Tyra Bhakti

2008 m. gegužės 3 d., Alachua, Florida, [IV dalis]
Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Šadbhudža - Šešiarankis Mahaprabhu pavidalas

Remdamasis šiuo posmu, Mahaprabhu paaiškino, kad Aukščiausias Viešpats turi nesuskaičiuojamą daugybę įvairių galių (šaktis), pavyzdžiui: dživa-šakti (gyvosios būtybės), maja-šakti (išorinė klaidinančioji galia), čit-šakti (transcendentinė galia), hladini-šakti (transcendentinio džiaugsmo galia), samvit-šakti (transcendentinio žinojimo galia, kurios dėka Viešpats pažįsta Pats Save ir būna pažįstamas kitų), bei sandhini-šakti (dvasinio palaikymo ir būties galia). Taigi Jis turi tokią daugybę galių.

Šri Čaitanja Mahaprabhu išaiškino Savo filosofines išvadas tokiu būdu, kad Sarvabhauma Bhattačarja pateikė Jam keletą klausimų, į kuriuos Mahaprabhu atsakė, sugriaudamas visus Sarvabhaumos Battačarjos argumentus. Tuomet Sarvabhauma tarė Mahaprabhu:

- Noriu išgirsti, kaip Tu paaiškinsi posmo, prasidedančio atmaramas ca munayo, prasmę.

atmaramas ca munayo
nirgrantha apy urukrame
kurvanty ahaitukim bhaktim
ittham-bhuta-guno harih

“Asmenybės, atradusios pasitenkinimą savyje ir neblaškomos materialių troškimų, vis tiek žavisi meilės tarnyste Šri Krišnai, kurio savybės transcendentinės, o veikla nuostabi. Hari, Dievo Asmuo, vadinamas Krišna, nes Jo bruožai transcendentiškai patrauklūs.” (Š.B. 1.7.10.)

Čaitanja Mahaprabhu tarė:

- Pirma tu pats paaiškink šį posmą.

Bhattačarja pateikė devynis skirtingus posmo aiškinimus, ir Čaitanja Mahaprabhu tarė jam:

- Esi tarsi pats Brihaspatis, pusdievių mokytojas. Niekas šventraščių nepaaiškins geriau už tave.

Tada Mahaprabhu pridūrė, jog yra ir daugiau to posmo reikšmių, ir pateikė dar aštuoniolika interpretacijų, neskaitant tų devynių.

Sarvabhauma Bhattačarja tada tarė:

- Tik Patsai Krišna, Aukščiausia Absoliuti Tiesa gali paaiškinti Vedų išvadas taip, kaip ką tik padarei Tu.

Taigi Sarvabhauma suprato, kad Mahaprabhu yra Patsai Krišna, ir krito Jam po kojomis. Tada Mahaprabhu apreiškė jam Savo keturrankį pavidalą, po to Savo Krišnos pavidalą, ir šešiarankį pavidalą, apjungiantį Krišnos, Ramos ir Mahaprabhu asmenybes. Taip Sarvabhauma Bhattačarja tapo išaukštintu Vaišnavu, ir neilgai trukus po to įvykio jis užsirašė tokią Šrimad Bhagavatam šloką:

tat te ‘nukampam su-samiksamano
bhunjana evatma-krtam vipakam
hrd-vag-vapurbhir vidadhan namas te
jiveta yo mukti-pade sa daya-bhak

“Mano brangus Viešpatie, tam, kuris užsidegęs laukia Tavo malonės lietaus, tuo tarpu kantriai kęsdamas savo praeities veiksmų pasekmes ir siūlydamas Tau pagarbius nusilenkimus širdimi, žodžiais bei kūnu – toks žmogus be abejo jau yra vertas išsivadavimo padėties, kuri tapo jo teisėtu reikalavimu.”(Š.B. 10.14.8.)

Vietoje žodžio “mukti” jis parašė “bhakti“: “bhakti-pade sa daya-bhak“. Dėl šio pakeitimo Šri Čaitanja pastebėjo:

- Nereikėjo nieko keisti. Viskas, kas parašyta Šrimad Bhagavatam, yra puiku. “Mukti-pade” reiškia, kad mukti, arba išsivadavimas iš materialios egzistencijos nelaimių, randamas prie bhakti (tyro atsidavimo Šri Krišnai) lotoso pėdų.

Praėjus maždaug mėnesiui, Mahaprabhu panoro nukeliauti į Pietų Indiją. Jis tarė Nityanandai Prabhu ir kitiems:

- Mano brolis Višvarūpa atsižadėjo pasaulio ir priėmė sanjasą, o aš negavau iš jo jokių žinių. Ketinu keliauti į Pietų Indiją jo ieškoti – visiškai vienas, be kitų bhaktų.

Jo palydovai įsiūlė Jam į bendriją tik vieną tarną, vardu Kala Krišnadasa.

Prieš pat išvykimą Sarvabhauma Battačarja pasiteiravo Mahaprabhu:

- Ar esi girdėjęs apie Raja Ramanandą? Aš juokaudavau su juo, sakydamas, kad jis nieko neišmano, tačiau dabar supratau, kad jis yra labai išaukštintas rasa-tattvagja atsidavęs. Jis žino visas filosofines tiesas ir viską apie meilės kupinus Viešpaties žaidimus.

Sarvabhauma paprašė Mahaprabhu:

-Kadangi susiruošei į Pietų Indiją, privalai susitikti su juo.

Pakeliui į Pietų Indiją Mahaprabhu aplankė daugybę šventyklų, kol galiausiai pasiekė Vidyanagarą Pietų Indijoje, kur Raja Ramananda buvo gubernatoriumi, valdant Maharadžui Pratraparudrai. Ten Mahaprabhu susitiko su Raja Ramananda ant Godavari upės kranto – jų dialogą aptarsime kitoje paskaitoje.

– Pabaiga –