Tyra Bhakti

Archyvas kategorijai ‘Be Kategorijos’

nilakasera kauna khane, porira sab korche khela
parijate phule bone-mithya aulik kalpana
kana-dhenu svarna lata chalanaya bhulbo na

Kurioje mėlyno dangaus  dalyje žaidžia angelai? Paridžatos gėlių miške. Tai yra netikra, vaizduotės vaisius. “Ten gyvena troškimus pildančios karvės ir aukso vijokliai…” Aš niekada nepamiršiu šių melagingų žodžių.

[ V dalis] Viena Bengalijos poetė Man Kumari parašė: “Angelai danguje yra visiškas melas. Kuriame dangaus pakrašty jie gyvena? Sakoma, jog jie tenai žaidžia, bet tai netiesa. Niekas nėra matęs jų savo akimis, dėl to jų nėra.” Jos mąstymas yra štai toks: “Aš esu akla. Aš neturiu galios matyti, dėl tai reiškia, jog visi kiti taip pat yra akli.” Jos išvada yra ta, jog angelų nebūna. Ji sako: “nilakašera kauna khane, porira saba korche khela”. “Kuriame dangaus pakrašty jie žaidžia?” Parijata phul bone, “Jie žaidžia paridžatos gėlių miške. Tokių dalykų nebūna, tai grynas išsigalvojimas. Kama-dhenu svarga lata… “Troškimus pildančios karvės auksiniai vijokliai? Šis teiginys niekada nebus tikras.”

Kas liečia kama-dhenu, troškimus pildančią karvę, Mahabharata pateikia istoriją apie tai kovą tarp Prašuramos ir Džamu dėl jos. Tačiau Manu Kumari sako, jog visa tai nėra tikra, ir jog mūsų raštai yra pilni melagingų paaiškinimų ir teiginių. Tokie dalykai yra įskiepijami mūsų vaikams, dėl to jie negerbia šastrų. Ji sako: “sarva latos – auksiniai vijokliai – neegzistuoja.” Augalai Vrindavane yra vadinami kalpataru. Jie gali suteikti jums bet ką, ko jūs bepanorėtumėte. Manu Kumari sako, jog tai taip pat yra melas. Vrindavano  smėlis bei žemė yra padaryti iš brangakmenių, čintamani. Jie taip pat gali suteikti jus to, ko melsite. Vrindavano vanduo yra amata, nektaras. Jeigu ji gersite, jums niekada nebereikės gimti, nebereikės sugrįžti į įsčias. Tokie yra teiginiai apie Vrindavaną.

Tačiau kadangi mūsų juslės negali jų matyti, mes manome, jog tokių dalykų nėra ir kad tai niekada negali būti tiesa. Ar gali septynių metų berniukas pakelti kalną? Mums gali atrodyti, jog ne. Tačiau kadangi mes skęstame majoje, mes nežinome, kas yra Krišna. Mes manome, kad jeigu mes negalime matyti Dievo pavidalo, tai  Jis yra beformis. Toksai yra mūsų mąstymas.

(…) Anarthos be sadhu-sangos niekada nepasitrauks iš mūsų širdies. Netgi jeigu jūs vienas pats pasišvęsite kartojimui arba atliksite sadhaną ir bhadžaną nuošalioje vietoje, jūsų anarthos niekada nepaliks jūsų. Šastros pateikia paaiškinimus, kaip mums yra gyvybiskai svarbi ir butina sadhu-sanga.

sadhu sanga sadhu sanga – sarva sastre kaya
lava-matra sadhu-sange sarva-siddhi haya

( C.C. Madhya 22.54 )

“Visi apreikštieji šventraščiai pripažįsta, kad net gavus viena vienuoliktąją dalį sekundės sadhu-sangos galima pasiekti visas siddhi, visus tobulumus.”

Bet bona fide sadhu yra labai retas. Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvatis “Pamokymų nektare” paaiškina, kad jeigu jūs turite palankią sėkmę (bhakti-unmukhi-sukriti), tuomet jūs bona fide sadhu – Sat-Guru. Ar suprantate ? Kaip įmanoma be sukriti gauti bona fide sadhu? Tai neįmanoma. Yra daugybė įvairių sadhu: karmi-sadhu, gjnani-sadhu, bet šuddha-Vaisnava yra labai retas. Ypatingai šioje Kali-yugoje. Todėl Čaitanya Mahaprabhu Pats apsireiškė šiame amžiuje, kad parodytų Savo veiksmais ir pavyzdziu, koks turi buti sad-sadhu. Čaitanya Mahaprabhu pasakė Savo atsidavusiems, jog jūsų protas neapsivalys net atliekant gjnaną, jogą, tapasją ar net garbinant Dievybes ir keliaujant po šventas vietas.

Šrila Bhaktivinoda Thakuras taip pat paaiškina, jog jeigu jūs keliaujate po šventas vietas be sadhu-sangos, tuomet tai tebus fizinė mankšta. Be sadhu-sangos tebus fizinė mankštą. Jeigu jūs keliaujate po šventas vietas, ieškokite sadhu-sangos, antraip koks bus tokios veiklos rezultatas? Bevertis.

Galbut jūs gausite truputi sukrti. Galbūt. Jeigu jūs milijonus ir milijonus gyvenimu atliksite tokią parikramą, jus galite gauti truputi sukrti. Bet tai tarsi ir nieko. Jeigu jus atliksite vaišnava-aparadhą, tuomet visa jusu sukrti pradings. Jeigu jūs atliksite parikramą sadhu-sangoje, tokią kaip Giriradža-Govardhano parikramą, Vradža Mandalos ir Navadvipo parikramą, tuomet jūs gausite tiek daug palaiminimų ir amžino gėrio, ir ne tik sukrti, čia jūs galite gauti Bhakti. Tik tokiu budu jūs pasieksite šuddha-bhakti.

(Šiva nėra nepriklausomas – jo garbinamoji Dievybė yra Šri Krišna)

Kartą gyveno demonas, vardu Vrikasura. Jis troško pasimėgauti Viešpaties Šivos žmona Parvati ir atliko askezes siekdamas patenkinti Viešpatį Šivą. Vrikasura gavo iš jo tokį palaiminimą: žmogus, ant kurio galvos jis uždės ranką, sudegs iki pelenų. Jam pasirodė Viešpats Šiva ir dovanojo šį palaiminimą.

Tuomet Vrikasura ėmė artintis prie paties Viešpaties Šivos, norėdamas uždėti ranką jam ant galvos. Viešpats Šiva paklausė:
– Ką tu darai?
Vrikasura atsakė:
– Pasinaudosiu savo palaiminimu.
Jis nepasakė „geidžiu tavo žmonos Parvati,“ o tik dirstelėjo į ją ir pasileido prie Šivos.
Labai persigandęs Šiva pabėgo šalin, o Vrikasura jį nusivijo.

Viešpats Šiva buvo apsirėdęs mrgachala – elnio oda. Ši nukrito, o kartu nukrito ir jo damaru būgnelis. Bėgdamas jis atsiminė savo Viešpatį. Tai yra aišvarya-gata-vičara. Kokį Viešpatį prisiminė Šiva? – Bhagavaną Šri Krišną. Skaitykite toliau čia »

Birželio 25 d. (pirmadienį) taip pat yra Šri Baladevos Vidjabhūšanos Prabhu išėjimo diena.

Šri Baladeva Vidjabhušana Prabhu – tai mūsų gaudija- vedanta- ačarja. Kodel? Jis yra mūsų sampradajos komentaro “Vedanta-sutrai” autorius. Jis apsireiškė 18-jo amžiaus pradžioje ir įžengė į nitja-lilą 1768 metais (pagal krikščionišką kalendorių).

Kartą Šri-sampradajos (Ramanudža-sampradajos) (mokyklos) vaišnavai pradėjo skųstis Džaipuro karaliui dėl gaudija vaišnavų, kad, atseit, jie yra netikra parampara, nes neturi komentaro į “Vedanta-sutrą”, ir taip pat pradėjo tvirtinti, kad nereikia garbinti Šrimati Radhikos, nes Ji nėra paminėta nei Šrimad Bhagavatam (kas yra visiška netiesa – Šrimati Radhikos vardas įeina į kiekvieną Bhagavatam žodį!), nei “Višnu Puranoje”.

Šri Baladeva Vidjabhušana paneigė jų argumentus, ir jie neturėjo ką pasakyti dėl Šrimati Radhikos – bet vis gi nenorėjo pripažinti gaudija sampradajos tikrąja, nes ji, atseit, neturejo savo komentaro “Vedanta-sutrai”. Taip pat jie nepriėme Šri Vidjabhusanos argumento, kad Šrimad Bhagavatam yra natūralus komentaras “Vedanta-sutrai” gaudija-sampradajoje. Skaitykite toliau čia »

Brangūs ir gerbiami Vaišnavai bei visi skaitytojai, priimkite mūsų nuoširdžiausius dandavatus ir pranamas.

Mums labai liūdna, kad Gopikanta Prabhu, Šrilos Gurudėvo atsidavęs mokinys, vienas geriausiųjų kirtanijų Europoje, 2007 m. sausio 5d. paliko savo kūną ir šį pasaulį. Jeigu pamenate, Šrila Gurudėvas visuomet prašydavo jo giedoti didelių programų metu, galbūt esate girdėję jo kirtanų Festivaliuose Europoje ir Rusijoje 2001-2005 metais, taip pat per Kartikos Festivalį 2006-ais.

Šios paskutinės Kartikos metu Vrindavane Gopikantai Prabhu įkando pasiutęs šuo. Kadangi nepavyko greitai suteikti būtinų skiepų, kurie apsaugotų nuo gresiančių komplikacijų, maždaug po penkių savaičių grįžus iš Parikramos paaiškėjo, kad liga ėmė progresuoti. Jis buvo skubiai paguldytas į Vilniaus Infekcinę ligoninę, tačiau kai po keletos dienų infekcija išplito po visą kūną ir perėjo į smegenis, jį ištiko koma.

Skaitykite toliau čia »