Śrīla Viśvanātha Cakravartī Ṭhākura

kṛṣṇa-prasādena samasta-śailasāmrājyam
āpnoti ca vairiṇo ’pi
śakrasya yaḥ prāpa baliṁ sa sākṣād
govardhano me diśatām abhīṣṭam (1)

O, kad Govardhanos kalnas išpildytų mano giliausią troškimą – išvysti Šri Radhos ir Krišnos žaidimus (lilas). Šri Krišnos malone Govardhana tapo visų kalnų imperatoriumi ir priėmė Indrai skirtas aukas, nepaisant paties Indros priešiškumo.

sva-preṣṭha-hastāmbuja-saukumāryasukhānubh
ūter ati-bhūmi-vṛtteḥ
mahendra-vajrāhatim apy ajānan
govardhano me diśatām abhīṣṭam (2)

Govardhana, jusdamas savo mylimo Krišnos lotosinės rankos švelnumą, kai Krišna jį buvo iškėlęs į viršų, patyrė tokią palaimą, jog net nejuto jo kūną pliekiančių Indros žaibų. Teišpildo šis Govardhana mano troškimą.

yatraiva kṛṣṇo vṛṣabhānu-putryā
dānaṁ gṛhītuṁ kalahaṁ vitene
śruteḥ spṛhā yatra mahaty ataḥ śrī-
govardhano me diśatām abhīṣṭam (3) 

Reikalaudamas mokesčio už praėjimą, Krišna keletą valandų ginčijosi su Vrišabhanu Maharadžo dukra prie Dan Ghati. Govardhaną lankantys rasika-bhaktos trokšta išgirsti tą saldų meilės ginčą. Teišpildo Govardhana mano troškimą, kad aš taip pat galėčiau išgirsti šį žodžių mūšį.

snātvā saraḥ svāśu samīra-hastī
yatraiva nīpādi-parāga-dhūliḥ
ālolayan khelati cāru sa śrī-
govardhano me diśatām abhīṣṭam (4)

Maudydamasis lotosų pilnuose Govardhanos ežeruose, kuriuos supa kadambos medžiai ir įvairios gėlės, stiprus vėsus vėjelis pučia virš vandens, purtydamas žiedadulkes nuo vienas su kitu besiliečiančių gėlių žiedų. Šis vėjelis, žaismingai sumišęs su gėlių aromatu ir žiedadulkėmis, primena dramblį, kuris po maudynių išsivolioja dulkėse ir leidžiasi dūkti su draugėmis. Teišpildo gražusis Govardhana mano troškimą.

kastūrikābhiḥ śayitaṁ kim atrety
ūhaṁ prabhoḥ svasya muhur vitanvan
naisargika-svīya-śilā-sugandhair
govardhano me diśatām abhīṣṭam (5)

Ar saldus aromatas nuo Govardhanos sklinda todėl, kad Krišna čia miega kastūri gėlių (kvepiančių kaip muskusas) žiedų guolyje? Jei Krišna čia nemiegotų, iš kur gi atsirastų šis aromatas? Visi Govardhanos akmenys (šilos) kvepia, nes lengvas vėjelis neša žiedadulkes ir gėlių kvapus bei Krišnos žaidimų su visomis gopėmis aromatą. Teišpildo šis Govardhana mano troškimą.

vaṁśa-pratidhvany-anusāra-vartma
didṛkṣavo yatra hariṁ hariṇyaḥ
yāntyo labhante na hi vismitāḥ sa
govardhano me diśatām abhīṣṭam (6)

Elniai, laipiojantys ant Govardhanos, ima bėgti ton pusėn, iš kurios atsklinda garsas, sukeltas pro bambukų skyles pučiančio vėjo, manydami, jog Krišna ten groja Savo fleita. Neradę Krišnos, elniai stebėdamiesi klaidžioja, visur Jo ieškodami. Teišpildo šis Govardhana mano troškimą.

yatraiva gaṅgām anu nāvi rādhām
ārohya madhye tu nimagna-naukaḥ
kṛṣṇo hi rādhānugalo babhau sa
govardhano me diśatām abhīṣṭam (7)

Manasi Gangos viduryje Šri Radha sėdėjo Krišnos valtyje. Valtis ėmė skęsti, ir Ji tvirtai apsikabino Jo kaklą. Jiedu buvo labai gražūs. Teišpildo Govardhana, kuriame vyko ši slapta lila, mano troškimą.

vinā bhavet kiṁ hari-dāsa-varyapadāśraya
ṁ bhaktir ataḥ śrayāmi
yam eva saprema nijeśayoḥ śrī-
govardhano me diśatām abhīṣṭam (8)

Kaip įmanoma pasiekti tyrą dvasinę meilės tarnystę (šudha bhakti), neradus prieglobsčio prie Govardhanos – geriausio Šri Hari tarno, kupino meilės Šri Radhai ir Krišnai – lotosinių pėdų? Teišpildo šis Govardhana mano gilų troškimą ir dovanoja man ypatingą meilės tarnystę (prema-seva) Šri Radhai ir Krišnai, kai Jiedu susitinka daugybėje Govardhanos kundžių.

etat paṭhed yo hari-dāsa-varyamahānubhāvāṣ
ṭakam ārdra-cetāḥ
śrī-rādhikā-mādhavayoḥ padābjadāsya
ṁ sa vinded acireṇa sākṣāt (9)

Tas, kuris šiuos aštuonis posmus, šlovinančius iškiliausią Šri Hari tarną, skaito virpančia širdimi, drebančiu balsu, besišiaušiančiais plaukais ir srūvančiomis iš akių ašaromis, te greitai pasiekia tiesioginę tarnystę Šri Radhikos ir Madhavos lotosinėms pėdoms. Stebėdamas Jų žaidimus Govardhana patiria daugybę transcendentinių jausmų (bhavų), ir kadangi yra labai maloningas, gali lengvai suteikti šią premą kitiems.

Šrila Bhaktivinoda Thakura

hari hari kabe mora ha’be hena dina
vimala vaisnave,rati upajibe, vasana haihe ksina

O Hari! O Mahaprabhu! Kada išauš ta laiminga diena, kai į mano širdį ateis rati (gili meilė ir prisirišimas) tyraširdžių vaišnavų lotoso pėdoms? Tada gerbsiu juos ir jiems tarnausiu, taip dings visi mano materialūs troškimai ir anarthos, ypač geismas ir pyktis.

antara-bahire, sama vyavahara, amani manada ha’ba
krsna-sankirtane, sri-krsna-smarane, satata majiya ra’ba

Be dvilypumo širdyje, išorinis mano elgesys sutaps su vidiniais jausmais ir mintimis. Suvokdamas save kaip visai nereikšmingą, skirsiu pilną pagarbą kitiems, ir nesieksiu pagarbos mainais. Nuolat šokdamas ir dainuodamas šventuosius vardus, būsiu nuolat pasinėręs į Šri Krišnos gražiųjų žaidimų smaraną (prisiminimą).

e dehera kriya, abyase kariba, jivana japana lagi’
sri-krsna-bhajane,anukula jaha, tahe ha’ba anuragi

Kūniško palaikymo reikalai turėtų vykti savaime iš įpročio, kad mano protas galėtų būti pilnai skirtas harinamai. Prisirišiu tik prie to, kas palanku Šri Krišnos bhadžanai (tarnystei).

bhajanera jaha,pratikula taha, drdha-bhave teyagiba
bhajite bhajite,samaya asile, e deha chadiya diba

Tvirtai atmesiu bet ką, kas nepalanku Jo tarnystei. Tęsdamas bhadžaną, su laiku paliksiu šį kūną (laimingai ir taikiai).

bhakativinoda, ei asa kori’, basiya godruma-vane
prabhu-krpa lagi’,vyakula antare, sada kande sangopane

Gyvendamas vienas Godrumos miške ir nuolat verkdamas, Bhaktivinoda karštai meldžiasi, „Gyvenu vien tik viltimi, kad Mahaprabhu dovanos man Savo malonę“.

Šrila Bhaktivinoda Thakura

jaya jaya harināma, cidānandāmrta-dhāma, para-tattva aksara-ākāra
nija-jane krpā kori’, nāma-rūpe avatari’, jīve doyā korile apāra

Šlovė, šlovė šventajam vardui, dieviškojo žinojimo ir palaimos nektaro lobynui. Šventasis vardas – tai Pats Bhagavanas Šri Krišna, Aukščiausioji Tiesa. Jis nužengė garso pavidalu, apdovanodamas Savo bhaktas malone ir rodydamas didelę užuojautą visoms dživoms.

jaya hari-krsna-nāma, jaga-jana-suviśrām, sarva-jana-mānasa-rañjana
muni-vrnda nirantar, je nāmera samādar, kori’ gāy bhoriyā vadana

Šlovė Hari ir Krišnos daugybei vardų. Šri Nama - kilniausias visų gyvųjų esybių prieglobstis, ištraukiantis jas iš gimimų ir mirčių rato, pripildantis jų širdis laimės. Išminčiai su didžia pagarba ir džiaugsmu nuolatos gieda šventuosius vardus.

ohe krsna-nāmāksar, tumi sarva-śakti-dhar, jīvera kalyāna-vitarane
tomā vinā bhava-sindhu, uddhārite nāhi bandhu, āsiyācho jīva-uddhārane

O Krišna-namos skiemenys, Jūs turite visas galias dovanoti laimingą lemtį dživoms. Atėję mus išvaduoti, Jūs esate vienintelis draugas, galintis išgelbėti iš gimimo ir mirties vandenyno.

āche tāpa jīve jata, tumi saba koro hata, helāya tomāre eka-bār
dāke jadi kono jan, ho’ye dīn akiñcan, nāhi dekhi’ anya pratikār

Visokias kamuojančias dživas kančias Tu visiškai išsklaidai, jeigu žmogus bent vieną kartą netgi nenoriai ištaria Tavo vardą, jausdamasis nereikšmingas ir varganas, nematydamas kitos pagalbos.

tava svalpa-sphūrti pāy, ugra-tāpa dūre jāy, lińga-bhańga hoy anāyāse
bhakativinoda koy, jaya harināma jay, pade’ thāki tuwā pada-āśe

Dėl momentinės Tavo vizijos išnyksta visokiausios baisios kančios, subtilusis kūnas lengvai sunaikinamas (ir Tu įtvirtini dživą jos svarūpoje). Bhaktivinoda sako, “O Harinama, visa šlovė Tau. Aš nuolat parpuolęs garbinu Tavo lotoso pėdas”.

Šrila Bhaktivinoda Thakura

nārada muni, bājāy vīnā ‘rādhikā-ramana’-nāme
nāma amani, udita haya, bhakata-gītā-sāme

Jaučiantis aukščiausius dvasinius skonius Narada Munis groja savo vina, dainuodamas Šri Radhika-ramanos vardus. Girdėdami šią kirtaną, tuoj pat Patys nami Šri Radha ir Šri Radhika-ramana nužengia, šokdami ir ragaudami Savo bhaktų bhavą.

amiya-dhārā, barise ghana, śravana-yugale giyā
bhakata jana, saghane nāce, bhoriyā āpana hiyā

Jų šventų vardų pavidalu kaip smarki liūtis  į bhaktų ausis  įžengia nektaro potvynis, perpildydamas jų širdis džiaugsmu, ir jie irgi pradeda šokti.

mādhurī-pūra, āsava paśi’, mātāya jagata-jane
keho vā kānde, keho vā nāce, keho māte mane mane

Pro ausis išgėrusios šio svaiginančio nektaro, visos būtybės visoje visatoje tampa tarsi pamišusios – kai kurios verkia, kai kurios šoka, o kitos visiškai apsvaigsta vidujai, mintyse.

pañca-vadana, nārade dhori’, premera saghana rol
kamalāsana, nāciyā bole, ‘bolo bolo hari bolo’

Penkiaveidis Viešpats Šyva apkabina Naradą ir pilnas premos garsiai dainuoja šventąjį vardą, o Brahmadži entuziastingai pradeda šokti ir šaukia “Haribol! Haribol!”

sahasrānana, parama-sukhe, ‘hari hari’ boli’ gāya
nāma-prabhāve, mātilo viśva, nāma-rasa sabe pāya

Tūkstantveidis Šešanaga, jausdamas aukščiausią laimę, dainuodamas šaukia “Hari! Hari!”. Namos stulbinančios įtakos paveikta, visa visata praranda protą ir visi ragauja nuostabią šventojo vardo rasą.

śrī-krsna-nāma, rasane sphuri’, pūrā’lo āmār āśa
śrī-rūpa-pade, yācaye ihā, bhakativinoda-dāsa

Šis tarnas Bhaktivinoda meldžiasi Šri Rūpos Gosvamio lotoso pėdoms, “Kad šventasis vardas malonėtų apsireikšti ant mano liežuvio, taip išpildydamas visus mano troškimus.”

Narada Muni bhajay vina.mp3 dainuoja Krišna das Prabhu

`doyāla nitāi caitanya’ bole’ nāc re āmāra mana
nāc re āmār mana, nāc re āmāra mana

O mano prote, dainuok „dojala (maloningas) Nitai Čaitanja“ ir tiesiog šok! O mano prote, šok!

(emon, doyāl to nāi he, mār kheye prema dey)
(ore) aparādha dūre jābe, pābe prema-dhan
(o nāme aparādha-vicāra to nāi he)
(takhon) krsna-nāme ruci ha’be, ghucibe bandhan

Tokios maloningos  kaip Nitjananda Prabhu asmenybės, dovanojančio premą netgi po to, kai buvo sumuštas, niekur daugiau nerasime. Prema gali ateiti po to, kai nugalimi įžeidimai, bet giedant Čaitanjos-Nitai vardus, į įžeidimus nežiūrima. Kai tik ateina krišna-namos skonis, materijos pančiai sutraukomi.

(krsna-nāme anurāg to ha’be he)
(takhon) anāyāse saphal ha’be jīvera jīvan
(krsna-rati vinā jīvan to miche he)
(ese) brndābane rādhā-śyāmer pa’be daraśan
(gaura-krpā ha’le he)

Kai yra gili meilė krišna-namai, tada gyvenimas lengvai tampa sėkmingu. Be prisirišimo prie Krišnos, gyvenimas yra paprasčiausiai netikras. Gaurasundaros malone gyvenimo pabaigoje galima gauti Radha-Šjamos viziją.

Šrila Bhaktivinoda Thakura

gāya gorā madhura svare
hare krsna hare krsna krsna krsna hare hare
hare rāma hare rāma rāma rāma hare hare

Šri Gaurasundara labai saldžiu balsu dainuoja: Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare, Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare.

grhe thāko, vane thāko, sadā ‘hari’ bole’ dāko,
sukhe duhkhe bhulo nā’ko, vadane hari-nām koro re

Ar esi šeimos žmogus, ar sanjasis, nuolat dainuok, „Hari! Hari!“. Nepamiršk šio kartojimo, ar būtum laimėje, ar varge. Tiesiog turėk lūpose harinamą.

māyā-jāle baddha ho ‘ye, ācho miche kāja lo ‘ye,
ekhona cetana pe’ye, ‘rādhā-mādhav’ nām bolo re

Jūs supančioti majos tinklų, ir esate priversti bergždžiai kamuotis. Dabar įgijote pilną sąmonę, taigi giedokite Radha-Madhavos vardus.

jīvana hoilo śesa, nā bhajile hrsīkeśa
bhaktivinodopadeśa, ekbār nām-rase māto re

Gyvenimas gali baigtis bet kurią akimirką, o tu nepatarnavai jutimų Viešpačiui, Hrišikešai. Priimk šį Bhaktivinodos patarimą – „Bent kartą, paragauk šventojo vardo nektaro!“

Gaya Gora Madhura Svare.mp3 dainuoja Sudaršan Prabhu

Šadbudža - šešiarankis Mahaprabhu

kali-kukkura-kadana jadi cao (he)
kali-yuga-pavana, kali-bhoya-nasana,
sri-saci-nandana gao (he)

O broliai, jeigu norite išsigelbėti nuo šuniško Kali amžiaus, dainuokite Šri Šačinandanos, šio amžiaus gelbėtojo, panaikinančio Kali baimę, vardą.

gadadhara-madana, nitasyer prana-dhana,
advaiter prapujita gora
nimai bisvambhar, srinivas-iswar,
bhakta-samuha-cita-cora

Gaura yra Gadadharos Pandito pasigėrėjimas, pati Nitjanandos Prabhu gyvybė, bei Advaitos Ačarijos ir Šrinivasos Ačarijos garbintinas Viešpats. Jis turi daug vardų, tokių kaip Nimai ir Višvambhara, ir Jis pavagia Savo bhaktų širdis.

nadiya-sasadhar, mayapura-iswar,
nama-pravartana sura
grhi-jana-siksaka, nyasi-kula-nayaka,
madhava radha-bhava-pura

Jis – Nadijos mėnulis ir Majapuro Viešpats, nužengęs apreikšti šventajį vardą. Jis mokė grihasthas tinkamo elgesio ir yra visų sanjasių najaka (herojus). Jis yra Madhava, apdovanotas Šri Radhos bhava ir kanti.

sarvabhauma-sodhana, gajapati-tarana,
ramananda-posana vira
rupananda-vardhana, sanatana-palana,
haridasa-modana dhira

Jis apvalė Sarvabhaumą, išgelbėdamas jį nuo Majavados nagų. Heroiškasis Mahaprabhu augino Rajos Ramanandos bhakti, didino Šri Rūpos palaimą ir palaikė Šri Sanataną. Kaip rimtas sanjasis, Jis buvo pasigėrėjimas Haridasai Thakurai (kasdieną suteikdamas jam daršaną).

braja-rasa bhavana, dusta-mata-satana,
kapati vighatana kama
suddha-bhakta-palana, suska-jnana tadana,
chala-bhakti-dusana rama

Jis yra pasinėręs į vradža-rasą. Kaip transcendentinis Kamadeva, Jis baudžia turinčius piktas mintis, ir griauna apgaulę. Kaip Radha-ramana Rama, Jis maitina Savo tyrus bhaktas, išveja sausą impersonalizmą ir pašalina visas bhakti imitacijas.

Kali-kukkura Kadana.mp3 dainuoja Šri Šrimad Gour Govinda Svami Maharadžas

je anila prema-dhana karuna pracura
hena prabhu kotha’ gela acarya thakura

Tas, kuris iš didelės užuojautos atvedė į šį pasaulį Šri Čaitanją Mahaprabhu su Jo dieviškosios meilės lobiu, pašaukęs Jį su meile ir prisirišimu, kur išėjo tas Advaita Ačarja Thakura? (Advaita Ačarja šaukė taip garsiai, kad Viešpaties Narajanos sostas drebėjo!)

kaha mora svarupa-rupa, kaha sanatana
kaha dasa raghunatha patita-pavana

Kur yra mano Svarūpa Damodara ir Rūpa Gosvamis? Kur Sanatana Gosvamis? Kur Raghunatha dasa Gosvamis, puolusių sąlygotų sielų gelbėtojas?

kaha mora bhatta-yuga, kaha kaviraja
eka-kale kotha’ gela gora nataraja

Kur yra mano Raghunatha Bhata ir Gopala Bhata Gosvamiai? Kur Krišnadasa Kaviradža Gosvamis? Kur išėjo šokėjų karalius Gauranga? Staiga visi vienu metu jie dingo! Kur jie išėjo?

pashane kutiba matha anale pashiba
gauranga gunera nidhi kotha’ gele paba

Sudaužysiu galvą į akmenį arba įžengsiu į ugnį! O, kur man rasti tokį nuostabių savybių lobyną kaip Gauranga? Kur Jis išėjo?

se saba sangira sange je kaila vilasa
se sanga na paiya kande narottama dasa

Visi jie dalijosi nepaprastai gražiais, saldžiais žaidimais vieni su kitais. Netekęs jų bendrijos, Narotama dasa verkia.

Je Anilo Prema Dhana.mp3 (dainuoja Šripad Bhaktivedanta Muni Maharadžas)

vraje prasiddham navanita-cauram
gopangananam ca dukula-cauram
aneka-janmarjita-papa-cauram
cauragraganyam purusham namami (1)

Lenkiuosi geriausiam iš vagių – Viešpačiui Hari, visų vagių lyderiui. Jis vagia sviestą iš Vradžos piemenaičių namų. Pavogė ir jų drabužius – koks neprilygstamas vagis! Garsėja vagystėmis visur. Pavagia Jam atsidavusiųjų nuodėmių pasekmes. Koks Jis puikus vagis, Aukščiausias vagis! Lenkiuosi Jam.

sri radhikaya hridayasya cauram
navambuda-syamala-kanti-cauram
padashritanam ca samasta-cauram
cauragraganyam purusham namami (2)

Jis pavogė Radharanės širdį ir tamsiai mėlyną atspalvį iš lietaus debesies. Jis pavagia viską! Iš to, kuris priėmė Jo lotoso pėdų prieglobstį,atima materialinę nuosavybę, pinigus, artimuosius – viską! Netgi protą pasiima. Koks nuostabus Aukščiausias vagis – lenkiuosi Jam.

akincani-kritya padashritam yah
karoti bhikshum pathi geha-hinam
kenapy aho bhishana-caura idrig
drishtah-shruto va na jagat-traye ’pi (3)

Jis pavečia savo atsidavusius bhaktas į skurdžius bei benamius keliaujančius elgtas – aho! šiuose trijuose pasauliuose dar niekam neteko girdėti apie tokį pavojingą vagį.

yadiya namapi haraty ashesham
giri-prasaran api papa-rashin
ashcarya-rupo nanu caura idrig
drishtah shruto va na maya kadapi (4)

Vos tik žmogus išgirsta Jo šventąjį vardą, išnyksta visos nuodėmingos veiklos pasekmės. Kaip tai nuostabu! Niekur nemačiau kito tokio nuostabaus vagies. Ir apie tokį negirdėjau. Lenkiuosi Aukščiausiam iš vagių.

dhanam ca manam ca tathendriyani
pranamsh ca hritva mama sarvam eva
palayase kutra dhrito ’dya caura
tvam bhakti-damnasi maya niruddhah (5)

O didysis vagie, pasiglemžęs mūsų nuosavybę, sąskaitą banke, žemes, gerą vardą, šlovę, pojūčius, protą bei širdį, absoliučiai viską – dabar Tu bėgi tolyn! Kur bėgi? Sugausiu Tave, miklusis vagie! Štai ir sučiupau. Dabar surišiu meilės pančiais. Didysis vagie, pabėgęs su brangiausiu mūsų turtu, pagavau ir supančiosiu Tave!
Savo meile tarsi virvėmis Tave surišau. Labai labai stipriai! Nebegalėsi pasprukti!

chinatsi ghoram yama-pasha-bandham
bhinatsi bhimam bhava-pasha-bandham
chinatsi sarvasya samasta-bandham
naivatmano bhakta-kritam tu bandham (6)

Gali perkirsti Jamaradžo pančius, materialiąsias virves. Gali ištrūkti iš bet kokios vergovės, bet šių meilės saitų Tau nepavyks nutraukti. Dabar esi mano nelaisvėje – savo meile Tave surišau.

man-manase tamasa-rashi-ghore
karagrihe duhkha-maye nibaddhah
labhasva he caura! hare! ciraya
sva-caurya-doshocitam eva dandam (7)

O didysis vagie, Viešpatie Hari, paprastai vagis sodina į kalėjimą, į belangę kamerą. Taigi dabar uždarysiu Tave savo širdies tamsybėje, ir tai bus Tavo kalėjimas visai amžinybei! Tokia yra tinkama bausmė Tau už begalę vagysčių. Būsi mano širdies kalėjime amžinai! Niekuomet neišleisiu Tavęs.

karagrihe vasa sada hridaye madiye
mad-bhakti-pasha-dridha-bandhana-nishcalah san
tvam krishna he! pralaya-koti-shatantare ’pi
sarvasva-caura! hridayan na hi mocayami (8)

Surišau Tave meilės virvėmis ir uždariau savo širdies kalėjime. Liksi čia, liksi čia! Neįstengsi išsivaduoti – šie pančiai labai tvirti. O, Krišna, viską iš manęs pavogei: materialią nuosavybę, vardą ir šlovę, grožį, artimuosius, net širdį ir protą. Taigi sulaukei teisingos bausmės. Amžinai pasiliksi mano širdies kalėjime! Tvirtai supančiotas meilės! Net po tūkstančių pralaya, Visatų sunaikinimų, nepaleisiu Tavęs. Pasiliksi čia amžinai, tokia yra pelnyta bausmė Tau, – didžiausiam iš vagių!!

———
(Jo Kilnybės Gour Govindos Svamio vertimas)

Komentaras:
Krišna dėl to be galo nudžiugo: “kokia puiki bausmė!”
Jis širdies kalėjime jaučiasi be galo laimingas…

Gopinatha
Šrila Bhaktivinoda Thakuras

gopinatha, mama nivedana suna
visayi durjana, sada kama-rata, kichu nahi mora guna (1)

O Gopinathai, prašau išklausyti mano prašymą. Aš esu nedoras materialistas, priklausomas nuo materialių troškimų, ir neturiu jokių gerų savybių.

gopinatha, amara bharasa tumi
tomara carane, lainu carana, tomara kinkara ami (2)

O Gopinathai, Tu esi mano vienintelė viltis. Todėl aš ieškau Tavo lotoso pėdų prieglobsčio. Aš esu Tavo tarnas.

gopinatha, kemane codhibe more
na jani bhakati, karme jada-mati, padechi samsara-ghore (3)

O Gopinathai, kaip Tu išvalysi mano širdį nuo nedorybių? Aš nežinau, kas yra atsidavimas, ir mano protas visada paniręs į vaisius duodančią veiklą. Aš nukritau į šią tamsią ir pragaištingą materialią egzistenciją.

gopinatha, sakali tomara maya
nahi mama bala, jnana sunirmala, svadhina nahe e kaya (4)

O Gopinathai, viskas čia yra Tavo iliuzinė energija. Aš neturiu jėgų ar dvasinių žinių, ir šis kūnas nėra nepriklausomas ar laisvas nuo materialios gamtos.

gopinatha, niyata carane sthana
mage e pamara, kadiya kadiya, karahe karuna dana (5)

O Gopinathai, ši apgailėtina siela, graudžiai verkianti, meldžia amžinos vietos prie Tavo lotoso pėdų. Prašau, suteik jai Savo malonę.

gopinatha, tumi to’ sakali para
durjane tarite, tomara cakati, ke ache papira ara (6)

O Gopinatai, Tu gali padaryti bet ką, ir dėl to Tu turi galią išvaduoti visus nusidėjėlius. Ar yra kas kitas dar labiau kritęs, negu aš?

gopinatha, tumi krpa-paravara
jivera karane, asiya prapance, lila kaile su-vistara (7)

O Gopinathai, Tu esi bekraštis malonės vandenynas. Nusileisdamas į šį pasaulį, Tu atlieki Savo žaidimus kritusių sielų naudai.

gopinatha, ami ki dose dosi
asura sakala, paila carana, vinoda thakila basi’ (8)

O Gopinathai, aš esu toks nuodėmingas, kad nežiūrint į tai, jog visi demonai pasiekė Tavo lotoso pėdas, šis Bhaktivinoda pasiliko skęsti materialioje egzistencijoje.