DEVYNIOLIKTAS TEKSTAS
Šventasis vardas yra viso transcendentinio žinojimo, lyginamo su žmona (vadhū), esmė. Tą patvirtina šis Garuda Puranos posmas:
yad icchasi param jnanam
jnanad yat paramam padam
tad adarena rajendra
kuru govinda-kirtanam
“O, geriausias iš karalių, jeigu trokšti įgyti aukščiausią žinojimą ir to žinojimo aukščiausią tikslą, prema-bhakti, tuomet su didele pagarbą bei atsidavimu kartok šventą Šri Govindos vardą.”
parama jnana haite ye parama pada paya
govinda-kirtana sei karaha sraddhaya
DVIDEŠIMTAS TEKSTAS
Šrimad-Bhagavatam (3.5.40) pusdieviai sako štai ką:
dhatar yad asmin bhava isa jivas
tapa-trayenabhihata na sarma
atman labhante bhagavams tavanghri-
cchayam sa-vidyam ata asrayema
“O, Vidhata! O, Viešpatie! O, Paramatma! Trejopose kančiose paskendusios šio materialaus pasaulio gyvos būtybės niekaip negali atrasti ramybės. Todėl, o Bhagavane, mes priimam prieglobstį žinojimo kupinų Tavo lotoso pėdų šešėlyje.”
e samsare tapa-traya, abhihata jivacaya,
ohe krsna na labhe mangala
tava-pada-chaya vidya, subha data anavadya,
tad-asraye sarva-subha phala
Bhajana-rahasya-vrtti
Pusdieviai meldžiasi prie Bhagavano lotoso pėdų: “O, Viešpatie, dživa patiria per daugybę gyvenimų atliktos savo karmos palankius bei nepalankius rezultatus. Valdoma majos, ji paskendusi kančiose klajoja po materialios egzistencijos mišką. Dživa stengiasi atrasti palengvėjimą nuo šių tejopų kančių – kartais žinojimo bei atsižadėjimo pagalba, o kartais žiniomis apie Brahmaną – tačiau jai nepavyksta atrasti ramybės. Pasiekdama išsivadavimą ji nori tapti inertiška (neveiklia) ir nejautria, tarsi po vandeniu esantys akmenys, negalintys pajusti buvimo vandenyje malonumo. Transcendentinė ramybė, para-šanti, įgyjama atsidūrus prie Šri Hari lotoso pėdų. Eidama bhakti keliu, gyvoji būtybė pasineria į transcendentinės ramybės bei palaimos vandenyną. Taigi, vienintelis būdas šiai para-šanti įgyti – tai priimti Tavo lotoso pėdų prieglobstį.”
DVIDEŠIMT PIRMAS TEKSTAS
Šrimad-Bhagavatam (4.29.49) rašoma:
sa vidya tan-matir yaya
“Žinojimas yra tai, kieno pagalba žmogaus dėmesys susitelkia į Bhagavaną.”
ye saktite krsne kare udbhavana
vidya-name sei kare avidya khandana
krsna-nama sei vidya-vadhūra jivana
krsna-pada-padme ye karaye sthira mana
Bhajana-rahasya-vrtti
Bhagavanas turi tik vieną energiją (šakti), kuri turi dvi funkcijas: žinojimą (vidja) ir neišmanymą (avidja). Jogamaja – tai žinojimas, o Mahamaja yra neišmanymas. Mahamaja atsakinga už materialaus pasaulio kūrimą ir padengia gyvosios būtybės tapatybę bei jai būdingas savybes.
Žodis vidja kilęs iš veiksmažodžio šaknies vid – “žinoti”, arba “suprasti”. Kitaip tariant, vidja yra tai, kieno pagalba žmogus gali pažinti tarnystę Krišnai. Kai nesiliaujančio klausymosi bei kartojimo dėka sadhakos širdyje prasiskleidžia šudha-bhakti, tuo metu Bhakti-devė pašalina jo neišmanymą ir sunaikina visus troškimus, išskyrus vienintelį troškimą įgyti tarnystę Bhagavanui. Padedant vidja-vriti, arba žinojimo funkcijai, ji sunaikina dživą dengiančius sluoksnius – jos grubų bei subtilų kūnus – ir tuo pat metu apsireiškia jos tyrasis dvasinis kūnas, atitinkantis jai būdingą prigimtį (svarūpą). Šio su žmona lyginamo transcendentinio žinojimo (vidja) esmė – šventasis Krišnos vardas. Šri Čaitanja Mahaprabhu paklausė Rajos Ramanandos:
prabhu kahe – “kaun vidya vidya madhye sara?”
raya kahe – “krsna bhakti vina vidya nahi ara”
Šri Čaitanja-čaritamrita (Madhya-lila 8.245)
“Kuri iš visų žinojimo sričių yra pati svarbiausia?” Raja Ramananda į tai atsakė: “Joks kitas išsilavinimas nėra svarbus, išskyrus krišna-bhakti.”
DVIDEŠIMT ANTRAS TEKSTAS
Švento vardo kartojimas didina transcendentinės palaimos vandenyną. Šrimad-Bhagavatam (8.3.20) teigia:
ekantino yasya na kancanartham
vanchanti ye vai bhagavat-prapannah
aty-adbhutam tac-caritam sumangalam
gayanta ananda-samudra-magnah
“Išskirtinai Bhagavanui atsidavę bhaktos, neturintys kitokių troškimų, išskyrus troškimą Jį pasiekti, panyra į palaimos vandenyną, atlikdami sankirtaną apie nuostabius bei neapsakomai palankius Jo žaidimus.”
akincana haye kare ekanta kirtana
ananda samudre magna haya sei jana
Bhajana-rahasya-vrtti
Šis tekstas paimtas iš krokodilo užpulto dramblio Gadžendros maldų Bhagavanui. Nuolatos kartodamas šventą vardą, sadhaka taip pat realizuos Bhagavaną savo širdyje. Šri-krišna-sankirtana be galo išaugina įgimtą transcendentinį dživos patiriamą malonumą, veikiant esminei hladini-šakti funkcijai. Įgijusi savo tyrą dvasinį pavidalą, dživa išgyvena beribę palaimą. Šioje būsenoje ji yra amžiams įsitvirtinusi vienoje iš transcendentinių rasų – dasja, sakhja, vatsalja arba madhura – ir kiekviename žingsnyje ragauja gryną nektarą dėl vis stiprėjančio jos prieraišumo Šri Krišnai šviežumo (nava-navayamana-anuragos).
DVIDEŠIMT TREČIAS TEKSTAS
Nama-sankirtana leidžia žmogui kiekviename žingsnyje ragauti tyro nektaro; todėl Padma Puranoje rašoma:
tebhyo namo ‘stu bhava-varidhi-jirna-panka-
sammagna-moksana-vicaksana-padukebhyah
krsneti varna-yugalam sravanena yesam
anandathur bhavati nartita-roma-vrndah
“Bhaktos, kuriems girdint du skiemenis “kri” ir “šna” šiaušiasi plaukai ir nuo palaimos virpa širdys, išvaduoja materialia egzistencija besidominčias gyvąsias būtybes. Įžvalgūs ir protingi žmonės, trokštantys amžinos sėkmės, atsiduoda tokių rasika-bhaktų lotoso pėdoms.”
krsna-nama suni’ roma-vrnda nrtya kare
vicaksana tinho nami carane tanhara
ananda kampana haya yanhara sarire
bhava-sindhu-panka magna jivera uddhara
Bhajana-rahasya-vrtti
Vėl ir vėl siūlau nusilenkimus tų asmenų lotoso pėdoms, kuriems girdint Krišnos vardą šiaušiasi plaukai, nuo palaimos virpa širdys, o iš akių liejasi ašaros. Tokie kilniaširdžiai bhaktos, kuriems labiausiai pasisekė, prityrusiai išvaduoja siaubingame materialios egzistencijos purve skęstančias dživas.
DVIDEŠIMT KETVIRTAS TEKSTAS
Kartodamas šventąjį vardą, žmogus visiškai apsivalo. Šrimad-Bhagavatam (12.12.48) sako:
sankirtyamano bhagavan anantah
srutanubhavo vyasanam hi pumsam
pravisya cittam vidhunoty asesam
yatha tamo ‘rko ‘bhram ivati-vatah
“Patsai Bhagavanas Šri Krišna įžengia į širdį to bhaktos, kuris pasakoja apie Jo vardą, pavidalą, savybes, žaidimus ir t.t., arba klausosi apie Jo šlovę; taip pat Jis pašalina tenai tvyrančią nuodėmių tamsybę. Įžengęs į dživos širdį, Bhagavanas sunaikina jo įžeidimus, kliūtis, veidmainystę bei materialius troškimus, lygiai kaip kad saulė išsklaido tamsą ar vėjas išvaiko debesis. Tai nuvalo Krišnos vardo prieglobstyje esančiųjų širdžių veidrodžius ir labai greitai jie įgyja savo tyrus transcendentinius pavidalus.”
sruta anubhūta yata anartha samyoga sri krsna kirtane saba haya ta viyoga
ye rūpa vayute megha sūrya tamah nase citte pravesiya dosa asesa vinase
krsna namasraye citta darpana marjana ati sighra labhe jiva krsna prema-dhana
Bhajana-rahasya-vrtti
Šiame tekste aprašyta nama-sankirtanos šlovė. Nama Prabhu, įžengęs į nama-sankirtaną atliekančios gyvosios būtybės širdį, sunaikina visas jos anarthas ir padaro jos širdį minkšta bei ramia. Ir ne tik tai – nama-sankirtana taip pat sunaikina visas anarthas žmogaus, kuris paprasčiausiai regi ar girdi sankirtaną, lygiai kaip kad saulė išsklaido tamsą ar vėjas išvaiko debesis. Šventraščiai teigia, kad bhaktų bendrijoje atliekant nama-kirtaną, visiškai sunyksta dživos polinkis mėgautis. Šrimad-Bhagavatam pabaigoje (12.13.23) Šri Vedavyasa taip šlovina nama-sankirtaną:
nama-sankirtanam yasya sarva-papa-pranasanam
pranamo dukha-samanas tam namami harim param
“Kartojant Bhagavano vardus sunaikinamos visos nuodėmės, o visiškai atsidavus Jo lotoso pėdoms bei visuomet Jam lenkiantis, numalšinamos visų rūšių kančios. Siūlau pagarbius nusilenkimus šiai Absoliučiai Tiesai, Šri Hari.”
DVIDEŠIMT PENKTAS TEKSTAS
Šventasis vardas yra Patsai Krišna ir nuostabus transcendentinių nuotaikų įkūnijimas (čaitanja-rasa-vigraha). Namaštakoje (8) rašoma:
narada-vinojjivana! sudhormi- niryasa-madhuri-pūra!
tvam krsna-nama! kamam sphura me rasane rasena sada
“O, Narados vinos gyvybe! O, transcendentinio nektaro vandenyno bangų viršūne! O, viso saldumo kondensuotas pavidale! O, Krišna-nama! Savo paties valia visuomet būk ant mano liežuvio, kartu su visa transcendentine rasa.”
muni-vina-ujjivana-sudhormi-niryasa
madhurite paripūrna krsna-namocchvasa
sei nama anargala amara rasane
nacuna rasera saha ei vancha mane
Bhajana-rahasya-vrtti
Čia Rūpa Gosvamis meldžiasi: “O, Narados vinos gyvybe! O, transcendentinio nektaro vandenyno bangų viršūne! O, viso saldumo kondensuotas pavidale! O, Krišna-nama! Savo paties valia visuomet būk ant mano liežuvio, kartu su visa transcendentine rasa. Tokia yra mano malda Tavo lotoso pėdoms.”
DVIDEŠIMT ŠEŠTAS TEKSTAS
Antrasis Namaštakos posmas sako:
jaya namadheya! muni-vrnda-geya!
jana-ranjanaya param aksarakrte!
tvam anadarad api manag-udiritam
nikhilogra-tapa-patalim vilumpasi
“O, Harinama, didieji išminčiai nesiliauja giedoję apie Tavo šlovę. Norėdama pradžiuginti bhaktas, Tu apsireiškei transcendentinių skiemenų pavidalu. Visa šlovė Tau! Tegul Tavo puikumas būna matomas amžinai ir visiems. Prabhu, Tu esi toks nuostabus, kad net jei Tavo vardas ištariamas vieną kartą ir be pagarbos – t.y., turint galvoje kažką kita, juokais ir t.t. – jis visiškai sunaikina pačias baisiausias nuodėmes ir netgi nuodėmingas mintis. Taigi, leisk man sėkmingai atsiduoti Tau ir apvalyk mane atsiminimais apie Tavo galią, nes aš visiems skelbiu Tavo šlovę.”
jiva siva lagi’ paramaksara akara
muni-vrnda gaya sraddha kari’ anivara
jaya jaya harinama akhilogratapa
nasa kara hela gane e bada pratapa
Bhajana-rahasya-vrtti
O, Viešpatie, gyvųjų būtybių naudai Tu apsireiškei kaip transcendentiniai skiemenys (šabda-brahma). Šią Tavo šlovę visuomet su tikėjimu apdainuoja didieji muniai bei maharišiai. Šlovė, visa šlovė šventam vardui, kuris net abejingai ištartas sunaikina pačias baisiausias kančias.
DVIDEŠIMT SEPTINTAS TEKSTAS
Vedos (Rig Veda 1.156.3) aprašo švento vardo tiesas (nama-tatvą):
om ity etad brahmano nedistam
nama yasmad uccaryamana
eva samsara-bhayat tarayati
tasmad ucyate tara iti
“Žmogus, kartojantis om, kuris yra labai artimas Brahmanui (čia reiškia Bhagavanui) ir kuris nurodo į Brahmaną, šio vardo yra išvaduojamas nuo materialaus pasaulio baimės. Todėl om garsėja vardu taraka-brahma (išvaduotojas).”
