Tyra Bhakti

Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas

2002 m rugpjūčio 31 d. Mathura, Indija. Paskaita Džanmaštamio (Krišnos gimtadienio) rytą

yada yam anugrhnati bhagavan atma-bhavitah

Prieš pradėdamas kalbėti Šrila Maharadžas paprašė Krišna daso brahmačiario vadovauti bhaktų atliekamam kirtanui Šri Mangala-gitam, paaiškindamas, kad Krišnos atėjimo dieną turime pradėti visų pirma dainuodami būtent šį kirtaną. Tuomet paklausė: “Kas kvalifikuotas klausytis šio bhadžano? Iš tikrųjų tik vienintelis Šri Krišna turi kvalifikaciją klausytis šios giesmės. Šri Džajadeva Gosvamis ją sukūrė ir atlieka vien tam, kad suteiktų džiaugsmo Krišnai, nes tikisi regėti Jį patenkintą. ”

Giesmei pasibaigus, Šrila Maharadžas taip pakomentavo jos posmų reikšmę: pastebėjęs Radharanę, žvelgiančią akių kampučiais Jo pusėn, Krišna netenka jėgų ir, rodos, tuoj kris žemėn. Tuomet Madhumangala susirūpinęs įspėja: “Ką darai? Juk Tave stebi Tavo tėvai bei giminaičiai! Turėtumei susiimti!”

srita-kamalakuca-mandala! dhrta-kundala! e
kalita-lalita-vanamala! jaya jaya deva hare

Krišnačandra priima srita kamala prieglobstį. Srita reiškia prieglobstį, o kamala čia reiškia Radharanę. Kuca-mandala reiškia, kad Krišna glaudžiasi prie Radharanės krūtinės. Dhrta-kundala. Krišnos kundala (auskarai) nėra paprasti. Jo kundala yra Radharanės šlovė, ir Jis visuomet ją “nešioja”.

Kalita lalita. Žodis lalita reiškia kerinčiai patrauklus. Šiuo atveju lalita apibūdina Krišnos vanamalą – girliandą, nupintą iš įvairių miško žiedų. Kabėdama aplinkui kaklą, ji nutįsta iki pat lotoso pėdų.

Jaya jaya deva hare: visa šlovė šiam Krišnai, kuris pavagia visus gyvųjų būtybių vargus. Be to, Jis pavagia dar ir Šrimati Radharanės širdį. Niekas kitas to nepajėgtų padaryti – tiktai Krišnačandra.

dina-mani-mandala-mandana! bhava-khandana e
muni-jana-manasa-hamsa! jaya jaya deva hare

Šrila Maharadžas paaiškina, kad paprastai dina mani reiškia saulę, bet čia šis žodis reiškia visas Visatas. Indija – šlovingiausia vietovė visose Visatose, o Vradža Bhumi – šlovingiausia vieta visoje Indijoje – tarsi brangakmenis Visatų karūnoje. Taigi dina mani čia reiškia, kad Vradža mandala, o ne Saulės dievas papuošia visas visva-mandalas.

Bhava reiškia samsarą, arba materialią egzistenciją, o taip pat – bandhaną, arba vergiją. O tas, kuris išvaduoja iš šios samsara bandhanos, vadinamas bhava-khandana. Ta proga galima paklausti – ar Vradžos gyventojus riboja kokie nors materialūs pančiai? Ne: vieninteliai jų pančiai – išsiskyrimo su Krišna jausmai, vadinami viraha bandhana. Vienintelis asmuo, galintis pašalinti šiuos pančius – Patsai Krišna, taigi bhava-kandana reiškia, kad Krišna gali išsklaidyti dėl išsiskyrimo kilusį gopių sielvartą.

Muni-jana-manasa-hamsa nurodo į tuos didžius išminčius, Dandakaranyos miške ilgą laiką meditavusius į Krišną. Yautiki rišiai (atėję pas Krišną grupelėmis) ir ayautiki rišiai (atėję pavieniui) – sekantį gyvenimą visi jie gimė iš gopių įsčių ir taip patys tapo gopėmis. Žodis muni taip pat nurodo į Šri Šukadeva Gosvamį. Krišnačandra lyginamas su gulbe, plaukiojančia šių munių, išminčių, protuose. Jaya jaya deva hare. Džajadeva Gosvamis dainuoja: “Visa šlovė šiam Krišnai.”

kaliya-visadhara-ganjana! jana-ranjana e
yadu-kula-nalina-dinesa! jaya jaya deva hare

Kaliya-visadhara ganjana kalba apie Krišną, kuris sudaužė gyvatės Kalijos išdidumą. Be didelių pastangų, visai lengvai Krišna pašalino Kalijos nuodus, nors šie buvę ypač pavojingi, ir nuo tol Kalija virto amrita, nektariška. Lygiai taip pat Krišna su visomis šaknimis išraudamas gali sunaikinti mūsų anarthas, nepageidaujamus troškimus. Todėl mes ir meldžiamės šiam Krišnai.

Jana-ranjana. Jana reiškia Vraja-jana – Vradžos gyventojus, Nanda Baba, Jašoda Ma ir visus Krišos draugus bei karves. Jana ypač reiškia Vradža-deves, iš kurių svarbiausioji yra Šrimati Radhika. Krišna – vienintelis asmuo, suteikiantis džiaugsmo Vradžos gyventojams. Jis neturi kitokių pareigų, tik nuolatos suka galvą, kaip pradžiuginti Šrimati Radharanę.

Yadu-kula-nalina-dinesa. Yadu-kula reiškia Nanda Babos, o ne Mathuros dinastiją. Nalina reiškia lotoso gėlę, šiuo atveju nalina ypač reiškia Vradžos dinastijos lotoso žiedą, Vradžos gyventojus, kurie yra tarsi lotosai Vradža-mandaloje. Dinesa reiškia saulę ir čia nurodo į Krišną, kuris tarsi saulė šviečia Vradža-bhūmio lotoso žiedams. Kai šie lotosai pasiaukoja Krišnai, tada jie prasiskleidžia ir pražįsta, todėl Džajadeva Gosvamis dainuoja – jaya jaya deva hare: “Meldžiuosi šiam Hari, kuris tarsi saulės šviesa paskatina pražįsti į gėles panašias piemenaites.”

madhu-mura-naraka-vinasana! garudasana! e
sura-kula-keli-nidana! jaya jaya deva! hare

Madhu, Mura ir Naraka – demonai, kuriuos nugalabijo Krišna (nors ne Pats Krišna, o Višnu avataras). Šrila Maharadžas kaip pavyzdį pateikė mėnulį. Žinoma, kad Džanmaštamis sutapo su aštunta mėnulio diena, o tai yra pilnatis. Mėnulis visuomet yra pilnas, ir tik dėl savo regos mes matome skirtingas jo fazes, kai dalį mėnulio padengia šešėlis ir lieka matyti tik trys ketvirčiai, pusė, ketvirtis ar dar mažesnis mėnulio likutis. Panašiai ir visos Krišnos inkarnacijos, Višnu avatarai – jie irgi yra Patsai Krišna. Tik mūsų požiūris leidžia matyti tarp jų skirtumus. Paprastai sakoma, kad demonus užmuša višnu-tattvos atstovai, o ne Krišna. Tačiau iš tiesų Višnu yra Pats Krišna, Purnačandra, visų inkarnacijų šaltinis. Kaip pilnas mėnulis visuomet esti nepakitęs tiek aštuntą, tiek bet kurią kitą dieną, taip ir Purnačandra Krišna amžinai esti visur. Todėl kai Višnu užmušė Madhu ir Mura demonus, Krišna taip pat buvo tenai. Čia sakoma: madhu mura vinasana. Tas, kuris įveikė Mura bei Madhu demonus, taip pat yra ir Krišna. Šis posmelis nurodo į Krišną.

Garudasana. Paprastai Garudasana nurodo į Narajaną, kuris keliauja ant Garudos nugaros. Bet čia Garudasana reiškia Krišnačandrą. Kartą Krišna Savo draugą Šridamą pavertė savo nešiku Garuda. Džajadeva Gosvamis čia sako Garudasana, omenyje turėdamas šį Krišnačandrą.

Sura kula keli nidana, jaya jaya deva hare. Paprastai sura reiškia devatas, arba pusdievius. Tačiau Krišnos madhurya žaidimuose pusdieviams vietos nėra. Jie ne tik neturi teisės stebėti – net klausytis apie juos neturi kvalifikacijos. Šrimad Bhagavatam dalis Venu-gita paaiškina, kad deivės turėjo progą pamatyti šiek tiek Vradža-lilos, tačiau matė ne viską. Regėdamos vos dieviškųjų pramogų Vradžoje abhasą (semblance – panašumą, šešėlį) , jos apalpo, netekusios sąmonės. O pusdieviai visiškai nėra pasirengę regėti Krišnos žaidimų, o ypač madhurya-mayi žaidimų. Tik tie, kurių kvalifikacija prilygsta Krišnos, gali klausytis apie Jo žaidimus. Keli-nidana. Žodis keli reiškia, kad šie žaidimai teikia malonumą tokiems suroms.

amala-kamala-dala-locana! bhava-mocana! e
tri-bhuvana-bhavana-nidhana! jaya jaya deva! hare

Amala reiškia be dėmelių bei trūkumų, o kamala reiškia lotoso žiedą. Krišnos akys primena nesutepto lotoso žiedlapius. Tri-bhuvana-bhavana-nidhana. Tribhuvana čia reiškia Vradžabhūmį, kuris yra visų trijų pasaulių esmė, o Vradžabhūmio bei Vradžavasių vienintelis prieglobstis yra Krišna. Jaya jaya deva hare. Lenkiuosi šiam Hari, visų Vradžavasių prieglobsčiui.

Janaka-suta-krta-bhusana! jita-dusana! e
samara-samita-dasakantha! jaya jaya deva! hare

Įprastai janaka suta reiškia Sitą devę, Viešpaties Ramačandros sutuoktinę. Ramačandros žaidimuose Džanaka-suta kuo įvairiausiai puošė Ramą. Bet šie žodžiai tinka ir kalbant apie Krišnos bei Radharanės pramogas. Kartais miške Radharanė puošia Krišną. Džanaka reiškia tėvą, o suta – dukrą. Todėl janaka-suta šiuo atveju reiškia Vrišabhanu Babos dukterį. Janaka-sutakrta-bhusana. Bhusana reiškia puošimą: Krišną puošia Vrišabhanu Babos dukra.

Jita-dusana reiškia Tą, kuris įveikė Kala Dusana demoną. O kartu ir labai nemalonius dalykus, pavyzdžiui, labai stiprius Vradža-devių išsiskyrimo nuo Krišnos jausmus. Tik Hari, Krišna, juos numalšina, tad lenkiuosi šiam Hari.

Samara-samita-dasakantha. Šrila Maharadžas paaiškina, kad šis Nandalala (mylimas Nandos Baba sūnus) nugali dasakantha – daugybę demonų. Džajadeva Gosvamis sako, kad šis Nanda-lala užmuša visus demonus Vradžoje. Jaya jaya deva! hare: Lenkiuosi šio Hari lotoso pėdoms.

abhinava-jaladhara-sundara! dhrita-mandara! e
sri-mukha-candra-cakora! jaya jaya deva! hare

Abhinava reiškia naujai susiformavusį, o jaladhara reiškia, kad šis daujas debesis pasirodo danguje. Jis dar labai švelnus ir snigda (spindintis, patrauklus). Krišnos varna, t.y. odos spalva, yra kaip šis nava-jaladhara debesis.

Dhrta-mandara. Šrila Maharadžas sako, kad šisai mandara nereiškia Mandara-parvato (vieno didžiausių kalnų visoje Visatoje, pusdievių kalno) – čia omenyje turimas Giri Govardhanas. Kita vertus, žodį mandara galima suprasti ir kaip dvi Giri-Govardhano kalvas primenančias Šrimati Radhikos krūtis, prie kurių glaudžiasi Krišna. Šrila Maharadžas sako, kad su tuo susiję išaukštinti dalykai iš tikrųjų negali būti čia apsakyti. Viskas mums gali atsiskleisti tik tuomet, jei užsiimsime dvasine praktika.

Sri-mukha-candra-cakora. Čia sri-mukha reiškia Šrimati Radharanę, kurios lotoso veidas primena mėnulį. Krišna nuolatos aistringai trokšta pamatyti šį mėnulį. Krišna visada susitelkęs į vieną tikslą, visai kaip čakoros paukštis, kuris geria tik lietaus vandenį, o tvenkinių, vandenyno ar upės vandens neliečia. Lygiai taip pat Krišna visados trokšta gerti vien tik Šrimati Radhikos lotoso veido nektarą.

tava carane pranata vayam iti bhavaya e
kuru kusalam pranatesu jaya jaya deva! hare

Džajadeva Gosvamis, be galo maloningas ir rasika mūsų sampradajos Vaišnavas, čia sako: tava carane pranata vayam. Žodis vayam yra daugiskaitoje. Nors šią giesmę sukūrė Džajadeva Gosvamis, tačiau į šią maldą Krišnai įtraukia ir mus visus: “Ak, būki maloningas. Priimame Tavo lotoso pėdų prieglobstį ir dabar esame pranata.”

Kusala reiškia gerovę. Kokia yra pati didžiausia gerovė? Šri Džajadeva Gosvamis meldžia: “Ak, prašau, padaryki mane Šrimati Radhikos tarnaite.” Tai ir yra pati didžiausia gerovė. Kuru kusalam pranatesu: “Meldžiamės tau! Priėmę tavo prieglobstį, atsimename Tavo lotoso pėdas. Tad prašome: padaryk mus Šrimati Radharanės tarnaitėmis.”

Šrila Maharadžas pastebėjo, kad savo giesmėje Šri Džajadeva Gosvamis “jaya jaya deva hare” pakartoja tris kartus – kad Krišna neabejotinai išklausytų jo maldos. Būti Šrimati Radharanės tarnaite – pati aukščiausia padėtis, Patsai Krišna trokšta tarnauti jai, tapęs jos “tarnaite”. Nors tai pats aukščiausias siekis, Džajadeva Gosvamis kreipimąsi kartoja tris kartus – kad Krišna priimtų jo atkaklią maldą. Jis duoda suprasti: “Dėl tos priežasties ir siūlau nusilenkimus šio Hari lotoso pėdoms.

sri-jayadeva-kaver idam kurute mudam
mangalam-ujjvala-gitam jaya jaya deva! hare

Džajadeva Gosvamis taip meldžiasi Krišnai: “Tu vienintelis turi kvalifikaciją klausytis šios giesmės. Niekas kitas, vien tik tu gali klausytis tokio Šrimati Radhikos pašlovinimo, todėl ir paskyriau šią giesmą būtent Tau. Ir meldžiu, kad jos išklausęs liktum patenkintas.

Kas nutiko, kai Krišna išgirdo šią dainą? Jo ausys pakilo aukštyn ir įgavusios puodelio formą tapo panašios į veršelio ar karvės ausis. Tokia daina, skirta vien tik Krišnai – vienintelė tikra vandana (malda bei pašlovinimas), skirta Jam. Krišna jaučiasi be galo laimingas, Jo bhaktams giedant šią giesmę. Jis patenkintas, kai pagerbiama Toji, kuri yra brangiausia Jam Pačiam. Išaukštinti Radhos ir Krišnos žaidimai detaliai paaiškinti knygoje Ujjvala-Nilamani bei kitose Gosvamių užrašyose granthose, ir jei atliekame vandana žaidimams, tokiems, kaip pavyzdžiui, kai Krišna padeda galvą prie Šrimati Radhikos lotoso pėdų – Jis tampa neapsakomai patenkintas.