Tyra Bhakti

Šripad Bhaktivedanta Damodara Maharadžas

BV Damodar Maharadžas ir budistų vienuolis Jong Dži
[Vert.past.: Kinijoje persekiojama religija, todėl sanjasiai negali viešai dėvėti savo rūbų.]

Dandavat pranamai.

Šlovė Šri Šri Guru ir Gaurangai.

Kartais gyvenime patiriame kažką, kas tarsi patikrina tavąją egzistenciją, na o man tai buvo ši diskusija Kinijos viduryje.

Mes esame mažame mieste Mianyang, prie didelio Chengdu miesto, provincijos sostinės. Šiandienos įvykiai man buvo be galo įdomi patirtis. Daug dalykų skaičiau apie budizmą Šrilos Prabhupados knygose ir girdėjau iš Šrilos Gurudevo, bet nebuvo tekę pasiklausyti tiesiogiai pačių budistų. Prie pat miesto buvo labai didelė budistų šventykla, mes nuėjome ten pasivaikščioti. Kaip matote iš fotografijų, tai labai įspūdingas statinys. Didžioji dalis Kinijos paveldo buvo sunaikinta per kultūrinę komunistų revoliuciją 1960-1970 m. m.. Šiai dabartinei šventyklai yra tiktai 25 metai. Svarbiausias šventykloje – kambarys su 10 000 sėdinčių Budų, jie visi yra paaauksuoti už 20 mln. juanių. Dabartine verte, tai sudaro 2.5 mln. dolerių. Jie nenorėjo įleisti mūsų ten be apsaugos. Didelius auksinius vaikinus, kuriuos matote nuotraukose, vadina Rohan. 

Taigi Damodar Maharadžas paklausė vienuolio, kas yra šitie vaikinai? Jis pasakė, kad tai išsivadavusios sielos. Damodar Maharadžas paklausė, kokia jų veikla. Jis atsakė, kad jų veikla yra ateiti į šį pasaulį, kad išgelbėtų sąlygotas sielas. Damodar Maharadžas paklausė, “koks tai išsivadavimas? Tai kažkokia vergovė. Iš tikrųjų, išvaduotos, laisvos sielos net nežino, kad egzistuoja materialus pasaulis.” Vienuolis susijaudino. Vienuolis pasakė, kad jie nėra priversti ateiti, bet turi natūralią užuojautą sielų kančioms šiame pasaulyje, tada jie ateina į šį pasaulį, kad vesti sielas link išsivadavimo. Damodar Maharadžas, tapdamas dar labiau susijaudinęs negu jis, atsakė, “Jie verbuoja sielas į tą pačią vergovės rūšį, kurioje patys yra. Tai ne išsivadavimas – nuolat sugrįžti į materialų pasaulį, koks gi tai išsivadavimas?” Vienuolis pasakė, “Ne, jie tampa Buda. Kiekvienas gali tapti Buda. Per pagalbą kitoms gyvosioms esybėms jie gali tapti Buda. Jų darbas yra šalinti šio pasaulio kančias. Tada šis pasaulis bus pilnas laimės.” Damodara Maharadžas atsakė, “Kaip jie gali vaduoti kitus, jeigu nėra laisvi patys?”

Jie negalėjo atsakyti į šiuos klausimus, ir po kelių minučių sugrįžo su vietine žvaigžde, jo vardas buvo Jong Dži (Yong Ji), tai reiškia “amžinas palankumas”. Jis buvo gana įspūdingas. Jo drabužis buvo visas prisiuvinėtas lopų (patchwork). Jie paaiškino, kad jis cia atlikinėjo daug askezių.

Damodar Maharadžas: Koks jūsų askezių tikslas?

Jong Dži: Mano tikslas – suprasti “aš”.

DM: Kokia yra “aš” veikla?

Jong Dži: Jokia. Siela yra inertiška. Ji nedaro nieko.

DM: Tai kvailystė. Jei esame aktyvūs dabar, sąlygotoje stadijoje, tai kaip jūs galite manyti, kad siela nieko neveiks išsivadavimo stadijoje? Tai visai kaip mango toje stadijoje, kai dar yra neprinokęs. Sunokimo stadijoje mango vis dar egzistuoja, tik subrendo. Taigi, sąlygotoje sielos stadijoje veikla yra, o tobulumo stadijoje veikla yra gryna ir tobula. Veikla ir prisirišimas, kuriuos siela patiria šiame pasaulyje, yra  išvaduotos sielos tikrosios veiklos šešėlis. Panašiai, kaip žiūrint į atspindį veidrodyje, ten viskas yra, tik atvirkščiai atspindima, netgi pats atspindžio egzistavimas priklauso nuo pirminės formos. Bet tiek pirminėje formoje, tiek atspindyje egzistencija yra.

Jong Dži: Bet visa veikla šiame pasaulyje yra iliuzija. Tai panašu į dabar vykstantį mūsų susitikimą – prieš tai, kai susitikome, tai neegzistavo, o vėliau išsiskirsime. Todėl santykiai šiame pasaulyje kyla iš nieko. Jie iliuziniai. Viskas yra iliuziška.

DM: Jeigu viskas iliuziška, tada viskas, ką jūs sakote, irgi yra iliuziška. Jūs irgi iliuzinis. Ši šventykla yra iliuzinė, jūsų tikslas ir praktika taip pat yra iliuziniai.

Jong Dži: Taip. (visi juokėsi, jis irgi)

DM: Bet mes sakome, kad viskas nėra netikra, tik laikina. Ši materiali kūrinija yra šešėlis ar atspindys, o atspindys turi atspindėti kažką tikrą. Mes sakome, kad viskas nėra netikra ar iliuziška, tik laikina, o ši materiali kūrinija yra tikrosios substancijos atspindys ar šešėlis. Kažkas neatsiranda iš nieko. Panašiai, kaip mano rankos šešėlis turi šaltinį – jis atsiranda iš tikros rankos aukščiau jo. Taigi, šis pasaulis yra tikras, todėl, kad jis kyla iš galutinės tikrovės, visko šaltinio. Jūs dedate pastangas siekdamas neutralios padėties, išsivadavimo inertiškumo (neaktyvumo). Jūs stengiatės pasiekti nebūtį. Buda pavadino tai viduriniu keliu.

Jong Dži: Vidurinis kelias taip pat yra netikras. Tai tik patogus kelias išlaisvinti “aš” nuo prisirišimo. Buda turėjo vieną netikrą prisirišimą, ir tai buvo užuojauta šio pasaulio sieloms.

DM: Bet jo užuojauta yra taip pat iliuzinė, todėl, kad pagal jus, sielos yra netikros, jų kentėjimas taip pat netikras, ne tik tai – Buda taip pat yra netikras. Jūsų tikslas ir jūsų praktika yra iliuziniai. Kodėl jūs sekate netikrumu? Jūsų taip vadinama malonė taip pat netikra. Jūsų Buda yra netikras, jūsų vidurinis kelias yra iliuzinis.

Jong Dži: Taip. (visi vėl juokėsi)

DM: Iš kur atsiranda iliuzija? Ji negali egzistuoti pati savaime, nepriklausomai. Klaidingumas negali kilti iš neegzistavimo. Iliuzija turi egzistavimą, kitaip kodėl mes esame jos užvaldyti? Tada pasakykite man, iš kur kyla iliuzija?

Jong Dži: Ji kyla iš proto fantazijos.

DM: Kad ir kas tai būtų, iš kažkur tai kyla. Iš kur kyla protas? Iš tikrųjų, net iliuzija kyla iš Viešpaties Krišnos. Ji turi šaltinį. Ji taip pat tikra. Bhagavad Gitoje Krišna sako,

daivī hy esā guna-mayī mama māyā duratyayā
mām eva ye prapadyante māyām etām taranti te

[Ši išorinė mano energija, susidedanti iš trijų gunų ir paklaidinanti gyvąsias esybes, tikrai labai sunkiai įveikiama, bet tie, kas atsiduoda vien Mano globai, gali lengvai iškilti virš šios majos, iliuzijos. Bhagavad Gita 7.14]

Netgi iliuzija priklausoma nuo Viešpaties, kuris duoda jai egzistenciją. Dživa (gyvoji esybė) labai maža, o iliuzinė galia labai didelė. Kas suteiks dživai išvadavimą?

Jong Dži: Ji išlaisvins save nuo vergovės savo pastangomis.

DM: Ji negali išlaisvinti savęs, todėl, kad yra surišta. Todėl dživa negali nutraukti iliuzijos pančių savo pastangomis. Taip pat jūs pasakėte, kad jūsų praktika yra iliuzinė, kaip galite pasiekti laisvę nuo iliuzijos per iliuzines pastangas? Tik kai gyvoji esybė atsiduos Viešpačiui, Viešpats Krišna ją išvaduos.

Jong Dži: Suprantu.

DM: Taip, jūs vaikotės iliuzijos. Kaip šuo, persekiojantis savo uodegą.

Jong Dži: Taip, tą aš ir darau. (visi juokėsi).

DM: Taigi, jūs turėtumėte atsisakyti šio iliuzinio proceso ir pereiti į realybę. Krišna yra tikras, pasišventę Jo tarnai yra tikri, mūsų šventų vardų giedojimo praktika yra tikra, mūsų tikslas yra tikras, ir prisirišimas prie Krišnos yra tikras. Jeigu jūs esate iš tikro maloningas, kaip galite duoti netikrumą (falsity) žmonėms? Mes taip pat duodame malonę žmonėms harinamos (Dievo vardų) giedojimu, tai darydami mes pasieksime meilę Krišnai.

Jong Dži: Taip. Bet, Budos užuojauta yra gilesnė negu meilė.

DM: Bet jūs pasakėte, kad jis yra iliuzinis, ir jo meilė yra taip pat iliuzinė.

Jong Dži: O, taip, tikrai. Iliuzija čia reiškia prisirišimą. Prisirišimas yra iliuzinis.

DM: Todėl mes sakome, atsiskirkite nuo iliuzijos ir prisiriškite prie realybės. Jūs pats pasakėte, kad Nirvana yra iliuzija. Kodėl esate prisirišęs prie jos ir savo iliuzinės praktikos? Todėl jūs kenčiate. Turėtumėte atsiskirti nuo šios iliuzijos, kurią patiriate, vadinamos budizmu. Bhaktos taip pat sako, kad prisirišimas yra kančia, o laimė šiame pasaulyje panaši į sapną, bet būsena prabudus nėra sapnas, tai turi būti tikra. Jūsų nebūties būsena yra sapnas, tai neegzistuoja. Mes sakome tą patį dalyką, kaip ir jūs. Budizmas yra netikras, bet kai kurie žmonės supyksta, kai mes paaiškiname tą patį dalyką, kurį jūs sakote.

Jong Dži: (tikrai juokdamasis, bet tuo pat metu atrodydamas šiek tiek sunerimęs ). Suprantu.

DM: Vietoj to jūs turėtumėte prisirišti prie realybės. “Satyam param dhimahi” ["Tiesą Aukščiausiąją medituoju" iš Šrimad Bhagavatam 1.1.1.]. Jūs turėtumėt medituoti į realybę. Šri Krišna yra Realybė. Mes tikime Buda, Jis yra vienas iš dešimties avatarų, bet mes netikime Jo mokymu. Tuo laiku Indijoje brahmanų bendruomenė klaidingai nukreipė žmones į gyvūnų aukojimą. Žmonės yra natūraliai linkę į mėsos valgymą ir seksualinį tenkinimąsi. Todėl, kad reguliuotų žmonių elgesį ir palaipsniui atvestų juos į atsižadėjimo stadiją, raštai davė jiems sąlyginę nuolaidą mėsos valgymui, per ritualinį skerdimą, o seksualinis tenkinimasis yra reguliuojamas per santuoką, bet raštų intencija nėra paskatinti žmones tai daryti. Klaidingai supratę raštų teiginius ir intencijas, žmonės aklai skerdė gyvūnus Vedų vardu. Todėl Buda pasakė, kad Vedos yra netikros, Jis viešai pasmerkė Vedas, ir ragino visus sekti Juo ir atsisakyti Vedų. Jis pašalino visus brahmaniškos kultūros ženklus nuo Savo kūno, tokius kaip šikha (śikhā, nusiskutus galvą viršugalvyje paliekamas plaukų kuokštas) ir upanajana (upanayana, šventas siūlas, dėvėtas aukštesnių kastų kaip dvasinio mokytojo priėmimo ženklas), ir sukūrė Savo teorijas. Ką Jis sakė? Nir-vana? Vana reiškia mišką, o nir-vana rodo buvimą ne miške, bet tiesiog buvimas ne materialaus pasaulio miške nereiškia, kad mes esame namie.
Buda, kaip ir Šankaračarja, kalbėjo apie dalykus, esančius iki išvadavimo, bet kas įvyksta po to, jis nieko nesakė. Buda apgavo paprastus žmones, bet ta apgavystė mums neša gėrį, panašiai, kaip blogas vaikas baudžiamas, pastatant į kampą, ir neleidžiant nieko veikti. Bet kai vaikas yra gero elgesio, tada jis gali atlikti gerą veiklą. Jūs darote kaip tik tai. Nedarote blogų dalykų, bet taip pat nedarote gerų dalykų.

Jong Dži: Taip, tai yra kaip tik tai, ką aš darau savo meditacijoje – aš nedarau gero ar blogo, sėdžiu vienas savo kambaryje (visi juokėsi); bet tai yra tiktai žodžiai. Vidinės “aš” dalies tikrovė yra virš apibūdinimo galimybės.

DM: Taip, Vedos taip pat sako šitai – avačanija (avacaniya). Krišna yra virš apibūdinimo galimybės. Galiausiai net Vedos tyli ir sako “Neti neti – Jis nėra visiškai toks ar visiškai toks”. Vienas bhakta taip pat sako šitaip. “Aš apibūdinau Krišnos kūno spalvą, kaip panašią į safyro”, bet po to, kai Jį pamatė, bhakta dejavo: “Kaip galėjau lyginti gražųjį Krišnos spindesį su nenaudingu safyru? Kaip galėjau apibūdinti Jo kojų pirštų nagus, kaip panašius  į mėnulio akmenis, ar Jo pavidalą, kaip panašų į Kupidono? Jis patrauklesnis negu milijonai Kupidonų”

Jong Dži: Bet prisirišimas prie bet ko yra kančios priežastis.

DM:Taip, bet prisirišimas prie Krišnos nėra iliuzinis. Todėl, nors Krišna ir yra neribotas, nesuvokiamas, tačiau vis tiek Jis gali būti pagautas ir kontroliuojamas tyro pasišventimo.

Jong Dži: Taip, jei Jis yra neribotas, Jis gali padaryti tai.

DM: Bhagavad Gitoje Krišna sako,

“mam ca yo ‘vyabhicarena bhakti-yogena sevate
sa gunan samatityaitan brahma-bhuyaya kalpate”

[Tas, kuris tarnauja Man per niekur kitur nenukrypstančią bhakti-jogą, gali iškilti virš šių gunų ir tapti pasiruošęs pasiekti brahma-bhujaja, Mano dvasinės būties savybių suvokimą. Bhagavad Gita 14.26]

Tai reiškia, kad prisirišimo prie Krišnos veikla prasideda išsivadavimo pabaigoje, kai asmuo yra laisvas nuo iliuzijos pančių. Todėl tarnystė Jam nėra nei kiek materiali. Net išsivadavusios sielos yra patrauktos Jo. Jūs siekiate to, ką mes vadiname brahmadžjoti (brahmajyoti). Bhagavad Gitoje Krišna sako, Brahmano hi pratistaham. Ta brahmadžjoti, ar nirvana, kuri yra tarpinis taškas tarp išsivadavimo ir materialaus egzistavimo, yra ne kas kita, bet Jo kūno spindėjimas. Kitoje Upanišadoje buvo pasakyta:

“hiranmayena patrena satyasyapihitam mukham
tat tvam pushann apavrnu satya-dharmaya drstaye”

[ "O mano Viešpatie, kuris palaikai visus gyvuosius, Tavo tikrąjį veidą dengia akinantis spindesys. Maloningai pašalinki tą uždangą, ir apsireikški savo tyram bhaktai". Šri Išopanišada 15 posmas]

Jogai meldžiasi Krišnai, kad Jis pašalintų tą spindėjimą, kad jie galėtų pamatyti Jo besišypsantį veidą. Taigi, po išsivadavimo siela įgyja pavidalą ir tarnauja Krišnai su visišku prisirišimu. ‘Mukti api lilanam’ Po išsivadavimo sielos pasiekia gryną dvasinį pavidalą ir tarnauja Viešpaties pavidalui įžengusios į Jo žaidimus. Jūs turėtumėt atsisakyti neutralios padėties. Čia viskas yra laikina, pilna neišmanymo ir pilna kančios, bet dvasinis pasaulis yra priešingybė, sac-cid-ananda, amžinas, pilnas žinojimo ir palaimos. Iš tikro, tokia siela kaip jūs yra labai reta. Kas gali suprasti, kad šis pasaulis yra pilnas materialaus kentėjimo ir be jokios tikros laimės? Dauguma žmonių lyg dvikojai gyvūnai, tik nėra ragų ar uodegos.

Jong Dži: Taip (juokdamasis), tai iš tikro tiesa.

DM: Turėtumėte perskaityti Bhagavad gitą, jūs tiek daug iš to gautumėt. Iš tikro, tai, ką jūs praktikuojate, Indijoje vadina majavada (mayavada). Iliuzijos filosofija. Budizmo Indijoje jau nėra. Jis buvo išstumtas bhaktų, kadangi yra pilnas prieštaravimų, būtent taip budizmas persikėlė į Indijos pakraščius, tokius kaip Tibetą, Kiniją, Birmą, Tailandą ir Korėją ir taip toliau.

Jong Dži: Taip, aš žinau (linksėdamas galva). Budizmas atėjo pas mane. Bet mes nesame kontroliuojami jokio dievo.

DM: Kaip jūs galite sakyti, kad nesate kontroliuojamas? Koks kvailumas. Ar galite sustabdyti savo plaukų augimą? O kaip dėl barzdos? Kaip jūsų maistas virškinamas? Senatvė – jūs negalite jos sustabdyti. Esate kontroliuojamas kiekviename žingsnyje.

Jong Dži: Bet tai yra iliuzija.

DM: Bet tada jūs esate kontroliuojamas iliuzijos

Jong Dži: O, taip, O.K. (visi juokėsi, nes tai buvo vieninteliai anglų kalbos žodžiai, kuriuos jis žinojo),

DM: Todėl, raštai davė procesą Kali jugos epochai. Švento Vardo kartojimas yra vienintelis procesas.

Jong Dži: Visos religijos turėtų būti harmonijoje. Dievas pasirodė Kinijoje kaip Confucijus ir daosizmas, Vakaruose kaip krikščionybė ir kaip Mahometas Rytuose. Dievas yra vienas, visos religijos turėtų būti lygios.

DM: Tai nėra įmanoma. Visi nėra tokie patys, ir jie negali būti viena visais atžvilgiais. Jūs garbinate iliuzijos filosofiją, o mes esame Absoliučios Tiesos pasišventę tarnai. Motina ir prostitutė nėra tas pats.

Jong Dži: Jos abi yra moterys, o motina taip pat gali tapti prostitute. Tai yra dualumas.

DM: Peržengęs visus dualumus, bhakta atsiduoda Krišnai. Motina ir prostitutė nėra visais atžvilgiais tas pats , nors abi yra moterys, yra skirtumas. Jūs praleidžiate esmę. Visos šios religijos turi kažkokį trūkumą. Jūs pats pasakėte, kad išsivadavusi siela turi tobulą sugebėjimą skirti kas yra kas. Taigi, turėtume pamatyti trūkumus ir ištaisyti juos. Jei mes negalime surasti tiesos šioje trūkumų turinčioje religijoje, tada turėtume jos atsisakyti ir pripažinti (embrace) tiesą.

***

Tada Madhukar brahmačaris, apsuptas 10 000 auksinių Budų, meiliai padainavo Maha-mantrą:

Hare Krišna Hare Krišna Krišna Krišna Hare Hare
Hare Rama Hare Rama Rama Rama Hare Hare

Tuo metu buvo susirinkusi nemaža stebėtojų grupė, galbūt dvidešimt penki ar panašiai, visi giedojo, kaip sugebėjo. Ar ir auksinės figūros šiek tiek šoko, išgirdusios mūsų guru paramparos filosofiją, kuri gali išvaduoti nuo išsivadavimo?

Mes pakvietėme jį atvykti pas mus Nrisimhos (Viešpaties inkarnacijos liūto-žmogaus pavidalu) apsireiškimo dieną pasimokyti apie meilę ir švelnumą, ir duosime jam Bhagavad Gitą, išverstą į kinų kalbą.

Iš asmeninės pusės, šis pokalbis nėra bandymas aukštinti save, todėl, kad negaliu prisiimti jokių nuopelnų dėl nei vieno teiginio, kuris buvo išsakytas aukščiau, kadangi visos tos mintys buvo išgirstos iš aukštesnių bhaktų, bet man pokalbis svarbus tuo, kad tai buvo pirmasis kartas, kai iš tikro sutikau praktikuojantį majavadį, kuris buvo įsitikinęs iliuzijos filosofija. Per neišmanymą dažnai manydavau, kad mūsų Šrilos Gurudevo teiginiai apie budizmą buvo galbūt kiek perdėti, skirti įrodyti esmę, bet šiandien sužinojau, kad iš tikro majavada ir budizmas yra ta pati filosofija, tik skirtingais pavadinimais.
Dėl išsamesnės informacijos jūs galite perskaityti mūsų Param Gurudevo knygą “Mayavada Jivani” (“Majavados gyvenimo istorija“).

Argumentai, kuriuos pateikė mūsų autoritetai, iš tiesų jiems yra lyg griaustinio trenksmas, ir šiandien pirmą kartą pajaučiau tų argumentų neklystamumą ir pilnumą. Dėkoju Šri Krišnai, Guru ir Gaurangai už šią malonę.

“atmaramas ca munayo
nirgrantha apy urukrame
kurvanty ahaitukii bhaktim
ittham-bhuta-guno harih”

“Visi įvairiausi atmaramos (tie, kas semiasi malonumo atmoje, dvasiniame “aš”), ypač tie, kurie eina savęs suvokimo keliu, nors ir išsivadavę nuo visų rūšių materialių pančių, trokšta teikti tyrą pasišventimo tarnystę Dievo Asmeniui. Tai reiškia, kad Viešpats turi transcendentines savybes ir todėl gali patraukti kiekvieną, įskaitant išvaduotas sielas.”

Šri Rūpa-pada (Rūpa Gosvamis) pasakė savo dainoje “Šri Nama Aštakam”:

“nikhila-sruti-mauli-ratna-mala
dyuti-nirajita-pada-pankajanta
ayi mukta-kulair upasyamanah
paritas tvam hari-nama samsrayami”

“O Hari-nama! O Šri Krišnos varde! Tavo lotoso pėdų pirštų galiukai nuolatos garbinami švytinčio spinduliavimo, sklindančio iš brangakmenių vėrinio, žinomo kaip Upanišados, Vedų karūnos deimantų. Tu esi amžinai garbinamas išsivadavusių sielų, tokių kaip Narada ir Šukadeva. O Hari-nama! Visiškai atsiduodu Tavo globai”

Jūsų tarnystėje vaišnavams

Tridandi Bhikšu Bhaktivedanta Damodara

Versta iš “China Report: A Discussion in the Temple” by Sripad B.V. Damodara Maharaja

Tags: Buda, budistų vienuolis, budizmas, budizmo šventykla Kinijoje, diskusija, iliuzija, išsivadavimas, Kinija, Šripad Damodara Maharadžas

6 komentaras (-rų) straipsniui “Diskusija budistų šventykloje”