Tyra Bhakti

Transcendentinių garso vibracijų galia

Šri Šrimad Bhakti Pragjana Kešava Gosvamis Maharadžas

Mes žinome, kad turintieji šakti, arba galią, iš tikrųjų yra šaktimana – šakti valdytojai. Todėl garsas (žodis), pripildytas šakti, yra Patsai šaktimana. Kurgi čia slypi abejonė? Kadangi materialaus garso prigimtis nesąmoninga ir inertiška, jo galia ribota ir jis negali veikti nepriklausomai. Tačiau transcendentinio pasaulio garso vibracija turi neįsivaizduojamą šakti. Visiškai nepaveiktas ir nesutrukdytas majos transcendentinis garsas nesiskiria nuo paties garso šaltinio ir būdamas negirdėtai galingas, gali atlikti tai, ką be galo sunku atlikti. Kitaip tariant, jis gali neįmanomą padaryti įmanomu. Šventraščiuose sakoma:

nāma cintāmaṇiḥ kṛṣṇaś
caitanya-rasa-vigrahaḥ
pūrṇaḥ śuddho nitya-mukto
‘bhinnatvān nāma-nāminoḥ 1

(Bhakti Rasamrita Sindhu, 2/108 rytinė banga)

kali-kāle nāma-rūpe kṛṣṇa-avatāra
nāma haite haya sarva-jagat-nistāra 2

(Čaitanja Čaritamrita, Adi lila 17.22)

Bhagavanas Šri Krišna apsireiškė šiame pasaulyje šabda-brahma [transcendentinio garso] forma. Šabda brahma Šri Hari yra nirguna – materialių savybių visiškai neturinti būtybė. Mes, žmonės, esame gimę šiame pasaulyje iš materialių gamtos gunų (modusų) ir todėl nepajėgiame nei suvokti Jo, nei patirti Jo beribės šakti bei saldumo. Gimusios iš materialių gunų, mūsų materialios juslės yra specifiškai pajėgios patirti tiktai materialius pavidalus, skonį, kvapą, garsą bei prisilietimą. Jutimai – substancija, gimusi iš materialių gunų – negali mums padėti priartėti prie būtybės, esančios anapus gunų – prie Bhagavano. Todėl šiomis materialiomis juslėmis patiriame tiktai pasaulietinius ir laikinus objektus. Jeigu savo materialiais jutimais būname pasinėrę į pasaulietiškumą, tuomet mums absoliučiai neįmanoma atgaivinti savo sąmoningo būvio. Todėl mums dera stiebtis linkui nirguna būtybės suvokimo, nepežiangiant gryno būtinumo kontaktuoti su materialiais objektais. Nejaugi mums nereikėtų atsidėjus rūpintis savo pačių ir artimiausių savo atmos giminaičių – Hari, guru ir Vaišnavų svarūpos realizavimu? Argi mūsų prijaučiantys draugai neparodys dėmesio ir neapsvarstys šių minčių? Jeigu žmogus negali išvystyti savo sąmonės iki konstitucinės pozicijos būvio, kokia tuomet nauda, kad jis gimė žmogumi?

Pasakyta, jog nirguna-vastu, transcendentinės tikrovės, realizacija, ateina vienu vieninteliu būdu – per mūsų ausis. Dvasiškai įkvepianti ir galingahari katha, arba vaikuntha-šabda, iš gyvųjų bei dvasiškai nušvitusių sadhu lūpų apsireiškia šiame pasaulyje (žmogiškojo patyrimo karalystėje) siekiant dovanoti mums malonę. Jei visa širdimi priimame šį Bhagavaną, įeinantį per mūsų ausis šabdos pavidalu, tuomet įėjęs pro mūsų ausis šis šabda-brahma patenka į pačią mūsų širdies gilumą. Tuomet, visiškai sunaikinęs širdyje purvą bei tamsybes, Jis Patsai neabejotinai įtvirtina tenai Savo transcendentiškai tyrą sostą.

Nirguna būtybė arba garsas gali ateiti į šį pasaulį, surėdytą iš materialių gunų, Savo Paties saldaus noro dėka. Ši būtybė arba garsas apsireiškia šioje materialioje karalijoje aukščiausiai viso pasaulio gerovei. Šioji vaikuntha-šabda pasirodo mūsų pasaulyje šrauta pathos, guru paramparos būdu. Ji liejasi tarsi upės iš Šri Gurudevos ar Vaišnavo, kurie abu yra sat-čit-anandos (dvasinės jėgos, žinojimo bei palaimos) įsikūnijimas, lūpų. Todėl sudvasintas sadhu, dorai užsiimančio bhagavata kirtanu, liežuvis vadinamas Šri Namos motina.

Daugelis yra tos nuomonės, kad kai šis nirguna garsas nužengia į mūsų pasaulį iš transcendentinio lygmens, jis turi priimti pavidalą būtybės, gimusios iš materialių gunų. Vis dėlto žmogus gali lengvai suprasti, kad ši spekuliatyvi ir nedora koncepcija prieštarauja atsidavimui ir oponuoja galutinėms šventųjų raštų tiesoms. Tokių žmonių pastangos patį gražiausią ir visagalį majos valdovą paslapčia nustatyti kaip pavaldų majai, arba abejojimas begaline ir visagale Šri Bhagavano prigimtimi parodo jų kvailumą. Todėl pasakyta, jog kadangi aukščiausia absoliuti realybė kaip šabda-brahma yra aukščiausias nepriklausomas autokratas, Jo transcendentinė prigimtis niekuomet nepradingsta. Iš sadhu lūpų sklindanti garso vibracija yra pilnai sąmoninga, dvasiškai įkvepianti ir neribotai galinga. Kita vertus, ką bepasakytume mes, žmonės, kurių jutimai sudaryti iš neveiklios materijos ir gimę iš materialios energijos, bus viskas pasaulietiška. Materialusis garsas sklinda iš materialaus dangaus, pasilieka jame kurį laiką ir galų gale grįžta atgalios. Toji garso vibracija nuves mus į pragarą. Tokia garso vibracija persmelkia materialųjį dangų siekiant patenkinti jusles ir ji pasirodo tik tam, kad įstumtų mus į bėdą. Valgymas, gėrimas, miegojimas, užsiėmimas seksu ir galiausiai mirtis yra vienintelė veikla šiame pasaulyje. O garsas, įėjęs į mūsų ausis per šrauta pathą, guru paramparą, turi tokią nepaprastą ir užburiančią galią, jog kartą per tarpininkes ausis įžengęs širdin, paskatina sužydėti žmogaus konstitucinę dvasinę prigimtį. Tasai transcendentinis garsas ateina į šią keturiolikos planetinių sistemų Visatą iš Vaikunthos, prasiskverbęs pro Brahmaloką. Jis išvaduoja džyvą iš majos ir sužavi ją transcendentine meilės tarnyste Šri Bhagavanui. Perėjęs Viradžą ir Brahmaloką jis sugrąžina džyvą į Vaikunthą. Tokia yra šabda šakti-namos galia. Transcendentinis garsas yra vienintelė garbinimo verta būtybė ir vienintelė atrama kiekvienai džyvai. Be atsidavimo šiam šabda-brahma, nėra kitokių būdų džyvai išsilaisvinti arba jos gerovei pasiekti. Todėl Šriman Mahaprabhu pasakė:

hare kṛṣṇa hare kṛṣṇa kṛṣṇa kṛṣṇa hare hare
hare rāma hare rāma rāma rāma hare hare

prabhu kahe, kahilāma ei mahāmantra
iha japa giyā sabe kariyā nirbandha 3

(Čaitanja Bhagavatam, Madhya lila 23.76-77)

ihā haite sarva-siddhi haibe sabār
sarva kṣaṇa bala ithe vidhi nāhi āra 4

(Čaitanja Bhagavatam, Madhya lila 23.78)

ki bhojane ki sayane kibā jāgaraṇe
aharniśa cinta kṛṣṇa balaha vadane 5

(Čaitanja Bhagavatam, Madhya lila 28.28)

kṛṣṇa-mantra haite habe saḿsāra-mocana
kṛṣṇa-nāma haite pābe kṛṣṇera caraṇa 6

(Čaitanja Čaritamrita, Adi lila 7.73)

kali-kāle nāma-rūpe kṛṣṇa-avatāra
nāma haite haya sarva-jagat-nistāra 7

(Čaitanja Čaritamrita, Adi lila 17.22)

nāma binā kali kāle nāhi āra dharma
sarva mantra sāra nāma ei śastra marma 8

(Čaitanja Čaritamrita, Adi lila 7.74)

kubuddhi chāḍiyā kara śravaṇa-kīrtana
acirāte pābe tabe kṛṣṇa-prema dhana 9

(Čaitanja Čaritamrita, Antya lila 4.65)

Nesirūpindamas šiuo šabda-brahma arba likdamas jam abejingas ir parodydamas ‘drąsą’ priimti netyrą šio materialaus pasaulio garsą žmogus neabejotinai pateks į bėdą. Jei žmogui nepasiseks, jis negalės suprasti šio šabda šlovės. Nesusivokusieji galvoja, kad girdėjo hari-katha. Tačiau iš tikrųjų jie visiškai nieko neišgirdo. Jie lieka visiškai apgauti. Jeigu mums nusišypsos laimė išvystyti tarnystės santykį subhadžanija vastu Ši Bhagavanu, tuomet ši hari-katha įeis pro mūsų ausis. Kitaip tariant, tik tuomet galėsime ją išgirsti, išsaugoti atminyje ir suprasti. Todėl svarbiausioji mūsų pareiga – sutelkti visą savo dėmesį į tą šaltinį, į save realizavusią sielą (kurios esminė meilės Krišnai funkcija prabudo) ir iš kurios sklinda dvasiškai įkvepianti hari-katha. Šiame pasaulyje egzistuoja lakhų lakhai draugijų, kurių nariai tiesiog mankština savo liežuvius ir protus anusvara-visargoje, gramatikos bei skyrybos srityje [tai yra, jie švaisto savo energiją gramatiniams ginčams]. Jie negali suvokti tikrosios prasmės dvasiškai įkvepiančio garso, ateinančio iš paravjomos – dvasinio dangaus. Užuot veikę kaip hari-kathos kalbėtojai, diena iš dienos jie skęsta jutimų tenkinimo klane. Vadinasi, esame įpareigoti visiškai palikti nepageidaujamą bendriją, asadhu sangą ir aptarti šventraščius (šabda-brahma) sadhu sangoje. Kaip sako šastros:

tato duḥsaṅgam utsṛjya
satsu sajjeta buddhimān
santa evāsya chindanti
mano-vyāsaṅgam uktibhiḥ10

(Šrimad Bhagavatam 11.26.26)

1 Šventasis Krišnos vardas yra transcendentiškai palaimingas troškimus išpildantis brangakmenis, nes jis yra Patsai Krišna, visų malonumų šaltinis. Krišnos vardas yra pilnutinis, o taip pat ir visų transcendentinių skonių pavidalas. Tai nėra materialus vardas, jis nepavaldus jokioms materialioms sąlygoms ir ne mažiau galingas už Patį Krišną. Kadangi Krišnos vardas nesuterštas materialiomis savybėmis, savaime aišku, kad jis nesusisies su maja. Taip yra dėl to, kad Krišnos vardas ir Patsai Krišna yra tapatūs.

2 Šiame Kali amžiuje Šri Krišna įsikūnijo kaip Jo šventasis vardas, Harė Krišna maha mantra. Paprasčiausiai kartodamas šventąjį vardą žmogus betarpiškai bendrauja su Viešpačiu. Kiekvienas taip darantis be jokios abejonės bus išvaduotas.

3 Šri Čaitanja Mahaprabhu tarė: “Daviau jums šią maha-mantrą. Jūs visi turite toliau kartoti nustatytą ratų skaičių.”

4 Kartojant šią mahamantrą, kiekvienas iš jūsų pasieks visokeriopą tobulumą. Nesiliaukite kartoję kiekvieną akimirką. Nėra jokių griežtų taisyklių, kurių kartojant reikėtų laikytis.

5 Kol valgote, miegate ar būdraujate, dieną ir naktį turėtumėte užimti savo protą mintimis apie Krišną, o burną – Jo vardo kartojimu.

6 Kartodamas Krišna mantrą žmogus gali išsilaisvinti iš materialios egzistencijos. Kartodamas Krišnos vardą žmogus pasieks Jo lotoso pėdas.

7 Šiame Kali amžiuje Šri Krišna pasirodė kaip šventasis vardas. Kartodamas šventąjį vardą žmogus tiesiogiai bendrauja su Viešpačiu. Kiekvienas taip darantis bus neabejotinai išvaduotas.

8 Šiame Kali amžiuje nėra jokio kito religinio principo, nei šventojo vardo, kuris yra visų Vedų mantrų esmė, kartojimas.

9 Šri Čaitanja Mahaprabhu pasakė Šri Sanatana Gosvamiui: “Atsisakyk visų savo nelogiškų, prieštaraujančių atsidavimui minčių, nes jos nepalankios siekiant Krišnos lotoso pėdų prieglobsčio. Atsidėjęs giedok ir klausykis. Taip tu labai greitai įgysi aukščiausią turtą – Krišna premą.”

10 Todėl protingas žmogus turėtų visiškai palikti bet kokią nepageidaujamą draugiją ir bendrauti su šventais atsidavusiais, kurių žodžiai nukerta išvešėjusius materialius proto prisirišimus.

Vertė Giriwala Devi Dasi iš Rays of The Harmonist, “Damodara Vrata”, 2000 m. žiema