Šrila Bhakti Rakšaka Šridhara Maharadžas
Kodėl mūsų sąmonė nusileidžia žemyn bei negali turėti aukštesnės koncepcijos apie aukštesnę dvasinę egzistenciją, o vietoj to mūsų dėmesys yra patraukiamas kažkokio materialaus dalyko? Galvojame, kad koks nors vaistas ar koks nors svaiginimasis gali mums padėti. Kai negaliu iškelti sąmonės į subtilią ir aukštesnę sąmoningą substanciją, tada pradedu siekti pagalbos materialiame pasaulyje. [Sakau sau:]“Šios substancijos padės man”. Tai savižudiška.
Nesugebame tiesiogiai turėti ryšio su aukštesne sąmoninga substancija, tada pradedame siekti priemonių žemesnėje.
“To pagalba pažengsiu link subtilesnės sąmonės. Materija padės man suprasti, įgyti sąmonę”. Tokiu būdu esam netikintys tos Absoliučios Tiesos atstovais, vaišnavais. Tai dėl vaišnava-aparadhos, tikėjimo Aukščiausiojo sąmoningais atstovais praradimo, einame pas materialią substanciją – “padėk man!”. Prarandu tikėjimą dvasine atstovybe. Esmė tokia – ieškom prieglobsčio materialiame dalyke ir prarandam tikėjimą aukštesne atstovybe. Nesuprantame jų Malonės.
Taigi, tokia pamatinė asmens, užsiimančio svaiginimusi, padėtis. Nėra tikėjimo aukštesniu atstovu, tuo, kuris yra dvasinis, kuris yra siela savybėmis, bet daugiau troškimo gauti pagalbą iš žemesnės substancijos. Mokslo koncepcija taip pat yra tokia – degradavimas. Degraduodami, prarasdami tikėjimą dvasiniu efektyvumu, jų malone ar jų pozicija, leidžiamės žemiau standarto. Nėra tikėjimo. Negalim tikėti dvasiniu Dievo tarnu, šventraščiu, ar ačarja. Nusivylę einame ieškoti pagalbos iš kažkokio materijos atomo, sakydami – “tai duos man viską”.
abhyarthitas tada tasmai stanani kalaye dadau
dhyutam panam striyah suna yatradharmas catur vidhah
punas ca yacamanaya jata-rupam adat prabhuh
tato ‘nrtam madam kamam rajo vairam ca pancamam
[Sūta Gosvamis pasakė: Maharadžas Parikšitas, taip prašomas Kali asmenybės, davė jam leidimą gyventi vietose, kur vyksta lošimai, girtuokliavimas, prostitucija ir gyvūnų skerdimas. Śrīmad Bhāgavatam 1.17.38
Kali asmenybė paprašė kažko daugiau, ir dėl šio maldavimo, karalius davė jam leidimą gyventi ten, kur yra aukso, nes kur yra aukso, ten taip pat yra apgavystė, svaginimasis, geismas, pavydas ir priešiškumas Śrīmad Bhāgavatam 1.17.39 ]
Susižavėjimas materialiu pasauliu, dhyutam [lošimas], gauti pinigus labai lengvai, ne įprastu prigimtinės padėties būdu, bet apgavystės procesu, tai yra dhyutam. Panam [girtuokliavimas] irgi yra kaip tas svaiginimasis. Tai uždirbama nelegalia prekyba, panam. Energija, kurią galiu surinkti įprasta prasme, nesu tuo patenkintas, bet kažkokiu juodu metodu noriu sukaupti energijos per panam. Tai yra panam reikšmė. Noriu gauti energiją nesąžiningomis priemonėmis. Striyah [palaidi ryšiai su moterimis], tai yra raso vai sah. Jis [Dievas] yra visos ekstazės centras, bet einame rinkti tos ekstazės patirties labai pigiu būdu iš materialių dalykų. Suna [gyvūnų skerdimas] taip pat yra pigus būdas vystyti kūną – mėsa, mamsa, lengviau gali būti panaudota mano audiniams vystyti, nei kad daržovės.
Taigi, visa tai labai lengva, ne pastoviu ir tinkamu būdu palaikyti savo gyvenimą, bet pigiu būdu, apgaudinėdami, norime save iškelti.
Auksas yra tokia substancija, kad jei kas gali kontroliuoti auksą, jis gali kontroliuoti visą materialią gerovę, dolerį, svarą, rupiją, ryžius, viską. Jei galiu turėti auksą, galiu lengvai gauti viską. Tai apgaudinėjimas. Tokiu mažu daiktu kaip auksas, jata-rupam, galiu kontroliuoti visą maisto grandinę. Galiu kontroliuoti žmogiškų būtybių reikmes. Pigus bizniavimas, ne pastovus gyvenimas, bet apgaudinėjimo procesu. Šiais penkiais apgaudinėjimo procesais galime tapti didžiais, todėl jie privalo būti atmesti. Privalome būti aiškūs, paprasti ir teisingi ir gyventi čia, kur esame, kaip bona fide ir nuoširdūs nariai. Jūs patalpinti kalėjime [turimas galvoje sielos buvimas materialiame pasaulyje], nebandykite jokių juodų metodų sau padėti, bet nuoširdžiai duokite savo darbą kaip nustatyta ir labai greitai būsite laisvi.
Kai esi nusikaltėlis, būk geras nusikaltėlis, tada galėsi gauti laisvę. Jau esi nusikaltėlis ir kalėjime apgaudinėji kitus. Taigi, gyvenk paprastą gyvenimą. Neužsitrauk daugiau skolos, bet siek užmokėti skolą, kurią jau užsitraukei. Su šiuo procesu labai greitai būsi laisvas. Ne kokiu nors dirbtiniu procesu, bet jeigu priimsi nuoširdų ir paprastą procesą, ne diplomatija ar kokiu kitu dalyku. Paprasčiausiai – “esu didžiausias nusikaltėlis. O mano Viešpatie, atleisk man. Išleisk mane. Prašau, būk gailestingas man”. Tai yra būdas, kurį reiktų įsavinti, ne kokias nors dirbtines priemones.
Mūsų meilė dirbtiniams dalykams atvedė mus čia. Aukščiausiame ideale nėra vietos diplomatijai, apgaudinėjimui ar bet kam iš tokių dalykų. Tokia yra šio majika miskoncepcijos pasaulio mada. Gauti kažką per lengvai reiškia apgauti kitus, bet negali apgauti Dievo. Paprasčiausiai eik pas Jį ir melskis, kad “aš esu nusikaltėlis. Aš esu toks ir toks. Atleisk man ir priimk mane.” Tai yra aiškus, paprastas būdas. Jūsų žinojimas taip pat negali jums padėti, tai yra jnana-sunya-bhakti, tyras atsidavimas, pilnas atsidavimas. Nenaudokit jokio protavimo ten. Neikite maldauti savo reikalui. Visiškas atsidavimas. Nemaldaukite savo labui, greičiau, jeigu turite maldauti, melskitės kad esate patys bjauriausi. Tai bus efektyviau. Tai yra būdas.
Dieviška Meilė. Tai yra priešinga meilės ontologijos koncepcijai, kad konkretus materialus atomas gali duoti meilę, premą, širdies jausmus. Širdis gali būti nupirkta chemija, naudodamas vaistus galiu gauti Dievą? “Naudok šį vaistą ir Dievas ateis patenkinti tave ir patarnauti tau. Aš esu super-super Dievas ir duodu šį vaistą” Jokiais būdais! Paprastas būdas yra “meilė už meilę”. Atiduokite save ir gausite Jį. Tai yra paprasta ir tyra. Atsiduok Aukštajam ir Aukštasis nužengs pasitikti tavęs.
sarva-dharman parityaja mam ekam saranam vraja
aham tvam sarva papebhyo moksayisyami ma suca
[ Palik visų rūšių dharmas ir tiesiog atsiduok Mano globai. Aš išvaduosiu tave nuo visų nuodėmingų atoveiksmių. Nebijok. Bhagavad-gita 18.66 ]
Kaip suprantama, pagrįsta ir natūralu šitai yra! “Mesk viską, visus užsiėmimus, ir laisvai ateik pas Mane. Aš pasiruošęs priimti tave bet kokiu laiku, bet kurią akimirką. Sutik, kad visi įsipareigojimai bet kokiam kitam dalykui yra sustabdyti ir ateik pas Mane. Aš pasitiksiu ir apkabinsiu tave. Visi įsipareigojimai yra baigti. Bet kokie įsipareigojimai, kuriuos užsikrauni ar manai turintis šiame pasaulyje yra nutraukiami. Tik Mano įpareigojimas lieka. Tavo įsipareigojimas Man yra absoliutus, o tie visi kiti yra reliatyvūs ir laikini. Jie yra dirbtini ir išgalvoti. Tavo įsipareigojimas Man yra pilnas, tyras ir aiškus. Pabandyk suvokti tai.”
No tags for this post.