BHAKTI, NUKREIPTA Į VIENĄ TIKSLĄ
(Elalongas, N.S.W., Australija, 2000 m., vasario 3 d.)
Šrila Narajana Maharadžas: Gitoje pasakyta:
ananyas cintayanto mam ye janah paryupasate
tesam nityabhiyuktanam yoga ksemam vahamy aham[ananyah – neturintys jokio kito objekto; cintayantah – susikaupdami; mam – į Mane; ye – tie; janah – žmonės; paryupasate – teisingai garbina; tesam – jų; nitya – visada; abhiyuktanam – tvirtai pasiaukojusių; yoga – poreikius; ksemam – apsaugą; vahami – atnešu; aham – Aš.
„Tiems, kurie visad pasinėrę mintyse apie Mane, ir garbina Mane , Aš suteikiu viską, ko jiems trūksta, ir išsaugau tai, ką jie turi.“
‚Ananyas cintaya‘ Na-anya. Ar žinai, ką reiškia ananya?
Govinda Bhakata Prabhu: Nukreipta į vieną tikslą, išskirtinė, be nukrypimų.
Šrila Narajana Maharadžas: Sarva dharman parityajya, mam ekam. Ką reiškia ‚mam ekam‘?
Šiamarani dasi: Vien tiktai man.
Šrila Narajana Maharadžas: Tada kokia yra ananya prasmė? Taip pat pasakyta: ‚api cet su duracaro bhayate mam ananya bhakti‘. Kokia ananya reikšmė čia? Prabhu?
Vradža Vallabha Prabhu: Išskirtinė.
Šrila Narajana Maharadžas: Ką reiškia išskirtinė?
Govinda Bhakata Prabhu: Atmetus viską ir pasirinkus vieną.
Šrila Narajana Maharadžas: Jei tarnaujame Radhai ir Krišnai, ar tai bus ananya, ar ne? Ką jūs garbinat? Krišną ar Radhiką? Jei garbinat abu, tai jau nebus ananya.
Šiamarani dasi: Šakti, šaktimatayo aveda (nėra skirtumo tarp energijos ir energijos šaltinio, Radha ir Krišnos.)
Šrila Narajana Maharadžas: Bet net jei taip, jie pasirodo kaip Krišna ir Radhika. Jie visada du.
Šiamarani dasi: Taigi tarnaukit tiesiog Radhikai.
Šrila Narajana Maharadžas: Taip, tada tai bus ananya. Mūsų santykis su Krišna yra patenkinti Radhiką. Ji yra mūsų garbinama dievybė, mūsų Išvari. Ką reiškia išvari?
Šiamarani dasi: Garbinama dievybė.
Šrila Narajana Maharadžas: Mūsų dievybė yra Radhika. Aš esu amžina Radhikos tarnaitė. Mano santykis su Krišna nėra tiesioginis. Krišna – Radhikos mylimasis; taigi, kad patenkinčiau Radhiką, aš tarnauju Krišnai Jos vadovaujamas. Tokiu būdu tai yra ananya – mūsų mokinių sekoje.
Tačiau, jei jūs garbinat Šriman Mahaprabhu ir Šri Nitjanandą, jau bus keturi; ir tuo atveju nebus ananya. Kaip galim tai suderinti? Mahaprabhu yra Pats Krišna, ir Jis atėjo, kad duotų šiam pasauliui Krišna-premą. Todėl Jis yra tarsi guru. Jei kas garbina guru, ir taip pat Mahaprabhu, arba Radhiką, ar Radha-Krišną, tai nebus net dviejų.Tai bus vienas. Aš esu vadovaujamas savo gurudevo, ir aš tarnauju Radhikai ir Jos mylimajam.
Čaitanja Mahaprabhu čia yra guru. Laikykit Jį ‚saci-sunum nandisvara-pati-sutatve guru-varam‘. Nors Jis yra Pats Krišna, perėmęs dhuti (spalvą) ir vidinę nuotaiką iš Šri Radhikos, Jis nužengė į šį pasaulį, kad duotų Krišna-premą. Jis yra kaip guru. Jis yra Šrilos Sanatana Gosvamio guru ir Šrilos Rūpos Gosvamio guru Prajagoje. Taip pat Jis suteikė galios ir įkvėpė Šri Raja Ramanandą. Taigi turėtume laikyti Čaitanją Mahaprabhu guru. Tuomet nebus dviejų – bus tik vienas. Saksad-dharitvena samasta-sastrair. Guru nesiskiria nuo Krišnos.
na dharmam nadharmam sruti-gana niruktam kila kuru
vraje radha-krsna pracura-paricaryam iha tanu
aci sunum nandisvara-pati sutatve guru-varam
mukunda-presthatve smara param ajasram nanu manah„O mano prote, kas bebūtų pasakyta Vedose, Upanišadose, ar kur nors kitur, apie dharmą ir adharmą – nesek tuo. Stenkis vykdyti: ‚vraje radha-krsna pracura paricaryam‘. Būk Vradžoje. Pračura reiškia išaukštintą tarnysę. Nuolat būk užsiėmęs tarnyste Radhai ir Krišnai. Jei trokštate šito, turit pradėti nuo pradinio lygio – visada atsisakyti bet kokios adharmos.
Kas nors gali galvoti: „Aš turiu sūnų, privalau jį prižiūrėti, maitinti ir saugoti jį. Jei to nedarysiu, kas atsitiks? Jis pražus.“ Jei norit atlikti vraje radha-krsna pracura-paricargam, turėsit pamiršti savo žmoną, vaikus, pasaulietines pareigas, dharmą (religines pareigas), adharmą (antireliginę veiklą), ir visa kita. Turėsit pamiršti – nesąmoningai ir netyčia. Tada jūs būsit pamiršę kaip Šrila Raghunatha dasa Gosvamis, kaip Šrila Rupa Gosvamis, ir kaip gopės. Nors jos turėjo vaikų, ir nors tarnavo savo vyrams, vis tiek, kai jos išvydo Krišną, buvo patrauktos. Ir kai Purnimos metu Krišna grojo Savo fleita, jos paliko viską. Nitya-siddha gopės išėjo be jokių kliūčių, labai greitai išėjo. Jų vyrai nieko negalėjo padaryti, nes Jogamaja sukūrė kitas gopes, kad jas atstotų.
O tos, kurios turėjo vaikų, ką darė jos? Jos turėjo troškimą išeiti, ir jau bandė išeiti, bet jų vyrai jėga jas sustabdė. Jos buvo uždarytos savo kambariuose ir užrakintos; o vyrai grasino dandomis. Danda reiškia lazdą. Vyrai sakė: „Aš sulaužysiu tau kojas.“ Ir kas atsitiko? Gopės pavirto į liepsnas. Jos pajuto didžiulį išsiskyrimo jausmą, kuris buvo didesnis už miško ar jūros gaisrą. Viskas buvo sudeginta. Jų kūnai nesudegė. Greičiau, sudegė jų kašajos [tarsi pasulietiniai palankumai ir nepalankumai]. Iki tol jos galvojo: „Jis yra mano vyras,“ ir: „Aš turiu vaikų.“ Štai tos nuotaikos ir buvo sudegintos. Iškart išdžiūvo pienas iš jų krūtų, ir jos pamiršo savo vaikus, vyrus ir visa kita. Ir jos labai greitai pasiekė Krišną.
Navina Krišna Prabhu: Bet jos buvo užrakintos savo kambariuose.
Šrila Narajana Maharadžas: Taigi buvo du dalykai. Tos gopės mylėjo savo vaikus, o visi šeimos nariai mylėjo jas. Tai – šuba (palankumas). Jis išnyko, tai yra buvo sudegintas. Šuba ir ašuba, dharma ir adharma, palankumai ir nepalankumai – viskas sudegė. Tada tos gopės, kurios buvo vedusios ir turėjo vaikų, greitai išėjo iš namų ir susitiko su Krišna pirmosios. Jei kas turi Krišnai tokią meilę ir prisirišimą, Jis viską dėl jo ar jos padarys. Atsidavęs iškart pamirš, kas yra dharma ir adharma. Jis nesvarstys: „O, aš esu vedęs, ir mano vaikai liks našlaičiais.“ Jis pamirš. Krišna gali pasiųsti Jogamają ir liepti jai: „Turi greitai sutvarkyti, kad jo vaikams ir žmonai viskas būtų gerai.“ Kas yra dharma? Pasaulietinė religija. O kas yra adharma? Priešingai.
Atsidavęs: Antireligija.
Šrila Narajana Maharadžas: Yra keturi dalykai: karma, akarma, vikarma ir kukarma. Visokia pasaulietinė dharma yra karma. Akarma reiškia neatlikti dharmos, o vikarma reiškia daryti priešingai. Mes neturim nieko bendra su visais šiais fiktyviais dalykais. Tegu jais užsiima pasaulietiški žmonės. Kai sutinkam tarnauti Radhai ir Krišnai – dieną ir naktį – tuo metu nebus nė vienos minutės pasiduoti tokioms mintims. Tuo metu protas bus vienas ir širdis bus viena. Kaip galima eiti link pasaulietiškų dalykų ir tuo pačiu metu eiti link Krišnos?
Taigi, ‚sači-sūnum.‘ ‚Saci-sunum nandesvara pati.‘ Nandišvara-pati yra Nanda Baba. Nandisvara-pati sutatve. Ir jo sūnus nėra Dvarakadišas. Jis nėra Devaki ir panašių į ją sūnus. Sači-nandana tai tas pats kaip Nanda-nandana ar Jašoda-nandana. Jūs turit tai suderinti galvodami: „Jis yra mano Gurudevas.“ Taigi turim jam paklusti. Šrila Raghunatha dasa Gosvamis sako: „Jūs turit atlikti pračura-paričardžam.“ Jis atėjo, kad duotų Jo mokymą visiems. „Mukunda-preštha.“ Taip pat, apie gurudevą galvokit taip: „Jis labai brangus Mukundai.“ ‚Param ajasram nana manah.‘ Visąlaik būkit tokie. Aš tai paaiškinau Murwillumbahe.
yadiccher avasam vraja-bhavi sa-ragam prati-janur
yuva-dvandvam tac tet paricaritum arad abhilaseh
svarupam sri rupam sa-ganam iha tasyagrajam api
sputam premna nityam smara nama tada tvam srna manah
Klausykitės atidžiai; labai atidžiai. Yadiccher. „Jei nori, o mano brangus prote.“ Jis ramina savo protą, tapšnodamas jo nugarą ir sakydamas: „ O, tu labai geras; labai geras asmuo.“ Jis tarsi mama su savo vaiku. Yadiccher – Jeigu nori nuolat būti Vradžabhumyje – niekur daugiau – vien tiktai Vradžabhumyje, ir ypač Nandagrame. Protas gali paklausti: „Ar tu nori būti Vasanoje? Kur? Ar nori būti Vrindavane, prie Rasastali? Ar nori būti Seva-kundžoje? Ko tu nori?“ Šrila Raghunatha dasa Gosvamis atsako: „Prabhu, jei esi toks maloningas, tada prašau, laikyk mane Radha kundoje.“ Taigi, jei norit būti Radha kundoje, Vradžadhumyje, sa ragam – su raga, prati-džanar, visus džanmas – gimimus.
Atsidavę: Kiekvieną gimimą, gimimas po gimimo.
Šrila Narajana Maharadžas: Kadangi jis pasakė: „kiekvieną gimimą“‘ gali pasirodyti, kad Šrila Raghunatha das Gosvamis nieko nežino. Kodėl? Tarkim, aš sakau: „Mano Gurudevas buvo toks maloningas, kad davė man viską ką per daugybę gyvenimų sužinojo apie siddhantą ir rasą. Jis užliejo savo malonę.“ Čia gali pasirodyti, kad aš padariau didelę klaidą. Jis yra transcendentinis ir amžinas. Ir jei aš sakau: „Per daugybę gyvenimų,“atrodo, kad tai prieštarauja mūsų sidhantai. Tada mes laikysim jį sąlygota siela. Tačiau, kodėl tada Krišna pasakė: ‚janma karma ca me dvijam.‘ „O Ardžuna, abu mes esam gimę daug kartų. Tu pamiršai tai, bet aš prisimenu.“ Kaip suderinti tai? Ar yra nors vienas Krišnos gimimas? Ne? O, iš tiesų tai yra.
Per Brahmos dieną yra lakhai ir lakhai Krišnos gimimų – šioje visatoje, kitoje visatoje, šen ir ten. Vieną Brahmos dieną Krišna ateina iš Jašodos įsčių, bet Jis neturi tik vienos mamos ir tėvo. Jis nėra patenkintas tik viena mama ir vienu tėčiu. Jis tampa lakhų ir lakhų gopių sūnumi, taip pat ir karvių. Kaip galit sakyti, kad jis negimsta? Šis faktas teisingas kalbant ir apie Jo palydovus, tokius kaip Nanda Baba ir Jašoda. Turim stengtis suderinti tai. Jei nebūtų gimimo, tai nebūtų saldžių žaidimų.
Tiktai gjaniai galvoja, kad Krišna negimsta ir neatlieka žaidimų. Mes visiškai nemėgstam jnanių. Jei pamatom ateinantį jnanį, mes sakom: „Dandavat Prabhu.“ (Gurudevas padaro gestą, tarsi paniekinamai žiūrėtų šalin)
Šrila Raghunatha dasa Gosvamis sako savo protui: „Jeigu tu nori gyventi Vrindavanoje, su raga; jei nori tarnauti Radhai ir Krišnai su meile ir prisirišimu…“
Kas tai yra raga? Turėtumėt žinoti atsakymą.
adau sraddha tatah sadhu sango
tato nartha-nivrttih syat
Iš pradžių ateina aništhata bhakti, tada ništhata bhakti ir galiausiai ruči. Ruči yra dviejų rūšių. Tada, perėjus ruči, ateina asakti. Asakti yra bhadžanui: šravanam, kirtanam ir t.t. Ir yra asakti bhadžaniyai, Krišnai, ar Čaitanjai Mahaprabhu, ar Radha-Krišnai. Tada ateis šudha-sattva, ir pasirodys bhava, ar rati. Rati – tai ne raga. Po bhavos ateis prema; o po premos ateis sneha, mana, pranaya, ir tada raga. Raga yra vienuolikta pakopa. Tai labai aukšta. Kas tai yra raga? Vrindavane, Vradžoje, yra tiek daug Krišnos palydovų – tokių kaip Jašoda, Nanda Baba, Šridama, Sudama ir gopės. Jie vadinami ragatmika, nes jie turi raga. Raga yra jų sielose. Jei kas nori tarnauti Krišnai jų nuotaikoje, ir jei turi tam kažkiek godumo, tada, ragatmikams vadovaujant, sieks ragos, ir bus vadinamas raganuga. Šrila Rupa Gosvami savo vyriškame sadhako kūne sekė ragatmikų pėdomis. Toėl jis vadinamas „tarsi“ raganuga bhakta. Iš tiesų jis yra ragatmika džana, ragatmika Krišnos palydovas, Šri Rupa Mandžiari pavidale. Kodėl jis elgiasi kaip raganuga bhakta? Kad pamokytų mus. Šrimati Radhika jam paliepė, ir Krišna jam paliepė, paskleisti šią išaukštintą ragatmika bhakti.
Taigi jūs turėtumėt užsiimti šiomis praktikomis:
sankhya-purvaka-nama-gana-natibhih kalavasani-krtau
nidrahara-viharakadi-vijitau catyanta-dinau ca yau
adha-krsna-guna-smrter madhurimanandena sammohitau
vande rupa-sanatanau raghu-yugau sri-jiva-gopalakau(Šri Šad-Gosvamiaštakam 6 posmelis)
Kartokit kasdien ne mažiau lakhą namos. Jei turit laiko, galit kartoti tris lakhus, jokios žalos. Girdėjau, kad labai aukštos klasės lyderis pasakė: „Jei kartosit daugiau nei 16 ratų, eisit į pragarą. Taigi nekartokit. Vietoj to platinkit knygas; ir darykit šį ar tą – ganykit, prižiūrėkit, maitinkit karves, steikit gurukulas. Turėtumėt eiti šen bei ten ir uždirbti pinigų – sau, ir taip pat mums. Jei kartosit daugiau nei 16 ratų, neturėsit laiko vsiems šiems dalykams, ir visa mūsų misija žlugs ir jūs negrįšit Back to Godhead, atgal pas Dievą.“
Kas čia? Apgavystė. Tas žmogus apgaudinėja save ir visus kitus. Turim būti labai atsargūs su tokiais apgavikais. Jie apgaudinėja ir save, ir kitus.
„Ragam.“ Ragam reiškia – - Tarkim, kad turim drabužį. Jis buvo baltas, bet mes panardinom jį į spalvotą vandenį, ir nudažėm. Jis tapo spalvotas. Jei panardinsim dar kartą, jis taps dar ryškiau spalvotas. Taigi raga – tai pilnai prisodrinta meilė ir prisirišimas Krišnai. Gopių raga – nuolatinė; Vradžiavasių raga – nuolatinė ir transcendentinė. Kažkaip, guru malonės, bendravimo su juo dėka, ir klausantis jo, galima pagalvoti: „O, aš noriu tarnauti savo brangiajam Krišnai kaip mama Jašoda. Norėčiau tarnauti Radhai Krišnai kaip Šrila Rupa Gosvamis, Šrila Raghunatha das Gosvamis, Šri Svarūpa Damodara, ir Šri Raja Ramananda.“ Gali ateiti toks godumas. Godumas yra adhikara, kvalifikacija raganugai. Niekas kitas; niekas kitas.
Kai kurie gali pagalvoti: „Pirma turim atsikratyti materialių troškimų, visų rūšių nepageidaujamų troškimų, visų rūšių anarthų ir įžeidimų – tada ateis raga.“ Bet procesas ne toks. Taip galvojant nieko nebus. Net jei kas yra apimtas geismų, kaip Bilvamangala Thakuras, bendravimo su aukšto lygio vaišnavu dėka, klausantis visų šių dalykų, išsivystis godumas tarnauti Krišnai su raga.
Turiu sekti kiekvienu, kuris yra turtingas šiame kelyje. Jei norit būti turtingi, tada turit sekti kokiu nors turtingu žmogumi. Kas yra turtingi? Tie, kurie turi didžiausią lobį – Vradža premą. Kas jie?
Antaranga priya džana – patys artimiausi palydovai: Šri Svarupa Damodara, Šri Raja Ramananda, Šri Rupa Gosvamis, ir jo agraja, jo vyresnyis brolis ir guru Šri Sanatana Gosvams, labiausiai gerbiamas Šri Raghunatha dasa Gosvamis, Šrila Dživa Gosvamis ir Šri Narotama dasa Thakuras. Šrila Krišnadasas Kaviradža Gosvamis ne žemesnis. Negalvokit apie jį kaip apie žemesnį. Šri Višvanatha Čakravarti Thakuras yra Šrilos Rupos Gosvamio inkarnacija, Šri Baladeva Vidyabhušana yra Šri Dživa Gosvamio inkarnacija, o Šri Bhaktivinoda Thakuras yra visų inkarnacija – Gadadhara Panditas. Jis yra septintasis gosvamis, ir visais atžvilgiais ne menkesnis už šešis Gosvamius. Bet jis galvoja: „Aš esu dulkės nuo lotosinių Šri Rupos Gosvamio ir visų kitų Gosvamių pėdų.“ Tokia jo didybė. Patsai Krišna sako: „Aš noriu sekti atsidavusiems iš paskos. Jiems einant, pėdų dulkės pakils į orą, ir aš būsiu ‚abišekuotas‘, t.y. išmaudytas tose dulkėse.“ Kas tai? Krišnos didybė.
Taigi turim stengtis būti dina-hina, labai nuolankūs. Jei kas yra nenuolankus, Krišnos ir Jo atsidavusių malonė yra taip toli nuo jo. Tačiau šis nuolankumas – ne dirbtinis dalykas. Kas nors gali sakyti: „O, Prabhu, siūlau tau pranamą. Esu tavo tarnas.“ Ir, tuo pačiu metu, vieną ranką laikyti čia. (Gurudevas paima sau už gerklės, parodydamas, kad tas atsidavęs smaugia ‚Prabhu‘) Vystantis bhakti, ateis svabhavika, konstitucinis, įgimtas nuolankumas. Ir turim stengtis laikyti jį paslaptyje. Tie tyri atsidavę yra bandhari, Vradža premos turėtojai. Jie – visų šių dalykų šaknys. Jie yra šišja parampara, ir skaitant jų parašytas ar sudarytas knygas, išsivysto godumas. Jie davė Vradžariti bhadžaną, sadhana bhadžano procesą Vradžai pasiekti – Udžvala Nilamani, Bhakti Rasamrita Sindhu ir kt., ypač Šri Rupos Gosvamio knygose. Šrila Rupa Gosvamis rašė apie aštakaliya-lilą ir kaip galim tarnauti Radhai ir Krišnai. Tokios knygos kaip Dan keli Čintamani ir Dan keli Kaumadi yra aukščiausio lygio, o Šri Čaitanja Čaritamrita ne menkesnė. Ji pati aukščiausia. Nors ji parašyta Bengali kalba, ją sunkiau suprasti nei Sanskritą. Iš tikrųjų, Šrila Višvanatha Čakravarti Thakuras parašė Čaitanja Čaritamritos komentarą Sanskrito kalba. Taip pat jis parašė knygą pavadinimu Vradžaritti Čintamani. Girdėjot ją? Kai kurie sako: „Neminėkit šių knygų pavadinimų, nes pateksit į pragarą. Neturim stengtis atsiminti visų šių dalykų.“ Bet kodėl mūsų ačarijai tai parašė? Ir kodėl per guru paramparą pamokslavo? Kaip galim patekti į Vrindavaną? Tose knygose yra duotas procesas.
tan-nam-rupa-caritadi-sukirtananu
smrtyoh kramena rasana-manasi nyojya
tisthan vraje tad-anuragi-jananugami
kalam nayed akhilam ity upadesa-saram(Šri Upadešamrita(Pamokymų Nektaras), 8 šloka)
„Visą savo laiką – dvidešimt keturias valandas per parą reikėtų atsidėjus kartoti dieviškąjį Viešpaties vardą, šlovinti ir atminti transcendentinį Jo pavidalą, ypatybes bei amžinuosius žaidimus ir taip palengva vis labiau užimti liežuvį ir protą. Mes turime apsigyventi Vradžoje [ Goloka Vrindavanoje] ir, vadovaujami bhaktų, tarnauti Krišnai. Reikia sekti Viešpaties mylimų bhaktų pėdomis, kurie labai prisirišę prie atsidavimo tarnystės Viešpačiui.“
Tai visų upadesha, nurodymų, esmė, ir aš manau, kad nėra geresnio proceso už šį. Tai kondensuota visų instrukcijų forma. Taigi, jei norit godumo, turit sekti šiais dalykais – ir palikti visus troškimus, susijusius su šeimos išlaikymu: „O, jei aš taip padarysiu, kas prižiūrės mano vaikus, žmoną ir namus?“
Šis procesas pasakytas nedaugeliui; ne visiems. Manau, kad Šrilos Bhaktivinodo Thakuro nurodymai ypatingai reikalingi šiame amžiuje, nes jis ir Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvati Prabhupada yra dabartiniai ačarijai. Taigi bandykime skaityti jų knygas. Šrila Svamidžis niekad nesakė: „Neturėtumėt skaityti Šrilos Bhaktivinodo Thakuro knygų. Skaitykit tiktai mano knygas. Jose viskas yra, taigi jums nereikia skaityti nieko kito.“ Manau, kad jei Šrila Svami Maharadžas dabar būtų čia, jis turbūt išverstų likusią Šrimad Bhagavatam dešimtąją dalį ir parašęs jai komentarus, taip pat parašytų komentarus daugybei kitų knygų – Brihad Bhagavatamrita, Bhakti Rasamrita Sindhu, ir Udžvala Nilamani. Ir manau, kad jis išverstų Šrilos Višvanathos Čakravarti Thakuro asta kaliya lila padadi. Nors jis ir parašė viską, tiek daug dalykų dar parašytų. Jei Šrila Rupa Gosvamis vėl ateitų, ar jis sėdėtų neturėdamas ką veikti? Ką jis darytų? Būtų transe? Ar, būtų užsiėmęs daugybės knygų rašymu? Turit išgirsti tai. Ir jei jums pasiseks ir išsivystys godumas, tada bandykit sekti. Kitaip, tik atrodys, kad jūs atliekat šravanam, kirtanam, višnu smaranam, pada-sevanam, arčanam, vandanam, dasyam, sakyam, atma-nivedanam. Ir be šito bus tiek daug pasaulietinių reikalų. Atliksit tiek daug veiksmų, dharmos, ir laikysitės atokiai nuo adharmos.
Bradžanatha Prabhu: Ir laikysitės varnašramos.
Šiamarani dasi: Gurudevai, sakėt, kad neturėtume rūpintis savęs ir šeimos išlaikymu, bet…
Šrila Narajana Maharadžas: Kai ateis bhakti, tokie būsit savaime. Taigi kodėl nebūti tokiais nuo pat pradžių?
Šiamarani dasi: Vakar sakėt, kad Draupadi iškėlė rankas į viršų, kad Krišna galėtų ją išgelbėti. Bet kaip tada, kai tai susiję su tarnyste guru? Pavyzdžiui, daugelis atsidavusių čia užsiėmę festivalio organizavimu; ir jie patiria susirūpinimą, kad viskas vyktų tvarkingai. Kaip dėl tokio susirūpinimo?
Šrila Narajana Maharadžas: O, kai tapsit labiau pažengę bhakti, visi šie dalykai gausis savaime, be rūpinimosi. Taip buvo Šri Šukadevos Gosvamio, Šri Rupos ir Šri Sanatanos Gosvamių atveju. Bet jei galvojat: „Kas iš to išeis?“ tada turėsit labai rūpintis šiais dalykais. Ar suprantat?
Bradžanatha Prabhu: Ji turėjo galvoje Hari kathos, tokios kaip šis festivalis, organizavimą.
Šrila Narajana Maharadžas: Stenkitės suprasti esmę iš to ką aš sakau. Galit svarstyti: „Ar turėčiau eiti į tualetą, ar ne?“ Turėtumėt eiti, jei tai svarstot. Supratot? „Turėčiau tai daryti, ar ne? Turėčiau organizuoti Hari katha ar ne?“ Tuomet turit tai daryti. Ir taip, jei būsit pilnai užsiėmę, ateis toks lygis. Tačiau, jei būsit užsiėmę pilnai.
sankhya-purvaka-nama-gana-natibhih kalavasani-krtau
nidrahara-viharakadi-vijitau catyanta-dinau ca yau
radha-krsna-guna-smrtar madhurimanandena sammohitau
vande rupa-sanatanau raghu-yugau sri jiva-gopalakau(Šri Šad-Gosvamiaštaka, 6 posmelis)
„Garbinu šešis Gosvamius, kurie visą savo laiką praleido kartodami šventuosius vardus, dainuodami giesmes ir siūlydami dandavat-pranamas, nuolankiai vykdydami savo įžadus sukartoti nustatytą ratų skaičių. Tokiu būdu jie panaudojo vertingus savo gyvenimus ir nugalėjo valgymą ir miegą. Nuolat matydami save pilnai beverčiais, jie buvo užburti dieviškosios ekstazės, atsimindami saldžias Šri Radha-Krišnos savybes.“
‚Nidrrahara‘ reiškia atsisakyti netgi miego. ‚Radha-krsna-guna-smrter madhurimanandena samohitau‘: „O Radhe, kur tu? O Lalita, Višaka.“ Šeši Gosvamiai kartais būdavo Radha kundoje, o kartais Šiama kundoje. Jie nuolat verkdavo ir verkdavo. Kas yra tokioje būsenoje, neturi laiko su niekuo kalbėti ir organizuoti susitikimų. Todėl pasaulio labui Krišna pasakė Savo atsidavusiems: „O Prabhu, neverk. Kartais turi eiti į pasaulį.“ Jis pasakė tai Šrilai Bhaktisiddhantai Sarasvati Gosvami Thakurui, Šrilai Svamidžis, ir visiems guru. Bet jie vėl greitai grįžo į Goloka Vrindavaną. Jiems tai tetruko akimirksnį. Transcendentinei asmanybei gyventi šiame pasaulyje 60, 90, ar 100 metų – kas tai?
Navena Krišna Prabhu: Mažiau nei akimirksnis.
Šrila Narajana Maharadžas: Toks buvo Šri Čaitanja Mahaprabhu. Kartais Jis būdavo sąmoningas (išorinėje sąmonėje), kartais pusiau sąmoningas pusiau samadhyje, ir kartais būdavo pilnai samadhyje. Kartais tapdavo kaip vėžlys, o kartais įgydavo kitokią formą. Tada, po sekundės, Jis grįždavo į išorinę sąmonę ir pasakydavo: „O, ką aš dariau? Ar dariau ką ne taip? Ar aš Čaitanja? Kas …“
Govinda Bhakata Prabhu: Jūs sakėt, kad kai nitya siddha gopės išėjo į Rasos šokį, Jogamaja sukūrė kitus jų kūnus, kurie pasiliko namie. Bet tie, kurie nėra nitya siddha …
Šrila Narajana Maharadžas: Jos turėjo kelis negerus dalykus. Jos nuėjo pas savo vyrus, ir jos turėjo vaikų. Taigi tas kūnas negalėjo tarnauti.
Govinda Bhakata Prabhu: Bet išsiskyrimo liepsnose sudegė jų subha ir asubha. Ir jei buvo užrakintos savo namuose, kaip jos galėjo išeiti?
Šrila Narajana Maharadžas: Kaip Šri Čaitanja Mahaprabhu išėjo. Jam trukdė tiek daug užtvarų. Kaip Jis praėjo pro jas?
Prema Prajodžana Prabhu: Gurudevai, jūs paminėjot tiek daug Gosvamių šastrų. Bet jei kas giliai neišnagrinėjęs Bhadavad-gitos, Šrimad-Bhagavatam ir Čaitanjos Čaritamritos, Šrilos Svamio Maharadžo ir kitų, bandys skaityti Dan Keli Kaumadi ir Krišna Bhavanamritą, koks bus rezultatas?
Šrila Narajana Maharadžas: Jie pateks į pragarą.
Navena Krišna Prabhu: Būtinai.
Šrila Narajana Maharadžas: Net nebus svarstoma. Tačiau, tarkim, kad aukšto lygio atsidavęs aiškina šitas temas per paskaitą. Jei tas geidulingas, blogas, piktas asmuo bus ten, nieko nežinantis, bet norintis atlikti bhadžaną, jei jis sėdės kur nors kamputy – ir klausysis … Kokie gražūs šie dalykai.
Vertė Giriwala Devi Dasi
