Tyra Bhakti .lt

Tota-Gopinatha Mandiro parikrama ir Šri Gadadhara Pandito šlovė

Tridandisvami Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas
Šri Džaganatha Puris: 2001m. spalio 7d.

[2001m. Spalio mėnesį Šrila Narajana Maharadžas vadovavo keletai šimtų piligrimų iš įvairių šalių parikramoje į kai kurias Šri Čaitanjos Mahaprabhu žaidimų vietas. Spalio 7d jis nuvedė parikramoje dalyvaujančius piligrimus į Tota Gopinatha Mandirą. Tota Gopinatha yra Dievybė, kurią apreiškė Šriman Mahaprabhu ir kurią pavedė rūpintis Šri Gadadhara Panditui. Tota Gopinath yra Dievybė, į kurią Savo pasitraukimo iš šio pasaulio metu įėjo Šri Čaitanja Mahaprabhu. Einant link Mandiro, kairėje jo pusėje yra užburiantis sodas, kuriame Mahaprabhu klausėsi Šrimad-Bhagavatam iš Šri Gadadhara Pandito.]

Šrila Narajana Maharadžas kalbėjo šventykloje hindi, bengali ir anglų kalbomis. Toliau yra Šrilos Narajana Maharadžo paskaitos anglų ir hindi kalbomis vertimas.]

Jei kas galvoja, kad kai Šri Čaitanja Mahaprabhu prisiėmė Šrimati Radhikos bhavą, Ji tapo nuliu, tai nėra teisinga. Vaidinimo metu, kas nors gali vaidinti kito asmens rolę, ir tas kitas asmuo vis tiek liks, koks buvo. Jis netaps nuliu. Kas nors gali vaidinti Radhą ir Krišną, o Radha ir Krišna taip pat gali būti ten, ir žiūrėti. Panašiai, kai Viešpats Šri Krišna “pasiėmė” Radhikos bhavą ir tapo Šri Čaitanja Mahaprabhu, Ji taip pat dalyvavo, stebėdama, kaip Šri Gadadhara Panditas.

Radhika atėjo Šri Gadadharo pavidale. Jūs turėtumėte stengtis sužinoti Gadadhara-tattvą. Nėra skirtumo tarp Šri Gadadhara Pandito ir Šrimati Radhikos, tačiau skiriasi veikla Krišnos žaidimuose ir Gaurangos žaidimuose. Gaura-liloje Šri Gadadhara Panditas yra tarno nuotaikoje.

Jokia gopė, įskaitant Čandravali, Lalitą ir Višakhą, negali patirti Šrimati Radhikos madanakya-mahabhavos. Krišna patiria ekstatiškas meilės nuotaikas rudha ir adirudha, bet ne madana-bhavą. Kita vertus, Šri Gadadhara Panditas turi madanakya-mahabhavą. Tačiau Gaura-liloje tai yra paslėpta, kad jis galėtų padėti Krišnai atlikti Šrimati Radhikos vaidmenį. Šri Gadadhara Pandito formoje, Šrimati Radhika stebi ir egzaminuoja, ir jeigu Krišnoje (kaip Mahaprabhu) yra kas nors ne taip, Ji ištaiso tai.

Šri Gauranga nėra nagara (mylimasis vyras). Niekas negali tarnauti Gaurangai laikydamas save gope ir apie Gaurangą galvodamas kaip apie Šri Krišną. Visi turi Jam tarnauti dasya-bhavoje. Niekas neturėtų galvoti, “Aš esu Lalita, Višakha, ar kokia kita gopė.” Tai vadinama gauranga-nagari-vada. Krišna gali mėgautis santuokiniais skoniais, tačiau Mahaprabhu – ne. Jis visada gopės, Šrimati Radhikos vaidmenyje. Bet kas gali tarnauti Mahaprabhu dasya-rasoje, bet ne madhurya-rasoje. Šiame žaidime (Gaura-liloje) tai būtų absurdas. Šri Čaitanja-čaritamrita sako, kad ši vada, gauranga-nagari-vada*, yra sahadžija. Šventraštis Šri Čaitanja-bhagavata ir visa mūsų guru parampara taip pat atmeta šią nuomonę, o Šrila Višvanatha Čakravarti Thakura nugalėjo jų argumentus.

Šri Gadadhara Panditas yra pati Šrimati Radhika ir todėl turi visas nuotaikas iki pat madanakya mahabhavos, bet Jis nori tarnauti Mahaprabhu. Jis nori daryti tai, ko nori Krišna, ir todėl jis paslepia šią madhurya-bhavą. Šri Gadadhara Panditas žino, ko nori Mahaprabrabhu: Mahaprabhu nori atlikti Šrimati Radhikos vaidmenį. Nuo pat pradžių Jis yra Šrimati Radhikos nuotaikoje, ir Jis kartoja “Krsna prana-natha (Mano mylimasis Krišna)!” Jis atėjo čia, į Tota-Gopinatha, išgirsti Šrimad-Bhagavatam iš Šri Gadadhara Pandito, pačios Šrimati Radhikos, kad išmoktų atlikti Jos vaidmenį. Pačiu giliausiu supratimu, Šrimad Bhagavatam iš tiesų yra Šrimati Radhikos nuotaikų pašlovinimas.

vande nanda-vraja-strīṇāḿ
pāda-reṇum abhīkṣṇaśaḥ
yāsāḿ hari-kathodgītaḿ
punāti bhuvana-trayam

”Aš dar ir dar kartą išreiškiu pagarbą Nanda Maharadžo piemenukų kaimo moterų pėdų dulkėms. Kai šios gopės garsiai gieda apie Šri Krišnos šlovę, tos vibracijos apvalo visus tris pasaulius.”

(Šrimad Bhagavatam 10.47.63)

Kodėl Mahaprabhu atėjo klausytis iš Šri Gadadhara Pandito? Kadangi Šri Gadadhara Panditas yra Šrimati Radharani, jis yra pajėgus paaiškinti Jos nuotaikas Šrimad-Bhagavatam. Gadadhara Pandito paaiškinimai yra aukščiausio lygio paaiškinimai ir Jos nuotaikų pašlovinimas. Jie yra puikesni netgi už Vyasos, Šukadevo, ir Paties Krišnos. Mahaprabhu atėjo čia, kad sužinotų apie visų gopių ir ypač apie Šrimati Radharani šlovę.

sri-gopya ucuh
aksanvatam phalam idam na param vidamah
sakhyah pasun anuvivesayator vayasyaih
vaktram vrajesa-sutayor anuvenu-justam
yair va nipitam anurakta-kataksa-moksam

”Gopės pradėjo kalbėtis tarpusavyje: O sakhės! Mes manom, kad tiems, kurie turi akis, yra tik vienas dalykas, į kurį verta žiūrėti. Akys yra sėkmingos žiūrėdamos tik į šį vienintelį objektą; mes nežinome jokio kito. Ir kas yra tas pats vertingiausias objektas, prie kurio prisirišusios mūsų akys? Tai dviejų Maharadžo Nandos sūnų, Šri Krišnos ir Baladevos kartu su gopais vedančių į mišką karves arba ginančių jas atgal į Vrindavaną, reginys. Jis laiko fleitas prie Savo lūpų ir žvelgia į mus švelniai šypsodamiesi meiliais įkypais žvilgsniais. Tuo metu mes geriame Jų veidų saldumą.”

(Venu-gita, septintas tekstas)

Šį posmelį iš Šrimad-Bhagavatam Venu-gitos pasakė Šrimati Radhika ir gopės, Krišnai einant ganyti karvių. Baladeva eina pirmas, o Šri Krišna seka Jam iš paskos. Krišna groja Savo fleita ieškodamas Šrimati Radhikos. Kai Šrimati Radhika ateina ir pasiima Jo fleitą, Jis žvilgčioja įkypu žvilgsniu. Jei Pati Šrimati Radhika paaiškintų šį žaidimą, sakydama, “Mano nuotaika buvo tokia ir tokia,” tai būtų pats geriausias paaiškinimas.

mṛgayur iva kapīndraḿ vivyadhe lubdha-dharmā
striyam akṛta virūpāḿ strī-jitaḥ kāma-yānām
balim api balim attvāveṣṭayad dhvāńkṣa-vad yas
tad alam asita-sakhyair dustyajas tat-kathārthaḥ

”Tarsi medžiotojas Jis negailestingai strlėmis pervėrė bedžionių karalių. Kadangi buvo užkariautas vienos moters, Jis suluošino kitą moterį, atėjusią pas Jį su meilės troškimu. Ir net po to, kai iššvaistė Bali Maharadžo dovanas, surišo jį virvėmis tarsi varną. Tad palikime bet kokią draugystę su šiuo tamsios kūno spalvos jaunuoliu, net jei ir negalime nustoti kalbėjusios apie Jį.

(Šrimad Bhagavatam 10.47.17)

Šį ir žemiau esantį posmelius ištarė Šrimati Radhika prie Uddhava Kyeri, kai Krišna gyveno Mathuroje. Gadadhara Panditas Prabhu atskleidė Mahaprabhu giliausias šių posmelių prasmes.

yad-anucarita-līlā-karṇa-pīyūṣa-vipruṭ-
sakṛd-adana-vidhūta-dvandva-dharmā vinaṣṭāḥ
sapadi gṛha-kuṭumbaḿ dīnam utsṛjya dīnā
bahava iha vihańgā bhikṣu-caryāḿ caranti

”Pastoviai klausytis žaidimų apie Krišną yra nektaras ausims. Tų, kurie bent kartą paragauja šio nektaro lašelio polinkis į materialų dualumą būna palaidojamas. Daugybė tokių asmenų staiga paliko savo nelaimingas šeimas ir namus, ir patys tapę apgailėtinais, atkeliavo į Vrindavaną klajoti ten tarsi paukščiai, prašydami išmaldos, kad palaikytų gyvybę.”

(Šrimad Bhagavatam 10.47.18)

Šri Čaitanja Mahaprabhu atėjo čia klausytis ir kai viską išklausė, apalpo. Jis ir Šri Gadadhara Panditas abu apalpo. Gadadhara Panditas žinojo, kad klausydamasis iš jo, Mahaprabhu žymiai geriau atliks ‘Jos’ vaidmenį. Šrimati Radhika yra Šrimad-Bhagavatam mokyklos direktorius, jos reikšmių ragavimo srityje.

Gambhiroje buvo artimiausi trys su puse Šri Čaitanjos Mahaprabhu palydovai. Kodėl Šri Gadadhara Panditas nebuvo vienas iš jų? Jis viršesnis už šiuos tris su puse palydovus. Tai užslėpta paslaptis. Jeigu Šri Gadadhara Panditas būtų buvęs ten, neatsirastų Mahaprabhu išsiskyrimo nuotaika. Šrimati Radhikos bendrijoje Jis būtų laikęs Save Krišna.

Šrila Gadadhara Panditas skaito Šrimad Bhagavatam Šri Čaitanijai Mahaprabhu bei Jo palydovams

Vieną dieną baigęs klausytis Šrimad Bhagavatam, Mahaprabhu sėdėjo ant smėlio Čataka Parvatoje, kurią Jis laikė Govardhana. Jis pasakė Gadadhara Panditui, “Gadadhara, noriu tau duoti pačią vertingiausią Savo nuosavybę. Ar priimsi ją?” Kai Gadadhara Panditas sutiko, Mahaprabhu pasakė, “Tai mano širdies nuosavybė.” Jis pradėjo kapstyti smėlį ir pasakė, “Čia yra Mano prana-dhana (Mano gyvybės mylimiausias turtas).” Būdamas Šrimati Radhikos nuotaikoje Jis atidengė Gopinatho galvą ir karūną, o kiti padėjo atidengti Jo pavidalą. Tada Mahaprabhu paprašė Šri Gadadhara Pandito, “Paimk Jį ir tarnauk Jam visą savo gyvenimą.”

Savo pasitraukimo iš šio pasaulio metu Mahapaprabhu įėjo į Tota-Gopinatha dievybę. Mahaprabhu paliko šį pasaulį būdamas 48 metų, kai Gadadhara Panditui buvo 47. Dėl milžiniško išsiskyrimo jausmo, Gadadhara Panditas labai greitai tapo panašus į senuką ir taip pat išėjo. Krišnos žaidimuose mes matom, kad Sudamos Vipros žmona atrodė visai kaip senutė. Ji buvo jauna, tačiau labai plona ir sudžiūvusi tarsi senutė, beveik be krūtinės ir neišvaizdi. Ji buvo beveik kaip skeletas. Panašiai, ir Šri Gadadhara Panditas, būdamas išsisikyrimo nuo Mahaprabhu nuotaikoje, galėjo taip atrodyti.

DAUGIAU APIE ŠRI GADADHARA PANDITĄ PRABHU
Puris: 2001m. spalio 13d., daršanas

[Šrila Narajana Maharadžas:] Gadadhara Panditas visad tarnauja Krišnai. Krišna-liloje visa, ko nori Krišna, Šrimati Radhika atlieka puikiau už Čandravali, Lalitą, Višakhą ir kitas. Visa Jos nuotaika yra patenkinti Krišną. Mahaprabhu-loloje, Krišna pasiima Radhikos nuotaiką, kadangi nori pasimėgauti Pats Savimi, ir Ji atsiliepia atitinkamai: “Jis to nori, taigi neturiu trukdytai Jam. Jei padėsiu Jam, tai bus Mano tarnystė.” Ar supratote?

Kai Mahaprabhu šaukė, “Krišna! Krišna! O Prana-natha!” Radhika buvo ten, tačiau kaip nuolankus tarnas. Ji buvo dakšinos (paklusnumo) nuotaikoje. Dasa santykis visada yra dakšina nuotaikoje. Šri Gadadhara Panditas buvo net labiau dakšina už Rukmini. Rukmini kartais apreikšdavo maaną (transcendentinį meilų pyktį, ar niūrią nuotaiką), bet Šri Gadadhara Panditas toks nebuvo.Jei jis būtų buvęs vamya (kairiosios, arba nepaklusnumo) nuotaikos, tai būtų nepalanku Krišnos nuotaikai kaip Mahaprabhu. Gadadhara Panditas visada galvojo, “Aš esu Jo tarnas.”

Jei jis būtų pasakęs, “Mano brangus Krišna, mano mielas mylimasis, Mahaprabhu nuotaikai būtų sutrukdyta.

[Tunga-vidya dasi:] Taip buvo Puryje? O kokia nuotaika buvo Navadvipoje?

[Šrila Narajana Maharadžas:] Taip pat ir Navadvipoje. Tuo metu Gauranga taip pat šaukė, “Krišna, Krišna,” o ne “Radha, Radha.” Bet tuo metu Jis nebuvo apmokytas. Jis dar nebuvo priimtas į Višakhos – Šri Svarūpa Damodaro mokyklą. Ir tuo metu Gadadhara Panditas visad tarnavo kaip nuolankus tarnas, paslėpdamas savo Šrimati Radhikos nuotaikas.

[Klausimas:] Taip yra nitya-Navadvipa Dhamoje? Tad nitya-Navadvipa Dhamoje yra Mahaprabhu nuotaika, ir Gadadhara Panditas taip pat yra tokioje pačioje nuotaikoje?

[Šrila Narajana Maharadžas:] Tokioje pačioje nuotaikoje. Gauranga nebuvo nagara. Mes niekad nepriimam Jo kaip nagara.

*[Paaiškinimas – Šrila Bhaktivedanta Swami Prabhupada: „Panašus pavyzdys būtų Viešpats Čaitanja. Nors yra Pats Krišna, Jis pasirodė kaip atsidavęs, o ne kaip Aukščiausias Dievo Asmuo. Mes turėtume priimti Viešpaties tam tikrų apsireiškimų nuotaiką ir turim tarnauti Jam toje nuotaikoje. Kadangi Viešpats Čaitanja yra Patsai Krišna, kai kurie gali garbinti Jį tokiu pat būdu kaip Krišną. Tačiau Krišna buvo besimėgaujančiojo vaidmenyje, o Viešpats Čaitanja buvo vaidmenyje to, kuris mėgaujasi. Todėl grupė, žinoma kaip gauranga-nagari, turi būti laikoma nukrypimu nuo tyros atsidavimo tarnystės. Tai jų nuopelnas, suteikti Viešpačiui Čaitanjai tokius pačius bruožus kaip Krišnos, kurių Jis nemėgo. Mūsų tarnystės nuotaika turėtų būti suderinta su Viešpaties pozicija. Nėra taip, kad galim sutapatinti Krišnos ir Viešpaties Čaitanjos, ar Viešpaties Čaitanjos ir Krišnos, arba Krišnos ir Ramačandros, ar Ramačandros ir Krišnos pozicijas.]

Vertė Giriwala Devi Dasi