Tyra Bhakti .lt

Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada

Ištrauka iš pokalbio su Tridandisvamiu Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžu

[Klausimas:] Vakar, kai mes kalbėjomes apie tai, kaip mes galėtume stipriau pamilti mūsų Šrila Prabhupada, kažkas pasakė, kad jūs pasakėte jai, kad ji turi galvoti apie jus tokiu būdu, kad jūs ir Šrila Prabhupada tarnaujate kartu.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Jūs turite prisiminti mane prie Šrilos Svamio Maharažo lotoso pėdų, bet ne kartu tarnaujant. Aš atlieku tarnystę jam ir tokiu būdu jūs turite prisiminti mus. Jis duoda man savo malonę.

[Klausimas:] Kaip mums matyti mūsų Prabhupadą? Ar mes turime medituoti, kaip jis tarnauja Radhikai, kas jis yra, ir ka jis veikia dvasiniame pasaulyje? Arba kaip mes galime galvoti apie ji?

[Šrila Narajana Maharadžas:] Pirmiausiai jūs turite atminti jį tokiu pavidalu, kokiu jūs jį matėte. Šiuo pavidalu jis tarnauja Šri Čaitanjai Mahaprabhu ir Šri Nitjanandai Prabhu tokiu nuostabiu būdu. Jūs turite matyti, kaip jis tarnauja jiems.

[Klausimas:] Pamokslaudamas ir įkurdamas šventyklas?

[Šrila Narajana Maharažas:] Ir jis užbaigia visus nurodymus, kuriuos Šriman Mahaprabhu davė Šrila Rūpai Gosvamiui bei Šrilai Sanatanai Gosvamiui. Mahaprabhu davė jiems keturis nurodymus – įkurti pamokslavimo centrus ir šventyklas, pamokslauti tyrą bhakti, įkurti Dievybes, tokias kaip Madana Mohana, Govinda, Gopinatha ir kitas Dievybes, parašyti knygas apie bhakti ir pamokslauti visame pasaulyje. Jie tai padarė, ir dabar jūsų Prabhupada taip pat atlieka visus šiuos darbus. Jis atlieka tai kaip Šri Čaitanjos Mahaprabhu palydovas ir Mahaprabhu yra labai patenkintas matydamas, kad jis atlieka visą šią tarnystę. Pirmiausiai, jūs turite atminti tai ir tuomet jūs galite melstis jam, kad jis padėtų jums išvysti, kaip jis tarnauja Šri Šri Radha-Krišnai.

[Klausimas:] Ar jūs galite pasakyti, kokiu specifiniu būdu jis tarnauja ?

[Šrila Narajana Maharadžas:] Jūs turite matyti jį kaip nuostabiąją, puikiąją Šri Rūpos mandžarės palja-dasi,  kuri vykdo visus Šri Rūpos mandžarės nurodymus. Jūsų guru-sakhi tarnauja tokia daugybe būdų. Jūs galite suprasti, kaip jis tarnauja iš  šios maldos:

sri-radhika-madhavayor apara-
madhurya-lila-guna-rupa-namnam
prati-ksanasvadana-lolupasya
vande guroh sri caranaravindam

["Kiekvieną akimirksnį Šri Gurudeva patiria intensyvų goduli savo širdyje skanauti Šri Šri Radha-Madhavos Vrindavane šventų vardų, pavidalų, savybių ir žaidimų beribę saldybę. Aš siūlau savo maldas Šri Gurudevos lotoso pėdoms." (Šri Guruvaštakam, posmas 5)]

nikunja-yuno rati-keli-siddhyai
ya yalibhir yuktir apeksaniya
tatrati-daksyad ati-vallabhasya
vande guroh sri-caranaravindam

["Šri Gurudeva yra labai brangus, kadangi jis yra ekspertas kaip padėti gopėms, kurios skirtingu metu rengia skirtingus saldžius parėdymus tobuliems Radhos ir Krišnos parakijos meilės žaidimams Vrindavanos kundžose. Aš siūlau savo pačius nuolankiausius nusilenkimus tokio dvasinio Mokytojo lotoso pėdoms. ( Posmas 7 )]

Jūs galite pritaikyti šias maldas tam, apie ką aš jau kalbėjau anksčiau. (…)

Tridandisvamis Šri Šrimad B.V. Narajana Maharadžas
2008 m. vasario 6 d., Murwilumbah, Australija

Šri Krišna tarė:
- Brangusis Udhava, keliauk po visą pasaulį be jokio prisirišimo. Šlovinki Mane, pasakok visiems apie Mano šlovę bei saldžias Mano pramogas. Tačiau atsimink vieną dalyką: labai atsargiai elkis su moterimis. Prisirišimas prie priešingos lyties dėl juslių patenkinimo panašus į degimą liepsnose. Gerbk moteris kaip savo motiną, dukrą ar seserį. Jei, vienaip ar kitaip, atsiras prisirišimas, tu tuoj pat pavirsi pelenais. Tad būki labai atsargus.

Šeimą sukūręs vyras jaučia meilę ir švelnumą žmonai, bet jis neturėtų būti prie jos prisirišęs. Moterys taip pat turi būti labai atsargios. Pamačiusios bet kokį vyrą, ne savo sutuoktinį, tegul elgiasi kaip su tėvu, sūnumi ar broliu. Visi išmokite šito.

Kartą, ankstesniame Amžiuje, buvo labai galingas karalius, vardu Pururava. Jis valdė visą pasaulį. Vieną dieną, medžiodamas miške, jis išvydo nuostabaus grožio merginą.

Akimirksniu pajuto jai potraukį ir tarė:
- O devi (deive), kas tu tokia? Ką čia veiki? Atrodo, tu ne iš šios Žemės. Tu panaši į angelą, nužengusį iš rojaus.

Mergina atsakė:
- Taip, aš ne iš šio pasaulio. Atvykau iš dangiškų planetų ir vadinuosi Urvasi. Esu viena iš Indrai brangių šokėjų. Atėjau čionai ieškodama vyro, tinkamo būti mano sutuoktiniu. Ir štai šiandien aš sutikau tave. Esi jaunas ir stiprus. Esi išaukštintas karalius. Pajutau tau meilę ir švelnumą. Taigi, jei sutinki, mes galime susituokti.

Karalius Pururava be galo apsidžiaugė. Jis tarė:
- Aš trokštu to paties! Nedelsdami keliaukime į mano karalystę ir susituokime. Skaityti toliau »

[Tęsinys] Kad suprasti šią temą, yra nepaprastai svarbu pažinti tattvą bei amžiną sielos prigimtį. Šių žinių dėka yra lengva suprasti nitja-dharmą (amžiną gyvosios esybės funkciją) bei naimittika-dharmą (gyvosios esybės laikinąją funkciją).

Bhagavanas Šri Krišna – visatos kūrėjas, palaikytojas ir naikintojas, viso pradžia bei priežastis – yra nedalijama Absoliuti Tiesa. Jis nėra beformis (nirakara) ar be savybių (nirvišeša); tai tėra daliniai Jo apsireiškimai (amšika-bhava). Iš tiesų Jis turi tanscendentinį pavidalą. Jis yra neįsivaizuojamas visų galių savininkas, ir Jis turi šešis pranašumus. Jo neįtikėtinos aghatana-ghatana-šakti galios, kuri neįmanomą padaro įmanomu, ši aukščiausia tattva - Šri Krišna, apsireiškia keturiuose aspektuose kaip svarūpa, tad-rūpa-vaibhava, dživos bei pradhana.

Kad lengviau visa tai suprasti, tie keturi aspektai gali būti palyginami su saule, salės paviršiumi, saulės atominėm šviesos dalelytėm ir atspindžiu atitinkamai. Šrila Govamis teigia:

ekam eva parama-tattvam stabhavakacintja-saktya
sarvadaiva svarupa-tad-rupa-vaibhava-jiva-pradhana-rupena
caturdavastisthate suryantair-mandala-stha-teja iva
mandala tad-bahirangita-tad-rasmi-tad-praticchavi-rupena

“Absoliuti Tiesa yra viena. Unikali šios tiesos charakteristika yra ta, jog jai yra pavaldžios visos galios, per kurias ji apsireiškia keturiais būdais: 1) svarūpa (tikrasis Krišnos pavidalas), 2) tad-rūpa-vaibhava (Krišnos didybė, įtraukiant Jo buveinę, Jo amžiną palydą, ekpansijas bei avatarus), 3) dživos (individualios gyvosios sielos), 4) pradhana (materiali energija). Šie keturi bruožai yra palyginami su saulės planetos vidumi, saulės paviršiumi, spinduliais bei tolimu šviesos atsispindėjimu atitinkamai.”

Šrila Dživa Govamis toliau teigia, kad jeigu mes lyginsime Krišną, abosliučiai sąmoningą būtybę (purna-čit-tattva) su saule, tada dživos gali būti lyginamos su tos saulės spinduliais. Dživos svarūpos aprašymas yra randamas Bhagavad-Gitoje (15.7): “mamaivamso jiva-loke jiva bhutah sanatanah – amžinos sielos šiame materialiame pasaulyje tikrai yra Mano atskiros dalys ir dalelytės”. Brihad-aranjaka Upanišadoje (2.1.20) taip pat galima rasti: “yathagneh ksudra visphulinga vyuccarnti – nesuskaičiuojama daugybė dživų spinduliuoja iš para-brahmos kaip mažytės žarijos iš laužo”. Švetašvatara Upanišadoje (5.9) yra sakoma: “balagra-sata-bhagasya satadha kalpitasya ca, bhago jivah sa vijneyah ca caitanyantyaya kalpate – reikia žinoti, jog dživa yra viena šimtatūkstantoji plauko galiuko didumo.” Šri Čaitanja-Čaritamrita (Madhya 20.109) taip pat sako: “suryamsa-kirana, yena agni-jvala-cayah - tarsi molekulinė saulės arba ugnies dalelytė.”

Šie posmai patvirtina, jog dživa yra mažytė atskira sarva-šaktimano Šri Krišnos ribinės energijos transformacijos dalelytė. Šri Švetašvatara Upanišada (6.8) sako: “parasya-saktir vivdhaiva sruyate – vienintelė Šri Krišnos galia apsireiškia kaip galybė įvairiausių galių (šaktis), iš kurių trys yra labiausiai žinomos – čit, dživa, ir maja“. Viešpaties valia dživa-šakti, esanti tarp čit bei majos, apreiškia nesuskaičiuojamą daugybę nereikšmingų atomo didumo sąmoningų dalelyčių – dživų. Šios dalelytės pagal savo prigimtį yra dvasinės esybės (čid-vastu), ir jos gali keliauti po dvasinį ir materialius pasaulius. Dėl šios priežasties dživa-šakti taip pat yra žinoma kaip tataštha-šakti arba ribinė energija, o dživos tuo pačiu metu yra vadinamos tataštha-dharmi-dživos, “dživos, turinčios neutralią prigimtį”.

[Pratęsimas] Ši istorija aiškiai parodo, jog siela turi tris buveines, kaip kad riešutas susidaro iš trijų elementų (kiautas, odelė ir pats riešutas). Sielos buveinės yra šios: 1) grubusis kūnas, sudarytas iš penkių materialių elementų (žemė, vanduo, ugnis, oras ir eteris), 2) subtilusis kūnas, primenantis sąmonę ir, 3) aukščiau visų jų, tyras sielos kūnas. Kiekvienas šių kūnų turi savo dharmą. Grubusis ir subtilusis kūnas yra laikini, todėl jų atitinkamos dharmos taip pat yra laikinos. Tačiau sielos kūnas yra amžinas. Tokia yra nustatyta Vedos, Vedantos, Upanišadų bei Puranų doktrina. Dėl to sielos dharma yra būtent nitja-dharma arba sanatana-dharma (amžinoji funkcija). Ji dar yra vadinama Vedine dharma arba bhagavat-dharma.

Reikia suprasti, kas yra vadinama dharma. Pats žodis “dharma” kyla iš šaknies “dhri“, reiškiančios “dharana“, išsaugoti/išlaikyti. Ta amžinoji išsaugoma/išlaikoma prigimtis arba arba savybė būtent ir yra gyvosios esybės nitja-dharma. Kai pagal Viešpaties troškimą gyvoji esybė yra sukuriama, tuo pačiu būdu sukuriamas ir jos amžina prigimtis (svabhava). Šios gyvosios esybės prigimtis arba savybė ir yra nitja-dharma. Jeigu vėliau gyvoji esybė atsitiktinai arba dėl kokio nors ryšio su kitu objektu patiria pasikeitimą, tada amžinoji sielos prigimtis taip pat transformuojasi arba išsikreipia. Palaipsniui iškrypusi prigimtis nusistoja, ir tada sielai ima atrodyti, jog ji yra ta amžinoji ir tyroji sielos prigimtis. Tačiau pasikeitusi prigimtis nėra gyvosios esybės tikroji savybė. Ši prigimtis vadinasi nisarga (įgytoji prigimtis), ir ji yra laikina.

Ta įgytoji prigimtis perima asmens tikrosios prigimties vietą, ir ima reikšti savo tapatybę kaip “tikrąją”. Vanduo yra medžiaga, kurios dharma yra skystumas; tačiau kai jis sušąla į ledą, jo dharma arba prigimtis (t.y. skystumas) taip pat pakinta į kietumą. Ta pakitusi savybė (kietumas) vadinasi nisarga, iškreiptoji vandens prigimtis, kuri perima vandens skystumo prigimtį. Tačiau nisarga nėra amžina, ji yra laikina. Kadangi pakitimas įvyko veikiant kokiai tai išorinei jėgai, pašalinus tą jėga dingsta ir pati nisarga, ir vėl apsireiškia tikroji sielos prigimtis, kaip kad ledas vėl pavirsta į vandenį, padėjus jį į šiltą vietą.

1964 metų sausio 29/30 dienomis buvo švenčiamos pirmosios Šri Indraprastha Gaudija Matho, įkurto Šri Šrimad Bhakti-šaranga Gosvamio Maharadžo [sėdi pačioje dešinėje - nuotr.], metinės. Šia proga susirinko daugybė religinių mokovų, vadovaujamų vyriausiojo Delio komisijos nario Šri Dharmaviradžio. Po jo trumpos kalbos šie sekantys tridandžiai sanjasiai kalbėjo hari-kathą: 1) Tridandis Svamis Šri Šrimad Bhakti-saurabha Bhaktisara Maharadžas [sėdintis kairėje pusėje - nuotr.], 2) Tridandis Svamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Svamis Maharadžas [sėdi pačiame viduryje - nuotr.], 3) Tridandi Svamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas [kalba pačioje kairėje], 4) Tridandis Svamis Šri Šrimad Bhakti-kamala Parvata Maharadžas, 5) Dr. Šri R.V. Joši M.A., Ph.D., Delete (Paryžius), 6) Dr. Šri Bhardvadža M.A., Ph.D. Šastri-puranačarija Vidjasagara.

Vaišnavų asamblėja Džansyje 1967 metais (Utar Pradešas, Indija)

Šią paskaitą sėkmę atnešančioje asamblėjoje skaitė Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas.

Indros ir Viročanos Istorija

Žodžiai “nitja dharma” (amžina religija) automatiškai nurodo neatskiriamą ir neišvengiamą šios nitja-dharmos objektą – tą, kuris ją atlieka. Taip yra dėl to, nes tarp dharmos ir dharmio (dharmi – tas, kuris atlieka dharmą) yra nenutrūkstamas ryšys. Kaip pavyzdį galima palyginti vandenį ir skystumą arba ugnį ir karštį. Prieš aptariant gyvosios esybės dharmą, yra būtina apmąstyti apie jos tattvą. Todėl pirma mes aptarsime “Aš” tattvą.

Čandogija Upanišada pasakoja istoriją apie Indrą ir Viročaną, iš kurios yra lengva suprasti sielos tattvą.

Satja-jugos pradžioje visa visata buvo padalinta i dvi stovyklas – pusdievių ir demonų. Demonams tuo metu vadovavo Karalius Viročana, o pusdievių lyderis buvo Devaradža Indra. Tarpusavyje jie varžėsi kas pasieks lygio sau neturinčią laimę ir mėgavimąsi. Dėl to nepakęsdami vieni kitų jie vieną dieną kreipėsi į Viešpatį Brahmą, visatos tėvą, ir paklausė jo, kaip jiems būtų galima išpildyti savo troškimus.

Pradžiapatis Brahma atsakė: “Viso pasaulio besimėgavimą, galintį visiškai patenkinti bet kokius norus, galima lengvai pasiekti suvokus savo sielą. Ši siela yra laisva nuo nuodėmės, senatvės, mirties, negandos, alkio ir troškimo, ir ji yra satja-karma ir satja-sankalpa – t.y. kiekviena šio asmens pastanga ir sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.”

Kad suvokti sielą, Indra kartu su Viročana pasiliko gyventi su Brahma ir 32 metus praktikavo celibatą. Tada jie prašė Pradžapačio Brahmos, kad šis paaiškintų sielą. Brahma pasakė: “Tas asmuo, kurį dabar jūs matote savo akimis (patys save), ir yra siela, ir ji yra bebaimė ir nemirtinga.”

Jie teiravosi toliau: “Ar siela yra matoma vandens atspindyje ar veidrodyje?”

Pradžapatis pripildė dvi puodynes vandens ir liepė jiems pasižiūrėti. “Ka jūs dabar matote?” paklausė jis.

Matydami savo atspindžius vandenyje, jie abu atsakė: “O Valdove, mes matome visą sielą kokia ji yra – nuo plaukų iki pat kojų pirštų nagų.” Brahma jiems liepė nusikirpti plaukus ir nagus bei pasipuošti visokiausiais ornamentais, ir tada pasakė vėl pasižiūrėti į puodynes. “Ką jūs matote dabar?”

Skaityti toliau »