Tyra Bhakti

Archyvas kategorijai ‘BV Narajana Maharadžas’

Šri Bhagavanas yra visų galių savininkas, ir dėl to Jo ryšys su savo emžina energija yra nesugriaunamas (šakti-šaktimatayor-abheda) – Jie niekada neišskriami. Tačiau vis tiek, Jo žaidimų energija, kuri neįmanoma padaro įmanomu, apreiškia virahą (išsiskyrimą) netgi amžiname susitikime. Viso to prasmė yra sužadinti nuostabią rasos įvairovę (rasa-vaičitrija). Tai yra viena iš precendento neturinčių premos lygių.

Pirmasis troškimus išpildančio medžio pumpuras buvo Šrila Madhavendra Puripada. Jis giedojo šią nepalygynamą posmą, būdamas tobulybės būsenoje:

ayi dina-dayardra natha he
mathura-natha kadavalokyase
hrdayam tvad-aloka-kataram
dayita bhramyati kim karomy aham

Šri Čaitanija Čaritamrita, Madhja Lila 4.201

O Valdove, kurio širdis tirpsta iš malonės vargšams. O Mathuros Valdove! Kada vėl aš tave pamatysiu? O mylimas mano gyvenimo valdove, aš aistringai siekiu Tave pamatyti, taip smarkiai siekiu, jog mano širdis vis labiau ir labiau nerimsta. Ką man dabar daryti?

Iš tikrųjų šį posmą sudėjo Šrimati Radhika būdama išsiskyrimo skausmo agonijoje tuo metu, kai Krišna išvyko į Mathurą. Tokiu būdu Madhavendra Puripada į šį materialų pasaulį pasodino tyros santuokinės meilė bhakti sėklą. Ši šloka yra Šrimati Radhikos širdies atvėrimas maha premoje (mahabhava) po to, kai Krišna išvyko į Mathurą. Bhadžana, atliekama sekant Šrimati Radhikos nuotaikomis šioje būsenoje, yra pati aukščiausia bhadžana.

Kartą kažkas paklausė Šrilos Gurudevo, kaip apsieiti su pykčiu: “Jeigu aš tiesiog uždėsiu dangti ant jo, tuomet mano širdis pasidarys kaip supresuotas virdulys, pasiruošęs bet kada susprogti, išsitaškyti per viršų.”

Šrila Gurudevas atsakė: “Tuomet tu turi suprasti, kieno nuosavybe yra pyktis ir kas iš tikrųjų realybėje yra pyktis. Pyktis yra Šrimati Radhikos nuosavybė. Jis priklauso Jai su visu savo tyrumu ir grožiu. Jos pyktis nėra toksai, kaip mūsų. Jos pyktis iš tiesų yra skirtas Krišnos džiaugsmui. Jos pyktis padidina Jo laimę iki tokio lygio, kad Krišna net pradeda elgtis tokiu neįprastu, stulbinančiu būdų, kad tik pamatyti pyktį Radhikos akyse. Šrimati Radhika sugeba panaudoti Savo pyktį tokiu budu, jog džiaugsmo vandenynas Krišnos širdyje vis daugiau plečiasi ir didėja. Šrimati Radhika priverčia Krišną lieti ašaras. Ji privercia Krišną maldauti. Radhika priverčia Krišną tapti labai susirūpinusiu, Ji priverčia Jį labai labai pergyventi.

Ir dėka to Krišnos širdies laimės vandenynas nuolatos plečiasi. Pyktis yra skirtas šiam tikslui ir jeigu jūs negalite panaudoti pyktį tokiu būdu, jūs neturite teisės prisiliesti prie jo. Tai yra Jos nuosavybė.

Tai yra tas pats, kaip tas, kuris siekia tapti Radhikos palya dasi – jie niekada neprisiliečia prie Šrimati Radhikos -unnatodžvala rasų nuotaikų. Tai yra tai, kuo Šri Čaitanya Mahaprabhu labai giliai mėgavosi ir ragavo savo širdyje. Ir šių Radhikos unnatodžvala rasų dalis yra Jos dieviškasis pyktis, Jos mana. Tai priklauso Jai, ir nepriklauso mums.

Kartais yra labai rimta priežastis tam, kad supykti. Jeigu kažkas kritikuoja jūsų Guru, kažkas realiai atlieka įžeidimus jūsų Gurudevai, ir jeigu tuo metu jūs nesupyksite, tuomet ir jūs tapsite įžeidėjais.
Jūs privalote supykti tokiu atveju. Bet tuo pačiu metu jūs turite pasižymėti ir aukšta kvalifikacija, kad galėtumėte panaudoti savo pykti tobulu būdu ir nuginkluoti tokį įžeidėją. Jeigu jus negalite elgtis tokiu būdu, tuomet jūsų pyktis ir jūsų įžeidimai. Mes turėtume išlaikyti labai tolimą distanciją tokioms situacijoms. Štai kodėl mus perspėja pasilikti nuošalyje, nes jeigu mes išgirstame ką nors ir tačiau negalime tobulai panaudoti savo pykčio liepsnos tai situacijai nesudeginant savęs, tuomet mes patys save pražudysime.”

Stenkites visada buti labai palankioje bendrijoje !

Lola dasi: Pasakojote mums nutikimą, kai puodynėje buvęs pienas galvojo: “kaip aš galėčiau pasitarnauti Krišnai?” Iš to suprantame, kad Goloka Vrindavanoje pienas yra sąmoningas. Mano klausimas toks: kai pienas paverčiamas rasagula [tai toks indiškas saldumynas], ir kiekvienas piemenukas suvalgo po gabalėlį, kaip reikėtų suprasti, kad pienas yra amžinas?

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Kai Krišna suvalgė rasagulą, ji pateko į Jo skrandį ir ten tapo amžina. Visa, ką suvalgo Krišna – visi tie dalykai yra amžini. Ar suprantate?

Bhakta: Ne.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Pats Krišna yra amžinas, ir Vrindavane viskas yra amžina. Taigi Krišna suvalgė rasagulą ir ji liko Jo pilve. Jei Krišna savo pilve gali sutalpinti ištisas Visatas, kodėl negalėtų ten pat priglausti ir rasagulos?

Bhakta: Ar ta rasagula išlieka sąmoninga amžinai?

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Absoliučiai viskas Krišnoje turi sąmonę.

Bhakta: Tai nesuvokiama.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Būtent.  Skaitykite toliau čia »

[Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas:] Šrila Sanatana Gosvamis klausė Šri Čaitanijos Mahaprabhu: “Aš atėjau į šį pasaulį, tačiau nežinau, kas toks esu. Kas esu aš?” Prašau perskaitykite Šrilos Bhaktivedantos Svamio Maharadžo vertimą ir paaiškinimus.

[Mokinys skaito:] Šri Čaitanja Čaritamrita, Madja-lila, 20 skyrius, tekstai 102-103:

‘ke ami’, ‘kene amaya jare tapa-traya’
iha nahi jani–’kemane hita haya’
‘sadhya’-'sadhana’-tattva puchite na jani
krpa kari’ saba tattva kaha ta’ apani”

Šrilos Bhaktivedantos Svamio Prabhupados vertimas: “Šiame postme Šrila Sanatana Gosvamipada klausia Šri Čaitanijos Mahaprabhu: “Kas toks esu aš? Kodėl aš turiu kęnsti trijų rūšių kančias? Jeigu aš to nežinau, kaip aš galiu turėti kokios nors naudos? Iš tikro ar nežinau kaip teirautis apie sadhją, gyvenimo tikslą bei sadhaną - procesą šiam tikslui pasiekti. Prašau, būk maloningas man ir paaiškink šias tiesas.”

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Kodėl Šrila Sanatana Gosvamis uždavė šį klausimą? Jis klausė vien tik mūsų labui. Iš tikro niekas iš mūsų nežino, kokia yra mūsų dvasinė poziciją. Kai kurie mūsų galvoti: “Aš esu Iša Prabhu”, kitas gavloja: “Aš esu Kešava Prabhu”, treti save laiko vienu ar kitu asmeniu.

Mahaprabhu atsakė Sanatana Gosvamiui: “Tu žinai viską, tačiau šį klausimą tu užduodi vien tik kitų labui.  Nors sadhu, šventa asmenybė, viską žino, tačiau jis išlieka nuolankus ir bando patvirtinti savo pareiškimą teiraudamasis iš aukštesnių autoritetų.

krsna-sakti dhara tumi, jana tattva-bhava
jani’ dardhya lagi’ puche,-sadhura svabhava

Tu tikrai žinai visus tuos dalykus, kadangi tu turi Viešpaties Krišnos galias. Tačiau sadhu prigimtis yra teirautis. Žinodamas visus tuos dalykus, sadhu vis tiek teiraujasi vardan tikslumo.

Šri Čaitanja Čaritamrita, Madja-lila, 20.106

Mahaprabhu atsakė: “Tu ne visai esi Sanatana, ta prasme kad tu skiriesi nuo savo fizinio kūno.”

Ką išvertė Šrila Prabhupada?

[Mokinys skaito:] Šri Čaitanja-čaritamrita, Madhja-lila, 20.108-108

jivera ‘svarupa’ haya—krsnera ‘nitya-dasa’
krsnera ‘tatastha-sakti’ ‘bhedabheda-prakasa’
suryamsa-kirana, yaiche agni-jvala-caya
svabhavika krsnera tina-prakara ‘sakti’ haya

“Gyvosios esybės konstitucinė pozicija yra būti amžinu Krišnos tarnu, kadangi ji yra ribinė Krišnos energija – manifestacija, tuo pačiu panaši ir besiskirianti nuo Viešpaties, tarsi molekulinė saulės šviesos arba laužo ugnies dalelytė. Krišna turi 3 skirtingas energijas.”

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Šri Čaitanija Mahaprabhu paaiškino: “jivera svarupa haya krsnera nitya dasa.” Pagal dvasinę konstituciją, viskas, kas turi gyvybę – įtraukiant žmones, paukščius, žvėris, medžius, vijoklius, netgi mažus kirminus bei vabzdžius – yra amžini Viešpaties Krišnos tarnai. Tame nėra jokios dvejonės, ir tai yra pritaikoma mums taip pat.

Tada Jis pasakė: krsnera tatastha sakti – visos sielos yra Viešpaties ribinės energijos (tatastha-šakti) transformacija. Jos nėra tiesioginės Jo malonumo galios (hladini-šakti) ar pažinimo galios (samvit-šakti), kurios yra Krišnos svarūpa-šakti (Jo vidinė energija), manifestacija. Dėl to sielos nėra Krišnos tyra svarūpa-šakti.

//Paimta iš paskaitos Badžeryje, JAV, 2000 m. birželio 2d.

Šrila Gurudeva

Nors Dvarakos karalienės jau anksčiau turėjo santykius su Krišna daugybe gyvenimu, jų meilė vis tiek priklauso samanjasanos kategorijai. Jų meilė niekada negali pavergti Krišnos, nors jų ten buvo ir tūkstančiai, šešiolika tūkstančių šimtas aštuonios karalienės. Karalienių meilė Krišnai yra maišyta: troškimas išpildyti savo pačių norus yra kartu su troškimu patenkinti Krišną.

Bet netgi ta jų meilės dalis, kuri yra skirta padaryti Krišną laimingu, yra padalinta. Kai jos pagimdė Krišnai po sūnų, jų prema tapo padalinta tarp sūnaus ir Krišnos. Kai kiekviena karalienė pagimdė antrą sūnų, jų prema toliau tapo padalinta tarp dviejų sūnų ir Krišnos. Kai kiekviena iš šešiolikos tūkstančių šimto aštuonių karalienių pagimdė Krišnai dešimtąjį sūnų, jų prema pasidalino atitinkamai.

Kiekviena karalienė pagimdė dešimt sūnų. Dėl to jų prema yra padalinta, tačiau gopių prema – niekada.

Gopių prema yra tvirta, vienatikslė ir nepadalinta. Gopės myli Krišną ne dėl to, kad Krišna jas vestų. Jų prema vadinasi samartha, kas reiškia, kad jos trokšta tiktai laimės Krišnai. Jos negalvoja apie savo pačių džiaugsmą. Bet Dvarakos karalienes kartu siekia ir savo paties laimės.

Mes, bhaktai, turime labai daug meilės savo kūnui, savo drabužiams, savo plaukams, savo turtui ir savo grožiui, bet ar mes turime tiek pat meiles Krišnai? Ar mes turime tiek daug meilės Krišnai, kiek turime meiles savo miegui? Ne. Kažkiek jos turime ir lėtai išsiugdysime dar daugiau. Per atsidavimo tarnystes, tokias kaip guru-seva, Vaišnava-seva ir hari-kathos klausymąsi ši meilė palaipsniui augs. Tuomet mūsų prema Krišnai palaipsniui iš sadharani pasikeis į samanjasą ir iš samanjasa galiausiai pavirs į samarthą.

Tokia prema, kuri yra priklausoma nuo tam tikros priežasties arba aplinkybių, nėra samartha. Kai ši priežastis išnyks arba pasikeis aplinkybes, tokia meilė sustos. Gopių meilė Krišnai niekada nesustoja, nepasibaigia, ir tie, kurie atlieka bhadžaną sekdami jų pėdomis, turės tokią pat meilę Krišnai, kuri yra nepriklausoma nuo bet kurios priežasties.

// Ištrauka iš Šri Šrimad BV Narajanos Maharadžo kathos ” Sva-niyama-dasaka”. 1993 metai vasario mėnuo.