Šrila Bhaktivinoda Thakura

hari hari kabe mora ha’be hena dina
vimala vaisnave,rati upajibe, vasana haihe ksina

O Hari! O Mahaprabhu! Kada išauš ta laiminga diena, kai į mano širdį ateis rati (gili meilė ir prisirišimas) tyraširdžių vaišnavų lotoso pėdoms? Tada gerbsiu juos ir jiems tarnausiu, taip dings visi mano materialūs troškimai ir anarthos, ypač geismas ir pyktis.

antara-bahire, sama vyavahara, amani manada ha’ba
krsna-sankirtane, sri-krsna-smarane, satata majiya ra’ba

Be dvilypumo širdyje, išorinis mano elgesys sutaps su vidiniais jausmais ir mintimis. Suvokdamas save kaip visai nereikšmingą, skirsiu pilną pagarbą kitiems, ir nesieksiu pagarbos mainais. Nuolat šokdamas ir dainuodamas šventuosius vardus, būsiu nuolat pasinėręs į Šri Krišnos gražiųjų žaidimų smaraną (prisiminimą).

e dehera kriya, abyase kariba, jivana japana lagi’
sri-krsna-bhajane,anukula jaha, tahe ha’ba anuragi

Kūniško palaikymo reikalai turėtų vykti savaime iš įpročio, kad mano protas galėtų būti pilnai skirtas harinamai. Prisirišiu tik prie to, kas palanku Šri Krišnos bhadžanai (tarnystei).

bhajanera jaha,pratikula taha, drdha-bhave teyagiba
bhajite bhajite,samaya asile, e deha chadiya diba

Tvirtai atmesiu bet ką, kas nepalanku Jo tarnystei. Tęsdamas bhadžaną, su laiku paliksiu šį kūną (laimingai ir taikiai).

bhakativinoda, ei asa kori’, basiya godruma-vane
prabhu-krpa lagi’,vyakula antare, sada kande sangopane

Gyvendamas vienas Godrumos miške ir nuolat verkdamas, Bhaktivinoda karštai meldžiasi, „Gyvenu vien tik viltimi, kad Mahaprabhu dovanos man Savo malonę“.

Panašūs straipsniai

• Yan Kali Rūpa Šarira Na Dharata (0)
• Dekhite Dekhite (0)
• Gopinatha (0)
• Kišori Mohanas Ir Sudevi Lietuvoje (0)
• BV Damodara Maharadžas Kaune 2009 01 18 (0)

Šrila Bhaktivinoda Thakura

jaya jaya harināma, cidānandāmrta-dhāma, para-tattva aksara-ākāra
nija-jane krpā kori’, nāma-rūpe avatari’, jīve doyā korile apāra

Šlovė, šlovė šventajam vardui, dieviškojo žinojimo ir palaimos nektaro lobynui. Šventasis vardas – tai Pats Bhagavanas Šri Krišna, Aukščiausioji Tiesa. Jis nužengė garso pavidalu, apdovanodamas Savo bhaktas malone ir rodydamas didelę užuojautą visoms dživoms.

jaya hari-krsna-nāma, jaga-jana-suviśrām, sarva-jana-mānasa-rañjana
muni-vrnda nirantar, je nāmera samādar, kori’ gāy bhoriyā vadana

Šlovė Hari ir Krišnos daugybei vardų. Šri Nama - kilniausias visų gyvųjų esybių prieglobstis, ištraukiantis jas iš gimimų ir mirčių rato, pripildantis jų širdis laimės. Išminčiai su didžia pagarba ir džiaugsmu nuolatos gieda šventuosius vardus.

ohe krsna-nāmāksar, tumi sarva-śakti-dhar, jīvera kalyāna-vitarane
tomā vinā bhava-sindhu, uddhārite nāhi bandhu, āsiyācho jīva-uddhārane

O Krišna-namos skiemenys, Jūs turite visas galias dovanoti laimingą lemtį dživoms. Atėję mus išvaduoti, Jūs esate vienintelis draugas, galintis išgelbėti iš gimimo ir mirties vandenyno.

āche tāpa jīve jata, tumi saba koro hata, helāya tomāre eka-bār
dāke jadi kono jan, ho’ye dīn akiñcan, nāhi dekhi’ anya pratikār

Visokias kamuojančias dživas kančias Tu visiškai išsklaidai, jeigu žmogus bent vieną kartą netgi nenoriai ištaria Tavo vardą, jausdamasis nereikšmingas ir varganas, nematydamas kitos pagalbos.

tava svalpa-sphūrti pāy, ugra-tāpa dūre jāy, lińga-bhańga hoy anāyāse
bhakativinoda koy, jaya harināma jay, pade’ thāki tuwā pada-āśe

Dėl momentinės Tavo vizijos išnyksta visokiausios baisios kančios, subtilusis kūnas lengvai sunaikinamas (ir Tu įtvirtini dživą jos svarūpoje). Bhaktivinoda sako, “O Harinama, visa šlovė Tau. Aš nuolat parpuolęs garbinu Tavo lotoso pėdas”.

Panašūs straipsniai

• Panašių straipsnių nėra.

Šrila Bhaktivinoda Thakura

nārada muni, bājāy vīnā ‘rādhikā-ramana’-nāme
nāma amani, udita haya, bhakata-gītā-sāme

Jaučiantis aukščiausius dvasinius skonius Narada Munis groja savo vina, dainuodamas Šri Radhika-ramanos vardus. Girdėdami šią kirtaną, tuoj pat Patys nami Šri Radha ir Šri Radhika-ramana nužengia, šokdami ir ragaudami Savo bhaktų bhavą.

amiya-dhārā, barise ghana, śravana-yugale giyā
bhakata jana, saghane nāce, bhoriyā āpana hiyā

Jų šventų vardų pavidalu kaip smarki liūtis  į bhaktų ausis  įžengia nektaro potvynis, perpildydamas jų širdis džiaugsmu, ir jie irgi pradeda šokti.

mādhurī-pūra, āsava paśi’, mātāya jagata-jane
keho vā kānde, keho vā nāce, keho māte mane mane

Pro ausis išgėrusios šio svaiginančio nektaro, visos būtybės visoje visatoje tampa tarsi pamišusios – kai kurios verkia, kai kurios šoka, o kitos visiškai apsvaigsta vidujai, mintyse.

pañca-vadana, nārade dhori’, premera saghana rol
kamalāsana, nāciyā bole, ‘bolo bolo hari bolo’

Penkiaveidis Viešpats Šyva apkabina Naradą ir pilnas premos garsiai dainuoja šventąjį vardą, o Brahmadži entuziastingai pradeda šokti ir šaukia “Haribol! Haribol!”

sahasrānana, parama-sukhe, ‘hari hari’ boli’ gāya
nāma-prabhāve, mātilo viśva, nāma-rasa sabe pāya

Tūkstantveidis Šešanaga, jausdamas aukščiausią laimę, dainuodamas šaukia “Hari! Hari!”. Namos stulbinančios įtakos paveikta, visa visata praranda protą ir visi ragauja nuostabią šventojo vardo rasą.

śrī-krsna-nāma, rasane sphuri’, pūrā’lo āmār āśa
śrī-rūpa-pade, yācaye ihā, bhakativinoda-dāsa

Šis tarnas Bhaktivinoda meldžiasi Šri Rūpos Gosvamio lotoso pėdoms, “Kad šventasis vardas malonėtų apsireikšti ant mano liežuvio, taip išpildydamas visus mano troškimus.”

Narada Muni bhajay vina.mp3 dainuoja Krišna das Prabhu

Panašūs straipsniai

• Sakala Vaišnava Gosai (0)
• Gauranga bolite habe (0)
• Ali Mhane Lage Vrindavana Niko (0)
• BV Damodara Maharadžas Vilniuje 2009 01 17 (0)
• BV Damodara Maharadžas Vilniuje 2009 01 16 (0)

Nitjananda Prabhu tarnavo Šri Čaitanjai Mahaprabhu Navadvipoje, ir ten atliko Jo Vjasa-pudžą. Šri Čaitanja Mahaprabhu yra Pats Viešpats Šri Krišna. Jeigu asmuo garbina Krišną, tuo savaime atliekama Vjasa-pudža.

Po to, kai Čaitanja Mahaprabhu priėmė sanjasą, Jis norėjo eiti į Vrindavaną, bet Nitjananda Prabhu meiliai, panaudojęs gudrybę, pakeitė Jo kryptį ir nuvedė Jį į Advaitos Ačarjos kaimą Šantipurą. Nitjananda Prabhu pakvietė Nadijos žmonės ateiti ir susitikti su Juo, ypač tai buvo skirta Mahaprabhu motinai Šači Maijai. Ten Šači Maija susitiko su Juo, apsirengusiu sanjasio rūbais.

Po to, Čaitanja Mahaprabhu nukeliavo į Purį, ir Nitjananda Prabhu sekė Juo ten. Nitjananda Prabhu norėjo nuolat tarnauti Mahaprabhu, bet kadangi Nitjananda Prabhu buvo iniciuotas Šri Lakšmipati Tirthos, Mahaprabhu Jį gerbė kaip guru. Lakšmipati Tirtha buvo Madhavendros Purio dikša-guru, Šri Madhavendros Purio mokinys buvo Šri Išvara Puris, o Išvara Purio mokinys buvo Mahaprabhu. Tokiu būdu Mahaprabhu mokinių sekoje yra dviem kartomis po Nitjanandos Prabhu, todėl Mahaprabhu rodė Jam didžią pagarbą.

Nitjananda Prabhu tarnavo daugybe būdų Ratha-jatros festivalyje, o po festivalio Mahaprabhu įsakė Jam grįžti į Bengaliją ir pamokslauti ten Mahaprabhu misiją. Jis pamokslavo nekreipdamas dėmesio į kastą ar tikybą, ir ypač pamokslavo tiems, kurie buvo žemesnės kastos bei labai neturtingi.

Pamokslaudamas, vieną kartą Jis atėjo į Ramačandros Khano kaimą, to, kuris seniau buvo siuntęs prositutę Šrilai Haridasai Thakurai ir kuris visada buvo priešiškas Čaitanjai Mahaprabhu ir bhakti. Ramačandra Khanas negalėjo suprasti Haridaso Thakuros didybės ir stebėjosi: “Nors ir esu valstijos karalius, niekas manęs negerbia. Vietoj to, jie gerbia Haridasą Thakurą, nors jis yra musulmonas.” Jis padarė sunkių nusižengimų prieš Haridasą Thakurą, ir dabar Nitjananda Prabhu norėjo jį išvaduoti nuo jo nuodėmingo kūno.
Nitjananda Prabhu nuėjo į Ramačandros Khano kaimą naktį, kartu su šimtais Savo bhaktų. Kadangi buvo naktis, Jis paprašė Ramačandros Khano tarno perduoti Khanui: “Norime ilsėtis tavo Durga Mandapoje”. Išgirdęs tai Ramačandra Khanas įsakė tarnui pasakyti Nitjanandai Prabhu, kad nėra vietos Jam šventykloje, bet Jis ir Jo mokiniai gali eiti į gošalą (karvių pastogę) ir būti toje labai šventoje vietoje. Vėl jis padarė įžeidimą.

Nitjananda Prabhu pradėjo labai garsiai juoktis, ir juokdamasis pasakė karaliaus tarnui, “Tikrai jūsų vieta nėra Man pakankamai tyra. Karvių pastogė yra geresnė. Pasakyk karaliui: “Daugybė musulmonų generolų ir kareivių ateis į tavo namus. Jie sunaikins tave, visą tavo šeimą, karves ir viską, ką tu turi; taip pat jie čia valgys mėsą. Neturi vietos Man, bet turėsi padaryti vietos jiems”. Tai pasakęs, Jis išėjo iš kaimo ir nuėjo į kitą.

Kitą dieną atėjo daug musulmonų kareivių, nužudė karaliaus šeimą, paskerdė karves ir virė ten iš jų valgį, o po to padegė visą kaimą. Tie, kas buvo to karaliaus malonėje, buvo sunaikinti, tokiu būdu, tai, ką pasakė Nitjananda Prabhu, išsipildė.

Yra daug žaidimų, bet aš paliečiu tik kai kuriuos.

akrodha paramananda nityananda raya
abhimana sunya nitai nagare bedaya

["Kilnusis Nitjananda Prabhu niekada nepyksta, nes Jis yra aukščiausios transcendentinės palaimos personifikacija. Be jokio klaidingo ego, Nitai klajoja po miestą" (Ločana dasa Thakuros dainos "Akrodha Paramananda" 1 posmas)]

Reikšmė labai svarbi. Akrodha reiškia “nepiktas”. Turėtume bandyti atsisakyti pykčio, kuris yra visokio blogio šaknys. Netgi jeigu yra priežastis pykti, neturėtume būti pikti. Mums tai sako Nitjananda Prabhu, pro šios dainos terpę. Jis sako – “turėtumėte būti kaip Aš”. Kai Džagai ir Madhai Jį sužeidė ir Nitjananda Prabhu kraujavo, Jis meldėsi Mahaprabhu, “Šioje inkarnacijoje turėtum atleisti jiems, ir duoti krišna-premą”. Tokiu būdu, Nitjanandos Prabhu prašymu, Šri Čaitanja Mahaprabhu davė broliams Džagai ir Madhai krišna-premą.

Mahaprabhu ir visi mūsų Gosvamiai pasakė mums, kad netgi jeigu yra priežastis būti piktiems, neturėtume būti pikti. Turėtume kontroliuoti savo pyktį. Tačiau, jeigu yra reikalas, jeigu kažkas kritikuoja asmens Gurudevą, ar kurį tyrą bhaktą, ar Krišną, Mahaprabhu, ar Nitjanandą Prabhu, tada galime panaudoti savo pyktį. Tuo momentu turėtume būti kaip Hanumanas, kuris sudegino visą Lanką iki pelenų.

Šri Vrindavana Dasa Thakura pareiškė: “ “Ati parihare jei papi nindakara tabe / lati marun tera sirera upare.” Nebandyk nepaklusti ar negerbti Nitjanandos Prabhu. Jeigu tai darysi, suduosiu per galvą” Tik aukščiausioje bhakti stadijoje leidžiama būti piktam. Turėtumėte kontroliuoti savo pyktį, o  ne būti jo kontroliuojamiems. Jeigu esate kontroliuojami pykčio, būsite sunaikinti.

kama esa krodha esa
rajo-guna-samudbhavah
mahasano maha-papma
viddhy enam iha vairinam

[Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė: O Ardžiuna, tai tik geismas, gimęs iš materialios aistros veikimo būdo, o vėliau pavirtęs į įniršį. Šiame pasaulyje jis yra visa ryjantis nuodėmingas priešas"]

Tie, kas turi pasaulietinių troškimų dėl padėties ir t.t., ir turi šiuo atžvilgiu klaidingą ego, praras viską. Jeigu negali kontroliuoti savo proto,  taip pat gali ir nepaklusti savo Guru, ir netgi gali jį atmesti. Tai todėl Viešpats Šri Krišna pasakė mums nebūti piktiems. Laikykite pykčio pirštą maldos karolių maišelio išorėje. Nenaudokite šio piršto (smiliaus) kartodami, kadangi jis žymi pyktį. Jis sako, “Nubausiu tave! Nušausiu tave! Negi nežinai kas aš toks?! Aš sulaužysiu tau kojas!” Būkite atsargūs.

adhama patita jivera dvare dvare gyia
hari-nama maha-mantra dicchena bilaiya

["Eidamas nuo durų prie durų, į labiausiai puolusių ir apgailėtinų sielų namus, Jis dalija harinama maha-mantrą" ("Akrodha Paramananda" 2 posmas)]

Pasiėmęs krišna-premos potvynį, Nitjananda Prabhu ėjo nuo durų prie durų, norėdamas suteikti tą meilę ir švelnumą.

Gaura-Nitjananda Prabhu ki džaja!

Gaura Premanande.

Panašūs straipsniai

• Panašių straipsnių nėra.

`doyāla nitāi caitanya’ bole’ nāc re āmāra mana
nāc re āmār mana, nāc re āmāra mana

O mano prote, dainuok „dojala (maloningas) Nitai Čaitanja“ ir tiesiog šok! O mano prote, šok!

(emon, doyāl to nāi he, mār kheye prema dey)
(ore) aparādha dūre jābe, pābe prema-dhan
(o nāme aparādha-vicāra to nāi he)
(takhon) krsna-nāme ruci ha’be, ghucibe bandhan

Tokios maloningos  kaip Nitjananda Prabhu asmenybės, dovanojančio premą netgi po to, kai buvo sumuštas, niekur daugiau nerasime. Prema gali ateiti po to, kai nugalimi įžeidimai, bet giedant Čaitanjos-Nitai vardus, į įžeidimus nežiūrima. Kai tik ateina krišna-namos skonis, materijos pančiai sutraukomi.

(krsna-nāme anurāg to ha’be he)
(takhon) anāyāse saphal ha’be jīvera jīvan
(krsna-rati vinā jīvan to miche he)
(ese) brndābane rādhā-śyāmer pa’be daraśan
(gaura-krpā ha’le he)

Kai yra gili meilė krišna-namai, tada gyvenimas lengvai tampa sėkmingu. Be prisirišimo prie Krišnos, gyvenimas yra paprasčiausiai netikras. Gaurasundaros malone gyvenimo pabaigoje galima gauti Radha-Šjamos viziją.

Panašūs straipsniai

• Panašių straipsnių nėra.

gāya gorā madhura svare
hare krsna hare krsna krsna krsna hare hare
hare rāma hare rāma rāma rāma hare hare

Šri Gaurasundara labai saldžiu balsu dainuoja: Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare, Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare.

grhe thāko, vane thāko, sadā ‘hari’ bole’ dāko,
sukhe duhkhe bhulo nā’ko, vadane hari-nām koro re

Ar esi šeimos žmogus, ar sanjasis, nuolat dainuok, „Hari! Hari!“. Nepamiršk šio kartojimo, ar būtum laimėje, ar varge. Tiesiog turėk lūpose harinamą.

māyā-jāle baddha ho ‘ye, ācho miche kāja lo ‘ye,
ekhona cetana pe’ye, ‘rādhā-mādhav’ nām bolo re

Jūs supančioti majos tinklų, ir esate priversti bergždžiai kamuotis. Dabar įgijote pilną sąmonę, taigi giedokite Radha-Madhavos vardus.

jīvana hoilo śesa, nā bhajile hrsīkeśa
bhaktivinodopadeśa, ekbār nām-rase māto re

Gyvenimas gali baigtis bet kurią akimirką, o tu nepatarnavai jutimų Viešpačiui, Hrišikešai. Priimk šį Bhaktivinodos patarimą – „Bent kartą, paragauk šventojo vardo nektaro!“

Gaya Gora Madhura Svare.mp3 dainuoja Sudaršan Prabhu

Panašūs straipsniai

• Panašių straipsnių nėra.

kali-kukkura-kadana jadi cao (he)
kali-yuga-pavana, kali-bhoya-nasana,
sri-saci-nandana gao (he)

O broliai, jeigu norite išsigelbėti nuo šuniško Kali amžiaus, dainuokite Šri Šačinandanos, šio amžiaus gelbėtojo, panaikinančio Kali baimę, vardą.

gadadhara-madana, nitasyer prana-dhana,
advaiter prapujita gora
nimai bisvambhar, srinivas-iswar,
bhakta-samuha-cita-cora

Gaura yra Gadadharos Pandito pasigėrėjimas, pati Nitjanandos Prabhu gyvybė, bei Advaitos Ačarijos ir Šrinivasos Ačarijos garbintinas Viešpats. Jis turi daug vardų, tokių kaip Nimai ir Višvambhara, ir Jis pavagia Savo bhaktų širdis.

nadiya-sasadhar, mayapura-iswar,
nama-pravartana sura
grhi-jana-siksaka, nyasi-kula-nayaka,
madhava radha-bhava-pura

Jis – Nadijos mėnulis ir Majapuro Viešpats, nužengęs apreikšti šventajį vardą. Jis mokė grihasthas tinkamo elgesio ir yra visų sanjasių najaka (herojus). Jis yra Madhava, apdovanotas Šri Radhos bhava ir kanti.

sarvabhauma-sodhana, gajapati-tarana,
ramananda-posana vira
rupananda-vardhana, sanatana-palana,
haridasa-modana dhira

Jis apvalė Sarvabhaumą, išgelbėdamas jį nuo Majavados nagų. Heroiškasis Mahaprabhu augino Rajos Ramanandos bhakti, didino Šri Rūpos palaimą ir palaikė Šri Sanataną. Kaip rimtas sanjasis, Jis buvo pasigėrėjimas Haridasai Thakurai (kasdieną suteikdamas jam daršaną).

braja-rasa bhavana, dusta-mata-satana,
kapati vighatana kama
suddha-bhakta-palana, suska-jnana tadana,
chala-bhakti-dusana rama

Jis yra pasinėręs į vradža-rasą. Kaip transcendentinis Kamadeva, Jis baudžia turinčius piktas mintis, ir griauna apgaulę. Kaip Radha-ramana Rama, Jis maitina Savo tyrus bhaktas, išveja sausą impersonalizmą ir pašalina visas bhakti imitacijas.

Kali-kukkura Kadana.mp3 dainuoja Šri Šrimad Gour Govinda Svami Maharadžas

Panašūs straipsniai

• Panašių straipsnių nėra.

“madhava-tithi, bhakti-džanani, jatane palana kori, Krišna-vasati, vasati boli’, parama adare vori”

["Aš labai rūpestingai laikausi šventų dienų, tokių kaip Ekadašis ir Džanmastamis, kadangi jos yra bhakti motina. Krišna gyvena šiose tithi, taigi, gerbdami jas, lengvai galime pasiekti Jį. Giliai gerbiant Krišnos lila-sthanas (žaidimų vietas), jos suteiks man savo palaiminimus". (Šrilos Bhaktivinodos Thakuros dainos "Šudha-Bhakata" 2 posmas)]

Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas: Kas yra Madhava-tithi?

Bhakta: Ekadašis.

Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas: Kodėl Džanmastamis nevadinamas Madhava-tithi? Kodėl taip nevadinamos ir Gaura-tithi bei kitos dienos?

Dėl Krišnos, Ekadašis yra netgi viršesnis negu Džanmastamis. Visų džyvų gerovei, Krišna Pats tapo Madhava-tithi diena. Jis galvojo, “Visi Mane užmiršta, ir kenčia šiame pasaulyje. Kaip galiu juos atvesti į Goloką? Kadangi jie tokie puolę ir bejėgiai, jiems nėra galimybių” Todėl Jis tapo Ekadaši-tithi. Ekadaši-tithi yra lyg laiko tarpas. Kaip jis tapo šiuo tithi? Visas transcendentinis laikas yra Pats Krišna, todėl šis transcendentinis laiko tarpas irgi yra Jisai. Tačiau, Ekadaši-tithi nėra vien tik laikas. Pavyzdžiui, Šrimati Radhika yra Krišnos manifestacija. Ji atsirado iš kairės Jo kūno pusės ir tapo Radhika. Panašiai, Pats Kišna tapo Ekadašiu, todėl ir “madhava-tithi, bhakti-džanani” (madhava-tithi yra bhakti gimimo šaltinis). Jeigu kas nors laikosi Ekadašio, bhakti ateis pas jį. Ir atvirkščiai, jeigu kas nors nesilaiko Ekadašio, niekada nepasieks tos retos būsenos.

Ištisai gerti sultis, lasius (parduodamus indiškose parduotuvėse) ir pieną, bei kilogramais valgyti mango ir kitus vaisius per visą dieną, imituojant Ekadašio laikymąsi, nėra Ekadašis. Valgykite tik tiek, kiek reikia gyvybei palaikyti, kad galėtumėte lengvai kartoti.

Tokiu būdu, Krišna tapo Ekadaši-tithi. Jis nori išvaduoti iš šio pasaulio tuos, kurie laikosi Ekadašio, ir nori atvesti juos prie jų tarnysčių Golokoje.

“Madhava-tithi, bhakti džanani, jatane palana kori.” Jatane reiškia rūpestingai. Negali būti kalbos apie Ekadašio ignoravimą. Turėsite tarnauti Ekadašiui kaip Krišnai. Lygiai taip, kaip mūsų mokinių sekos guru (mokytojai) laikėsi Ekadašio, mes taip pat turėtume stengtis tai daryti.

“Krišna-vasati, vasati boli, parama adare bori”. Krišna-vasati, vasati boli. Kur tik yra Ekadašis, ten yra Krišna. Krišna visada yra ten, kur yra Ekadaši devi, nes Ekadašis yra Pats Krišna. Parama adare vori. Turėtume laikytis Ekadašio su tokia pagarba ir aukštinimu, kad dėl tokio laikymosi bhakti iš karto ateitų.

“gaura amara, dže-saba sthane, koralo bhramana range, se-saba stahana, heribo ami, pranaji-bhakata-sange”

["Pranaji (artimų, mylimų) bhaktų draugijoje eisiu į visas vietas, kurias džiaugsmingai lankė Mahaprabhu" (Šudha-Bhakata, 3 posmas)]

Ką turėtume daryti tą dieną? Šri Čaitanja Mahaprabhu vaikščiojo ir šoko visose devyniose Navadvipos salose. Jis nuėjo į Pani-hatį ir Šantipurą, pakeliui aplankė daugybę kitų vietų. Tada ėjo į Purį, o iš Purio ėjo į Vrindavaną. Pakeliui į Vrindavaną, aplankė Džarikandą, Kašį, Varanasį, ir Prajagą, o eidamas atgal, nukeliavo į dar daugiau vietų. Pranaji-bhakata-sange. Eisiu į tas vietas kartu su “pranaji-bhakata“, tais, kurie turi aukšto lygio meilę ir prieraišumą Krišnai ir Mahaprabhu, ir klausinėsiu jų, “Kokia čia vieta? Ką Čaitanja Mahaprabhu veikė čia?”

“mridanga vadja, sunite mana, avasara sada jače, gaura-vihita, kirtana šuni, anande hridoja nače.”

[Mano protas visada nerimsta išgirsti mridangos grojimą.  Kai girdžiu kirtaną, apibūdinančią Mahaprabhu, mano širdis šoka džiaugsme. (Šudha-Bhakata, 4 posmas) ]

Kai girdėsiu “dik dik tan” mridangos garsus, šoksiu visiškai įsijautęs. Kada gi ateis tas laikas, kai kartu su gaura-bhaktomis, krišna-bhaktomis, aš šoksiu pagal mridangų ir karatalų garsus? Kada seksiu paskui Šrivasą Panditą ir jo brolius jo kirtana-rasa-mandaloje?

“Gaura-vihita, kirtana suni.” Čaitanja Mahaprabhu mėgo labai garsias ir saldžias Rajos Ramanandos ir Svarupos Damodaros kirtanas, o taip pat Narotama dasos Thakuro, Šjamananados Prabhu, Šrinivasos Ačarijos, Govindos dasos, Šrilos Bhaktivinodos Thakuros ir kitų, tokių kaip jie tyrų bhaktų, kirtanas. Kai išgirstu jų kirtanas mano širdis šoka džiaugsme.

“jugala-mūrti, dekhija mora, parama-ananda hoje, prasada-seva, korite hoja, sakala prapanča džaja”

[Pamatęs Jugala-kišoros Dievybių pavidalus, jaučiu aukščiausią palaimą. Jų prasada suteikia jėgos nugalėti penkis elementus. 5 posmas ]
“Jugala mūrti dekhija mora.” Kai matau bhaktas, greitai prisipildau džiaugsmo. Prasada-seva. Neturėtume valgyti ir bėgioti, galvodami kaip beždžionės, “o, turiu priimti prasadą prieš jiems ateinant; kitaip jie pasidalys jį”. Toks mąstymas nėra bhakti. Prasada-seva. Turėtume tarnauti prasadui. Nama-seva, vaišnava-seva, Thakura-seva. Turėtume tarnauti šventam vardui, vaišnavams ir Thakurdži. Sakala prapanča džaja. Prasada-sevos dėka tapsiu pergalingas prapančos, materialios egzistencijos, atžvilgiu ir visi mano materialūs norai lengvai dings.

“dže-dina grihe, bhadžana dekhi, grihete goloka bhaja / čarana-sidhu, dekhija ganga, sukha sa sima paja”

[Mano namai pavirsta į Goloką Vrindavaną, kai matau juose atliekamą Radha-Krišnos garbinimą. Kai pagerbiu Šri Bhagavano čaranamritą, ir žiūriu į Gangą, mano laimei nėra ribų. 6 posmas ]

Bhadžana dekhi. Tai yra bhadžana. Grihete goloka bhaja. Dabar Goloka atėjo čia. Kur yra Thakurdži ir kirtana, ta vieta yra Goloka. Turėtume stengtis padaryti visas vietas lyg Goloką Vrindavaną. “Čarana-sidhu, dekhija ganga, sukha na sima paja.” Kaip ir Ekadašis, Ganga yra krišna-prija, ji ateina iš vandens, srūvančio pro Krišnos pėdas. Ji visada tyra ir padaro visus kitus tyrais. Kai pamatau Gangą, patiriu beribę laimę; net negaliu apibūdinti kokia laimė kyla dėl to. Ypač, kai einu į Navadvipą ir matau ghatą, kurioje maudydavosi Čaitanja Mahaprabhu, ghatą, kurioje Jis nugalėjo Kešavą Kašmiri, ir ghatą, kurioje Jis įšoko į Gangą ir naktį šaukė, “O Krišna, O Krišna”, perplaukė į kitą pusę ir priėmė atsižadėjimo statusą, tiek daug nuotaikų įžengia į mano širdį.

“tulasi dekhi, džuraja prana, madhava-tošani džani, gaura-prija, šāka-sevane, dživana sarthaka mani”

[Kai matau tulasi, mano širdis darosi vėsi ir minkšta, todėl, kad žinau, kad ji džiugina Madhavą. Šāka yra labai miela Mahaprabhu, taigi, kai ją pagerbiu, laikau savo gyvenimą sėkmingu]

“Tulasi dekhi, džuraja prana”. Nėra atitinkančio angliško žodžio paaiškinti džuraja-prana. Tulasi devi visada tarnauja Madhavai. Kai matau Tulasi devi, mano širdis darosi vėsi. Visi materialūs norai dingsta, ir širdis darosi vėsi, nes atsimenu Krišną, Mahaprabhu ir Jo bendriją. “Madhava-tošani džani. Gaura prija, šāka-sevane.”  Gaura-prija šāka. Panaši į špinatus daržovė, šāka, yra labai miela Mahaprabhu, labiau nei kokie nors skanūs valgiai.

“bhakativinoda, krsna-bhadžane, anukula paja džaha prati-divase, parama-sukhe, svikara koroje taha”

Bhaktivinoda galvoja, kad kai dalykai palankūs bhakti, jis juos visus gerbia su dideliu tikėjimu, ir greitai atmeta tuos dalykus, kurie yra nepalankūs. O Madhava tithi ir Ekadaši, būkite mums maloningi.

Gaura Premanande

Panašūs straipsniai

• Panašių straipsnių nėra.

Šrilos Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo paskaita Bedžeryje, Kalifornijoje, 2006-06-13

Aš džiaugiuosi, kad susirinkote pasiklausyti hari-kathos. Visą šią hari-katha saugokite savo širdyse amžinai.

Samadhi-granthą Šrimad Bhagavatam apreiškė Šrila Vjasadeva. (Grantha reiškia šventraštį. Šrimad Bhagavatam yra vadinama samadhi-grantha, nes Šrila Vjasadeva gilios meditacijos (samadhi) į Šri Krišną dėka suvokė visas tiesas ir tuomet visa tai užrašė).

Jei kas nors klausosi Šrimad Bhagavatam su tvirtu tikėjimu ir didele pagarba, Šri Krišna bus patenkintas tuo žmogumi ir suteiks jam bhakti (atsidavimą). Toks Viešpačiui atsidavęs žmogus daugiau nebepatirs sielvarto, iliuzijos ar baimės. Jis amžiams perkirs gimimų ir mirčių ciklą. Dėl šios priežasties Šrila Vjasadeva maloningai apreiškė Šrimad Bhagavatam mums.

Dešimtoje Šrimad Bhagavatam giesmėje aprašomi trijų rūšių Šri Krišnos žygiai: balja-lila (pirmųjų gimimo metų žygiai), kaumara-lila (vaikystės žygiai) ir kišora-lila (žygiai jaunystėje). Balja-lilose Krišna išvadavo demonus Putaną, Trinavartą, Šakatasurą ir kitus. Tai yra labai įdomios istorijos (hari-katha). Nors Šri Krišna, Aukščiausias Viešpats, yra labai galingas, kupinas šešių vertenybių, begalinis ir visur esantis, vis dėlto Motina Jašoda sugebėjo surišti Jį savo meile ir išbarė, priversdama Aukščiausią Viešpatį verkti vėl ir vėl. Šitai yra labai nuostabu.

Po to Šri Krišna su šeima patraukė į Vrindavaną, kur Jis išvadavo demonus Dhenukasurą, Vatsasurą, Aghasurą, Bakasurą, Šankačudą, Kešį, Vjomasurą ir tiek daug kitų. Kodėl?

yada yada hi dharmasya

glanir bhavati bharata

abhyutthanam adharmasya

tadatmanam srjamy aham

„Kada tik ir kur tiktai pradeda nykti religinė praktika, o Bharatos aini, ir įsivyrauja bedieviškumas – tuomet Aš nužengiu Pats. (Bhagavad-gita 4.7)“

Krišna atėjo įtvirtinti religinių principų ir išvaduoti demonų. Šie demonai buvo našta Žemei, o Krišna tą naštą pašalino. Nuvykęs į Mathurą nugalėjo Kamsą, Čaraną, Muštiką ir kitus į juos panašius demonus. Jis įveikė Džarasandhą aštuoniolika kartų, nepaisant to, kad Džarasandha turėjo tiek daug akšauhinių (viena karių falanga, kurią sudaro 21,870 kovos vežimų, 21,870 dramblių, 109,650 pėstininkų ir 65,600 raitelių yra vadinama akšauhini) – daugiau karių negu Mahabharatos mūšyje – ir taip išnyko didžiulė Žemės pečius slėgusi našta. Tuomet Mučukundos padedamas Krišna nužudė Kaljavaną. Aukščiausias Viešpats Šri Krišna yra labai galingas, tačiau Jis Pats negalėjo užmušti didžiojo demono Džarasandhos: šis turėjo palaiminimą, kad niekas iš Jadu dinastijos negalėtų jo įveikti. Todėl Džarasandhą Krišna nužudė Bhimos rankomis.

Kai Mahabharatos mūšyje buvo sunaikinta aštuoniolika akšauhinių kariuomenės, Žemės našta žymiai palengvėjo. Po to Viešpats Krišna nukovė Rukmą, Šišupalą, Dantavakrą ir Pundarika Vasudevą. Pundarika Vasudeva, pamėgdžiodamas Vasudeva Krišną, buvo pasigaminęs dvi dirbtines rankas. Su savimi nešiojosi kai kurias parafernalijas ir todėl išrėžė Krišnai: „O Krišna, neapgaudinėk kitų. Tai aš esu Vasudeva Krišna. Jeigu nori mesti iššūkį mano žodžiams, būk pasiruošęs kautis“. Juokdamasis Krišna atsakė: „O, tu tikrų tikriausias Vasudeva Krišna.“ Tuomet Krišna nukovė jį ir jo sąjungininką Kašio valdovą, kuris taip pat buvo demonas.

Po to Krišna susimąstė: „Bet visgi dar yra Jadu dinastija, ir toji Jadu dinastija labai galinga. Jei aš pasikelsiu į Goloka Vrindavaną, šios mūsų dinastijos nariai gali sukelti daugybę problemų – jie taipogi gali tapti našta Žemei. Kaip galėčiau juos pašalinti?“ Tuomet Krišna sukurstė jogų ir tokių rišių kaip Durvasa širdis.

Pamiršau paminėti, kad po rasa-lilos Viešpats Šri Krišna nuvyko į Dvaraką ir vedė ten aštuonias garsias karalienes, tarp kurių buvo Rukmini ir Satjabhama, o taip pat vedė 16,000 princesių. Jis išvadavo daug valdovų iš Narakasuros kalėjimo. Narakasura ketino vesti tas princeses, tačiau Krišna nužudė jį ir vedė jas Pats – taip visos princesės tapo Jo karalienėmis Dvarakoje. Tuomet Krišna susimąstė apie maldą, kurią buvo girdėjęs iš Brahmos ir Šankaros: „Tu atėjai į šį pasaulį dėl tam tikros priežasties ir dabar jau viską įvykdei. Todėl prašome Tavęs grįžti į Goloka Vrindavaną. Taip pat mes meldžiame, kad pakeliui užsuktumei į brahma-loką.“ Krišna priėmė jų maldą – štai dėl ko Jis įkvėpė Durvasą ištarti prakeikimą.

Prakeiksmo priežastimi tapo toks įvykis: Šri Krišnos sūnus Samba buvo labai dailus. Jauni Jadu dinastijos princai išpuošė jį tarsi gražią merginą ir po sariu kažką pakišo, kad atrodytų lyg nėščias. Tuomet Samba kartu su princais nuėjo pas Naradą, Durvasą bei rišius, kuriems vienas iš princų tarė: „O, ši mergina be galo drovi ir nedrįsta pati jūsų paklausti. Ji nori žinoti, kas gims iš jos įsčių: sūnus ar dukra?“

Berniukams pasiteiravus to tris kartus, Durvasa supykęs pareiškė: „Nebus nei sūnaus, nei dukters – pasirodys tik kuoka, ir ja bus sunaikinta visa Jadu giminė!“

Apimti baimės, princai apie šį įvykį Krišnai nieko nesakė; prasitarė tik Ugrasenai. Tačiau Krišna žinojo, kas įvyko, ir suprato, kad greitu laiku atsitiks daug nepalankių dalykų. Jis matė tokius blogą lemiančius ženklus kaip iš dangaus lyjantis kraujas, siautėjantys vėjai ir verkiantys drambliai bei šunys.

Tuomet Jis pasakė Jadu dinastijos vyresniesiems: „Mes regime bloga lemiančius ženklus, todėl privalome keliauti į Prabhasa-tirthą ir neutralizuoti nuodėmingus atoveiksmius.“

Krišna ir Jo šeimos nariai nuvyko į Prabhasa-tirthą ir paaukojo daugybę aukų, kad patenkintų brahmanus. Jie pradėjo ugnies aukojimo ritualus, kurių metu jaunieji Jadu dinastijos palikuonys apsvaigo, išgėrę panašaus į ryžių vyną gėrimo. Tuomet jie susikovė tarpusavyje. Sulūžus ginklams čiupo aštrias ir kietas kaip perkūno trenksmas bambuko lazdas – kovojo tol, kol visi išsižudė.

Kodėl šitap atsitiko? Krišna norėjo keliauti į Goloka Vrindavaną ir troško, kad Jo bendražygiai taip pat grįžtų į savo buveines (planetas). Todėl ir sukūrė kažką panašaus į magijos pasirodymą. Veikiant jogamajos galiai atrodė, jog Krišnos bendražygiai nužudė vienas kitą, tačiau buvo ne taip. Tie, kurie buvo atvykę iš Goloka Vrindavanos, Vaikunthos bei rojaus planetų, tiesiog sugrįžo į savo buveines. Grįžo ir karalienės su kitais Jadu dinastijos nariais. Buvo manoma, kad jos sudegė kartu su savo vyrais sati ritualo metu, tačiau buvo ne taip.

Savo komentare Šrila Višvanatha Čakravartis Thakuras yra aprašęs istoriją apie burtininką ir jo šeimą. Tas burtininkas surengė magijos pasirodymą valdovui ir jo svitai. Burtininko žmona užlipo ant aukštai pakabintos virvės ir, nešina vandens ąsočiais, pradėjo ant virvės šokti. Karalius su karaliene vaidinimu liko patenkinti ir davė burtininko žmonai labai vertingą vėrinį. Dėl to vėrinio susikovė du jauni burtininko sūnūs. Motina paliko vėrinį jiems ir šiedu tęsė grumtynes. Berniukai buvo vienodai stiprūs. Bekovodami jie išsitraukė kardus ir nukirto vienas kitam galvas. Jų tėvas sušuko: „Ak, mano sūnūs žuvo!“ Tą pat akimirką pribėgo berniukų motina ir iš sielvarto tuoj pat nusikirto sau galvą. Be galo susikrimtęs, jos vyras pasielgė lygiai taip pat.

Karalius ir karalienė labai nuliūdo. Atlikę laidotuvių ritualus jie grįžo į rūmus. O kitą rytą gavo tokį laišką: „Maharadžai (didysis valdove), apdovanojai mus už šokį ant virvės, tačiau nedavei jokios dovanos už antrąjį mūsų pasirodymą. Mes nežuvome ir dabar laukiame atlygio. Ak, jei netikite, patys galite atvykti ir įsitikinti, kad esame gyvi.“ Pradžiuginti šios žinios, karalius ir karalienė su savo palyda bei girliandomis nuvyko į burtininko namus – ten išvydo visus burtininko šeimos narius, laukiančius jų atvykstant bei pasiruošusius juos sutikti.

Viešpats Šri Krišna taip pat parodė daygybę stebuklų, nes Jis yra didžiausias burtininkas iš visų. Tokiu būdu visus Savo bendražygius paėmė atgal į rojaus planetas, Vaikunthą ir Goloka Vrindavaną.

Klausimas:

Sakėte, kad Krišnos giminaičiai išsižudė tarytum per magijos pasirodymą. Kodėl Krišna taip baiminosi, kad Jam pasitraukus iš šio pasaulio, tyri Jo palydovai sukels chaosą?

Šrila Narajana Maharadžas: Jadu dinastijos nariai Pradijumna ir Anirudha – Paties Šri Krišnos pasireiškimas bei Jo palydovai, tačiau kai kurie iš Jadu giminės buvo pusdieviai. Būtent jie ir galėjo pasielgti nederamai, todėl Krišnai teko juos nuo to apsaugoti.

Vertė Kaviraj das, redagavo Girivala dasi

Panašūs straipsniai

• Panašių straipsnių nėra.

Krišna pasišaukė savo čakrą ir įsakė skristi link Šišupalos, ir per sekundę ta čakra nukirto Šišupalos galvą. Vedų raštuose matome, kad kai tik Krišna pasiima Savo čakrą ir meta, ji nukerta tam asmeniui galvą per sekundę. Kodėl gi tuomet čakra ištisus metus persekiojo Durvasą, greitai bėgusį nuo jos,  ir vis vien nepasiekė nukirsti galvą? Kodėl, kokia priežastis? Kodėl čakra nekirto jo galvos? Ji nenukirto jo galvos po minutės, dviejų, trijų, valandos, dviejų valandų, netgi po mėnesio. Tai truko beveik vienus metus, bet ji vis tiek nenukirto jam galvos. Kodėl čakra pasiliko per dviejų pirštų atstumą? Kokia priežastis?

Bhakta: Todėl, kad Ambariša Maharadžas meldėsi Viešpačiui Višnu dėl malonės, kad niekas nepakenktų Durvasai.

Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas: Ne, priežastis ne ta. Ambariša Maharadžas jokiais būdais negali eiti prieš Krišnos valią. Jeigu Narajana ar Krišna meta Sudaršana-čakrą, ji turi nukirsti to asmens galvą.

Sudaršana-čakra yra ne tik ginklas. Žodis “sudaršana” reiškia “gera lemianti vizija”. Per ryšį su ta gera lemiančia vizija asmuo nemirs. Jis nebus sunaikintas nei nukertant galvą, nei kitais būdais.

Durvasa Rišis yra tyras Vaišnava; jis yra Šankaros, Viešpaties Šyvos, manifestacija. Jis yra didžiausias iš visų vaišnavų. (vaišnavanam yatha šambhuh). Jis netiesioginiu būdu norėjo šlovinti bhakti (tyrą pasišventimą Krišnai) ir Krišnos bhaktų galią. Jis gali suteikti bet kokį palaiminimą bet kam, ir netgi suteikė palaiminimą Šrimati Radhikai. Radhika gavo iš jo palaiminimą, kad bet kas, ką Ji ruoštų valgiui, bus saldžiau negu nektaras, ir tai yra Jos valgio ruošimo speciali ypatybė.

Kaip įmanoma asmeniui, norėjusiam šlovinti bhakti ir Krišną, būti priešiškam tokiai asmenybei kaip Ambariša Maharadžas? Durvasa Rišis yra aukštos klasės brahmanas ir jogis, ir yra nemirtingas. Jis gyvena Brahma-lokoje, ne šioje Žemės planetoje.

Maharadžas Ambariša nuolat giedojo “Hare Krišna, Hare Krišna, Govinda Damodara Madhaveti” ir kitas pasišventimo giesmes (kirtanas). Jis buvo labai paprastas. Jis asmeniškai atlikdavo daug tarnystės rūšių, tokių kaip gėlių rinkimas ir girliandų darymas Krišnai Dievybės pavidalu. O darbus, susijusius su karalystės valdymu ir išlaikymu, jis atidavė savo ministrams. Niekas negalėjo suvokti, kad jis buvo labai aukšto lygio bhakta.

Bhakta, kuris visada tyrai gieda “Hare Krišna, Hare Krišna” atlikdamas savo pasaulietinius darbus ir palaikydamas savo gyvybę yra didesnis negu bet kuris jogis ar brahma-gjanis (tas, kuris suvokė beasmenį Aukščiausio Viešpaties aspektą) kaip Durvasa. Jis gali dar būti nepasiekęs savo dvasinės padėties, bet vis vien jis yra daug aukščiau negu bet kuris brahma-gjanis.

Sudaršana-čakra žinojo, “Durvasa taip pat yra mano bhakta. Jis nori pašlovinti bhakti, Viešpaties bhaktą ir Patį Aukščiausią Viešpatį. Kadangi jis veikia taip, kad šlovintų juos netiesioginiu būdu, aš taip pat veiksiu netiesioginiu būdu. Nekirsiu jam galvos, bet jį persekiosiu. Darysiu tai tam, kad sukelčiau baimę visiems, kurie yra priešiški Viešpaties bhaktoms. Jie supras, kad Sudaršana-čakra nuolat saugoja visus bhaktas, tokius kaip Prahlada Maharadžas, Gadžendra ir kitus.”

Ambariša Maharadžas galvojo, “Ką turėčiau daryti? Iš vienos pusės, jeigu išgersiu čaranamritą (vanduo, kuriuo buvo išmaudyta Viešpaties Dievybė), tada nepagerbsiu brahamana-jogio, bet iš kitos pusės, privalau atsižvelgti į Ekadašį. Jeigu tinkamai nesilaikysiu Ekadašio (tai įtraukia Ekadašio užbaigimą pagerbiant Viešpaties prasadam tinkamu laiku kitą dieną), tai reikš, kad negerbiu Ekadašio. Kas labiau žalinga, nepaklusti brahmanai, ar nepaklusti bhakti?”

Jis padarė išvadą, “galiu nepaklusti tūkstančių tūkstančiams brahmanų, tokių kaip šis brahma-gjani-jogis, bet negaliu nepaklusti Šventajam Vardui ar Ekadašiui”

Vaišnavai kalba šią maldą prieš pagerbdami maha-prasadą, Viešpaties maisto likučius. “Mahaprasade govinde-nama-brahmani-vaisnave / svalpa-punya-vatam-rajan-visvaso-naiva-jayate” (“Tie, kurie sukaupę labai mažai dvasiškai dorybingų veiksmų, niekaip negali išvystyti tikėjimo mahaprasadu, Šri Govinda, šventu Viešpaties vardu ir vaišnavais”; iš Skanda Puranos, cituota Čaitanja Čaritamritos Antja-lilos 16.96 komentare.)  Negalime nepaklusti harinamai ar Ekadašiui.

Ekadašis yra dvasinės tarnystės motina. Jeigu laikotės Ekadašio, bhakti būtinai ateis. Tai gali atrodyti kaip visai eilinis dalykas, bet jis visai nėra eilinis. Maharadžas Ambariša priėmė šiek tiek čaranamritos, kas vienu metu ir nebuvo, ir buvo parana (pasninko nutraukimas), todėl, kad šis vanduo yra ne toks kaip grūdai ar maistas. Kai laikomasi nirdžala Ekadašio (pasninkavimo negeriant ir vandens), jeigu kitą dieną nurodytu laiku išgeriama vandens, tada tas vanduo taip pat laikomas parana. Kitu atveju, jeigu asmuo per Ekadašį valgo vaisius ir geria vandenį, tada turės nutraukti pasninką grūdais. Maharadžas Ambariša laikėsi nirdžalos tris dienas. Pirmą dieną jis gėrė vandens vieną kartą, paskutinę dieną (Dvadašį, sekančią dieną po Ekadašio) – vieną kartą, o vidurinę dieną, visą Ekadašį jis atliko nirdžala pasninką. Jis nemiegojo naktį netgi nei akimirkos. Vietoje to, jis nuolat giedojo ir prisiminė Šri Krišnos vardą ir šloves. Toks yra Ekadašio procesas.

Mes nesame tokie kvalifikuoti, kaip Maharadžas Ambariša, taigi, Krišna suteikė mums nuolaidų, Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas taip pat suteikė daugiau nuolaidų. Galite valgyti vaisius, pieną ir varškę, tame nėra žalos, bet laikykitės Ekadašio. Nevalgykite grūdų. Stenkitės valgyti tik vieną kartą per dieną, bet jeigu negalite, valgykite du kartus, bet ne tris, keturis, penkis, šešis kartus su vienu kilogramu sulčių, rabari (indiškas saldumynas), vienu kilogramu mango, vaisių sulčių, apelsinų sulčių, o po to obuolių sulčių, neduodant pailsėti skrandžiui, bet nuolat valgant. Neturėtume taip daryti. Vieno ar dviejų pavalgymų užtenka, kiekvieną kartą reiktų priimti tik tiek prasado, kad pusiau užpildyti skrandį. Pusė skrandžio turėtų likti tuščia. Valgykite labai mažai, tada tai yra Ekadašis.

Panašūs straipsniai

• Panašių straipsnių nėra.