Mistiškas sanjasis Čaitanja
vasario 2, 2009- Mahaprabhu atkeliauja į Purį
- Mistiškas sanjasis Čaitanja
- Svarbiausias Vedų Teiginys
- Mahaprabhu Apreiškia Šešiarankį Pavidalą
2008 m. gegužės 3 d., Alachua, Florida
Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas
[II dalis]
Sarvabhauma Batačarja tarė Jam:
- Prabhu, daugiau nebeik vienas pas Džaganatho Dievybę. Arba aš eisiu kartu, arba ką nors pasiųsiu drauge su Tavimi.
Tada liepė savo svainiui Gopinatha Ačarjai:
- Keliauk į mano tetos namus ir viską paruošk Mahaprabhu ten apsistoti. Vieta labai nuošali ir puiki, beveik niekas ten neužklysta.
Ir Gopinatha Ačarja nugabeno tenai Mahaprabhu.
Tada tarp Gopinatha Ačarjos ir Sarvabhauma Batačarjos įvyko pokalbis, kurio metu Sarvabhauma išgirdo apie Šri Čaitanjos tapatybę. Sarvabhauma paklausė pirmas:
- Kas yra šis asmuo?
Gopinatha Ačarja atsakė:
- Džaganatha Mišros, kurio uošvis yra Nilambara Čakravartis, sūnus. Jis gimė Navadvipoje.
Sarvabhauma Batačarja, tarė:
- Pažįstu Nilamba Čakravartį, jis mano tėvo bendraklasis. Be galo džiaugiuosi sužinojęs, kad su šiuo sanjasiu turiu kažką bendra. Išmokysiu Jį Vedantos, taip pagerindamas Jo sanjasą.
Gopinatha Ačarja į tai atsakė:
- Ką ruošiesi mokyti? Ar žinai, kas yra šis sanjasis? – Patsai Viešpats, Šri Krišna.
Sarvabhaumos mokiniai paklausė:
- Kaip gali būti tuo tikras?
Gopinatha Ačarja atsakė:
- To negali parodyti tiesioginė patirtis – ji nėra įrodymas:
nayam atma pravacanena labhyo
na medhasa na bahuna srutena
yam evaisa vrnute tena labhyas
tasyaisa atma vivrnute tanum svam
“Aukščiausiojo Viešpaties negalima pasiekti nei per išraiškingus aiškinimus, nei didžiu intelektu, nei klausantis daug pasakojimų apie Jį. Jį pasieks tiktai tas, kurį Viešpats Pats pasirinko. Tokiam asmeniui Jis apreikš Savo pavidalą.” (Mundaka Upanišada 3.2.3.)
Viešpats maloningai atskleidžia Save tam, kuris Jį pradžiugino. Tik tokiu būdu galima Jį pažinti. Jo nepažins Vedų raštus išmanantys mokslininkai. Žinau, jog tu esi didis mokslininkas, tau nėra lygių visame pasaulyje. Vis dėlto negali pažinti Viešpaties Krišnos, nes stokoji tyro atsidavimo Jam. Tik sulaukęs Jo malonės, vieną dieną tu Jį pažinsi.
Taip jiedu kalbėjosi.
Po kurio laiko Šri Čaitanja Mahaprabhu ir Sarvabhauma Batačarja nuėjo pamatyti Viešpaties Džaganatho, o grįžus Sarvabhauma tarė Šri Čaitanjai:
- Noriu pamokyti Tave Vedantos.
Šri Čaitanja atsakė:
- Esi mano guru, man beveik kaip tėvas. Atidaviau Save tavo lotoso pėdoms. Mokyk Mane.
Sarvabhauma Batačarja ėmė aiškinti šventraščių sutras, tokias kaip athato brahma jijnasa, ananda-mayo ‘bhyasat ir daugelį kitų posmų. Tačiau jis klaidingai nurodė jų reikšmę teigdamas, jog Aukščiausioji Siela neturi savybių, pavidalo ar galių.
Taip jis dėstė savo klaidingas išvadas septynias dienas, o Šri Čaitanja Mahaprabhu visą tą laiką tik klausėsi – nė žodžio nepratarė. Nesakė netgi: “Gerai, labai gerai”, arba “Nesuprantu, ką kalbi”. Sarvabhauma labai stebėjosi ir galiausiai nutarė: “Šis berniukas nesupranta. Kodėl sėdi taip tyliai ir nieko neklausia?”
Sarvabhaumos Bhattačarijos namai stovi iki šiol
Mahaprabhu atsakė Sarvabhaumai, kad Vedų posmai aiškūs kaip saulė, bet jo aiškinimai padengė juos tarsi debesys. Ir pacitavo vieną posmą (Švetasvara Upanišada 3.19):
apani-pado javano grahita
pasyaty acaksuh sa srnoty akarnah
sa vetti vedyam na ca tasyasti vetta
tam ahur agryam purusam mahantam
“Jis juda be kojų ir paima be rankų, regi be akių, girdi be ausų. Jis žino viską, bet Jo Paties nepažįsta niekas. Jis vadinamas pirmapradžiu Aukščiausiuoju Asmeniu.”
Sarvabhauma Bhattačarja paaiškino šį posmą kaip reiškiantį, jog Aukščiausias Viešpats neturi galių nei pavidalo, o Mahaprabhu paaiškino jį iš bhakto požiūrio taško.
Dauguma išsilavinusių Indijos mokslininkų laikosi Šripad Šankaračarjos, impersonalistų vedlio Vedantos komentarų, kuriuose jis Aukščiausią Dvasinę TieSą vadina vien tik žinojimu bei palaima. Jis rašo: “Dievas yra satyam jnanam anantam brahma – Jis yra ananda-svarūpa. Jis yra žinojimas ir palaima.” Tačiau iš tiesų šis teiginys klaidingas.
Šri Čaitanja Mahaprabhu pasakė Sarvabhaumai, kad Aukščiausioji Tiesa, be abejo, yra ananda, palaimos prigimties, bet taip pat ir ananda-maya – Transcendencinis Asmuo, kupinas palaimos. Brahma-sūtroje (1.1.12) Šrila Vyasadeva sako: “Ananda-mayo ‘bhyasat – Viešpats iš prigimties yra visuomet džiaugsmingas.” Mahaprabhu tarė Bhattačarjai: “Turėtumei atlikti bhakti šiam transcendentinio džiaugsmo pavidalui. Nors Jis yra patsai džiaugsmas, bet kartu ir džiaugsmo šaltinis. Jis yra gjana (žinios), bet ir gjani (žinių buveinė), be to, žinojimą gali perduoti kitiems. Jis nėra beasmenis, Jis – Aukščiausias Viešpats:
ete camsa-kalah pumsah
krsnas tu bhagavan svayam
indrari-vyakulam lokam
mrdayanti yuge yuge
“Visos išvardintosios inkarnacijos yra arba Viešpaties dalys, arba tų dalių dalelytės, tačiau Šri Krišna yra pirmapradis Dievo Asmuo. Visi jie pasirodo įvairiose planetose, vos tik įsivyrauja ateistų skleidžiama netvarka. Viešpats įsikūnija, kad apgintų tikinčiuosius.” (Š.B. 1.3.28)
Tu tvirtini, kad siela visais atžvilgiais tapati tai beasmenei Absoliučiai Tiesai: “Tu esi brahma, aš – taip pat brahma, tattvam-asi, aham brahmasmi, ir sarvam khalvidam brahma: viskas, ką regime šiame pasaulyje, yra brahma.”
Mahaprabhu tęsė:
Tavo teiginiai iš tiesų nėra geriausias Vedų paaiškinimas. Labiau čia tiktų transcendentinis skiemuo Om, kuris yra Pats Krišna, Aukščiausias Viešpats. Kas yra Krišna? Šrimad-Bhagavatam sako:
aho bhagyam aho bhagyam
nanda-gopa-vrajaukasam
yan-mitram paramanandam
purnam brahma sanatanam
“Kokie neapsakomai laimingi yra Nanda Maharadžas, piemenukai ir visi kiti Vradžabhūmio gyventojai! Jų sėkmei nėra ribų, nes Absoliuti Tiesa, transcendentinės palaimos šaltinis, amžinas Aukščiausias brahma tapo jų draugu.” (Šrimad-Bhagavatam 10.14.32)