Tyra Bhakti

Archyvas kategorijai ‘BV Narajana Maharadžas’

Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas, versta iš knygos “Šri Hari-nama Maha-mantra” (tęsinys)

Kitos bona fide šastros suteikia liudijimus dėl maha-mantros formos:

sisyasyodanmukha-sthasya
harer namani sodasa
samsravyaiva tato dadyan
mantram trai-logya-mangalam

(Sri-jnanamrta-sara)

“Šri Gurudeva turėtų ištarti šešiolikos žodžių Hare Krišna mantrą mokiniui, prieš inicijuodamas jį į gopala-mantrą, kuri neša gėrį trims pasauliams. Priimdamas šią gopala-mantrą, mokinys turi sėdėti veidu į šiaurę ir gauti mantrą į dešinę ausį”.

Tokiose šastrose, kaip Brahma Yamala, Viešpats Šiva apibūdina maha-mantros svarūpą (formą):

harim vina nasti kincat
papa-nistarakam kalau
tasmal lokoddharanartham
hari-nama prakasayet

sarvatra mucyate loko
maha-papat kalau yuge
hare-krsna-pada-dvandvam
ksneti ca pada-dvayam

tatha hare-pada-dvandvam
hare-rama iti dvayam
tad-ante ca maha-devi
rama rama dvayam vadet

hare hare tato bruyad
hari-nama samuccararet
maha-mantram ca krsnasya
sarva-papa-pranasakam iti

“He Mahadevi! Pažvelk! Kali jugoje nėra lengvesnio kelio išnaikinti nuodėmes nei šri hari-nama. Todėl be galo svarbu propaguoti šri hari-namą visų žmonių tarpe. Kali jugos žmonės gali lengvai būti išvaduoti iš didžiausio pragaro atlikdami šios maha-mantros sankirtaną. Mahamantrą giedoti reikia taip: pirma giedok “Hare Krišna” du kartus, tada giedok “Krišna” du kartus, tada “Hare” du kartus. Po to, giedok “Hare Rama” du kartus, tada “Rama” du kartus, ir vėl “Hare” du kartus. Asmuo turėtų giedoti, tarti ir atlikti Šri Krišnos maha-mantros, sunaikinančios visas nuodėmes, sankirtaną etc.” Tai aprašoma šiose dviejose strofose.

Radha Tantra sako:

srnu matar maha-maye
visva-bija-svarupini
hari-namno mahamaye
kramanavat suresvari

“Bhakta meldžiasi “He visva-bija-svarupini (visatos sėkla)! Surešvari (pusdievių garbinamoji)! Mahamaja! Mata! Prašau, išgirsk mano maldą ir paaiškink man maha-mantros seką”"

Atsakydama į tai, Devi sako:

hare ksna hare krsna
krsna krsna hare hare
hare rama hare rama
rama rama hare hare
dvatrimsad aksarany eva
kalau namani sarvadam
etan mantram putra-srestha
prathamam srnuyan narah

“O geriausiasis iš sūnų! Kali jugai skirta mahamantra dovanoja visą tobulumą. Ši maha-mantra, Šri Krišnos nama, sudaryta iš šešiolikos vardų ir trisdešimt dviejų skiemenų: Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare / Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare. Todėl asmuo, kuris trokšta gerovės sau, turėtų pirmiausia išgirsti šią maha-mantrą iš savo Gurudevo”.

Toje pačioje Radha Tantroje, Tripura Devi taip pat rekomenduoja:

hari-namna vina putra
diksa ca viphala bhavet
guru-deva-mukhac chrutva
hari-nama paraksaram

brahmana-ksatra-vit-sudrah
srutva nama paraksaram
diksam kuryuh suta-srestha
maha-vidya-su-sundara

“O geriausiasis iš sūnų, tu susipažinęs su didžiausia gjana. Žiūrėk! Jeigu išgirsi gopala-mantrą iš Šri Gurudevo prieš išgirsdamas Hare Krišna maha-mantrą, gopala-mantros rezultatai išnyks. Todėl visų varnų atstovai, tokie kaip brahmanos ir kšatrijos, turi pirmiau išgirsti iš Šri Gurudevo šią maha-mantrą, prieš priimdami iniciaciją į gopala-mantrą.”

Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas, versta iš knygos “Šri Hari-nama Maha-mantra”

Vienoje idėjų kryptyje sakoma, kad maha-mantrą reiktų giedoti (chant) tokia seka:

Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare,
Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare

Tokia samprata paremta šiomis idėjomis:

1) Kali Santarana Upanišada, kurią išleido Venkatesh Press (Mumbajuje), teigia, kad ši maha-mantra prasideda žodžiais “Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare”, po kurių seka “Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare”.

2) Knygoje “Kaljana” (Kalyana) iš Gorakhpuro, maha-mantra rašoma aukščiau minėta seka.

3) Šri Rama apsireiškė Treta jugoje, o vėliau, Dvapara jugoje, apsireiškė Šri Krišna. Todėl logiška giedoti pirma “Hare Rama”, o tada “Hare Krišna”.

Aukščiau paminėti požiūriai yra ir nelogiški, ir nepagrįsti.

1) Ankstesni Venkatesh Press (Mumbajuje) Kali Santaranos Upanišados leidimai aiškiai teigia, kad maha-mantra prasideda “Hare Krišna”, o ne “Hare Rama”. Šie ankstesni leidimai ir dabar yra išsaugoti Kalkutos ir Džaipuro bibliotekose.

2) Knyga “Kaljana”, kurią išleido Gita Press (Gorakhpure) nėra bona fide įrodymas, kuriuo galima būtų remti aukščiau minėtą požiūrį.

3) Tai, kad Dvapara juga eina po Treta jugos, neturi poveikio amžinai maha-mantrai, kuri yra aukščiau visų jugų ir laiko.

Šį klausimą galima suprasti tik giedant brahma maha-mantrą, kuri išvaduoja visose jugose. Ananta Samhitoje galima rasti apie Šri Bhagavano vardus skirtingose jugose.

Satja jugoje:

narayana-para vedah
narayana-paraksarah
narayana-para-muktih
narayana-para-gatih

“Visose Vedose Narajana skelbiamas Aukščiausiuoju. Narajana yra aukščiausias visų raidžių derinys. Narajanos suvokimas – aukščiausias išvadavimas. Narajana – aukščiausias gyvenimo tikslas.”

Treta jugoje:

rama narayananta
mukunda madhusudana
krsna kesava kamsare
hare vaikuntha vamana

“He Rama! He Narajana! He Ananta! He Mukunda! He Madhusudana! He Krišna! He Kešava! He Kamsare! He Hare! He Vaikuntha! He Vamana!”

Dvapara jugoje:

hare murare madhu-kaitabhare
gopala govinda mukunda saure
yajnesa narayana krsna visno
nirasrayam mam jagadisa raksa

“Hare, Murare, Madhu-Kaitabhare, Gopala, Govinda, Mukunda, Šaure (Visų jagjų Viešpats), Narajana, Krišna, Višnu! He Džagadiša, prašau apgink mane! Aš neturiu kito prieglobsčio.”

Kali jugoje:

hare krsna hare krsna
krsna krsna hare hare
hare rama hare rama
rama rama hare hare

sodasaitani namani
dvatrimsad varnakani hi
kalau yuga maha-mantrah
sammato jiva-tarane

“Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare / Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare. Ši hari-nama maha-mantra sudaryta iš šešiolikos vardų ir trisdešimt dviejų skiemenų. Kali jugoje ši mantra gali išvaduoti visas dživas.”

Taigi, kalbant apie trečią punktą, akivaizdu, kad brahma maha-mantra kaip išvaduotojas buvo netgi Treta jugoje, prieš apsireiškiant Krišnai Dvapara jugoje, su tokiais vardais, kaip Mukunda, Madhusūdana, Krišna, Kešava ir Kamsari. Todėl, patarimai ir argumentai dėl sukeistos maha-mantros sekos yra netinkami.

Ananta Samhitos šlokos aiškiai teigia, kad Upanišadose, tokiose kaip Kali Santarana Upanišada, maha-mantra rašoma tokia seka: Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare / Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare.

Naradadži gavo mantrą su tokia seka iš savo guru, Brahmadži, ir ši tradicija vis dar praktikuojama šiais laikais Brahma-Madhva Gaudija Vaišnavų Sampradajoje. Tačiau, kitose sampradajose ši maha-mantra neapreiškiama per guru-paramparą, todėl jos paslaptis ir seka yra nežinoma tų sampradajų asmenims. Nenuostabu, kad jie sukeičia maha-mantros seką ir pradeda nuo “Hare Rama”.

(Bus daugiau)

Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas, versta iš knygos “To Be Controlled by Love”

Šri Čaitanja-Čaritamrita apibūdina gyvosios esybės materialias kančias ir kaip tos kančios prieina pabaigą:

„Kai sąlygota siela tampa priešiška Krišnai, ją nusineša gimimų ir mirčių srovė materialioje egzistencijoje. Ji be tikslo klajoja po visas 8 400 000 gyvybės rūšių, deginama trejopų kančių. Pasiekti išsivadavimą iš šios srovės be galo sunku. Tačiau, taip kaip upėje plaukiantis medžio gabalas gali būti stiprios srovės išplautas į krantą, nepaprastos sėkmės dėka sąlygota siela gali pasiekti tyrų bhaktų bendrijos prieglobstį. Tada ji gali būti išlaisvinta iš materialios egzistencijos srovės ir vėl būti įtvirtinta savo prigimtinės sandaros padėtyje kaip Krišnos tarnas.“

„Kai sadhu bendrijos dėka asmuo pažadina savo meilės prisirišimą prie Šri Krišnos lotoso pėdų, tai ženklas, kad lydimas sėkmės jis greitai bus išleistas iš materialios egzistencijos. Tai todėl visi raštai taip gausiai šlovina sadhu bendriją. Jie teigia, kad labai nelengva pasiekti net akimirką bendravimo su sadhu. Bet jeigu kuri sąlygota siela jaučia nepaprastą skausmą ir nors kartą sušunka Krišnai iš širdies gilumos, „O Krišna! Aš esu Tavo“, tada Krišna suteikia jai sadhu bendriją ir perkelia anapus vergijos majai (iliuzijai).“

Kai kas nors pradeda bendrauti su sadhu, tai ženklas, kad nepaprastos laimės (exceedingly good fortune angl.) dėka jo materiali egzistencija artėja prie pabaigos. Turėtume labai gerai suprasti, kas yra ši laimė. Sąlygotos sielos laimė yra tiesiog jos ankstesnės veiklos vaisius. Yra dviejų rūšių veikla: materiali veikla, iš kurios kyla materiali laimė ir nauda, ir transcendentinė veikla, iš kurios kyla dvasinė laimė ir nauda. Tokie veiksmai, kaip tarnavimas sadhu, Šri Krišnai ar Jo šventam vardui yra transcendentiniai tada, kai atliekami dėl dvasinio turto įgyjimo. Nesvarbu, ką dar darytų sąlygota siela, jeigu sąmoningai ar nesąmoningai (knowingly or unknowingly) ji atlieka transcendentinę veiklą, tos veiklos poveikiai susikaupę sukuria širdyje tam tikrą įspūdį, kuris laipsniškai pavirsta į norą pasišventus tarnauti Krišnai (bhakti). Kai šis įspūdis tampa gerai išvystytas, jis vadinamas laime, o dėl jo įtakos sąlygotos sielos materialūs norai laipsniškai pradeda silpnėti. Kada su materialia egzistencija susiję norai labai sumažėję, o laimės įspūdis gausiai susikaupęs, tada atsiranda tikėjimas sadhu bendrija. Šis tikėjimas lengvai veda prie pakartotinio bendravimo su sadhu, o tai yra visiško tobulumo pasiekimo priežastis.

[Reportažas] Mes daug kartų girdėjome, kaip Šrila Gurudevas sakė, kad nėra skirtumo tarp Vaišnavo atėjimo ir išėjimo dienos. Tyras bhakta neateina į šį pasaulį dėl savo ankstesnės veiklos reakcijų, taip kaip paprastos sąlygotos sielos. Atvirkščiai, jo kūnas yra visiškai transcendentinis, sudarytas iš sad-čid-anandos (amžinybės, žinojimo ir palaimos) ir jo matomas atėjimas ir išėjimas šiame pasaulyje yra kaip spektaklis, atliekamas dėl sąlygotų sielų gerovės; jo amžinoji svarupa, arba forma, visada išlieka nepakitusi ir nepaliesta šio pasaulio.

2010 metų, gruodžio 29, mūsų mylimas Šrila Gurudevas suprato, kad atėjo laikas pasiūlyti mums šią keistą išsiskyrimo su juo dovaną. Jis nusprendė atlikti savo išėjimo lilą Šri Džaganatha Purio-dhamoje. Dabar, 2011 metų vasario 2 dieną, praėjus vienam mėnesiui po to, kai Šrila Gurudevas įėjo į maha-samadhį, maždaug 800 bhaktų, tiek iš Indijos, tiek ir iš užsienio, susirinko dar kartą toje pačioje vietoje Džaganatha Puryje, šį kartą tam, kad prisimintų Šrilos Gurudevo avirbhava tithą, jo atėjimo į šį pasaulį dieną.

Anksti ryte, netrukus po mangala-aračio, Šripad Tirtha Maharadžas nuvedė visus bhaktas į parikramą į įvairias Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Jo palydovų lilų vietas. Prisimindami, kaip Šrila Gurudevas vesdavo visus bhaktas į šiuos daršanau, mes padėjome jo nuotrauką į gražiai papuoštą vežimą ir pritariant kirtanai, išvykome.

Mūsų pirmasis sustojimas buvo Sidha-Bakula, Šrilos Haridaso Thakuros bhadžana-kutiras. Mahaprabhu lankė čia Haridasą Thakurą kiekvieną dieną. Po to mes keliavome į Gambhirą, kur gyveno Pats Mahaprabhu. Būtent čia Mahaprabhu panirdavo į Šrimati Radhikos išsiskyrimo su Šri Krišna jausmus ir dalindavosi šiais jausmais su Savo pačiais intymiausiais palydovais, tokiais kaip Šri Svarupa Damodara ir Šri Ramananda Raja.

Tada parikrama tęsėsi Purušotama Mathe, kurį Čataka Parvatoje įsteigė Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura Prabhupada. O tiesiog priešais yra Tota-Gopinatha šventykla. Mahaprabhu ateidavo čia kiekvieną dieną, kad išgirstų Šrimad-Bhagavatam iš Šri Gadadharos Pandito.

Visur, kur mes ėjome, Šripad Tirtha Maharadžas trumpai kalbėjo apie tų vietų šlovę, jis pasakojo tai, ką metams bėgant pats girdėjo iš Šrilos Gurudevo.

Po Tota-Gopinatha šventyklos parikrama tęsėsi toliau Nilačala Gaudija Mathe. Tai yra viena iš pirmųjų šventyklų įsteigta mūsų param-gurudevo nitja-lila pravišta om višnupados Šri Šrimad Bhakti Pragjanos Kešavos Gosvamio Maharadžo. Po to mes keliavome į Šrilos Haridaso Thakuros samadhį, o baigėsi mūsų parikrama Purušotama Gaudija Mathe, kur mes turėjome Pudžjapado Šri Šrimad Bhakti Pragjanos Jačio Maharadžo, kuris yra dabartinis Matho ačarja, daršaną.

Grįžę į savo Džaja Šri Damodara Gaudija Mathą Šri Čakra Tirthoje, visi bhaktos vadovaujan Šripad Tirthai Maharadžui, atliko guru pudžą – pirmiausia Šrilai Gurudevui, o tada visai guru-paramparai.

Vakare bhaktos vėl susirinko kirtanai ir hari-kathai, gražiai papuoštame pandale esančiame ant Matho stogo. Daugelis svečių Vaišnavų iš įvairių Gaudija Mathų atėjo pasiklausyti ir pakalbėti apie mūsų Šrilos Gurudevo šlovę. Pirmiausia Šripad Bhaktivedanta Sidhantis Maharadžas, Šripad Bhaktivedanta Bhagavata Maharadžas ir Šripad Bhaktivedanta Padmanabha Maharadžas pasiūlė savo nuoširdžius pušpandžalius. Pagrindinis garbės svečias buvo Šri Šrimad Bhakti Vigjana Bharati Maharadžas iš Šri Čaitanja Gaudija Matho, kuriam atvykus buvo suteikta garbė pasiūlyti Šrilai Gurudevui pirmąją naujai išleisto specialios Vjasa-pudža redakcijos žurnalo “The Rays of The Harmonist” kopiją, kuri yra skirta mūsų Šrilai Gurudevui. Pudžjapad Bharati Maharadžas paguodė visus bhaktas, kurie prisimena, kaip Šrila Gurudevas neseniai įėjo į maha-samadhį šioje vietoje. Po kalbos, Maharadžui taip pat buvo pasiūlytas žurnalas “The Rays of The Harmonist” kartu su kitomis bhaktų dovanomis.

Po to kalbėjo daugiau Vaišnavų, išgirdus jų atsiminimus apie Šrilos Gurudevo šlovę, daugelio bhaktų akyse pasirodė ašaros. Galiausiai, Šripadas Tirtha Maharadžas užbaigė pušpandžali siūlymą ir vėl vadovavo visiems bhaktoms ir svečiams Vaišnavams atliekant guru-pudžą.

Diena baigėsi nuostabia puota su Džaganatha prasadu. Organizuojant Pudžjapad Premanandai Prabhu su mūsų Panda Džanardana Prabhu ir su mūsų matho brahmačarių pagalba į mūsų šventyklą buvo atnešta aštuoniolika skirtingų Šri Džagannatha Mahaprasado patiekalų ir Šrilai Gurudevui buvo paruošta ir pasiūlyta didelė ir labai prabangi lėkštė. Tada Viešpaties Džaganatho sevakai patiekė prasadą bhaktoms, o tuo metu jaunų Brahmanų grupė iš Šri Džagannatho Šventyklos kartojo Vedų stutis ir mantras. Prasado pagerbimo metu Vaišnavai mums priminė apie tai, kaip Šrila Gurudevas visada vertino ir gerbė šį Džaganatha prasadą. Visada kai jis lankydavosi Džaganatha Puryje, jis prašydavo, kad kiekvieną dieną jam atneštų nors truputi šio prasado.

Nors mes susirinkome Džaganatha Puryje švęsti Šrilos Gurudevo atėjimo dienos, tarp mūsų visų sklandė išsiskyrimo nuotaika. Vėlgi, prisimenu param-gurudevo žodžius, kad “Bhagavano palydovų išėjimas turi tą pačią reikšmę kaip jų atėjimas. Dėl šios priežasties, mes galime prisiminti išsiskyrimą su maha-purušomis jų atėjimo dienų metu ir švęsti susitikimą jų išėjimo dienomis” (Šrila Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis – Jo gyvenimas ir mokymai, antroji dalis).

Mes visi patyrėme, ką reiškia šie žodžiai šių metų Vjasa-pudžos festivalio Puryje metu.

Džanaki Devi Dasi

Šaltinis bei daugiau nuotraukų:  http://backtobhakti.com/2011/02/a-vyasa-puja-celebration-in-the-dhama-of-separation/

Vertė Juvati Didi

Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas.
2000 m, iš paskaitos Džanmaštamio rytą.

Kodėl Šri Džajadeva Gosvamis, nuolat paskendęs mintyse apie Šri Krišnos žaidimus Vrindavanoje, savo Gita-govindą pradeda dešimties avatarų aprašymu?

Atsakyti galima palyginimu: jei žmogus valgo vien saldumynus pusryčiams, pietums ir priešpiečiams – jis to nevertins. Tačiau jei iš pradžių suvalgys šio bei to kartaus, sūraus ir aštraus, tada paragvęs rasamalaya saldumyno šūktelės: “Tai visų patiekalų karalius!”

“Kešava dhrita daša-vidha rūpa“: Patsai Šri Krišna atėjo dešimties inkarnacijų pavidalu. Šri Džajadeva Gosvamis aprašė nuostabių šių inkarnacijų veiksmų šlovę, norėdamas sustiprinti mūsų pagarbą Šri Krišnai.

Įsivaizduokime, kad susirinko dvidešimt galingų imtynininkų, pasiruošusių varžytis. Kai liks vienas vienintelis imtynininkas, nugalėjęs visus kitus, tada pripažinsime jo jėgą ir profesionalumą. Nors sutikę tą patį imtynininką be jokių priešininkų, visiškai neįžvelgtume jo neįtikėtinų sugebėjimų.

Siekdamas patraukti įvairiose dvasinio išsivystymo pakopose esančius žmones, Šrila Džajadeva Gosvamis pradėjo Šri Gita-govindą palaipsniui plėtodamas teistinę Dievo sampratą. Ne kiekvienas žavėsis Šri Krišnos rasos šokiu; iš pradžių žmogų gali suvilioti Šri Matsya, Šri Kūrma ar Šri Nrisimha. Net Šri Čaitanja Mahaprabhu atliko žaidimus įvairiuose pavidaluose – kad užkariautų skirtingų žmonių širdis ir dovanotų jiems Savo malonę.