Mano Misija
Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas
Laimė Kvailių Rojuje
Antras skyrius
Mano misija
Šiame skyrelyje Šrila Narajana Maharadžas paaiškina mokiniams savo misijos esmę. Norint suprasti, apie ką jis kalba, reikia šiek tiek susipažinti su mokinių sekos sąvoka.
Vaišnavų grupė, kuriai priklauso Šrila Narajana Maharadžas, vadinama gaudija vaišnavais. Gaudija vaišnavai priklauso mokinių sekai, kurios pradininkas buvo Šri Čaitanja Mahaprabhu, arba Viešpats Čaitanja, nužengęs į žemę prieš daugiau nei 500 metų. Viešpats Čaitanja atgaivino Krišnos sąmonės mokymą ir praktiką. Turima nepaneigiamų įrodymų, kad iš tikrųjų Jis buvo Aukščiausias Dievo Asmuo, Pats Šri Krišna. Šri Krišna nužengė į žemę Viešpaties tarno pavidalu mokyti mus Krišnos sąmonės tiesų Savo pavyzdžiu. Vaišnavai, kurie seka Viešpaties Čaitanjos mokymu bei jį praktikuoja ir kurie garbina Viešpatį Čaitanją kaip Patį Krišną, vadinami gaudija vaišnavais.
Vaišnavai trokšta pasiekti tyros dvasinės tarnystės Krišnai, arba Višnu, lygmenį. Išskirtinis gaudija vaišnavų mokyklos bruožas yra tas, kad ji didelį dėmesį skiria Vradžos (Vrindavanos) nuotaikoms. Vrindavanos gyventojai visa širdimi myli Krišną, ir jų santykiuose su Juo pagarba, kuri kelia baimę, tiesiog negalima.
Sykį manęs kažkas paklausė: „Kokia jūsų misija? Ką jūs norite padaryti?“ Aš tęsiu Viešpaties Čaitanjos ir Jo mokinių sekos(1) misiją. Mūsų misija – dalinti meilės dovaną visoms gyvoms būtybėms, nepriklausomai nuo jų kastos, tikėjimo ar pasirengimo.
Aukščiausio lygio tobula meilė – tai tarnystės Krišnai nuotaika, kuria gyvena visi Vradžos gyventojai. Mes daliname šią puikią meilės dovaną visiems, kas jos nori ir yra pasirengęs ją priimti. Tačiau turime suprasti, kad tas, kuris myli Krišną, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, negali nemylėti kitų gyvų būtybių. Tas, kuris myli Krišną, nežudo jokio gyvūno. Jis nevalgo nei gyvūnų, nei žuvų, nei jų kiaušinių. Jis nenuskriaus jokios gyvos būtybės – nė žolelės nenuskins be reikalo. Tas, kuris myli Krišną, nenori Jo įskaudinti, todėl jo santykiai su kitomis gyvomis būtybėmis visada persmelkti meilės.
Kaip galima kalbėti apie tikrą meilę Krišnai, jei mes esame negailestingi Jo neatsiejamoms dalelėms? Kartais, kai būdamas Vakaruose išeinu pasivaikščioti, man dingteli mintis: „Nereikėjo man čia eiti.“ Kodėl? O todėl, kad mane išvydusios laukuose besiganančios karvės ir veršiukai sprunka šalin iš baimės: „Žmonės negailestingi. Jie laiko mus uždarytus kalėjime, o vėliau veš į skerdyklą skersti.“
Kaip žmogui į galvą galėjo ateiti mintis, kad jis turi teisę žudyti gyvūnus? Ar gali Krišna būti gailestingas tam, kuris neturi gailesčio gyvūnams?
Pasaulyje yra nemaža žinomų religinių vadovų, kurie neatsisako veršienos ir tuo pačiu prisiima atsakomybę už šių nekaltų gyvūnų mirtį. Veršeliai skerdžiami gailiai bliauna. Jūs manote, kad jų šauksmas liks be atsako? Liks neišgirstas? Jūs manote, kad Krišna neturi ausų ir nieko negirdi?
Šie religiniai vadovai laiko save iškiliais žmonėmis, Dievo tarnais, bet ką apie juos mano veršeliai? Mūsų manymu, tokie žmonės neturi meilės, jie abejingi gyvūnams. Gyvūnai irgi yra Krišnos vaikai, amžini Jo tarnai. Štai kodėl mes giedame Krišnos Šventuosius Vardus (Harė Krišna, Harė Krišna) jiems girdint.
Guru turi būti tyros širdies Dievo tarnas, gailestingas visiems. Guru negali būti savanaudiškas veidmainis. Mano misija – skleisti meilę Krišnai. Pamilę Krišną, žmonės mylės visa, kas gyva. Visi jūs turite pamilti Krišną, o mano misija – pasirūpinti, kad tai įvyktų.
Mano mokiniai turi įsiklausyti į šiuos priesakus. Ugdykite meilę, pelnykite premą Krišnai, o kai ją pelnysite, pasistenkite būti gailestingi visiems, skleiskite šią žinią, platindami transcendentinę literatūrą ir giedodami Šventuosius Vardus viešose vietose. Išgirsti Šventąjį Krišnos Vardą ir pelnyti Jo teikiamą palaimą turi kiekvienas – ir neišmanėliai, ir veršeliai, ir kiti nekalti gyvūnai. Šventasis Vardas dvasiškai apvalo gyvąją būtybę, net jei ji to nenori. Čaitanja Mahaprabhu sakė: „Giedokite Šventąjį Vardą viešumoje(2) ir nekreipkite dėmesio į juoką bei įžeidimus. Nereikia dėl to nerimauti.“
Šrila Bhaktivinoda Thakura(3) pradėjo judėjimą, siekdamas, kad Krišnos sąmonė ateitų į žmonių namus. Sekite jo pavyzdžiu ir vykdykite jo valią. Puoselėkite meilę Krišnai ir padėkite kitiems Jį pamilti. Jei tai darysite, ir aš, ir Krišna būsime patenkinti. Tik taip tapsite tikrais mokiniais.
Gaura-premanandi!
Haribol!
1 guru-parampara
2 nagara-sankirtana
3 įtakingas bhakta ir mokytojas, atėjęs į šį pasaulį 19 amžiuje. Šiuolaikinio Krišnos sąmonės judėjimo sumanytojas (architektas).