Tyra Bhakti .lt

Śrī Śrī Gandharva Giridharābhyāṃ namaḥ

Šešta šloka

are cetaḥ prodyat-kapaṭa-kuṭināṭi-bhara-khara-
kṣaran-mutre snātvā dahasi katham ātmānam api mām
sadā tvaṃ gāndharvā-giridhara-pada-prema-vilasat-
sudhāmbhodhau snātvā svam api nitarāṃ māṃ ca sukhaya

Anvaja

are – o; cetaḥ – prote; snātvā – maudydamasis; kṣaran-mutre – po šlapimo čiurkšle; bhara-khara – dižiulio asilo; prodyat – iki galo išsiskleidusios; kapaṭa– apgavystės; kuṭināṭī – [ir] veidmainystės; katham - kodėl; dahasi – kankini; ātmānam – save; mām api – ir mane; tvam – tu; sadā – visada; snātvā – maudaisi; sudhā-ambhodau – nektaro vandenyne; vilasat –atsirandančiame; pada-prema – iš meilės lotoso pėdoms; gāndharvā-giridhara – Šri Radha-Giridhario; sukhaya – džiugink; svam – save; ca – taip pat; mām api – mane; nitarām – nuodugniai.

Vertimas

(Nugalėjus geismą ir pyktį, būtina įveikti dar vieną grėsmingą priešą – apgavystę. Posmas moko, kaip susidoroti su šiuo galingu priešu.) O paikas prote! Jei pasukai sadhanos keliu, tariesi galįs dvasiškai apsivalyti net ir palindęs po besišlapinančiu asilu, kitaip sakant, griebdamasis begėdiško melo ir veidmainystės. Taip tu kankiniesi pats ir kamuoji mane, mažutę dživą. Liaukis! Verčiau patirk tikrąjį džiaugsmą pats ir suteik jį man amžiams, panirdamas į nektarišką tyriausios meilės Šri Šri Radha-Krišnos Jugalos lotoso pėdoms vandenyną.

Šri Bhadžana-kapata-darpana-digdaršini-vriti

1.Prodyat kapata-kutinātī-bhara khara ksaran-mutre snātvā – Begėdiškas melas ir veidmainystė – tai maudymasis asilo šlapime.

Begėdišką melą ir veidmainystę, pasirinkus sadhaną, posmas sutapatina su asilo šlapimu. Kas manosi esąs pasinėręs į bhadžaną, o širdyje lieka apgaviku ir veidmainiu, tas yra panašus į žmogų, kuris jaučiasi švarus, maudydamasis po dvokiančia ir deginančia asilo šlapimo čiurkšle. Tai spąstai, į kuriuos sadhakai nevalia patekti.

Skiriamos trys bhakti-sadhakų ketegorijos: (1) svaništha, (2) pariništhita ir (3) nirapekša. Svaništha-sadhaka nepaiso varnašramos taisyklių bei draudimų ir iš visų jėgų stengiasi suteikti džiaugsmo Bhagavanui Šri Hari. Pariništhita-sadhaka garbina ir tarnauja Bhagavanui, griežtai laikydamasis visų tarnystės taisyklių ir draudimų. Abiejų šių kategorijų vaišnavai yra grihasthos, tik nirapekša-sadhaka gyvena kaip atsiskyrėlis. Jie visi gali tobulėti, bet tik būdami visiškai sąžiningi. Tačiau, jei kuris nors iš jų griebsis apgaulės, anksčiau ar vėliau jis pražus. Toliau pateikiame visų trijų kategorijų sadhakoms būdingos veidmainystės pavyzdžių:

1. Svaništha-sadhakos melas:

(a) juslinių malonumų tenkinimas, dangstantis sadhana-bhakti, (b) tarnavimas ne nuoširdiems bhaktoms, o turtingiems ir įtakingiems materialistams, (c) polinkis kaupti, (d) užsidegimas vykdyti trumpalaikius ir beprasmius sumanymus, (e) aistra bevaisėms diskusijoms, dangstoma žinių gilinimu, ir (f) atsižadėjimo demonstravimas siekiant žemiškos šlovės ir garbstymo.

2.Pariništhita-sadhakos melas:

(a) širdyje būdamas prisirišęs prie materialių objektų, išoriškai jis demonstruoja ištikimybę šventraščių priesakams ir (b), užuot bendravęs su mylinčiais ir tvirtai savo tikslo siekiančiais bhaktomis, pirmenybę teikia filantropams, gjaniams, jogams ir materialistiškos mąstysenos žmonėms.

3.Nirapekša-sadhakos melas:

(a) didžiuojasi, laikydamas save iškiliu vaišnavu, (b) užsivilkęs atsiskyrėlio rūbą, keliasi į puikybę ir iš aukšto žiūri į kitus sadhakas, (c) kaupia pinigų ir daiktų daugiau negu būtina, (d) dangstydamasis sadhana, bendrauja su moterimis, (e) užuot lankęsis šventykloje, aktyviai renka aukas ir dėl to bendrauja su materialistiškai mąstančiais žmonėmis, (f) bhadžaną naudoja kaip aukų rinkimo priemonę, (g) užmiršta Krišną ir perdėtai gerbia bei vertina išorinius atsižadėjimo atributus, per daug reikšmės teikia atsižadėjimą reglamentuojančioms taisyklėms.

Todėl iš melo kylančios sadhakos ydos – materialistinė polemika (kutarka), klaidingos filosofinės išvados (kusiddhānta) bei įvairios anarthos – posme palygintos su asilo šlapimu. Nemaža sadhakų įsivaizduoja neva jie dvasiškai valosi maudydamiesi bjauriame asilo šlapime, t.y. meluodami ir veidmainiaudami, bet iš tikrųjų jie žudo savo sielą.

2.Gāndharvā-Giridhara-pada-prema-vilasat-sudhām-bhodhau snātvā – Maudymasis nektariškame meilės Šri Gandharva-Giridhario lotoso pėdoms vandenyne.

Gandharva – tai Šrimati Radharani, Bhagavano vidinė galia (svarūpa-śakti), o Giridharis reiškia Aukščiausiąjį Viešpatį, Vradžendra-nandaną Krišną, kuris yra sarva-šaktimanas – Aukščiausias visų galių valdovas. Posme patariama pasinerti į vandenyną, kurio vandenys yra višuddha-čid-vilasa nektaras, t.y. dieviškos dvasios apraiškos – prema Šri Jugala-Kišoros lotoso pėdoms.

„Šri Prarthana-padhati“ (iš „Stava-malos“) Šrila Rūpa Gosvamis taria šiuos maldos žodžius:

śuddha-gāńgeya-gaurāńgīṃ kurańgī-lańgimekṣaṇām
jita-koṭīndu bimbāsyām ambudāmbara samvṛtām (1)

„O Vrindavanešvari, o Šri Radhika! Tavo oda gelsva it lydytas auksas. Tavo žvitrios, pailgos akys yra žavingos it elnės. Tavo veido grožis nustelbia milijonus mėnulių. O sodrios mėlynos spalvos saris ant tavo kūno atrodo it audros debesis.“

navīna-ballavī-vṛnda-dhammillottphulla-mallikām
divya-ratnādy alańkāra sevyamāna-tanu-śriyam (2)

„Tu – kvapių jazminų vainikas, puošiantis jaunųjų Vradžos gopių kasas. Ant Tavo riešų ir kulkšnų žvilga brangakmenių papuošalai.“

vidagdha-maṇòala-guruṃ guṇa-gaurava-maṇòitām
ati-preṣṭha-vayasyābhir aṣṭābhir abhiveṣṭitām (3)

„Tu iškiliausia tarp grakščių ir auksarankių gopių. Tavo dieviškos dorybės nesuskaičiuojamos, tavo šlovingumas – beribis. Ir Tu visada esi aštuonių brangiausių savo draugių (ašta-sakhi) lydima .“

cañcalāpāńga-bhańgena vyākulī-kṛta keśavām
goṣṭhendra-suta-jīvātu-ramya-bimbādharāmṛtām (4)

„Tavo vylingas žvilgsnis supančiojo Krišnos širdį, ir Tavo įstabių raudonų kaip bimbos vaisius lūpų nektaras yra Vradžendra-nandanos Šri Krišnos gyvybės šaltinis.“

tvām asau yācate natvā viluṭhan yamunā-taṭe
kākubhir-vyākula-svānto jano vṛndāvaneśvari (5)

„O Vrindavanešvari! Voliodamasis Jamunos pakrantės dulkėse, skaudama širdimi iš nevilties nuolankiai šaukiuosi Tavęs .“

kṛtāgaske ’py ayogye ’py jane ’smin kumatāv api
dāsya-dāna-pradānasya lavam apy upapādaya (6)

„Aš niekam tikęs, nepataisomas nusidėjėlis, mano galvoje sukasi nedoros mintys, bet aš meldžiu tavo prielankumo. Dovanoki man kad ir pačią menkiausią galimybę pasitarnauti Tavo lotoso pėdoms.“

yuktas tvayā jano naiva duḥkhito ’yam upekṣitum
kṛpā-dyota-drava-citta-navanītāsi yat sadā (7)

„O Kripamaji! Juk Tu nenusigręši nuo kenčiančios sielos, nes minkštą it sviestas Tavo širdį tirpdo užuojautos liepsna.“

Kitame savo kūrinyje,„Šri Šri Radha-Madhavajor nama-jugaštakam“ ( „Stava-mala“), Šri Rūpa Gosvamis rašo:

rādhā mādhavayor etad vakṣye nāma-yugāṣṭakam
rādhā dāmodarau purvaṃ rādhikā mādhavau tataḥ (1)

„Dabar aš giedosiu aštuonposmę maldą, šlovinančią Šri Radha-Madhavos Jugalos vardus. Pirma pagerbsiu Šri Radhą ir Damodarą, tada giedosiu šlovę Šri Radhai ir Madhavai.“

vṛṣabhānu-kumari ca tatha gopendra-nandanaḥ
govindasya priya-sakhī gāndharvā-bāndhavas tathā (2)

„Šrimati Radhika yra Vrišabhanu-kumari, jaunoji karaliaus Vrišabhanu dukra, o Šri Krišna – Gopendra Nandana, piemenų valdovo sūnus. Ji – Govindos prija-sakhi, o Jis – brangiausias Gandharvos, Šrimati Radhikos, draugas.“

nikuńja-nāgarau goṣṭa-kiśora-jana-śekharau
vṛndāvanādhipau kṛṣṇa-vallabhā-rādhikā-priyau (3)

„Ji yra Nikundža Nagari, Vradžos kundžų mylimoji, o Jis – Nikundža Nagara – mylimasis. Ji yra mukuta-man , tyriausias brangakmenis tarp Vradžos mergelių, o Jis yra sirobhūsana – dailiausių jaunuolių pažiba. Ji yra adhišthatri – vyriausioji Vrindavanos deivė, o Jis yra adhišvara – vyriausiasis valdovas. Ji yra Krišna Valabha, Krišnos mylimoji, o Jis – Radha Valabha, Radhos mylimasis.“

Aš apsigyvensiu Vradžoje, šlovinsiu savo Šri Radha-Madhavą ir regėsiu širdyje Jų ašta-kalija-lilą. O mano prote, kada išmus ta valanda, kai mes kartu pasinersime į nektarišką įvairiausių premos Šri Gandharvos ir Giridharos lotoso pėdoms apraiškų vandenyną?