Tyra Bhakti

Archyvas kategorijai ‘BV Narajana Maharadžas’

Ištrauka iš BV Vana Maharadžo kathos 2002 10 9

Kartą Šrila Gurudevas pasakė: “Brahmačariai galvoja, kad jeigu jie neturi jokios tarnystės, tuomet jie jaučiasi laimingi. Jie slepiasi kažkur. Jie galvoja, kad kai neturi jokios tarnystės, tuomet yra smagu; tiesiog valgai prasadą ir miegi ir pan. Tai yra geriausia tarnystė. (atsidavusieji juokiasi ). Kokia tarnystė ? Kokia yra mūsų brangiausia tarnystė? Maha prasade govinde namo brahmane vaisnave… Prasada-seva. Kitos sevos yra labai sunkios. Bet prasada-seva… Tai juk tarnystė Krišnai. Taigi, tokia iš tikrųjų yra mūsų padėtis. Aš noriu atlikti tik prasada-sevą, aš nenoriu atlikti jokios kitos tarnystės. Kitos tarnystės yra labai varginančios. Bet prasada-seva yra tikras malonumas”.

Šrila Gurudevas papasakojo istoriją.

Vieną dieną dvasinis mokytojas savo mokiniui paaiškino: ”Šventas Vardas yra transcendentinis. Šastros šlovina įvairių rūšių bhakti, bet Švento Vardo kartojimas laikomas pačia geriausia tarnyste. Šuddha-bhakti. Šastra paaiškina 64 atsidavimo tarnystės rūšis. Bet kuri iš jų visų yra pati geriausia? Švento Vardo kartojimas.” Skaitykite toliau čia »

Oklandas, Naujoji Zelandija: 2008 m. sausio 9 d.

[Mokinys:] Jūs jau keletą kartų minėjote, kad jeigu mes meldžiamės Lalitai, Višakhai ar Giriradža Govardhanui, jie mūsų negirdi, kadangi mes nesame šaranagatos (atsidavę Vaišnavai). Jeigu aš meldžiuoi Šrilai Bhaktivinodai Thakurui, kuris yra arčiau mūsų negu Lalita ar Govardhanas – girdi jis mus ar ne? Kas klausosi mūsų maldų iš tų, kuriems mes meldžaimės?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Gurudeva.

[Mokinys:] Tiktai Šrila Gurudevas mus girdi – nesvarbu kam mes besimelstume?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Gurudevas girdi jus ir maloningai viską pasako Krišnai. Krišna negirdi jūsų maldų, nes Jis visada yra užsiėmęs Savo žaidimais su gopėmis.

[Mokinys:] Tačiau jeigu mes melsimės Šrilai Bhaktivinodui Thakūrui arba Šrilai Svarūpai Damodarai, kurie yra arčiau mūsų. Ar jie girdi? Skaitykite toliau čia »

Šripad Pudžjapada Premananda Prabhu per 2007 metų Šri Guru Purnimą sukūrė dvi naujas pranama mantras mūsų Šrilai Gurudevui! Pirmas variantas:

vande ‘ham sri guru varam sri rupanuga pravaram
vraja-rasa-rasikam ca narayanam tam prapanam

Aš garbinu (vande’ham) nuolankiai paklusdamas (tam prapanam) Šri Šrimad Bhaktivedantai Narajanai Gosvamiui Maharadžui (narayanam), kuris yra mano geriausias Dvasinis Mokytojas (sri guru varam), svarbiausias Rūpanūgos dinastijos narys (sri rupanuga pravaram), ir (ca) kuris nuolatos mėgaujasi Vradžos nuotaikomis (vraja-rasa-rasikam). Skaitykite toliau čia »

Dvasinis Mokytojas moko, kad šis pasaulis yra laikinas. Gyvenimas yra pilnas kančių ir kiekvienas čia miršta. Dabar jūs esate jauni ir mąstote, kaip tas beprotis, prisipumpavęs didelę dozę narkotikų Jis nėra natūralioje sąmoneje. Jūs galvojate: “Aš esu monarchas, aš – karalius. Esu laimingas.” Bet ištikrųjų tu nesi laimingas. Jūs niekada negalite būti laimingais čia.

Hiranjakašipu buvo beveik nemirtingas. Jis troško gauti nemirtingumo palaiminimą , bet Brahma atsakė ,”Aš negaliu suteikti tau tokio palaiminimo, bet tu gali prašyti bet kurio kito palaiminimo.” Galvodamas esas labai protingas, Hiranjakašipu paprašė tokio palaiminimo,” Kad aš negalėčiau numirti nei dieną, nei naktį. Nei danguje, nei vandenyje, nei ant žemės. Kad nei vienas Brahmos sukurtasis šioje kūrinijoje negalėtų nužudyti manęs Kad negalėču numirti nei viduje, nei išrėje, jokiame mėnesyje, nuo jokio ginklo. ” Brahma sutiko duoti tokius palaiminimus. Skaitykite toliau čia »

[Tęsinys] Brihad-bhagavatamrita pasakoja apie Gopa-kumarą – labai ypatingą bhaktą, norėjusį pamatyti Krišną savo paties akimis. Jis iš šios Žemės nukeliavo į Tapoloką, kur askezes atliko Pippalayana bei kiti rišiai.

Iš pradžių jis buvo sužavėtas jų tapasyos, bet vėliau prarado tikėjimą askezių vertingumu.

Pippalayana Rišis jam pasakė:
- Kodėl klajoji šen bei ten? Jei pasiliksi čia, su mumis, ir atliksi tapasya, gausi Krišnos daršaną savo širdyje. O jei nepasiliksi, to nepasieksi, nes materialiosios akys negali gauti Krišnos daršano.

Gopa-kumaras atsakė:
- Aš trokštu pamatyti Jį šiomis savo akimis. jei tie, kurie atliko askezes – pavyzdžiui Viešpats Brahma ir Dhruva Maharadžas – išvydo Krišną ir Viešpatį Narajaną savomis akimis, kodėl aš negaliu?

Pippalayana Rišis atsakė:
- Jie nematė Viešpaties Narajanos ar ko kito materialiomis akimis – jie realizavo Jį savo širdyse.

Sahadžijai nori tapti gopėmis ar kotomis transcendentaliomis asmenybėmis dar savo materialiais kūnais. Jie pasidaro moteriškas šukuosenas, apsivelka moteriškus drabužius, nešioja papuošalus ir taip “tampa” Lalita ar Višakha-sakhi.

Tačiau tai ne tik neteisinga; tai įžeidžiama. Tai – majavadizmas, arba sahadžizmas. Kad išvengtume tokios klaidos, turėtume paprasčiausiai stengtis sekti Šrilos Rūpos Gosvamio ir Šrilos Raghunathos dasos Gosvamio mokymu. Būdami jų mokinių sekoje, palaipsniui gausime Krišnos daršaną. Skaitykite toliau čia »