3 Posmas
utsāhān niścayād dhairyāt
tat-tat-karma-pravartanāt
sańga-tyāgāt sato vṛtteḥ
ṣaḍbhir bhaktiḥ prasidhyati
Anvaja
utsāhāt – užsidegimas laikytis bhakti sklaidą skatinančias taisykles; niścayāt – tvirtas tikėjimas šastrų teiginiais ir guru, kurio žodžiai visiškai atitinka šastras; dhairyāt – tvirtumas praktikuojant bhakti, nepaisant daugybės trukdžių, arba kantrybė, kai nepavyksta greitai pasiekti bhakti praktikos tikslo; tat-tat-karma-pravartanāt – bhakti praktikos elementų vykdymas, pavyzdžiui, klausymasis ir kartojimas, o tai pat materialių juslinių malonumų atsisakymas, siekiant suteikti malonumą Šri Krišnai; sańga-tyāgāt – draudžiamų ryšių su moterimis atsisakymas, nebendravimas su asmenimis, prisirišusiais prie moterų, su majavadžiais, bedieviais ir apsimetėliais tikinčiaisiais; sato vṛtteḥ – tyro bhaktos elgesio taisyklių laikymasis ir jo savybių ugdymas; ṣaḍbhiḥ – dėl šių šešių principų laikymosi; bhaktiḥ – tyras atsidavimas Viešpačiui; prasidhyati – skleidžiasi.
Vertimas
Norint tobulėti bhakti kelyje, svarbūs šeši principai: 1) užsidegimas vykdant priesakus, padedančius rastis bhakti; 2) tvirtas tikėjimas šastrų teiginiais ir guru, kurio žodžiai visiškai atitinka šastras; 3) tvirtumas ir pastovumas bhakti praktikoje nepaisant daugybės trukdžių, arba kantrybė nepavykus greitai pasiekti norimą tikslą; 4) visų bhakti praktikos elementų vykdymas: klausymasis [šravana], kartojimas [kirtana], o taip pat materialių juslinių malonumų atsisakymas, siekiant suteikti džiaugsmą Šri Krišnai; 5) draudžiamų ryšių su moterimis atsisakymas, nebendravimas su asmenimis prisirišusiais prie moterų, su majavadžiais, ateistais ir apsimetėliais tikinčiaisiais ir 6) tyro bhaktos elgesio taisyklių laikymasis ir jo savybių ugdymas.
Upadeša-prakašika-tika
Žodis utsāha (užsidegimas) reiškia karštą troškimą vykdyti sadhanos elementus, o tai padeda plėtoti bhakti. Žodis niścaya (įsitikinimas) reiškia tvirtą tikėjimą. Dhairya – bhakti praktikos elementų vykdymą, net jei nesiseka iškart pasiekti tikslą. Tat-tat-karma-pravartanāt reiškia visiškai atsisakyti materialių malonumų ir sutelkti visas pastangas pasiekti Bhagavaną. “Šrimad Bhagavatam“ (11.19.24) Bhagavanas Šri Krišna sako Udhavai:
evaḿ dharmair manuṣyāṇām
uddhavātma-nivedinām
mayi saïjāyate bhaktiḥ
ko ’nyo ’rtho ’syāvaśiṣyate„Meilės Man įkvėptas atsidavimas gimsta širdyse tų, kurie patikėjo Man savo sielą ir laikosi bhakti sklaidai palankių religinių priesakų. Ko gi dar siekti tiems, kurie pelnė Man skirtą bhakti?“
Žodis sato-vṛtte reiškia „elgtis taip, kaip elgiasi iškilūs Viešpaties tarnai.
Pijuša-varšini-vriti
Du pagrindiniai bhaktos darbai –tinkamais būdais palaikyti gyvybę ir plėtoti bhakti. Pirmojoje šio posmo pusėje rašoma apie bhakti praktikai palankią laikyseną, o antrojoje – apie tai, kaip bhakta privalo elgtis kasdieniniame gyvenime. Užsidegimas, optimizmas, kantrybė, veiksmai, skatinantys bhakti sklaidą, netinkamos draugijos atsisakymas ir pavyzdingo bhaktų elgesio taisyklių laikymasis – tai priemonės, padedančios susilaukti sėkmės bhakti kelyje.
1. Utsaha – karštas troškimas laikytis bhakti praktikos taisyklių. Be tokio užsidegimo bhakti nunyksta. Tikroji utsaha – su gilia pagarba vykdyti bhakti praktikos elementus.
2. Nišcaja reiškia „tvirtas tikėjimas“.
3. Dhairja – tai kantrybė arba nepaliaujamas bhakti praktikos elementų vykdymas, net kai nepavyksta greitai pasiekti norimo tikslo.
4. Bhakti-pošaka-karma. Yra dvi bhakti sklaidai palankios veiklos rūšys: priesakų (vidhi) ir draudimų (nišedha) vykdymas. Bhakti praktiką sudarančių elementų, visų pirma šravanam ir kirtanam vykdymas, vadinamas vidhi. Pagrindinis draudžiamasis reikalavimas – juslinių malonumų atsisakymas, siekiant suteikti džiaugsmą Šri Krišnai.
5. Sanga-tjaga: būtina liautis bendravus su nedievotais žmonėmis, moterimis ir tais, kurie negali gyventi be moterų. „Nedievoti žmonės“ – tai juslinių malonumų besivaikantys asmenys, majavadžiai ir apsimetėliai, kurie demonstratyviai dedasi dharmos šalininkais.
6. Sad-vriti: būtina gyventi doroje, sekant tyrų Viešpaties tarnų pavyzdžiu, ir palaikyti savo gyvybę tinkamais būdais. Bhaktos atsiskyrėliai, privalo rinkti aukas – pageidautina madhukari metodu. Lygiai kaip bitė [mādhukara], kuri, perskrisdama nuo vieno žiedo prie kito, renka nektarą, jie turi belstis į šeimos žmonių duris ir rinkti nedideles aukas. Šeimas sukūrę bhaktos turi pelnytis gyvenimui pagal Vedų socialinėje sistemoje (varnašramaoje) galiojančias normas.
Anuvriti
Žodis utsāha reiškia abejingumą gjanos ir karmos praktikai, sadhanai, kuria nesiekiama suteikti džiaugsmo Šri Krišnai, savo mėgstamiausiems materialiems malonumams, ir tuo pačiu ji reiškia ryžtą vykdyti sadhana-bhakti praktikos elementus. „Aukščiausias ir vienintelis visų gyvų būtybių tikslas yra bhagavad-bhakti“ – šiais žodžiais reiškiamas tvirtas tikėjimas vadinamas niščaja. Blaškymasis tarp bhakti, karmos ir gjanos trikdo dvasios ramybę, o karmos ir gjanos reikalavimus atitinkanti sadhana galiausiai atneša vien kančią. „Todėl bhakti – vienintelis dživos prigimtį atitinkantis kelias,“ – toks tvirtas įsitikinimas vadinamas dhairja, tvirtybe. „Šrimad Bhagavatam“ (10.2.32-33) aprašo gjanius, kurie, nusižengia Bhagavano lotoso pėdoms tuo, kad nepagrįstai laiko save išlaisvintomis sielomis. Ten pat sakoma ir apie bhakti keliu einančių Viešpaties tarnų meilę (premą) ir nedrumsčiamą tvirtybę:
ye ’nye ’ravindākṣa vimukta-māninas
tvayy asta-bhāvād aviśuddha-buddhayaḥ
āruhya kṛcchreṇa paraḿ padaḿ tataḥ
patanty adho ’nādṛta-yuṣmad-ańghrayaḥ„O lotosoaki Viešpatie! Tie, kurie neieško priebėgos prie Tavo lotoso pėdų, išdidžiai laiko save išsivadavusiomis sielomis. Jie neturi Tau nei meilės, nei ištikimybės, todėl jų intelektas netyras. Net jei griežtos askezės ir dvasinė praktika padeda jiems priartėti prie išsivadavimo lygmens, dėl Tavo lotoso pėdų nuvertinimo jų laukia neišvengiamas nuopuolis.“
tathā na te mādhava tāvakāḥ kvacid
bhraśyanti mārgāt tvayi baddha-sauhṛdāḥ
tvayābhiguptā vicaranti nirbhayā
vināyakānīkapa-murdhasu prabho„O Madhava, gjaniai, įsivaizduojantys, kad yra pasiekę išvadavimą, gali lengvai patirti nuopolį, bet ištikimos meilės saitais su Tavimi susiję Tavo tarnai, niekada nepasitraukia iš bhakti kelio. Tu visada globoji Savo ištikimus tarnus, todėl jie be baimės įveikia visas kliūtis, statydami koją ant dievybių, atsakingų už pačių sudėtingiausių kliūčių sudarymą, galvų.“
Geriausias pavyzdys to, kaip judėti į priekį bhakti keliu, yra Haridasa Thakura: nepaisydamas jokių trukdžių, jis griežtai vykdė Šventųjų Vardų kartojimo įžadą. Šis bhakti idealas reiškiamas „Šri Čaitanja-bhagavatoje“ (Adi-khanda, 16.94):
khaṇḍa-khaṇḍa hai deha jāya yadi prāṇa
tabu āmi vadane nā chāḍi harināma„Aš niekada nesiliausiu kartojęs harinamą, net jei mano kūną pjaustys į gabalus ir iš jo išsiverš gyvybės oras.“
Toks ryžtas neiškrypti iš bhakti kelio vadinamas dhairja (tvirtybe). Ryžtingai vykdyti bhakti praktikos elementus – klausytis harikathos, atlikti bhagavan-namos kirtaną, atsiminti Bhagavano vardus, Jo pavidalą ir lilas – vadinasi praktikuoti tat-tat-karma-pravartanat.
Reikia stengtis bendrauti su Bhagavano bhaktomis. Nevalia bendrauti su karmiais, gjaniais arba tais, kuriuos yra užvaldę materialūs troškimai, nes šie žmonės neišmintingi ir linkę į materialius malonumus. Su jais nevalia palaikyti jokių santykių, juolab siekti jų pagarbos ar pripažinimo. Būtina laikytis nuo jų atokiau ir imti pavyzdį iš šventųjų bhaktų, kurie yra visada pasinėrę į harinamos kartojimą. Karma, gjana, aštanga-joga ir visi kiti metodai, kuriems nebūdingas noras sutekti Krišnai džiaugsmo, nėra bhakti kelio pakopos. Žmogus gali būti apdovanotas didžiausiomis dorybėmis, bet jei jis neturi bhakti, tos dorybės virsta ydomis. Bet bhakti turinčiam žmogui, be abejo, būdingos didžiausios dorybės. Todėl einantys bhakti keliu turi visas šventųjų savybes.
Užsidegimas tarnauti Šri Krišnai, tvirtas tikėjimas tarnyste, tvirtybė, visų jėgų skyrimas jai, atsisakymas bendrauti su asmenimis, kurie nėra atsidavę Krišnai, ir sekimas Krišnos tarnų pavyzdžiu – štai šeši bhakti sklaidą skatinantys principai.
No tags for this post.