“Atsikėlęs anksti, nuo 3 val. ryto, sukartojęs mantras ir maldas bei pašlovinęs įvairius Krišnos vardus ir nuostabias savybes, Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas įprastai rytais išeidavo pasivaikščioti greitu žingsniu, pasivaikščiojimas trukdavo iki valandos. Tuo metu norintys pabendrauti su juo galėdavo eiti kartu, ir klausytis, nes kartais jis sustodavo ir spontaniškai dalindavosi savo suvokimais.
Jo asmenybė spinduliuoja taurumu ir kilnumu, jo santykiai ir bendravimas su kiekvienu žmogumi – artimi ir meilūs. Su juo bendrauja šimtai tūkstančių žmonių, bet jis visada sugeba atitinkamai bendrauti su klausiančiu asmeniu, netgi jeigu tas asmuo anksčiau nebuvo jo sutikęs. Vienam besiteiraujančiam jis gali kalbėti su juokaujama ironija, kitam rimtai, trečiam – žaismingai, dar vienam su simpatijos tonu, kitam – su subtiliomis filosofinėmis detalėmis, dar kitam su apgalvotu paprastumu. Kartais tai, ką jis sako, tinkama tam momentui, kartais amžinybei. Kartais jo atsakymai skirti konkrečiam individui, kartais visiems besiklausantiems, tačiau abiem  atvejais jo žodžiai apšviečia visus. Dažniausiai jis atsako pats, o kartais atsakyti pašaukia sanjasį ar kitą vyresnįjį mokinį. Kartais jis išreiškia teigiamą savo mokinių atsakymų vertinimą, o kartais juos pataiso. Indijoje yra patarlė, kad mama moko savo marčią mokydama dukrą. Kitaip sakant, mama lengvai pamoko ir pataiso dukrą, bet tie pamokymai lygiai galioja ir ne tokiai artimai marčiai. Panašiai Šrila Maharadžas apmoko savo mokinius-pamokslautojus kalbėti ir suprasti su dideliu tikslumu ir aiškumu Vedų filosofijos nustatytąsias tiesas; tuo pačiu jis nori įkvėpti visus pasaulio žmones, kuriuos visus laiko savo dvasiniais vaikais. Jis nori įkvėpti jiems supratimą, kad teisinga filosofinė mintis pakylėja žmogų tobulėjimo kelyje, o filosofinė miskoncepcija gali išvesti iš to kelio, ir laikyti prirakinusi materialios ir dasinės sumaišties tamsoje.

2008 metais buvo švenčiamas jo 87-asis gimtadienis, bet jis vaikščiojo ne tik greitu žingsniu, bet ir su didele elegancija ir subtilumu. Neįmanoma buvo nelikti apstulbintam jo šilumos, laisvumo ir ramumo, užuojautos, rimties; netgi menkas  jo bepriežastinės, visad naujos meilės ir švelnumo visiems pajautimas nepaprastai paveikdavo. Iš dvasinių mokytojų sužinome, kad kai šventasis kalba, iš jo žvilgsnio ir iš kiekvienos kūno poros sklinda  premos (transcendentinės meilės Dievui) atomiškos dalelės, ir paliečia tuos, kuriems teko laimė būti jo draugijoje. Kiekvienas pradeda [dvasinį tobulėjimą] nuo kažkur, o jis priima kiekvieną su neaprėpiama tarsi vandenynas, atvira širdimi.”

(Iš knygos pratarmės)

***

“<…>
Mahabuddhi dasa: Aš buvau veikiamas radža gunos (aistros būdo). Mane įtakoja tik radža guna ir tama guna (tamsos būdas), nemanau, kad esu įtakojamas satva gunos (materialaus gerumo būdo).

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Tada kaip tavo Gurudevas [Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada] tave priėmė.

Mahabudhi dasa: Tik iš savo malonės. Nežinau, kaip jūs mane priimate.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Kai ką matau tavyje. Jis kai ką matė, taip pat ir aš matau. Bet nežinau, kaip tu manei priėmei.

Mahabuddhi dasa: Šrila Prabhupada pasakė man medituoti šį posmą kiekvieną dieną:

tesam satata-yuktanam
bhajatam priti-pūrvakam
dadami buddhi-jogam tam
yena mam upayanti te
(Bhagavad-gita 10.10)

“Tiems, kas nuolat pasišventę tarnauti Man su meile, Aš, suteikiu supratimą, kurio pagalba jie gali pas Mane ateiti.”

Jis pasakė “Krišna tau duos supratimą kaip tarnauti”. Taigi, aš galvojau taip ir meldžiausi. Tada, kai atvykau į Alachua, jūs pasodinote mane šalia savęs kai kalbėjotės su Šripad Bhagavat Maharadžo sūnumi, aiškindamas jam mėsos valgymo blogas pasekmes. Mano akyse ėmė kauptis ašaros. Tada jūs uždėjote ranką man ant širdies ir pasakėte “ten satata-yuktanam bhajatam priti-pūrvakam”.
Taigi, kaip aš galėčiau jums geriausiai tarnauti?

Šrila Narajana Gosvami Maharadžas: Tu jau stengiesi man tarnauti.

Mahabuddhi dasa: Stengiuosi, bet nelabai gerai sekasi.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Aš turiu norą, kad gaura-vani, Šri Čaitanjos Mahaprabhu mokymas, kurį pamokslavo mūsų parampara, ir kurio Čaitanja Mahaprabhu asmeniškai laikėsi, nesustotų po to, kai paliksiu šį pasaulį. Tai turėtų tęstis.
Visi turėtų būti vieningi. Stenkitės visur pamokslauti ir leisti mano knygas – yra tiek daug knygų. Šventyklos neturėtų susiskaldyti į atskirus mathus su atskirais interesais. Visos šventyklos ir visi bhaktos turėtų būti susivieniję. Turėsite bandyti tai įvykdyti.

<…>”

(Iš pokalbio su Mahabuddhi das, 2008 m. gegužės 20 d.)

***

Jo Vjasa-pudžos dieną
(Vjasa Pudžos Paskaita)

Florida, Alačua, 2003 metų, vasario 1 d.

Mano širdingos dandavat pranamos mano dvasinio mokytojo nitja-lila-pravišta om višnupada Šri Šrimad Bhakti Pragjana Kešava Gosvamio Maharadžo lotoso pėdoms, mano visai guru-paramaparai ir mano šikša-guru, nitja-lila-pravišta om višnupada Šri Šrimad Bhaktivedantai Svamiui Maharadžui.
Šiandien mes ketiname atlikti guru-pudžą arba Vjasa-pudžą. Pirmiausia mes turėtume žinoti, kas yra Guru-pudža ir kas yra Vjasa-pudža. Abi pudžos yra tas pats. Šri Krišna Dvaipajana Vedavjasa padalino vieną Vedą į keturias dalis. Buvo sudėtinga išgauti esmę iš keturių Vedų, todėl dėl išbaigtumo jis parašė Brahma-Sutrą (Vedanta-sutrą).

Vedavjasa paaiškino, kad brahma-gajatri reikšmės esmė išplaukia iš omkaros. Gajatri yra moteriškos giminės. Kas yra Gajatri? Mes girdime, kad ji yra Brahmos žmona, bet jūs turėtumėte žinoti, kas buvo pasakyta gajatri-mantroje: “bhargo devasja dhimahi”.

Bharga reiškia “galia”, kuri yra hladini-šakti, arba mahabhava svarupa (Radhika). Aukščiausias krišna-premos šaltinis yra Radhika. Mes sužinome, kad Gajatri yra Brahmos žmona, bet kas iš tikrųjų ji yra? Ji yra Gopė. Krišna pasakė Jogamajai: “Pabandyk kaip nors perduoti šią Gopę Brahmai, kitaip ji negali būti parakija (Mano mylimąja).” Visos gopės yra susituokusios su gopais. Todėl Krišna nurodė Jogamajai surengti tokią situaciją Gajatri-devei, kad jos meilė ir santykiai su Krišna galėtų būti parakija. Todėl Gajatri buvo sutuokta su Brahma. Nuo pat pradžių ji nejautė meilės Brahmai, ji mylėjo tik Krišną. Parakija  nuotaika yra pati kilniausia nuotaika ir dėl šios nuotaikos Gajatri tapo Radhikos tarnaite. Mes matome, kad visos Vedų literatūros esmė yra Gajatri. Gajatri yra Radhika arba jos tarnaitė ir jos nuotaika gali ateiti pas bet kurį, kas tarnauja šiai mantrai.

Tai – ypatinga tiesa. Širdis pasakė man, kad turėčiau pasakyti jums šią slaptą tiesą apie Gajatri. Tai – paslaptis, aš niekada anksčiau šito nesakiau.

Gajatri-mantros prasmę aiškiai atskleidė Šrila Vjasadeva pirmajame Šrimad Bhagavatam posme. Jeigu jis nebūtų atėjęs į šį pasaulį, “viskas būtų buvę niekuo.” Jis atskleidė šią gajatri-mantrą, taip pat kaip ir čatur-šlokas iš Šrimad-Bhagavatam ir jų paaiškinimus ir svarbiausia jis atskleidė aukščiausią mahabhavos Šrimatės Radhikos meilę. Jis atskleidė Šrimad-Bhagavatam prasmę, jis apreiškė visas Puranas ir ypač Mahabharatą, o visų šių šventraščių esmė yra ta pati. Pirmiausia Šrila Vjasadeva mokė savo keturis mokinius – Džaimini, Vaisampajaną, Pailą ir Angirą – o ypač jis mokė savo brangiausią mokinį, Šrilą Šukadevą Gosvamį. Šukadeva Gosvamis buvo ne tik jo sūnus, bet ir jo brangiausias mokinys. Šrila Vjasadeva apreiškė visas savo žinias Šrilos Šukadevo Gosvamio širdyje, o šis jas visur skleidė.

Visi ačarjos ir jų mokiniai visoje mūsų guru paramparoje nepapaprastai daug skolingi tiems, kurie yra Šrilos Vjasadevos linijoje.

Todėl labai svarbu žinoti vardo “Vjasa” prasmę. Tarkime, yra ratas. Jei iš bet kurio apskritimo taško yra nupiešta tiesi linija, einanti per centrą į kitą galą, tai vadinama Vjasa (skersmuo). Skersmuo visada yra tiesus ir apima visus 360 apskritimo laipsnius. Jis visada dalija apskritimą per pusę, į dvi dalis po 180 laipsnių. Tai Vjasa.

Vjasa paliečia viską šiame pasaulyje [taip kaip apskritimo skersmuo sukdamasis liečia centrą ir visus apskritimo taškus, tyrabhakti.lt red.past.]. Šrila Vjasadeva atskleidė Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, jis atskleidė Radhiką ir taip pat jis atskleidė visas kitas žinias ir todėl mes be galo skolingi jam. Visa mūsų guru-parampara yra jam skolinga ir todėl Vjasa-pudžos mantra yra:

narajanam namaskrtja
naram čaiva narottamam
devim sarasvatim vjasam
tato džajam udirajet

["Prieš deklamuojant Šrimad-Bhagavatam, kuri yra vienintelis kelias į pergalę, reikėtų pasiūlyti pagarbius nusilenkimus Viešpačiui, Narajanai, taip pat Nara-Narajana Rišiui, geriausiam iš žmonių, motinai Sarasvati,  mokslo deivei, ir Šrilai Vjasadevai, autoriui." (Šrimad Bhagavatam, 1.2.4)]

Kitaip tariant, tai yra mantra Vjasos garbinimui, kuris yra Vjasa-pudžos šaltinis. Pirmiausia mes siūlome pranamą Narajanai, kuris yra Pats Krišna: “Narajanam namaskrtja”. Tada “naram čaiva”. Kai kurie sako, kad šiame junginyje naram ča reiškia Ardžuna ir tame nėra nieko blogo* [žr.1 išnašą], bet paprastai tai reiškia Nara-Narajana Riši. Tada “devim sarasvatim”, Sarasvati Devei. “Vjasam, tato džajam udirajet” reiškia “ir tada Šrilai Vjasadevai”. Tokiu būdu siūlydami pranamas, galime skaityti arba paaiškinti Mahabharatą, Šrimad-Bhagavatam, Vedanta-sutrą ir visas Puranas. Ši mantra buvo pateikta Šrimad-Bhagavatam, Puranose, Mahabharatoje ir kitur.

Šiandien yra guru-pudža. Mokinys gali pašvęsti šią dieną bet kurio Ačarjos garbei, tačiau ji ypatingai skirta tiems, kurie seka Šrilos Vjasadevos pėdomis. Ypač tiems, kurie visur skelbia Radha-Krišnos ir tyros bhakti šlovę. Šią guru gimimo dieną, jis atlieka pudžą Šrilai Vjasadevai, vjasa-pančakai, krišna-pančakai, panča-tatvai, ačarja-tatvai, guru-parampara-tatvai ir t.t. Garbindami šias septynias pančakas, garbiname visą savo guru-paramparą nuo viršaus iki apačios. Kai atliekame pudžą Krišnai ir tarnaujame jos metu, viskas yra išbaigta - tasmin tuste džagat tusta; dar turime tinkamai pagerbti visus ačarjas, o ypač rūpanuga ačarjas.

Jūs sakote, kad šiandien yra mano gimtadienis, bet aš nemanau, kad tai yra mano gimtadienis. Mano gimtadienis yra Gaura Purnimos dieną, kai mano Gurudevas suteikė man transcendentinį gimimą. Visgi jūs man tai sakote, o šio pasaulio žmonės irgi galvoja, kad mano gimtadienis yra šiandien. Mes atliekame Vjasa-pudžą šio žemiškojo gimtadienio dieną [tai yra Šrilos Gurudevo kuklumas, nes  bona fide ačarjos, Šri Krišnai artimos dvasinės asmenybės apsireiškimo arba gimimo diena yra visiškai transcendentinė], tačiau mūsų tikrasis gimimas yra tas transcendentinis gimimas, kurį mums davė mūsų guru – mūsų tėvas, o mūsų motina iš tikrųjų yra mantra. Taip turėtumėte galvoti.

Jo paties gimimo dieną, guru, ačarja arba mokinys siūlo pudžą, kad pamaloninti savo Gurudevą.

anjabhilasita-sunjam
džnana-karmady-anavrtam
anukuljena krsnanu
silanam bhaktir uttama

["Veiklos, kuri skirta išimtinai Šri Krišnos malonumui, kultivavimas arba kitaip tariant, nepertraukiamas tarnavimo Šri Krišnai srautas, atliekamas visomis kūno dalimis, protu ir kalba, ir per įvairių dvasinių jausmų (bhavų) išraišką, ir kuris nėra padengtas gjana ir karma, kuris neturi jokių troškimų, išskyrus troškimo suteiktį laimę Šri Krišnai yra vadinamas uttama-bhakti." (Bhakti-rasamrita sindhu 1.1.11)]

Ką reiškia krišna-anukula? Kas yra čia paminėtas Krišna? Jis yra ašraja-vigraha. Jis yra Krišna, bet ašraja Krišna. Kitaip tariant, Jis yra Šri Gurudevas. Per jį palaipsniui mes galime pasiekti Krišnos lotoso pėdas, Hari, kaip višaja Krišna. Tai yra tinkamas kanalas, per kurį garbiname Radhą ir Krišną ar Šri Čaitanją Mahaprabhu. Jei galite patenkinti savo Gurudevą, ne tik išoriškai, bet ir suteikti vidinį pasitenkinimą, tada Vjasa-pudža yra tikrai atlikta. Mes turėtume bandyti suvokti vidinius būdus, kuriais Gurudevas patenkina savo Gurudevą.

jasja deve para bhaktir
jatha deve tatha gurau
tasjaite kathita hy arthah
prakasante mahatmanah

["Tik tose puikiose sielose, kurios turi besąlygišką tikėjimą Viešpačiu ir dvasiniu mokytoju, visų Vedų žinių prasmė atsiskleidžia automatiškai." (Svetasvatara Upanišada 6,23)]

Visiškai ir pilnai pritaikykite šią šloką (anjabhilasita-šunjam) savo Gurudevo lotoso pėdoms. Dabar aš supratau kažką apie mano Gurudevo šlovę ir net negaliu žodžiais išreikšti mano širdį užplūdusių jausmų jam.  Jis buvo didis malonės vandenynas. Jis paėmė mane iš išmatų šulinio ir norėjo patalpinti mane į rasos vandenyną – į Šri Bhakti-rasamrita-sindhu ir Šri Udžvala nilamani. Jo ypatingos malonės dėka aš palytėjau kažką šlovingo, tokio tikro, kaip prema, sneha, maanas, pranaja, raga, anuraga, bhava ir nuo mahabhavos iki madanakhjos. Supratau kažką, tačiau kieno tai šlovė? Aš buvau neišsilavinęs ir labai  nereikšmingas. Žinau, kad visai neturėjau kvalifikacijos, buvau visiškai neišprusęs. Tačiau lytėdamas Gurudevo lotoso pėdas ir klausydamas jo hari-kathos, aš gavau iš jo įvairiapusiškų žinių, kurias dabar duodu pasauliui. Aš pats nieko neduodu; jie mane įkvepia ir dėl jų malonės aš kažką darau.

Kai aš tai prisimenu, mane tai užvaldo. Kokia šlovinga yra jo malonė! Jei neprisiliesi prie tikrosios savo Gurudevo šlovės ir netarnausi jam visiškai, kaip gali jį patenkinti?

Tikras mokinys žino, kad jo bona fide gurudevas yra kaip Krišna, kaip tai yra parašyta visose šastrose. Šrila Suta Gosvamis pasakė:

suta uvača
jam pravradžantam anupetam apeta-krtjam
dvaipajano viraha-katara adžuhava
putreti tan-majataja taravo ‘bhinedus
tam sarva-bhuta-hrdajam munim anato ‘smi

[Šrila Suta Gosvamis pasakė: "Leiskite man pasiūlyti mano pagarbius nusilenkimus šiam didžiam išminčiui, kuris gali patekti į visų širdis. Kai jis, nepraėjęs apsivalymo šventuoju raiščiu ir ritualų, kurie skirti aukštesnėms kastoms, paliko savo namus, tam, kad atsisakytų pasaulietinio gyvenimo, jo tėvas Vjasadeva, bijodamas išsiskyrimo su juo, sušuko: "O mano sūnau!", tačiau tik medžiai, kurie taip pat buvo apimti tokių pačių išsiskyrimo jausmų, aidu atsišaukė į  susisielojusio tėvo šauksmą." (Šrimad-Bhagavatam 1.2.2)]

Gurudevas yra sarva-bhuta sthitam (esantis kiekvieno širdyje), kaip ir Krišna. Krišna yra visur ir panašiai jūs niekada nieko negalite paslėpti nuo savo Gurudevo. Jūs norite paslėpti tiek daug dalykų, tokių kaip savo geismą ir materialius troškimus, bet Gurudevas žino netgi daugiau nei Krišna, nes jis yra taip arti prie Krišnos. Jūs negalite apgauti jo. Jei bandysite apgauti jį, jūs apgaudinėsite save – taigi nebandykite to daryti. Atskleiskite savo širdis savo Gurudevo lotoso pėdoms. Tada žinosite, kaip pamaloninti jį.

Parama-pudžjapada Šrila Bhaktivedanta Svami Maharadžas žinojo ir laikėsi savo Gurudevo nurodymų ir jis skelbė šią misiją visame pasaulyje. Jis keliavo po visą pasaulį. Jis pabuvojo džiunglėse, tarp vandenynų, kalnų viršūnėse ir pavojingose vietose, pavyzdžiui, pelkės viduryje (Alačua, Florida).

Aš buvau daugelyje vietų, tokių kaip Šaranagati ir Gita Nagari, ir visur mačiau jo šlovę. Manau, kad taip pat tai buvo Šrilos Bhaktisiddhantos Sarasvačio Gosvamio Prabhupados ir Šrilos Bhaktivinodos Thakuros šlovė. Jei jie nebūtų davę tokio nurodymo ir patys jį įkvėpę ir jei mano Gurudevas nebūtų davęs jam sanjasos, iš kur gi šios savybės būtų atsiradę? * [žr. išnašą nr. 2] Kai kurie nori padaryti jį adi-guru ir paskutiniu Guru, manydami, kad prieš jį nebuvo bona fide Guru ir po jo bona fide Guru jau nebebus. Tai klaidinga idėja ir jo lotoso pėdų įžeidimas. Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas niekada to nesakė ir nerašė apie tai. Jis rodė didžią pagarbą mūsų Guru-paramparai, o ypač rūpanuga-ačarjoms mūsų linijoje. Jis nieko nedarė savarankiškai. Jis parašė Šri Čaitanja-čaritamritos ir Šrimad-Bhagavatam vertimus ir šlovino Krišną. Jis nepadarė nieko naujo; jis davė to paties vyno naujame butelyje, taip kaip darė ir visi mūsų ankstesni ačarjos. Pirmąjį vyną davė Šrila Vjasadeva; šis nuopelnas priklauso jam, Vjasadeva yra Narajana, kitaip jis nebūtų galėjęs to padaryti.

Šią dieną mokinys ar ačarja lenkiasi ties Šri Gurudevo lotoso pėdomis, iš kurių jis gavo visų rūšių žinias. Jūs turėtumėte žinoti, kad tatva-gjanos, žinių apie nustatytąsias filosofines tiesas, nepakanka. Iš kur ateis nuotaika verkti, verkti taip, kaip gopės verkia? Šrimatė Radhika visada verkia, apsvaigusi nuo krišna-premos. Krišna skundžiasi ir kenčia dėl Jos, tačiau Jo tai neišveda iš proto. Yra daug Radhikos apraiškų, šokančių su Krišną, bet Radhikai yra tik vienas Krišna. Vyasadeva yra pats Narajana ir jis atskleidė visa tai.

Atlikite guru-parampara pudžą pradėdami nuo savo gurudevo, tada rūpanuga guru-varga ir tt. 1) guru-pančaka (Šri Guru, Parama-guru, Paramešthi-guru, Paratpara-guru, Paramaparatpara-guru); 2) ačarja-pančaka (Šri Šukadeva, Ramanudža, Madhva, Višnusvami, Nimbaditja); 3) vjasa-pančaka (Šri Vedavjasa, Paila, Vai6ampajana, Džaimini, Sumanta); 4) sanakadi-pančaka (Šri Sanaka, Sanatkumaras, Sanatana, Sanandana, Višvaksena); 5) krišna-pančaka (Šri Krišna, Vasudeva, Sankaršana, Pradjumna, Aniruddha); 6) upasja-pančaka (Šri Radhika, Krišna, Gaura, Gadadhara, Šri Gurudevas); 7) panča-tatva (Šri Krišna Čaitanja, Nitjananda, Advaita Ačarja, Gadadhara, Šrivasa).

Taigi aš noriu atlikti savo guru-pudžą arba Vjasa-pudžą. Mūsų nemokė, kad turėtume priimti gausų pušpandžalį iš mūsų mokinių, ne. Pirmoji Guru pareiga yra garbinti savo Gurudevą ir guru-paramparą, taip pat kaip ir septynias pančakas. Jūs turėtumėte tai žinoti ir sekti tuo. Neturi būti taip, kad guru parašo didelę “Vjasa-pudžos” knygą, kurioje šlovina save ir pasiima sau visus pinigus ir dovanas. Tai yra nusižengimas.

Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvatis Thakura sakydavo, kad viską, kas yra duodama jam, pirmiausia jis siūlo savo Gurudevo, Šrilos Gaura Kišora ​Das Babadžio Maharadžo, lotoso pėdoms. Kai tūkstančiai mokinių aukodavo ką nors Jo lotoso pėdoms, pabaigoje jis sakydavo: “Aš imu visa tai ir siūlau savo Gurudevo lotoso pėdoms. Visa tai man nepriklauso.”

Yra būtina žinoti visas šias tiesas. Mes neketiname sekti naujais, moderniais “bhaktomis” iš šen ir ten. Mes norime sekti paskui Šrilą Prabhupadą Bhaktisiddhantą Sarasvatį Thakurą Gosvamį ir paskui kitus mūsų guru-paramparoje, tokius kaip Parama-pudžjapada Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas. Aš noriu sekti jų pėdomis. Pirmiausia aš noriu atlikti guru-pudžą, tada guru parampara-pudžą ir tada pudžą kitiems. Jei jūs norite kai ką paaukoti, aš paimsiu tai ir perduosiu mano Gurudevo lotoso pėdoms.

Viską, ką jūs man pasiūlote, aš siūlau guru-padapadmos ir guru-paramparos lotoso pėdoms – nuo Brahmos iki Šrilos Bhaktivedantos Svamio Maharadžo ir iki Šri Čaitanjos Mahaprabhu bhaktų, kurie atsiras ateityje. Aš siūlau pranamas jiems visiems:

hoijačhena hoibena prabhura džata dasa
sabara čarana vandon dante kori ghasa

["Sukandęs šiaudą tarp dantų, lenkiuosi pranamomis visiems tarnaujantiems Mahaprabhu, kurie buvo ar dar bus." (Šri Vaišnava-Vandana, 6 posmas)]

Prašau jūsų vieno dalyko. Stenkitės nuoširdžiai vykdyti savo Gurudevo troškimus. Jeigu būsite nuoširdūs tai darydami, pamatysite, kaip visos Vedos ir visa krišna-tatva, maja-tatva, guru-tatva, radha-tatva ir visos kitos tatvos įeis į jūsų širdis ir jūs būsite tyri bhaktos.

Viską, ką jūs dabar man pasiūlėte, visą jūsų šradhą, pagarbą, meilę ir prieraišumą, aš siūlau savo Gurudevo lotoso pėdoms ir guru-paramparai.

Pirmiausia reikia atlikti kirtaną mūsų guru-paramparai: “Krišna haite čatur mukha.”

Gaura premanande.

[* išnaša nr. 1 - Šrimad Bhagavatam teigiama (4.1.59): "kad Nara-Narajana Riši, kuris yra dalinė Krišnos ekspansija, dabar apsireiškė Jadu ir Kuru dinastijose, atitinkamai Krišnos ir Ardžunos formose tam, kad sumažinti pasaulio naštą."​]

[* išnaša nr. 2 - Žinoma, Šrilos Prabhupados tobulumas yra amžinas. Tai yra tiesiog nuoroda į jo naravat-lilą, jo žaidimus žmogaus formoje, kur jis mums, sąlygotoms sieloms, rodo pavyzdį. Šrila Narajana Maharadžas tą patį sako apie Šri Čaitanjos Mahaprabhu navarat-lilą; sako, kad jei Jis būtų negavęs harinamos ir gopala-mantros iš Savo gurudevo, Šri Išvaros-Puripados, Jis nebūtų galėjęs įvykdyti Savo misijos].

Iš anglų kalbos vertė Juvati dasi

 Kartą gyveno labai neturtinga našlė brahmani, kurios vienintelis sūnus buvo nuostabus ir žavus maždaug devynerių metų berniukas. Jie gyveno trobelėje. Save ir savo sūnų našlė išlaikė elgetaudama. Ji buvo inicijuota aukščiausios klasės Vaišnavo ir kasdien garbindavo Thakuradži. Tarnaudama, kartodama ir nuolatos atmindama Krišną, ji buvo laiminga.

Vieną labai ankstų rytą brahmani buvo užsiėmusi savo pareigomis. Moteris paprašė sūnaus parnešti gėlių, skirtų garbinimui, nuo netoliese augančių krūmų. Berniukas džiugiai išėjo vykdyti mamos nurodymo ir pradėjo nuo krūmų skinti beli, cameli ir kitas gėles. Staiga iš krūmų išlindo nuodinga gyvatė ir įgėlė berniukui. Jo kūnas tuoj pat pajuodavo, vaikas sukniubo ant žemės ir mirė.

Kaip tik tuo metu mišku ėjo medžiotojas ir pamatė šį įvykį. Jam labai pagailo berniuko. Medžiotojas ėmė kartoti tokią mantrą, kuria buvo galima labai lengvai valdyti gyvates. Kai gyvatė išgirdo medžiotojo mantrą,  nurimo, o  medžiotojas įdėjo ją į molinį indą, kurį turėjo. Medžiotojas uždengė indą  ir pasiėmė jį su savimi. Laikydamas vaiką savo rankose, jis prisiartino prie berniuko motinos.

Kai senoji našlė išvydo savo sūnų, ji sušuko: „Kas atsitiko?“, ir pradėjo graudžiai verkti: „O, varge! O, varge!”. Po kiek laiko moteris truputį aprimo ir medžiotojas prabilo:

- O motina, aš buvau čia, kai berniukas skynė gėles. Jis nekaltas. Jis  nepuolė gyvatės ir netrukdė jai. Šis gyvis išlindo iš krūmų ir įgėlė jam be jokios priežasties. Aš pagavau tą nuodingą gyvatę mantros pagalba ir įdėjau ją į šį puodą. Prašau, liepkite man šį padarą sukapoti į gabalus. Aš sudeginsiu jį ir taip neliks jokių jo egzistavimo pėdsakų. Prašau, liepkite man. Liepkite man.

Medžiotojas vis prašė senosios našlės, tačiau ji tiesiog paklausė medžiotojo: 

- O medžiotojau, jei tu nužudysi  šią nuodingą gyvatę ir sudeginsi jos kūną, ar tai sugrąžins atgal mano sūnų?

- Niekada, – atsakė jis.

- Tuomet kodėl tu turėtum ją žudyti? -  paklausė ji, – aš nenoriu jos žudyti.

Medžiotojas atkakliai tvirtino:

- Ši gyvatė yra nedora. Ji gali įgelti kam nors kitam. Jūs būtinai turite liepti man ją užmušti ir sudeginti.“

Ši našlė brahmani buvo save suvokusi siela ir Krišnos bhaktė. Ji tiesiog atsakė:

- Kodėl tu turėtum užmušti šią nuodingą gyvatę, jeigu tai vis tiek nesugrąžins man sūnaus? Prašau, nežudyk jos.

Medžiotojas vėl pasakė tą patį:

- Jeigu aš neužmušiu šios didžiulės gyvatės, ji be jokios priežasties užpuls kitą praeivį.

Tuo momentu medžiotoją  pertraukė gyvatė:

- Kodėl tu turėtum mane nužudyti? Metų metus aš gyvenau šiuose krūmuose ir  niekam neįgėliau. Šiandien aš įgėliau šiam berniukui, nes  Mirtis atėjo ir liepė man berniukui įgelti. Aš nekalta. Nežudyk manęs.

Kaip tik tą akimirką  asmeniškai pasirodė įkūnytoji  Mirtis, Jamaradža Maharadžas, kuris valdo kiekvieno mirtį. Jamaradža tarė gyvatei:

- Ar tu sakai, kad tai aš atsakingas dėl to, kas nutiko? Ar aš liepiau įgelti berniukui? Aš taip nepasielgiau. Kodėl kaltini mane? Aš nesu už tai atsakingas. Berniukas yra atsakingas už savo veiksmus. Ankstesniuose savo gyvenimuose tiek berniukas, tiek gyvatė turėjo žmogiškuosius pavidalus. Jie kovėsi, ir šis berniukas nužudė gyvatę, kuri tuomet buvo žmogus. Nužudytasis žmogus atgimė kaip nuodinga gyvatė ir dabar atsikeršijo. Iš tikrųjų tai berniuko praeities veiksmai yra lyg gyvatė, kuri įgelia ir nužudo jį patį. Aš pats, Jamaradža, nesu už tai atsakingas. Gyvatė taip pat nėra už tai atsakinga.

Jeigu jūsų gyvenime iškyla problema, tai reiškia, kad praeityje jūs padarėte kažką neteisingai ir dabar pasirodo rezultatas. Kodėl dabar bijote paragauti  rezultato? Jūs privalote paragauti. Kad ir kaip bijosite ir nenorėsite rezultato, jo vis tiek sulauksite. Jūs turėsite paragauti visų savo blogų veiksmų rezultatų. Šis dėsnis panašiai galioja ir visiems geriems veiksmams. Nebijokite. Krišna viską taip sutvarkė.

Jeigu jūs ką nors užgauliojate, Krišna viską sutvarkys taip, kad jus taip pat užgaulios. Jūs negalite ploti tik su viena ranka. Kitais žodžiais tariant, jūs padarėte blogų dalykų praeityje ir todėl dabar sulaukiate savo veiksmų rezultatų. Jeigu našlė būtų liepusi medžiotojui sukapoti ir sudeginti gyvatę, ji turėtų vėl gimti, o gyvatė turėtų atgimti žmogaus pavidalu, kad galėtų jai atkeršyti.

Jei kas nors šiurkščiai elgiasi su jumis, neatsilyginkite šiurkščiu elgesiu. Net jei kažkas duoda jums nuodų, būkite atsargūs. Elkitės kaip Šri Prahlada Maharadžas ir Šrila Haridasa Thakuras. Nors Haridasa Thakurą nuplakė daugybėje turgaviečių, jis vis tiek meldėsi: „O Krišna, būk maloningas ir atleisk jiems. Šie kirčiai yra visų mano ankstesnių nuodėmingų veiklų rezultatas ir per šiuos kirčius  mane aplanko Tavo malonė“. Būkite ramūs, tylūs ir kartokite Harė Krišna Harė Krišna, Krišna Krišna Harė Harė, Harė Rama Harė Rama, Rama Rama Harė Harė.

Galvokite: „Aš esu niekam tikęs. Aš įžeidžiau daugelį Vaišnavų ir tai, kad dabar esu kvailas ir nesąmoningas, yra šių įžeidimų padarinys. Nors aš ir kartoju šventą vardą, tačiau iš mano akių nerieda ašaros ir mano širdis nesuminkštėja. O Krišna, ką gi man daryti?“

Jūs taip pat galite atminti Šri Čaitanją Mahaprabhu ir melstis Jam: „O Čaitanja Mahaprabhu, Tavoji malonė bepriežastinė. Meldžiu, dovanok man savo malonę. Šioje Kali-jugoje gyvenimas yra trumpas, jį slegia daugybė problemų ir protas nuolatos kankinasi. Ką aš turėčiau daryti? Kai tik mėginu užsiimti bhakti,  mane užgriūna kliūtys. Aš negyvenu Vaišnavų bendrijoje, esu silpnas ir negavau Krišnos malonės. O Čaitanja, žinau tik Tave. Tu suteikei malonę Džagajui ir Madhajui. Kodėl ne man? Aš esu kur kas nelaimingesnis už juos, ir dėl to esu kvalifikuotas gauti Tavo malonę.“

Jeigu taip verksite, Krišna suteiks jums Savo malonę. Jei taip kartosite šventus vardus, jūsų širdys suminkštės ir iš akių pabirs ašaros. Jei akyse nepasirodo ašaros, jūs galite galvoti: „Aš padariau labai daug įžeidimų.“ Visada taip atgailaukite ir kartokite Harė Krišna Harė Krišna, Krišna Krišna Harė Harė, Harė Rama Harė Rama, Rama Rama Harė Harė.

1999 m. liepa, Prancūzija, Tulūza

Vertė: Sulalita dasi ir Taravali dasi

***

Vaišnavas ir prostitutė

Du Vaišnavai apsigyveno mieste. Vienas iš jų įsikūrė po banjano medžiu. Netoli to medžio buvo gražus pastatas, kurio pirmajame aukšte gyveno prostitutė. Antrasis Vaišnavas apsigyveno šventykloje vidury miesto.

Vaišnavo gyvenusio šventykloje širdis buvo persmelkta kitokios nuotaikos, nei šalia prostitutės gyvenusio Vaišnavo. Vaišnavas iš šventyklos matydamas, kad daugybė vyrų ateina pas prostitutę ir vėl išeina,  įsivaizdavo: „Tas Vaišnavas dabar ten su prostitute!”

Vaišnavas, kuris gyveno visai greta prostitutės, mąstė: „Ak, man taip nepasisekė, kad negaliu gyventi šventykloje. Tam Vaišnavui nusišypsojo tokia laimė – jis visuomet atlieka kirtaną, kartoja, ir visad atmena Krišną“. Pirmasis Vaišnavas nuolat galvojo apie Vaišnavo, gyvenusio šventykloje sėkmę, o  pastarasis nuolat kritikavo: „Man taip pasisekė, kad gyvenu šventykloje, o tas nelaimėlis ten su prostitute“.

Po kurio laiko Vaišnavui, gyvenusiam šventykloje, išmušė mirties valanda. Jis išvydo tris besiartinančias būtybes, kurios atrodė labai baisiai. Vaišnavas paklausė: „Kas jūs?“ –„Mes Jamadutos, Mirties pasiuntiniai, atėję tavęs pasiimti“, – atsakė jie. Vaišnavas užprotestavo: „ O, ne! Аš ne tas žmogus, kurio ieškote! Jis štai ten! Jis nuolatos su ta prostitute, o aš esu šventas žmogus, gyvenantis šventykloje!“ – „ Ne, ne“, – atsakė jie, – mes viską žinome. Mes atėjome kaip tik tavęs.“ – „Kur jūs mane nuvesite? Ar į Svargaloką?“ – „Ne, nėra labiau apgailėtinos vietos, į kurią tave nuvesime ir nubausime už tai, kad nuolatos kritikuoji. Tas Vaišnavas yra tikras sadhu. Jis visad apie tave mąsto palankiai. Jis nepaliauja kartoti švento vardo ir užsiimti bhakti praktika.

Mano nurodymas yra toks pat kaip ir Rūpos Gosvamio Upadešamritoje: niekuomet nieko nekritikuokite. Tas, kuris elgiasi blogai, kenkia tik pats sau. Jei ką nors kritikuojate, manydami: „Tai blogai“ ar „Tas žmogus labai nedoras“, tuomet visos blogosios savybės, apie kurias galvojate, patenka į jūsų širdį ir Jamadutos visų pirmiausia ateis nubausti jūsų. Visada stenkitės atsiminti gerąsias tikrų Vaišnavų ir Krišnos savybes, klausydamiesi, kartodami, prisimindami hari kathą. 

Girdėjau, kad kai kurie mano mokiniai kritikuoja ISKCON‘o lyderius ir kitus žmones. Prašau to vengti. To aš nenoriu. Nesvabu, ar žmonės priklauso ISKCON‘ ui ar kokiai kitai organizacijai, nesvarbu, kokia jų kasta ar tikėjimas, – nekritikuokite jų. Net jei tie žmonės išties nedori, vis tiek nekritikuokite jų. Nepaliaukite galvoti apie tikrus bhaktus ir šlovinti juos. Tai yra teisingas būdas. Tai yra Šrilos Rūpos Gosvamio ir parama-pudžjapados Šrilos Bhaktivedantos Svamio Maharadžos pamokymas. Prašau, būkite atsargūs.

Badžeris, Kalifornija. 1997 m. birželio 26 d.

Меs nesame mokytojai, kad galėtume bausti

 Stenkitės tobulėti. Nešvaistykite laiko kritikuodami ar bandydami suvaldyti viską aplink save. Gurudevas gali valdyti. Jis yra valdytojas. Šri Krišna, Šri Čaitanja Mahaprabhu ir Šri Nitjananda Prabhu yra valdytojai. Geriausia yra galvoti: „Aš nesu valdytojas. Verčiau būsiu valdomas Jų. Turiu stengtis suvaldyti save“. Tai yra būdas vystyti mūsų Krišnos sąmonę.

Mes privalome saugotis, kad neįžeistumėme kitų, kol kartojame, atsimename ir užsiimame bhakti praktika. Antraip tie įžeidimai viską sugadins.Visos pastangos bus perniek ir keliaus tiesiai į šiukšlių dėžę.

Jeigu žmogus jums atrodo apgailėtinas, nebendraukite su juo. Pasiūlykite dandavat-pranamas per atstumą, o tai reiškia, išvis apie jį negalvokite. Kitu atveju, galite tarti: „O, mano dandavat-pranamos. Turiu eiti“. Bet nekritikuokite. Guru gali kritikuoti ir bausti, tačiau mes nesame mokytojai, kad galėtume kritikuoti.

Būkite labai nuolankūs ir taip trokškite bhakti, kad jūsų širdys imtų tirpti. Stenkitės tarnauti Vaišnavams ir guru. Jei labai daug tarnaujate gurudevui, tačiau tuo pat metu kritikuojate Vaišnavus, užuot juos šlovindami, gurudevas nepriims jūsų tarnystės.

Neskirkite laiko tokiems mąstymams: „Šrilos Prabhupados vjasasaną gaubia tik medžiaga ir nepuošia brangakmeniai. Turiu tai pataisyti.“ Iš išorės viskas yra gerai, jums tereikia taisyti savo protą. Išorinės sąlygos yra pakankamos. Jums tereikia daugiau meilės ir prieraišumo.

Prašau nesijaudinkite dėl mano stiprių žodžių. Nenoriu sukurti jokių problemų ar suteikti jums rūpesčių. Jūs galite laisvai priimti ar atmesti tai, ką sakau. Galite priimti daugiau ar mažiau. Aš turiu krautuvę. Jūs galite ateiti į mano krautuvę ir pasiimti prekių arba užsukti ir išeiti nieko nepaėmę. Jei manote, kad prekės geros, tuomet galite jas pasiimti, o jei ne – tuomet jų neiimkite.

Badžeris, Kalifornija. 1997 gegužė

Kritikuoti Brahmačarį

Kartą Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Prabhupada pasiuntė bhaktus į rytų Bengaliją pamokslauti. Pamokslavimas sekėsi labai gerai, tad bhaktai paklausė Šrilos Prabhupados, ką jiems toliau daryti. Šrila Prabhupada pasakė: „Būčiau labai laimingas, jeigu jūs įkurtumėte čia pamokslavimo centrą, ir kai būsite pasiruošę, aš atvyksiu su būriu bhaktų.“ Bhaktai dirbo dieną ir naktį, ruošdami pamokslavimo centrą ir  viską sumaniai įrengdami, kad Šrila Prabhupada atvykęs pasijustų laimingas. Pamokslavimo centre jie įrengė šventyklą ir laukė, kol Dievybes instaliuos Šrila Prabhupada.

Šrila Prabhupada atvyko į šventyklą vidurdienį ir buvo labai patenkintas pamatęs viską, ką jie padarė. Jis pasiteiravo: „O kur tas brahmačaris, kuris atvyko čia pats pirmutinis, ir taip sunkiai dirbo?“ Bhaktai atsakė: „O Gurudeva, iš pradžių tas bhaktas buvo išties geras brahmačaris, tačiau vėliau jis ėmė bendrauti su moterimi. Mes taip jį išbarėme, jog jis pabėgo iš čia.“

Šrila Prabhupada atsakė: „Nenoriu čia įkurti jokio pamokslavimo centro ar instaliuoti Dievybių. Žinote, šiame pasaulyje reikia šimtų galonų kraujo, kad išgelbėtume žmogų iš majos gniaužtų. Jei tas brahmačaris padarė klaidų, jos būtų nuplautos jo kartojimu ir tarnyste Hari, Guru bei Vaišnavoms. Bet jūs išpeikėte jį ir jis išėjo. Taigi, aš nenoriu, kad čia būtų įkurtas centras. Suraskite jį ir atveskite pas mane, antraip aš išvyksiu.“

Visi mokiniai sunerimo ir puolė visur ieškoti brahmačario. Hajagrivai Brahmačariui kažkaip pavyko surasti jo buvimo vietą. Jis atsiprašė brahmačario: „Meldžiu, atleisk man. Šrila Prabhupada labai mumis nusivylė. Prašau, eik kartu su manimi.“

Brahmačaris verkdamas pasakė: „Šrila Prabhupada toks maloningas. Aš dirbau laikrodžių gamykloje, tačiau buvau nelaimingas. Norėjau grįžti, bet galvojau: „Kaip aš parodysiu savo veidą?“ Štai dėl ko negrįžau. Bet Šrila Prabhupada pakvietė mane. Kokia beribė jo malonė! Jis maloningesnis už Viešpatį Krišną.“

Verkdamas brahmačaris staiga pasileido bėgti pas Šrilą Prabhupadą. Jis visu ūgiu krito prie savo Guru Maharadžo pėdų ir visos jo anarthos akimirksniu buvo nuplautos.

Taigi niekieno nekritikuokite – nei bhaktų, nei pasauliečių žmonių. Šrimad-Bhagavatam (11.28.1-2) nurodo:

 śrī-bhagavān uvāca
ara-svabhāva-karmāṇi
na praṣaṁsen na garhayet
viśvam ekāmakaṁ paśyan
prakṛtyā purpṣeṇa ca

 

Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: „Nedera kritikuoti ar aukštinti kitų žmonių sąlygoto būdo. Verčiau yra pasaulį laikyti materialios gamtos ir besimėgaujančių sielų junginiu, paremtu viena Absoliučia Tiesa.

para-svabhāva-karmāṇi
yaḥ praṣaṁsati nindati
sa aśu bhraśyate svārthād
asaty abhiniveśataḥ

 

Tas, kuris užsiima kitų žmonių savybių, elgesio aukštinimu ar kritikavimu,  pats greitai nukrypsta nuo savo paties geriausių interesų (best interest), nes įsivelia į iliuzines priešybes.

Šis įsakymas galioja tik žmonėms, siekiantiems juslinio pasitenkinimo. Nekritikuokite ir neaukštinkite pasauliečių. Svarbu yra visad šlovinti bhaktus. Nešlovinkite pasauliečių, kad ir kokie geri ar blogi jie bebūtų. Jei taip elgsitės, visos jų blogos savybės ateis pas jus  ir jūsų gyvenimas bus sugadintas.

Sunku, labai sunku, išvaduoti ką nors iš majos gniaužtų, tačiau visas geismas ir kiti prisirišimai iš žmogaus širdies išeis, jei jis kartos šventus Dievo vardus, prisimins ir klausysis hari-kathos. Būkite labai atsargūs. Iš pradžių pažvelkite į savo pačių būklę ir stenkitės valyti save. Ar jumyse yra geismo? O apgavystės ir veidmainiavimo?  Štai kuo turėtumėte rūpintis; ne kitais žmonėmis. Guru ir Krišna yra atsakingi už kitus žmones. Jūs negalite nieko padaryti, kad jiems padėtumėte, tad neturite jokios teisės jų kritikuoti. Šis pamokymas skirtas jums visiems.

Hilo, Havajai. 2005 m. vasario 7 d.       

2002 m. spalio 28 d.

Kokia yra Kartikos mėnesio ir Damodara vratos* svarba? Šrila Maharadžas sako, kad šis mėnuo vadinamas Damodaros mėnesiu. Damodara yra Tas, kurio pilvą Motina Jašoda surišo virve. Iš tiesų Jis buvo surištas ne virve. Jis buvo surištas prema, tyra vatsalya-bhava (tėviška meile). Krišna yra anadi – Jis neturi pradžios. Taip pat Jis ir ananta – Jis neturi pabaigos. Nors Jis yra Parabrahma, beribis Aukščiausiasis Viešpats, Jis gali būti pagautas ir surištas premos. Štai kodėl šis mėnuo vadinamas Damodara vrata. Tie, kurie laikysis šios vratos, pasieks premą, galinčią surišti Parabrahmą, patį Aukščiausiąjį Viešpatį. Tie kurie gali laikytis šios vratos, yra labai laimingi.

Šis mėnuo taip pat vadinamas Urdža vrata. Urdža reiškia šakti, o ypač Krišnos vidinę energiją - antaranga-šakti – Šrimati Radhiką. Urdža vrata iš tiesų reiškia Radha vratą, priesaiką, kuria siekiama suteikti laimės Šrimati Radhikai. Jei šio mėnesio metu žmogus klausosi, kaip Ji šlovinama, jis gaus vaisių, kurio pavidalas – gopi-prema.

Šis mėnuo taip pat vadinamas Kartika. Kartikos mėnesio Adhistari-devata, vyriausioji dievybė, yra Kirtika-kumari, jaunoji Kirtikos dukra, Šrimati Radhika. Tų, kurie šlovins šį mėnesį ir lankysis Krišnos žaidimų vietose, norai, be jokios abejonės, bus išpildyti. Jie pasieks jugala-sevą, tarnystę Radhai ir Krišnai anugatyoje, vadovaujami Vradžos gopių.

Šrila Maharadža paaiškino, kad Satyavata Rišis pašlovino Damodaros mėnesį savo eilėmis. Satyavatos Rišio giesmė Šri Damodaraštaka, prasideda žodžiais: namamisvaram sat-cit-ananda-rupam lasat-kundalam gokule vrajamanam.

Rudantam muhur netram-jugman mirjantam. Rudantam reiškia, kad Krišna verkia matydamas Savo mamą su lazda rankose. Jis šaukia: „Nemušk manęs! Nemušk manęs!“. Krišna galvoja, kad Mama Jašoda rengiasi mušti jį lazda. Motinai Jašoda be galo laiminga, kad gali pagauti Krišną ir surišti Jį savo meile.

nemam virinco na bhavo
na srir apy anga-samsraya
prasadam lebhire gopi
yat tat prapa vimuktidat

(Šrimad-Bhagavatam 10.9.20)

(„Nei Viešpats Brahma, nei Viešpats Šiva, net ir sėkmės deivė, kuri yra Aukščiausiojo Viešpaties dailioji pusė (the better half), negali iš Aukščiausiojo Dievo Asmens, materialaus pasaulio išvaduotojo, gauti tokios malonės, kokią gavo Motina Jašoda.“)

//*Vrata yra priesaika laikytis taisyklių, nuostatų bei iškilmingų apeigų tam tikro švento įvykio proga.//

Śrīla Viśvanātha Cakravartī Ṭhākura

kṛṣṇa-prasādena samasta-śailasāmrājyam
āpnoti ca vairiṇo ’pi
śakrasya yaḥ prāpa baliṁ sa sākṣād
govardhano me diśatām abhīṣṭam (1)

O, kad Govardhanos kalnas išpildytų mano giliausią troškimą – išvysti Šri Radhos ir Krišnos žaidimus (lilas). Šri Krišnos malone Govardhana tapo visų kalnų imperatoriumi ir priėmė Indrai skirtas aukas, nepaisant paties Indros priešiškumo.

sva-preṣṭha-hastāmbuja-saukumāryasukhānubh
ūter ati-bhūmi-vṛtteḥ
mahendra-vajrāhatim apy ajānan
govardhano me diśatām abhīṣṭam (2)

Govardhana, jusdamas savo mylimo Krišnos lotosinės rankos švelnumą, kai Krišna jį buvo iškėlęs į viršų, patyrė tokią palaimą, jog net nejuto jo kūną pliekiančių Indros žaibų. Teišpildo šis Govardhana mano troškimą.

yatraiva kṛṣṇo vṛṣabhānu-putryā
dānaṁ gṛhītuṁ kalahaṁ vitene
śruteḥ spṛhā yatra mahaty ataḥ śrī-
govardhano me diśatām abhīṣṭam (3) 

Reikalaudamas mokesčio už praėjimą, Krišna keletą valandų ginčijosi su Vrišabhanu Maharadžo dukra prie Dan Ghati. Govardhaną lankantys rasika-bhaktos trokšta išgirsti tą saldų meilės ginčą. Teišpildo Govardhana mano troškimą, kad aš taip pat galėčiau išgirsti šį žodžių mūšį.

snātvā saraḥ svāśu samīra-hastī
yatraiva nīpādi-parāga-dhūliḥ
ālolayan khelati cāru sa śrī-
govardhano me diśatām abhīṣṭam (4)

Maudydamasis lotosų pilnuose Govardhanos ežeruose, kuriuos supa kadambos medžiai ir įvairios gėlės, stiprus vėsus vėjelis pučia virš vandens, purtydamas žiedadulkes nuo vienas su kitu besiliečiančių gėlių žiedų. Šis vėjelis, žaismingai sumišęs su gėlių aromatu ir žiedadulkėmis, primena dramblį, kuris po maudynių išsivolioja dulkėse ir leidžiasi dūkti su draugėmis. Teišpildo gražusis Govardhana mano troškimą.

kastūrikābhiḥ śayitaṁ kim atrety
ūhaṁ prabhoḥ svasya muhur vitanvan
naisargika-svīya-śilā-sugandhair
govardhano me diśatām abhīṣṭam (5)

Ar saldus aromatas nuo Govardhanos sklinda todėl, kad Krišna čia miega kastūri gėlių (kvepiančių kaip muskusas) žiedų guolyje? Jei Krišna čia nemiegotų, iš kur gi atsirastų šis aromatas? Visi Govardhanos akmenys (šilos) kvepia, nes lengvas vėjelis neša žiedadulkes ir gėlių kvapus bei Krišnos žaidimų su visomis gopėmis aromatą. Teišpildo šis Govardhana mano troškimą.

vaṁśa-pratidhvany-anusāra-vartma
didṛkṣavo yatra hariṁ hariṇyaḥ
yāntyo labhante na hi vismitāḥ sa
govardhano me diśatām abhīṣṭam (6)

Elniai, laipiojantys ant Govardhanos, ima bėgti ton pusėn, iš kurios atsklinda garsas, sukeltas pro bambukų skyles pučiančio vėjo, manydami, jog Krišna ten groja Savo fleita. Neradę Krišnos, elniai stebėdamiesi klaidžioja, visur Jo ieškodami. Teišpildo šis Govardhana mano troškimą.

yatraiva gaṅgām anu nāvi rādhām
ārohya madhye tu nimagna-naukaḥ
kṛṣṇo hi rādhānugalo babhau sa
govardhano me diśatām abhīṣṭam (7)

Manasi Gangos viduryje Šri Radha sėdėjo Krišnos valtyje. Valtis ėmė skęsti, ir Ji tvirtai apsikabino Jo kaklą. Jiedu buvo labai gražūs. Teišpildo Govardhana, kuriame vyko ši slapta lila, mano troškimą.

vinā bhavet kiṁ hari-dāsa-varyapadāśraya
ṁ bhaktir ataḥ śrayāmi
yam eva saprema nijeśayoḥ śrī-
govardhano me diśatām abhīṣṭam (8)

Kaip įmanoma pasiekti tyrą dvasinę meilės tarnystę (šudha bhakti), neradus prieglobsčio prie Govardhanos – geriausio Šri Hari tarno, kupino meilės Šri Radhai ir Krišnai – lotosinių pėdų? Teišpildo šis Govardhana mano gilų troškimą ir dovanoja man ypatingą meilės tarnystę (prema-seva) Šri Radhai ir Krišnai, kai Jiedu susitinka daugybėje Govardhanos kundžių.

etat paṭhed yo hari-dāsa-varyamahānubhāvāṣ
ṭakam ārdra-cetāḥ
śrī-rādhikā-mādhavayoḥ padābjadāsya
ṁ sa vinded acireṇa sākṣāt (9)

Tas, kuris šiuos aštuonis posmus, šlovinančius iškiliausią Šri Hari tarną, skaito virpančia širdimi, drebančiu balsu, besišiaušiančiais plaukais ir srūvančiomis iš akių ašaromis, te greitai pasiekia tiesioginę tarnystę Šri Radhikos ir Madhavos lotosinėms pėdoms. Stebėdamas Jų žaidimus Govardhana patiria daugybę transcendentinių jausmų (bhavų), ir kadangi yra labai maloningas, gali lengvai suteikti šią premą kitiems.

su dideliu džiaugsmu pranešame, kad nuo rugpjūčio 17 d. iki 23 d. Lietuvoje viešės viena pirmųjų Jo Dieviškosios Malonės Šrilos Bhaktivedantos Svamio Prabhupados mokinių (inicijuota 1966 m.) ir Jo Dieviškosios Malonės Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo šikša mokinė, bhaktini ir žinoma Krišnos Sąmonės dailininkė

Šrimati Šjamarani (Džadurani) didi.

Meiliai kviečiame visus į programas-paskaitas.

Šrimati Šjamarani didi, gavusi Audarja Apdovanojimą už dvasinius paveikslus iš Pasaulinės Vaišnavų Asociacijos (VWA).

Trumpa Šjamarani didi biografija

Programų tvarkaraštis 

Sutikimas. Šjamarani didi atvyksta į Vilniaus oro uostą iš Kijevo
rugpjūčio 17 d. (trečiadienį) 14.15  val.
reisu VV 245 (Aerosvit Airlines).

RUGPJŪČIO 18 D., KETVIRTADIENIS

Rytinė programa - 9 val.
Vakarinė programa – 18 val.
Vilniuje
pas Dojalą Krišną Prabhu ir Vradža-vilasini Didi bei Giriwalą Didi

RUGPJŪČIO 19 D., PENKTADIENIS

Rytinė programa - 9 val.
Vilniuje
pas Dojalą Krišną Prabhu ir Vradža-vilasini Didi bei Giriwalą Didi

Vakarinė viešoji programa – 18 val.
Vilniuje
Trakų g-vė 9A
(“Pranciškonų rūmai”),
107 patalpa

RUGPJŪČIO 20 D., ŠEŠTADIENIS

Rytinė programa – 9 val.
Vilniuje
pas Dojalą Krišną Prabhu ir Vradža-vilasini Didi bei Giriwalą Didi

Vakarinė viešoji programa – 18 val.
Kaune,
Mažajame Lektoriume
(Dujotiekio g. 26, netoli “Girstupio”)

(orientyrus ir telefonus žr. gale)

RUGPJŪČIO 21 D., SEKMADIENIS

Rytinė programa - 9 val.
Vakarinė programa – 18 val.
Vilniuje
pas Dojalą Krišną Prabhu ir Vradža-vilasini Didi bei Giriwalą Didi

RUGPJŪČIO 22 D., PIRMADIENIS

ŠRI KRIŠNA DŽANMAŠTAMIS
(Viešpaties Krišnos gimimo diena)

Rytinė programa – 9 val.
Vakarinė programa – 18 val.
Vilniuje
pas Dojalą Krišną Prabhu ir Vradža-vilasini Didi bei Giriwalą Didi

RUGPJŪČIO 23 D., ANTRADIENIS

Nandotsava;
Šrilos Bhaktivedantos Svamio Prabhupados atėjimo diena

Rytinė programa – 9 val.
Vilniuje
pas Dojalą Krišną Prabhu ir Vradža-vilasini Didi bei Giriwalą Didi

PAPILDYTA: šiandien (rugpjūčio 23 d. antradienį) įvyks dar viena vakarinė programa Dojal Krišnos Prabhu ir Vradža Vilasini didi bei Giriwalos didi namuose, Šjamarani didi dalinsis prisiminimais apie Šrilą Prabhupadą. Kirtanos pradžia: 18 val., paskaitos pradžia: 19 val.. Šjamarani didi išvyks iš Lietuvos anksti ryte trečiadienį 4.30 val.

***

Orientyrai ir kontaktaktai:

Bendra informacija

Vilniuje: Sušila dasi (Jūratė) – (+370)65203007 (mob.),
jurate.susila@gmail.com;

Kaune: Ananta Krišna das (Antanas): (+370)60188455 (mob.),
(+370)68319782 (mob.), asuodys@gmail.com.

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Dojal Krišna das (Dalius) ir Vradža-vilasini dasi (Vilija) – (+370)52417010 (namų)

(+370)65050524  – Dojal Krišna das (mob.)

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

“Pranciškonų rūmai” Vilniuje (Trakų g. 9/1) – žemėlapis maps.lt

Mažasis Lektoriumas Kaune (Dujotiekio g. 26) - žemėlapis maps.lt

***

Šjamarani dasi

1964 metais baigusi muzikos ir meno gimnaziją (Music and Art High School), Šjamarani dasi tapo Niujorko Miesto Koledžo (New York City College) studente ir pasirinko meno ir istorijos studijas. 1966 metais, būdama 19 metų amžiaus, ji sutiko savo dvasinį mokytoją.

Jos dvasinis mokytojas yra Jo Dieviškoji Malonė A.Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada  – ISKCON’o įkūrėjas-ačarja, pasaulyje žymus Krišnos Sąmonės ir Vedų kultūros skelbėjas, milijonus dvasingumo ieškotojų mokęs šventasis. Netrukus po jų susitikimo ji buvo inicijuota ir gavo dvasinį vardą Džadurani dasi (1992 m. Šrila Prabhupada įkvėpė savo dvasinės misijos tęsėją Šrilą Bhaktivedantą Narajaną Maharadžą suteikti jai papildomą dvasinį vardą *[žr. paaiškinimą teksto pabaigoje] – Šjamarani dasi. Ji tapo viena pirmųjų jo mokinių.)

Šrila Prabhupada mokė ją Krišnos sąmonės filosofijos, kuri dar vadinama sanatana-dharma ir bhakti, –  Indijos senosios dvasinės išminties, kurios neveikia laiko tėkmė. Net tuomet kai Šjamaranei dasi mokymasis pas Prabhupadą ir Krišnos sąmonė buvo dar visai nauji dalykai, Šrila Prabhupada siųsdavo ją į įvairias jogos grupes, mokyklas ir universitetus (taip pat ir Harvardo universitetą), kur ji pristatydavo savo dvasinio mokytojo žodžius, taip dalyvaudama mokslo apie Dievą skleidimo misijoje.

Jo Dieviškoji Malonė Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada

Nuo 1966 metų ji nutapė daugiau nei 200 paveikslų Šrilos Prabhupados šventykloms ir knygoms. Jis nurodė pradėti nuo paveikslų šventykloms tapymo; ji daugiausiai tapė Šri Radha-Krišną, Pančatatvą,  Šrilą Prabhupadą ir mokinių seką, Višnu Priežasčių Vandenyne, Radhą ir Krišną bei aštuonias gopes. Vėliau rūpestingai vadovaujama savo mokytojo, ji tapė iliustracijas ir jo verčiamoms bei komentuojamos knygoms, tokioms kaip Bhagavad-gita ir Šrimad-Bhagavatam.

1966 metais Šrila Prabhupada pakvietė ją tapyti paveikslus toje pat šventykloje, kur jis gyveno, tad ji turėjo puikią progą gauti daug asmeniškų pamokymų, kaip tapyti dvasinį pasaulį. Šjamarani dasi sako, kad šių paveikslų didi vertė yra tame, kad jie nėra menininko vaizduotės vaisius – kiekviena paveikslo detalė atėjo iš šventraščių ir iš jos dviejų dvasinių mokytojų – Šrilos Prabhupados ir Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo. Ji lygina save su teptuku, nes iš tikro paveikslus per jos rankų sugebėjimą piešti apreiškia jos du guru.

Daugelio vertinimais, pati reikšmingiausia Šrilos Prabhupados dovana pasauliui yra jo knygos – autoritetingi ir autentiški Vedų literatūros vertimai. Jis dažnai pavadindavo senųjų Vedų tekstų vertimą ir komentavimą savo misijos siela ir gyvybe. Kartą jis pasakė: „Paveikslai yra „gyvybės skyrius“ („life department“), o knygų leidyba – „sielos skyrius“ („soul department“).“  Jis kartais prašydavo Šjamaranės dasi išrinkti tas scenas  ar filosofines išvadas, kurias būtų svarbiausia atvaizduoti, ir nutapyti joms paveikslus bei parašyti antraštes.

Akademinė visuomenė labai vertina Šrilos Prabhupados knygas už autoritetingumą, gilumą, aiškumą, jas nagrinėja Sanskrito žinovai, visų religijų pasekėjai, jos naudojamos kaip vadovėliai koledžų religijos kursuose. Jo knygos, kaip antai Bhagavad-gita, Šrimad-Bhagavatam, Čaitanja-čaritamrita, gausiai pripildytos gražių ir spalvingų Šjamaranės dasi ir jos kolegų nupieštų iliustracijų, buvo išverstos daugiau nei į 50 kalbų ir milijonais buvo išplatintos visame pasaulyje. Net ir po daugybės metų Šrilos Prabhupados knygos vis dar keičia dvasinės tiesos trokštančių žmonių gyvenimus.

Šrila Prabhupada paprašė Šjamaranės dasi panaudoti paveikslus žurnalo „Back to Godhead“ leidyboje. Šimtai milijonai šio žurnalo egzempliorių buvo išplatinti visame pasaulyje. Šrila Prabhupada rašė viename laiške savo mokiniui: „Esu įkvėptas, kai išgirdau, kad Džadurani piešia labai gražius paveikslus, visi jie vienas po kito gali būti panaudoti ir pasirodyti ant „Back to Godhead“ žurnalo viršelio.“

1967 metais Šrila Prabhupada paskyrė ją ISKCON’o organizacijos svarbiausia meno vadove  ir pasakė: „Aš išmokiau ją, kaip reikia tapyti, – kartojant Harė Krišna Harė Krišna Krišna Krišna Harė Harė Harė Rama Harė Rama Rama Rama Harė Harė.“ Jis taip pat pasakė: „Iš pradžių ji nemokėjo piešti, tačiau ji laikėsi šravanam kirtanam višnu proceso (klausymasis apie Viešpatį Šri Krišną ir Jo šlovinimas giedant ir pasakojant) ir jos talentas išryškėjo.“ Kartą jis pareiškė savo mokiniams: „Šie paveikslai yra langas į dvasinį pasaulį. Jie bus tarytum lietus po pasaulietinio meno sausros. Visi bus sužavėti.“

Rūpestingai vadovaujama Šrilos Prabhupados,  Šjamarani dasi tapo vieną pirmųjų Krišnos sąmonės judėjimo mokytojų Vakaruose. Dabar visame pasaulyje ji gerbiama kaip Vedų filosofijos lektorė – ji kalba JAV, Kanadoje, Anglijoje, Vokietijoje, Honkonge, Kinijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Malaizijoje, Australijoje, Kosta Rikoje. Ji reguliariai kviečiama pamokslauti šventyklose, jogos ir kitose dvasinėse įstaigose, televizijos ir radijo laidose. Pastaraisiais metais ji dalyvavo televizijos ir radijo laidose Bosnijoje ir Italijoje. Italijoje ji dalyvavo televizijos šou, kurį stebėjo daugiau nei 20 000 žiūrovų. Ji kalbėjo apie Viešpaties Krišnos žinią Bhagavad-gitoje, parodė savo paveikslų reprodukcijas. Besibaigiant šou, pasirodė televizijos direktorius ir tarė: „Norėčiau pasinerti į šiuos paveikslus ir būti ten, kur jie yra.“

1977 metų lapkritį Šrila Prabhupada paliko šio pasaulio žmonių regimą sferą. 1992 metais ji sutiko jo dvasinės misijos tęsėją, artimą draugą ir šikša mokinį Šrilą Bhaktivedantą Narajaną Maharadžą. Prieš pat savo dieviškąjį išėjimą Šrila Prabhupada paprašė  Šrilos Narajanos Maharadžo tęsti jo misiją. Du dešimtmečius po Šrilos Prabhupados išėjimo, Šrila Narajana Maharadžas nesvyruodamas vykdė jo paskutinį prašymą -  visiems kurie pas Šrilą Maharadžą ateidavo, jis suteikdavo įžvalgius dvasinius patarimus ir meilės pilną globą, o per savo anglų kalba išleistas knygas, paskaitas ir asmeninius pokalbius Šrila Maharadžas suteikia savo apvalančią bendriją ir dieviškuosius suvokimus nuoširdiems tiesos ieškotojams visame pasaulyje.

"Seva Kundža"

Kaip Šrilos Prabhupados dvasinės misijos tęsėjas, Šrila Narajana Maharadžas taip pat užėmė Šjamaranę dasi tapymu šventykloms ir knygoms. Kartą 1992 metais Šrila Narajana Maharadžas paklausė jos: „Ar galėtum nutapyti mano širdį?“ Jo vadovaujama, ji nutapė meno kūrinį, kuris tapo pasaulyje žymiu paveikslu „Seva Kundža“. Paveikslo orginalas yra Indijoje, Vrindavanoje, vienoje iš svarbiausių Šrilos Narajanos Maharadžo šventyklų. O dabar šio ir kitų paveikslų plakatus šimtais tūkstančių vienetų parduoda  įvairios įmonės visame pasaulyje.

Šrilos Narajanos Maharadžo nurodymu Šjamarani dasi ir vėl tapo meno vadove – tam, kad galėtų atlikti 12 įspūdingų grafikos piešinių, skirtų iliustruoti dieviškosios poezijos knygą Gita-govindą. kurios eilės nudžiugino net Paties Aukščiausiojo Dievo Asmens širdį. Šjamarani dasi ir jos kolegos sukūrė dar 35 grafikos piešinius. Jie  buvo panaudoti didžiuliems 10 pėdų aukščio bareljefams didingoje Šrilos Narajanos Maharadžo Giriradža Gaudija Matho šventykloje Govardhane. Vadovaujama Šrilos Narajanos Maharadžo, ji ir jos padėjėjai ištapė bareljefus ir jie tapo žinomi visoje Indijoje. Pamatęs spalvotus bareljefų atvaizdus, Šrila Narajana Maharadžas pasakė jai: „Vrindavanoje gyvena menininkas vardu Kanai. Indijos prezidentas apdovanojo jį. Jei prezidentas pamatys tavo paveikslus, ką jam beliks daryti? Noriu, kad sukurtum savo paveikslų knygą, o kopiją nusiųstum Indijos prezidentui.“

Piešdama Šjamarani dasi jungia Indijos ir Vakarų meno stilius. Iš vakarietiškų stilių ją ypač įkvepia renesanso tapytojai, tokie kaip Rafaelis, taip pat ir vėlyvesnė garsi „Waterhouse mokykla“.  Tarp Indijos meno stilių ją ypač įkvepia „Brijbasi Company“, menininkas Banardžis ir net labiau stilizuoti  ir primityvesni Kangros paveikslai. Indiški paveikslai jai suteikia įkvėpimą dėl drabužių autentiškumo, ornamentikos, architektūros, peizažų, veidų grožio ir kitų kūno detalių. Vakarų menininkai   įkvepia realizmu, dramatišku apšvietimu, veiduose regimomis emocijomis. 1980 metais ji baigė kursus Meno Institute (The Institute of Art) Kolorade. Ten ji sužinojo apie septynis dizaino elementus, vienuolika dizaino principų ir kaip senieji menininkai naudojo juos, kad perduotų savo žinią. Ji semiasi įkvėpimo ir iš šių studijų.

Nuo 1966 m. iki 2000 m. ji reguliariai naudojo „Windsor” ir „Newton” firmų aliejinius dažus, tačiau dėl sveikatos problemų vėliau pakeitė juos į vandens pagrindu sukurtus aliejinius dažus. Ji tapo ant drobių ir ant prie medinio pagrindo priklijuotų drobių (canvas board). Ji naudojo įprastus aliejinius dažus paveikslams, kurie iliustruoja  Šrilos Narajanos Maharadžo išverstas ir pakomentuotas Vedų literatūros knygas Bhagavad-gitą, Venu-gitą ir Šikšaštakam, o aliejinius dažus vandens pagrindu – jo atliktam Šri Džajadevos Gosvamio „Gitos-govindos“ vertimui ir komentarams.

Daugelis šių knygų buvo išleistos įvairiomis kalbomis ir išplatintos visame pasaulyje. [Iki Šrilai Narajanai Maharadžui paliekant šio pasaulio žmonių regimą sferą 2010 m. pabaigoje] Šjamarani dasi keliaudavo aplink pasaulį dukart per metus atlikdama tarnystę jo pasauliniuose pamokslavimo turuose, o kartais keliaudavo atskirai, kai būdavo pakviečiama į kokią nors šalį. Jeigu būdavo knyga, kuri bus greitai publikuojama, keliaudama ji kartais piešdavo ir tapydavo iliustracijas tai knygai, o laisvesnėmis valandomis redaguodavo Šrilos Narajanos Maharadžo paskaitas, kad jas būtų galima publikuoti. Kai nekeliauja, Šrimati Šjamarani dasi  gyvena Indijoje, Vrindavanoje, kur tapo paveikslus ir dirba Šrilos Narajanos Maharadžo knygų leidyboje.

Šjamarani dasi yra parašiusi knygą, kurioje pasakoja apie savo susitikimą su Šrila Prabhupada ir mokymasi pas jį – „The Art of Spiritual Life“.

iš http://www.purebhakti.com/teachers/bhakti-yoga-teachers/757-srimati-syamarani-devi-dasi-.html vertė Taravali dasi

***

* paaiškinimas

iš Vrindavano Ištagošthi – pokalbio tarp ISKCON lyderių 1994 m. lapkričio 5 d.

Džadurani [Šjamarani]: Jūs visi žinote, kad aš nupiešiau Radha-Šjamasundara paveikslą [Seva Kundža]. Kartais žmonės duoda kitiems pravardes (nickname) pagal tai, ką šie padarė. Pavyzdžiui, Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura turėjo vieną sanjasį vardu Gaura Narajana ar panašiu vardu su „Gaura“, ir Bhaktisidhanta Sarasvatis pradėjo jį vadinti Badri Narajana nes šis aplankė Badrinathą. Tai buvo laikinas vardas susijęs su konkrečia situacija.

Taigi, dėl to kad piešiau tą paveikslą, Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas davė man vardą, nes aš tarnavau Radhai ir Šjamasundarai, kitaip sakant, Radhai ir Šjamai. Radharani yra Šjamarani, Krišnos mylimoji. Taigi, ta tarnystė man davė tokią pravardę. Dažniausiai Šrila Maharadžas vadina mane Džadurani dasi, o kartais vadina mane Šjamarani dasi.

Šrila Prabhupada taip pat turėjo pravardę man, tai buvo Sadhurani. Prabhupada tais laikais šeštojo dešimtmečio pabaigoje Antrojoje Aveniu Nr. 26 man pasakė, kad „daugybė mano brolių Dievuje vadino vieni kitus įvairiomis pravardėmis“. Tai gana įprasta, taigi, tai nėra dalykas, kuris neatitiktų mūsų tradicijos standartų. Tai pat, Prabhupados vardas, kurį jam davė jo dikša guru Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura, buvo Abhay Čaranaravinda, o vėliau Šrilos Prabhupados broliai Dievuje davė jam kitą vardą – Bhaktivedanta, kuris buvo toliau įtvirtintas kaip jo sanjasos vardas per sanjasos iniciaciją.

Taigi, tai nėra neįprastas dalykas mūsų mokymo tradicijoje, pravardės ar tikri vardai. Tai neturi nieko bendro su perinicijavimu (reinitiation) ar nelojalumu inicijuojančiajam dvasiniam mokytojui (dikša-guru).

Taip pat, du kartus, vieną iš jų Nju Džersyje, kai Šrila Prabhupada atsigaudinėjo nuo širdies smūgio, o taip pat ir dar kitą kartą, Prabhupada man pasakė: „Kai tu sugrįši pas Dievą, būsi Radharanės tarnaitė.“  Tada dar neturėjau susidomėjimo klausinėti apie tai daugiau. Bet suprantu, kad Prabhupada nori, kad aš sugrįžčiau pas Dievą į Vrindavaną. O Šrila Narajana Maharadžas pasakė man, kad „tavo Prabhupada nori, kad tu eitum ne į Dvaraką, bet į Vrindavaną“. Taigi, visa tai susiję su Šrila Prabhupada.

Mes kalbamės Prabhupados Šimtmečio vietoje apie Prabhupados įsisąmoninimą (Prabhupada consciousness) ir kaip būti labiau suderintiems su Prabhupada. Galbūt ne kiekvienas dalykas, kurį dabar darome atlikdami tarnystę savo zonose, ar susijęs su mokiniais, buvo aprašytas mums laiškuose nuo Šrilos Prabhupados ar jo knygose. Bet nežiūrint to, mes galime jausti, kad Prabhupada mus įkvepia veikti. Kai skaitome Bhagavatam paskaitą, dažnai meldžiame – „prašau, suteik man žodžių, kad galėčiau skaityti šią paskaitą.“ Taigi, mano širdyje juntamas įsitikinimas yra, kad Prabhupada man nurodė eiti pas Narajaną Maharadžą. Ir jeigu Narajana Maharadžas davė man pravardę ar nukreipia mane į Vrindavaną, tai ateina ne iš ko kito, bet iš Šrilos Prabhupados. Kaip tai gali būti nelojalumas? Aš nebuvau sutikusi nieko, kas būtų suteikęs man tiek tikėjimo Šrila Prabhupada,  branginimo ir širdingo meilės jausmo Šrilai Prabhupadai, kiek suteikia Šrila Narajana Maharadžas.

“Prisirišimas prie bhaktos yra prisirišimas prie tarnystės Viešpačiui, todėl, kad jeigu asmuo bendrauja su sadhu, pasekmė bus ta, kad sadhu išmokys jį kaip tapti bhakta, Viešpaties garbintoju ir nuoširdžiu tarnu. Tokios yra sadhu dovanos. Jeigu norime bendrauti su sadhu, negalime tikėtis, kad jis duos pamokymų apie tai, kaip pagerinti mūsų materialią būseną, bet jis duos mums pamokymų apie tai, kaip perkirsti užsiteršimo materialiu prisirišimu mazgą ir kaip pakylėti save iki dvasinės tarnystės. Toks yra bendravimo su sadhu rezultatas.” Šri Šrimad Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, iš Š.B. 3.25.20 komentaro.

Meiliai kviečiame jus į bhaktos ir sadhu iš Indijos, Gaudija vaišnavų sanjasio Šripad Bhaktivedantos Vanos Maharadžo programas Lietuvoje, kurios vyks nuo š.m. gegužės 29 d. iki birželio 1 d.

Šripad Bhaktivedantos Vanos Maharadžo trumpa biografija

Šripad Bhaktivedanta Vana Maharadžas gimė Indijoje, Vakarų Bengalijos Midnapuro provincijoje, 1959 metų sausio menesį, netoli Šri Čaitanjos Mahaprabhu pada-tirthos (pėdų antspaudų vietos) vardu Pičhalda, paminėtos “Šri Čaitanja-čaritamritoje”.

Nuo pat vaikystes Maharadžas buvo labai prisirišęs prie Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Šri Nitjanandos Prabhu lotoso pėdų.

1980 metais jis baige Kalkutos universitetą su bakalauro laipsniu. Jo dėdė, Šripad Bhaktivedanta Madhusudana Maharadžas, kuris iki šiol yra Navadvipos miesto Devananda Gaudija Matho šventyklos vyresnysis, ikvėpė jį tada paskirti savo gyvenimą Radhos ir Krišnos lotoso pėdu tarnystei.

1981 metais Maharadžas tapo “Šri Gaudija Vedanta Samiti” nariu ir pastoviai klausėsi vieno didžiausių 20-tojo amžiaus gaudija vaišnavų, Parampudžiapados Nitja-lila pravišta Šri Šrimad Bhakti Rakšakos Šridharos Gosvamio Maharadžo harikathos.

Šrila Šridhara Maharadžas palaimino jį ir paprašė pasilikti savo šventykloje, bet Maharadžas buvo ypatingai patrauktas mūsų Gurudevo, Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo.

Šrila Narajana Maharadžas mokė Šripad BV Vaną Maharadžą vaišnavų filosofijos pradmenų ir kasdien skaitydavo paskaitas pagal “Džaiva Dharmą”, “Brahma Samhitą”, Bhagavadgitą, šešias Sandarbhas ir kitas žinomas vaišnavų knygas.

Po šešių mėnesių Maharadžas gavo harinamos ir dikšos iniciaciją (įšventinimą šventajam vardui ir gajatri mantras) iš Šrilos Bhaktivedantos Vamanos Gosvamio Maharadžo, tuometinio “Gaudija Vedanta Samiti” ačarjos (dvasinio vadovo).

Šripad Vana Maharadžas tarnavo musu Gurudevui, Šrilai BV Narajanai Maharadžui, Mathuros mieste nuo 1982 metų. Po 2000-ju metų Gaura Purnimos (Šri Čaitanjos Mahaprabhu atėjimo) festivalio Navadvipoje Šripad Vana Maharadžas gavo įšventinimą į sanjasą, ir dabar jis moko gaudija vaišnavizmo filosofijos ir praktikos keliaudamas po visą pasauli, vadovaujamas Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo.

Lietuvoje Šripad Vana Maharadžas pirmąjį kartą apsilankė 2005 m. gegužės mėnesį, antrąjį – 2007 m. balandžio – gegužės mėnesiais, trečiąjį – 2009 m. gegužės mėnesį, ir ketvirtąjį – 2010 m. balandžio mėnesį.

Šį kartą Šripad BV Vana Maharadžas viešės Lietuvoje nuo š.m. gegužės 29 d. iki birželio 1 d. ir skaitys septynias paskaitas.

FESTIVALIO PROGRAMA

GEGUŽĖS 29 D., SEKMADIENIS

(Dvadašis; ekadašio pasninko nutraukimas 04:53 – 10:29 vasaros laiku (Vilniui); Šri Vrindavanos dasos Thakuros atėjimo diena)

Sutikimas. Maharadžas atvyksta į Vilniaus oro uostą iš Tulūzos per Amsterdamą 13.00  val. (Estonian Air).

Vakarinė programa – 18 val. Vilniuje, Dojal Krišnos Prabhu, Vradža-vilasini Didi bei Girivalos Didi namuose.

GEGUŽĖS 30 D., PIRMADIENIS

Rytinė programa – 8.30 val. Vilniuje, Dojal Krišnos Prabhu, Vradža-vilasini Didi bei Girivalos Didi namuose.

(Ši paskaita (vienintelė) bus verčiama į rusų kalbą ir transliuojama per ustream.tv kanalą)

Vakarinė atviroji programa – 17.30 val. Vilniuje, Trakų g. 9/1 (“Pranciškonų rūmai”), 117 patalpa

(orientyrus ir telefonus žr. gale)

GEGUŽĖS 31 D., ANTRADIENIS

Rytinė programa – 8.30 val. Vilniuje, Dojal Krišnos Prabhu, Vradža-vilasini Didi bei Girivalos Didi namuose.

Viešoji vakarinė programa “Senosios Indijos išmintis iš pirmų lūpų” 18 val. Kaune, Mažajame lektoriume (Dujotiekio 26, netoli “Girstupio”)

(orientyrus ir telefonus žr. gale)

BIRŽELIO 1 D., TREČIADIENIS

Rytinė programa – 8.30 val., Vilniuje, Dojal Krišnos Prabhu, Vradža-vilasini Didi bei Girivalos Didi namuose.

Vakarinė programa – 18 val., Vilniuje, Dojal Krišnos Prabhu, Vradža-vilasini Didi bei Girivalos Didi namuose.

BIRŽELIO 2 D., KETVIRTADIENIS

Išlydėjimas. Maharadžas išvyksta iš Vilniaus oro uosto į Romą 10.55 val (Ryanair, reisas FR 9398).

***

ORIENTYRAI IR KONTAKTAI

Bendra informacija

Vilniuje:

Balarama das (Valerijus) (+370)52331140 (namų), (+370)61728742 (mob.);

Sušila dasi (Jūratė) (+370)68748418 (mob.);

BV Sadhu Maharadžas (+370)61421215 (mob.);

Kaune:

Ananta Krišna das (Antanas): (+370)60188455 (mob.).

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Dojal Krišna das (Dalius) ir Vradža-vilasini dasi (Vilija) – (+370)52417010 (namų)

(+370)65050524  – Dojal Krišna das (mob.)

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Trakų g. 9/1, Vilniuje (“Pranciškonų rūmai”), žemėlapis žr. čia: http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#obj=582628;6061039;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=582628,6061032&z=1999.999999999872&lrs=vector,stops,zebra,vector_2_5d

Kauno Mažasis Lektoriumas, Dujotiekio g. 26, (netoli “Girstupio”), žemėlapis žr. čia: http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#obj=498252;6085441;Pa%C5%BEym%C4%97tas%20ta%C5%A1kas;&xy=498253,6085440&z=1999.999999999872&lrs=vector,stops,zebra,vector_2_5d

Laukiame Jūsų!

Festivalio organizatoriai

Visus kviečiame  į Nrisimha-čaturdašį – Viešpaties Nrisimhos apsireiškimo dieną.

Šventė vyks gegužės 16 dieną, pirmadienį, 18 val.,  Trakų g. 9 /1, Vilniuje.

(Centrinis pastato įėjimas (įeiti per skverą), patalpos numeris – M7.) Vieta žemėlapyje

Programoje: kirtanas, paskaita, prasadas.

Šri Nrisimhadevas nužudė didžiausią demoną žmonijos istorijoje – Hiranjakašipu – ir apsaugojo Savo tyrą bhaktą Prahladą.

Tai nuostabi diena meditacijai i tai, kaip atsikratyti įvairių kliūčių bhakti kelyje. Jeigu tą dieną pasninkauti be vandens iki sutemų (po to ekadašinė puota) ir medituoti i Viešpaties Nrisimhadevo ir Prahlados Maharadžo lilą, tos kliūtys be abejo bus nugalėtos. Juk Viešpats Nrisimhadevas yra bhakti-vighna-vinašana – Jis pašalina visas kliūtis bhakti kelyje.