Tyra Bhakti

2008 m. gegužės 3 d., Alachua, Florida, [III dalis]
Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

Tada Mahaprabhu paklausė Sarvabhaumos Battačarjos:

- Kodėl sakai, kad Aukščiausiasis neturi nei pavidalo, nei savybių? Jis yra kupinas malonės. Kokia prasmė garbinti Dievą, jei jis nėra maloningas? Jei Galutinė Tiesa nieko negali padaryti, tuomet kam Ji reikalinga?

Mahaprabhu tęsė:

- Šruti (Vedos) yra pats pirmasis įrodymas. Jose rašoma, kad žmogaus išmatos, šlapimas ir kaulai – ypatingai nešvari medžiaga. Tačiau, nors jūros kriauklė sudaryta iš kaulo, o karvės mėšlas bei karvės šlapimas ir yra išmatos bei šlapimas – šie dalykai visuomet švarūs. Atlikdami abhišeką (altoriaus Dievybių maudymo ceremoniją) mes naudojame karvės mėšlą ir šlapimą, o jūros kriaukles naudojame visose savo šventyklose. Tą sako Šruti. O tu sakai kažką kita. Perkreipi prasmę ir sukuri savo paties prasmes, bet tiesioginės prasmės nepateiki. Gyvosios būtybės jokiu būdu nėra ta Aukščiausioji Tiesa.”

Tiek daug pavyzdžių šiuo klausimu pateikia Vedos:

yato va imani bhutani jayante, yena jatani jevanti
yat prayanty abhisaavicanti, tad vijijiasasva tad brahma

“Ieškoki tos Aukščiausiosios Tiesos, iš kurios kyla visa, kas egzistuoja, kuri palaiko visas gyvąsias esybes ir į kurią galiausiai viskas sugrįšta.” (Taittiriya Upanišada 3.1.1.)

Yra septyni gramatiniai linksniai (linksniuotės)1, ir visos jos apibūdina vien tik Aukščiausiąją Tiesą:

1) karma - vardininkas
2) karana - galininkas
3) kartr – instrumentalis
4) sampradana - naudininkas
5) apadana – abliatyvas
6) sambandha – kilmininkas
7) adhikarana – vietininkas

“Absoliuti Tiesa yra Tasai, iš kurio kilo šis pasaulis ["iš kurio" nurodo abliatyvo linksnis], kuriame šis pasaulis ilsisi ["kuriame" nurodo vietininko linksnis], Jis (Aukščiausia Tiesa) gina ir maitina pasaulį [vardininkas], ir Jam galiausiai sugrįš visa kūrinija ["Jam" nurodo naudininko linksnis]. Pasaulis yra sukurtas Aukščiausiojo Dievo Asmens ["kieno" nurodo instrumentalis]. Šis pasaulis priklauso Jam ["priklauso kam" nurodo kilmininkas], viskas ir kiekvienas egzistuoja, kad patenkintų Jį ["Jį" nurodo galininkas]. Kaip tuomet Jis gali būti be pavidalo ir be savybių?”

Mahaprabhu kalbėjo toliau:

Jei tai tiesa, kad viskas, ką regime šiame pasaulyje, atsirado iš tos Aukščiausios Tiesos (brahmos), ir visos dživos yra brahma – sarvam khalvidam brahma, aham brahmasmi – kaip tuomet pasaulis gali būti iliuzinis (mithya). Tu sakai: “brahma satya jagan mithya – Auščiausia Siela yra tiesa, o šis pasaulis yra iliuzija.” Kaip gali šitai teigti? Taip pat tvirtini, kad visos dživos yra Dievas. Cituoji aham brahmasmi ir panašius posmus, kurie nėra svarbiausios iš Vedų mantrų (maha-vakyas).

Vienas iš pagrindinių Vedų teiginių pateikiamas Mundaka Upanišadoje. Ten sakoma, kad individuali dvasinė siela yra be galo mažytė, o tuo tarpu Aukščiausias Dievo Asmuo yra beribis. Dėl savo mažumo siela gali būti padengta majos, o Aukščiausia Tiesa visuomet yra majos šeimininkė. Kaip tuomet Dievas ir siela gali būti tapatūs?

balagra-sata-bhagasya
satadha kalpitasya ca
bhago jivah sa vijneyah
sa canantyaya kalpate

“Jei plauko galiuką padalintume į šimtą dalių, o vieną iš dalių – dar į šimtą dalelyčių, tai gautoji dešimttūkstantoji plauko galiuko dalis būtų gyvosios būtybės (sielos) dydžio atitikmuo.”

Mahaprabhu tęsė:

Absoliuti Dvasinė Visuma yra už viską didesnė. Visa kūrinija telpa vienoje vienintelėje Jo kūno poroje, Jame telpa milijonai Visatų. Individuali siela yra Jo dalelytė, kilusi iš tatastha-šakti (Jo ribinės energijos), todėl gali būti padengta majos. Tu sakai, kad Dievas ir neįsivaizduojamai maža siela niekuo nesiskiria? Žinok, taip kalbančius nubaudžia maja.

Turi suprasti, kad dživa, siela yra be galo maža Aukščiausios Absoliučios Tiesos dalelytė. Tokių dživų – be galo daug, ir visos jos yra Dievo dalelytės.

Bhagavad-Gytoje sakoma:

mamaivamso jiva-loke
jiva-bhutah sanatanah
manah-sasthanindriyani
prakrti-sthani karsati

“Sąlygoto pasaulio gyvos esybės yra amžinos fragmentinės Mano dalelės. Sąlygotas gyvenimas verčia jas nuožmiai grumtis su šešiomis juslėmis, kurių viena – protas.” (B.G. 15.7.)

Šri Krišna jokiu būdu nėra be šakti:

“Jo kūnas nėra toks pats, kaip eilinės gyvos būtybės. Nėra skirtumo tarp Jo kūno ir sielos. Jis absoliutus. Visos Jo juslės transcendentinės. Bet kuri iš juslių gali atlikti kitų juslių veiklą. Todėl nėra nė vieno viršesnio už Jį ar Jam lygaus. Jo galios įvairiopos, tad Jo žygdarbiai atliekami kaip natūrali pasekmė.” (Svetasvara Upanišada 6.7-8.)