Tyra Bhakti

Archyvas kategorijai ‘BV Narajana Maharadžas’

[Šripad Damodara Maharadžas:] Ar tiktai sadhana-siddha gali būti Guru?

[Bradžanatha dasa Gurudevui:] Maharadžas supranta, jog tam, kad būti guru ir duoti malonę, reikia būti sadhana-siddha atsidavusiu. Nitja-parikara (nitya-parikara – amžinas Viešpats palydovas, kuris niekada nebuvo sąlygota siela) negali būti guru.

[Šripad Damodara Maharadžas:] Taip teigiama knygoje “Madhurya-Kadambini”.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Šrimati Radhika pasiuntė savo nitja-siddha palydovę Džajantą, kad padėti Gopa Kumarui. Todėl kartais nitja-siddha taip pat užima guru poziciją.

[Šripad Damodara Maharadžas:] Nitja-siddhos neturi kančios patirties, dėl to tos asmenybės negali suprasti sąlygotų sielų kančios.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Sadhana-siddhos prisimena, ką jos buvo patyrusios per sadhanos gyvenimą (atsidavimo praktika dar prieš pasiekus išsivadavimą). Netgi dabar būdami siddhomis (tobulom) jie gali prisminti. Tai panašu kai žmogus sapnuoja ir, tarkim, patiria kančią sapne. Netgi atsibudęs jis prisimins savo sapną. Panašiai šios save realizavusios asmenybės gali prisminti kaip jos kankinosi, ir tada jų širdys skauda dėl sąlygotų sielų kankinimosi.

[Šripada Damodarar Maharadžas:] Kai tuo tarpu nitja-siddhos negali justi kančios.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Nija-siddos taip pat jaučia skausmą – kaip Svarūpa Damodara “Šri Brihad Bhagavatmritoje”. Kodėl gi ne? Nitja-siddhos, tokie kaip Šrila Narottama dasa Thakuras, Šrila Rūpa Gosvamis bei Šrila Sanatana Gosvamis taip pat kenčia.

[Šripad Damodara Maharadžas:] Jie nežino, kas yra kančia.

[Šrila Narajana Gosvamis:] Kas? Šrila Sanatana Gosvamis? Kaip tada tirpsta jo širdis ir kaip jis daro tai ką jis daro?

[Šripad Madhava Maharadžas:] Pažiūrėk į Šrimati Radharanę – kiek kančios Jai suteikia Jos šeima!

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Sadhana-siddhos turi daugiau malonės kenčiančioms sieloms (nitja-siddhos rečiau apsireiškia šiame pasaulyje  - redaktorių past.). Tačiau ypatingais atvejais Krišna gali pasirūpinti, kad Jo nitja-siddha palydovai taip pat ateitų čia ir suteiktų malonę sąlygotom sielom.

[Bhaktas:] Šrila Gadadharos Pandito apsireiškimas Šrilos Bhaktivinodos Thakuro pavidale yra nitja-siddha; Šrila Bhaktivinoda Thakuras parodė tiek daug malonės.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Taip. Šri Gadadhara Panditas taip pat priėmė daug mokinių, tokius kaip Mamu Thakurą ir Bhugarbhą Gosvamį ir visus jo linijoje. Jis netgi suteikė mantras Šri Vallabhačarjai.

[Šripada Damodara Maharadžas:] Aš maniau, jog nitja-siddhos ateina tiktai kartu su Šri Čaitanja Mahaprabhu…

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Ne, ne. Ką Šri Krišna ir Šri Čaitanja Mahaprabhu mano ką geriausiai padaryti, taip Jie ir  daro. Jie gali su Savimi pasiimti asmeninius amžinus palydovus, kurie niekada prieš tai nebuvo sąlygotomis sielomis. Arba Jie taip pat gali kartu pasiimti sadhana-siddha bhaktus.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Iš pradžių tu pats turi tapti siddha, tada tu galėsi suprasti kas yra kas.

[Šjamarani Dasi:] Gurudeva, po kelių dienų mes švęsime Viešpaties Ramačandros atėjimą. Šiandien mes išsiunčiame hari-kathos naujienlaiškį su jūsų paskaitos Mamagačyje Navadvipe, kur jūs aptarėte išsiskyrimą tarp Šrimatės Sita-devės ir Viešpaties Ramos. Jūs sakote, jos susitikimo metu viskas pasimiršta vidujai. Ką tai reiškia?  Netgi susitikimo metu egzistuoja tokia įvairovė nuotaikų.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Jeigu aš susitinku su jumis ir kalbu, ir mes užsiimame tam tikra veikla, mes pasimirštame, kas vyksta mūsų viduje.

[Šrimat Šjamarani Dasi:] Ar tai reiškia, jog mes nepatiriame didelės jausmų įvairovės kai kalbamės?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Ne.

[Bradžanatha Dasa:] Kai mes išoriškai pasineriame į visokius dalykus, mes pamirštame savo širdį.

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Susitikimo metu Šrimati Radhika pasimiršta save vidujai ir išoriškai Ji kalbasi su Krišna bei užsiima visokia veikla su Juo. Tačiau išsiskyrimas visada yra patiriamas viduje. Tada Ji visada galvoja apie Krišną ir pamiršta išorinį pasualį.

[Šjamarni dasi:] Šrimati Radhika, susitikdama su Krišna, patiria madanakija-mahabhavą. “Bhava” reiškia “vidinius jausmus”, ar ne?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Madanakija-mahabhava būna tiktai per susitikimą.

[Šjamarani Dasi:] Tai yra vidinis jausmas, ar ne?

[Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas:] Tai yra įpatinga bhava, ją turi tikrai Šrimati Radhika. Ji sėdėjo ant Krišnos kelių, tačiau Ji tai pamiršo. Tada Ji jautė vien tiktai išsiskyrimą ir nieko daugiau. Tuo metu Ji neprisiminė jog Ji sėdėjo an Krišnos kelių, jog Ji buvo kartu su Krišna. Ji visiškai užsimiršo.

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas

[Daršanas Šrilos Narajanos Maharadžo kambariuose Badžeryje, 2003 metų gegužės 17 d., kai kurie vyresnieji bhaktos atėjo pas Šrilą Narajaną Maharadžą išreikšti savo susirūpinimą, kad galbūt viskas nebus gerai jo sangoje po jo išėjimo iš šio pasaulio. Jie turėjo keletą pasiūlymų. Štai dalis pokalbio, kuris įvyko to daršano metu.]

[Bhakta:] Mes norime pateikti savo išvadas ir rekomendacijas.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš jau esu senas ir bet kada galiu išeiti. Bet aš nesu labai sunerimęs. Aš žinau Kalą (įsikūnijęs laikas). Dabar galite eiti, aptarti ir padaryti keletą pasiūlymų. Tačiau nedarykite to su kontroliavimo nuotaika. Stenkitės visada daryti viską su meile ir švelnumu.

Jus turėtumėte žinoti dar vieną dalyką. Jūs neturėtumėte nerimauti, jei kas nors ateina ir išeina. Aš girdėjau, kad Šrilos Prabhupados Bhaktisidhantos Sarasvačio Thakuros laikais tūkstančiai atėjo ir išėjo. Mano Guru Maharadžo laikais tiek daug specialistų ir labai protingų asmenų atėjo ir išėjo. Jūs žinote Šrilą Bhaktivedantą Svamį Maharadžą – tūkstančiai atėjo ir vis dar praktikuoja ir ateina. Niekas negali nieko padaryti. Taigi mes neturėtume labai stipriai stengtis, bet turėtume pabandyti susitaikyti.

Aš noriu, kad mes sukurtume keletą komitetų knygų platinimui ir leidybai, o taip pat ir socialiniam darbui, nes be socialinio darbo, Indijoje ar bet kur kitur mes negalime gauti vyriausybės pritarimo. Šiame gyvenime mes taip pat turime atlikti socialinį darbą tokį kaip, vargšų maitinimas, drabužių dalinimas, turime duoti vaistų, padėti vaikams ir įkurti mokyklas. Mes turime padaryti keletą pasiūlymų.

[Bhakta:] Tai, ką jūs kalbate apie Kalą (laiko veiksnį) ir Kalos įtaką, taip pat pamatė daugelis vyresniųjų bhaktų.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Ne taip, kaip aš.

[Bhakta:] Jūs matėte tai milijonus kartų daugiau.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš kai ką įsisąmoninau. Jūs turite galvoti, kad aš turiu šimtus kartų daugiau nei jūs; todėl jūs neturėtų manyti, kad jūsų patarimas yra toks svarbus.

[Bhakta:] Kai kurie vyresnieji bhaktos yra labai susidomėję darbu, kurį jūs padarėte, mūsų ir viso pasaulio naudai. Esame susirūpinę, kad tai būtų išsaugota dabar ir ateityje, tiek kiek yra įmanoma. Kala gali ateiti ir viską pakeisti.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš žinau, kad jūs to norite, bet jei jūs neįgysite savo Krišnos sąmonės, jūs niekada nieko negalėsite padaryti. Taigi pabandykite išvystyti.

[Bhakta:] Mums reikia šios sangos, kad išvystytume. Tiek daug metų mes bandėme praktikuoti patys ir dabar mes radome namus, kur mes turime bendraminčių bhaktų, tad mes esame suinteresuoti .

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš žinau, jūs bandysite, bet galų gale jūs pamatysite: “Oi, nulis.” Aš tai žinau . Šį pasaulį kontroliuoja Kala (Laikas) ir Kali-juga. Kali-juga jums neleis padaryti visų šių gerų dalykų. Jūs suplanuosite ir už akimirkos rezultatas bus lygus nuliui.

[Bhakta:] Ar mes turėtume bandyti?

[Šrila Narajana Maharadžas:] Jūs turėtumėte pabandyti. Bandyti yra bhakti. Bet aš niekada nenorėjau, kad taisyklės ir nuostatos valdytų bhakti. Kai kurie asmenys prievarta bandė pamokyti ir kontroliuoti kitus bhaktas išspirdami juos iš misijos. Aš jiems pasakiau, jog tai prieštarauja bhakti. Kai jie nenorėjo sekti mano patarimu, aš jiems pasakiau, kad man geriau atsistatydinti, bet aš vis dar padėsiu visais būdais. Dabar aš esu patenkintas.

Pabandykite suvokti. Atlikite bhadžaną ir nebūkite per daug susisaistę su šiais dalykais. Aš niekada dalyvauju tame.

Turėtumėte suprasti mano nuotaiką, o jei jūs nesuprasite, tada turėsite daug bėdų. Aš truputį tarnavau savo Guru (Guru – daugiskaitoje) ir todėl aš atlieku truputį bhadžanos. Štai kodėl aš galiu suderinti visus šiuos dalykus ir aš niekada nebūnu nelaimingas. Aš niekada per visą savo gyvenimą nebuvau nelaimingas.

[Bhakta:] Taigi, jūs sakote, kad mes galime pabandyti, tačiau mūsų bhakti neturėtų būti sutrikdyta.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Taip, jūs turite tai padaryti ir aš būsiu laimingas.

Redakcijos patarėjai: Šripad Madhava Maharadžas ir Šripad Vradžanathas dasa
Tekstą užrašė: Džanaki dasi
Redaktorius: Šyamarani dasi
Korektorius: Krišna-kamini dasi
Iš anglų kalbos vertė: Juvati dasi

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Badžeris, 2010 m. birželio 11 d.

[I] [Paskaitos pradžioje Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas paprašė Radha dasi padaryti skelbimą ir taip paskatinti bhaktas pirkti knygas prekyvietėje arba paremti knygų leidimą, kad kiti galėtų jas platinti, o po to jis dar kalbėjo ta pačia tema:]

Knygų platinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių padedantis pamokslauti. Per porą dienų Parama-pudžjapada Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas pamokslavo visame pasaulyje knygų pagalba ir aš trokštu, kad mano knygos būtų platinamos taip, kaip buvo platinamos jo knygos. Esu parašęs ne mažiau kaip šimtą knygų. Labai daug knygų yra išversta į įvairias kalbas ir aš noriu, kad visos šios knygos eitų nuo durų iki durų.

Čia yra nedidelė knygų prekyvietė ir aš norėčiau, kad po dienos ar dviejų čia neliktų nė vienos knygos. Visos knygos turi būti paimtos ir platinamos visur. Ten yra kalendoriai, o taip pat Šjamarani didi plakatai ir tiek daug kitų dalykų, kuriuos galite paimti.

[Tada Šrila Maharadžas pradėjo savo paskaitą apie išsiskyrimą:]

Iš Šrimad-Bhagavatam mes žinome, kad Akrura nuvažiavo į Vrindavaną ir pakvietė Krišną ir Balaramą atvykti į Mathurą. Jis pasakė Krišnai: “Tavo tėvas ir motina, Vasudeva ir Devaki, yra kankinami. Tu turi vykti į Mathurą.” Be to, prieš tai, kai Krišna apreiškė rasa-lilą, Šri Narada kreipėsi į Jį ir tarė: “Prabhu, aš noriu pamatyti visas Tavo saldžias pramogas ir ne tik tas, kurios vyksta Vrindavanoje. Kodėl gi ne apreikšti lilų Mathuroje, o po Mathuros ir Dvarakoje? Viena iš pagrindinių Tavo apsireiškimo šiame pasaulyje priežasčių yra išlaisvinti Žemę nuo naštos, todėl Tu turi vykti ten.”

Vrindavana yra meilės ir prisirišimo vieta, ir todėl nėra įmanoma, kad Krišna apleistų Vrindavaną. Gopės, Nanda Baba ir Motina Jašoda myli Krišną iš savo širdžių gelmių, taigi, kaip gali Krišna juos palikti ir išvažiuoti į Mathurą ir Dvaraką? Kodėl Jis ten vyktų?

[Pratęsimas]

[IV dalis] Žodis „Gauranga“ šioje dainoje minimas, nes Mahaprabhu yra tas pats Šyama, tačiau, visada prisimindamas Šrimati Radhikos savybes bei Jos nuotaiką, Šyama tapo Gauranga. Tokiu pat būdu, kaip Radhika, ištarusi Krišnos vardą, apsiverkdavo, Mahaprabhu prarasdavo sąmonę ir visada verkdavo kartodamas „Hari Bol! Hari Bol!” Jeigu Mahaprabhu imdavo giedoti kirtaną, visi Jo palydovai, tokie kaip Nitjananda Prabhu, Advaita Ačarija, Svarūpa Damodara ir Raja Ramananda taip pat būdavo šalia. Narottama Thakuras prisimena visus šiuos Mahaprabhu žaidimus Gambhiroje ir išreiškia juos stotromis, koncentruotomis eilėmis…

‘gauranga balite habe pulaka-šarira
‘hari hari’ balite najane ba’be nira (1)

Jis sako, jog kai jis išsiskyrime sudainuoja „Hari! Hari!“, jo akyse ištrykšta ašaros, tokios pačios, kaip ir Mahaprabhu ir Radhikos ašaros. „Hari“ reiškia „tas, kuris pasigrobia Radhiką į kokią nors kundžą, tokią kaip Šanketą“, ir jis rauda prisimindamas tas transcendentines pramogas.

ara kabe nitai-čander, karuna haibe
samsara-vasana mora kabe tuččha ha’be (2)

Ši nuotaika atsiskleis tik tam, kas visiškai paliko materialius troškimus, kuris visiškai pamiršo šį pasaulį ir kuris galvoja: „Aš esu Radhikos palja-dasi “. Amžina Narottamos Thakuro svarūpa yra Čampaka Mandžarė, ir kai jis atlieka kirtaną, jis visiškai panyra į jos tarnystės nuotaiką. Narottama Thakuras maldauja Nitjanandos Prabhu, kad šis suteiktų jam tą malonę, kurios dėka tampama niškinčana, neturinčiu nuosavybių. Nereikia jaudintis dėl materialių reikalų, kaip ir gopės paliko viską tam, kad susitikti su Krišna. Reikia galvoti: „Vien tik Šrimati Radhika yra mano – Ji yra mano ištha-deva, ir jeigu Ji nebus man maloninga, tai man nereikia Krišnos iš viso.“

višaja čhadija kabe šuddha ha’be mana
kabe hama heraba šri vrindavana (3)

Mūsų mintys turėtų būti tyros, tačiau vien tiek tyrumo taip pat nepakanka – Nitjananda Prabhu, būdamas Ananga Mandžare, jaunąja Šrimati Radhikos seserimi, taip pat jums dovanos tarnystę Rahikai. Kai Jis suteiks tą pačią malonę, kurią suteikė Krišnadasai Kaviradžui Gosvamiui, mes taip pat gausime Vrindavano daršaną. Mes galime lankytis Vrindavane savo sąlygotoje būsenoje, tačiau niekada nepamatysim Radhos, Krišnos ar gopių. Kai mūsų meilė pakankamai subręs, tada galėsime gauti tikrąjį Vrindavano daršaną, tokį patį, kokį gavo Kaviradža Gosvamis, ir kokio meldžia Narottama Thakuras šioje vietoje. Būdamas nepatenkintas Vrindavano svarūpa-siddhi daršanu, jis toliau dainuoja sekantį posmą, maldaudamas įgyti svarūpa-siddhi:

rūpa-raghunatha-pade haibe akuti
kabe hama budžabo se yugala-piriti (3)

Ši vastu-siddhi atsiskleis betarnaujant Rūpai bei Raghunathai, Rūpai Mandžarei bei Tulasei Mandžarei. Be jų malonės mes negalėsime suvokti Šrimati Radhikos kaip mūsų svaminės ir negalėsime įeiti į intymią tarnystę Jai. Raghunatha Dasa Gosvamis rašė:

tavaivasmi tavaivasmi
na dživami tvaya vina
iti vignaja devi tvam
naja mam čaranantikam

(Šri Vilapa Kusumandžali 96, Šrila Dasa Gosvamis)

„Aš esu Tavo! Aš esu Tavo! Aš negaliu be Tavęs gyventi! O Deive! Radhe! Prašau tai suprasti ir prašau priimti mane prie Tavo lotoso pėdų. Be Tavo malonės man nelieka prasmės gyventi Vrindavane, Krišnos malonė taip pat praranda esmę.“