimtis nusistoja, ir tada sielai ima atrodyti, jog ji yra ta amžinoji ir tyroji sielos prigimtis. Tačiau pasikeitusi prigimtis nėra gyvosios esybės tikroji savybė. Ši prigimtis vadinasi nisarga (įgytoji prigimtis), ir ji yra laikina.

Ta įgytoji prigimtis perima asmens tikrosios prigimties vietą, ir ima reikšti savo tapatybę kaip “tikrąją”. Vanduo yra medžiaga, kurios dharma yra skystumas; tačiau kai jis sušąla į ledą, jo dharma arba prigimtis (t.y. skystumas) taip pat pakinta į kietumą. Ta pakitusi savybė (kietumas) vadinasi nisarga, iškreiptoji vandens prigimtis, kuri perima vandens skystumo prigimtį. Tačiau nisarga nėra amžina, ji yra laikina. Kadangi pakitimas įvyko veikiant kokiai tai išorinei jėgai, pašalinus tą jėga dingsta ir pati nisarga, ir vėl apsireiškia tikroji sielos prigimtis, kaip kad ledas vėl pavirsta į vandenį, padėjus jį į šiltą vietą.