Tyra Bhakti

bhakta-sthane sabadhana habe sarva-mate
yena kona akausala nahe tan‘ra cite

Visada būk atsargus bendraudamas su atidavusiais ir niekada nesukelk nemalonių jausmų jų širdyse.*

akausala ha-ile saba haya antaraya
prasanga paiya kichu kahiye ethaya

Sukeldamas atsidavusiems negerus jausmus, žmogus susikurs savo kelyje kliūčių. Aš pateiksiu istoriją, kad patvirtinčiau šią tiesą.**

Vieną dieną Šrila Rūpa Gosvamis Prabhupada sėdėjo pasinėręs į meditaciją, širdyje jausdamas didžiulę palaimą. Būdamas tokiame samadhyje išvydo nuostabų žaidimą. Gopės puošė Šrimati Radhiką, o Krišna stovėjo už Jos viską stebėdamas. Krišna pasirodė sakhėms, sukeldamas vis didėjančio džiaugsmo šventę jų širdyse, tačiau Radhika nežinojo, kad Jis ten.

Įvairiausiais nuostabiais būdais gopės šukavo ir puošė Radhikos plaukus. Paskui priešais Ją pastatė veidrodį . Kai Ji pažvelgė į Savo pačios veido grožį, veidrodyje išvydo ir Šri Krišnos veidą, panašų į mėnulį. Radhika susidrovėjo ir greitai prisidengė savo drabužiais. Gopės linksmai susijuokė, ir Rūpa Gosvamis ėmė juoktis kartu su jomis.

Kaip tik tuo metu atvyko vaišnavas, labai trokštantis pamatyti Rūpa Gosvamį. Išvydęs Rūpą besijuokiant, vaišnavas nieko nepasakė, bet giliai nuliūdęs širdyje nuėjo pas Šrila Sanatana Gosvamį. [Pagal Vrindavano tradicijas, šis vaišnavas buvo garsus atsidavęs, vardu Krišnadas. Sakoma, kad Krišnadas buvo luošas ir negalėjo paeiti, tad kai Rūpa Gosvamis juokėsi, Krišnadas pamanė, kad jis juokėsi iš jo negalios.]

Vaišnavas pasakė Sanatanai: „Atėjau pasimatyti su Šrila Rūpa, bet kai jis mane išvydo, staiga prapliupo juoktis. Mano širdis persipildė liūdesiu. Nežinau, kodėl jis taip pasielgė. Nieko jam nesakęs atėjau tavęs to pasiklausti.“ Šrila Sanaātana tada paaiškino tikrąją Rūpos Gosvamio juoko priežastį. Išgirdęs tai, vaišnavas ėmė širdyje apgailestauti. Verkdamas, vaišnavas tarė: “Kodėl aš prisiartinau prie jo tuo momentu? Nesuprasdamas jo širdies aš jį įžeidžiau.“ Vaišnavas labai susirūpino, bet Sanatana Gasvamis jį nuramino.

Tuo metu, kai vaišnavas pasijuto įžeistas, Šrila Rūpa Gosvamis staiga nustojo regėti Viešpaties žaidimų viziją. Jis labai sunerimo ir ėmė dairytis. Apsvarstęs situaciją jis priėjo prie išvados, kad kažkas buvo atėjęs su juo pasimatyti , kol jis įsigilinęs stebėjo Krišnos žaidimus. „Atėjusio asmens tinkamai nepagerbiau ir todėl jį įžeidžiau.“ Taip galvodamas Rūpa taip pat nuėjo pas Sanātana Gosvamį.

Pamatęs ateinantį Prabhupadą Šrila Rūpa Gosvamį tas vaišnavas prisiartino prie jo. Parpuolęs ant žemės jis išreiškė jam savo pagarbą . Kuo nuolankiausiai jis pasakė Rūpai: „O didi siela, aš tave įžeidžiau. Prašau man atleisti. Kai atėjau norėdamas tave pamatyti, nesupratau, kad buvai pasinėręs į meditaciją.“ Stovėdamas priešais Šrila Rūpa Gosvamį vaišnavas meldė jo: „Būk geras, atleisk už šį įžeidimą. Jei būsi gailestingas, tada mano širdis nurims.”

Išgirdęs šiuos žodžius, Šrila Rūpa Gosvamis labai susijaudino. Parkritęs ant žemės jis pagarbiai nusilenkė tam vaišnavui. Sudėjęs rankas jis pasakė: „Negaliu apsakyti, kaip didžiai tave įžeidžiau. Prašau būti maloningu ir man atleisti. Abu atsidavusieji buvo labai nuolankūs ir kupini rasos. Atleidę vienas kitam jie abu nurimo. Tada kartu nukeliavo pas Šrila Rūpa Gosvamį ir ilgai mėgavosi saldžiomis kalbomis apie Viešpatį Krišną. Visi, kas išgirdo apie šį nutikimą, be galo nustebo. Užbaigdamas šią istoriją, Šri Narahari … perspėja kiekvieną: … O mano broliai, būkite labai atsargūs bendraudami su vaišnavais. Širdimi ir siela melskite jų atleidimo už bet kokį įžeidimą savo .

Ištrauka iš Šrilos Gour Govindos Maharadžo paskaitos.

*(3803 tekstas)

** (3804 tekstas)