Tyra Bhakti .lt

[Tęsinys] Kas praktikuoja bhakti, tiems yra savaime natūralu atlikti bhadžaną išsiskyrimo jausme nuo Krišnos. Šringara-rasos bhaktai, kurie laiko save labiausiai kritusiais, iš visos širdies šaukiasi dina-dayardranathos Krišnos, visų skurdžių Valdovo.

Tiktai trys asmenys galėjo ragauti šį posmą: Pati Šrimati Radhika, Šrila Madhavendra Puris bei Šriman Mahaprabhu (kuris yra Krišna, padengtas Šrimati Radhikos kūno spalva bei sentimentais). Kad apreikšti šią šloką, Šrila Madhavendra Puris, amžinas Šrimati Radhikos pasekėjas, paniro į mathura-virahinės Šrimati Radhikos emocijas.

yugaytam nimesena
caksusa pravrsaytam
sunayatam jagat sarvam
govinda-virahena me

Šri Šikšaštaka (7)

O sakhi, išsiskyrime nuo Krišnos netgi viena akimirka atrodo tęsiasi amžius. Tarsi liūties srovės iš mano akių liejasi ašaros, ir visas pasaulis atrodo tuščias.

Šrila Raghunatha dasa Gosvamis knygoje Vilapa-kusumandžali (102) rašo:

asa-bharair amrita-sindhu-mahayih kathancit
kalo mayati-gamitah kila sampratam hi
tvam cet krpam mayi vidhasyasi naiva kim me
pranair vrajena ca varoru bakarinapi

O Varoru (mergelė, turinti gražias šlaunis), pilnas vilties aš visą laiką laukiu, kada galėsiu tau pasitarnauti. Jeigu tu nesuteiksi man savo malonės, kokią vertę tada turės šis gyvenimas, Vradžos žemė ir Krišna, Bakos priešas?

Be Šrimati Radhikos malonės nėra įmanoma pasiekti Šri Krišnos. Tačiau kai širdis ima nekantriai šauktis Jos malonės, tada Radhanathos Šri Krišnos malonė tampa lengvai prieinama.

Šri Gurudevas yra tapati Šrimati Vrišabhanu-nandinės, ašraja-tattvos (tie, kurie nešioja meilę Krišnai) deimanto, manifestacija. Šrila Gurudevas ekspertiškai įsisavina būdus, išgalvotus sakhių, kaip tarnauti Dieviškajai Porai Jų transcendentiniuose žaidimuose, kupinuose meilės. Dėl tos priežasties jis yra nepaprastai brangus Šri Radhai ir Krišnai. Kaip kas nors galėtų įgyti Šri Krišnos malonę, jeigu jis/ji neįgauna tokio lygio guru malonės? Dėl tos priežasties tie, kurie visada ieško Šri Guru prieglaudos, patirs intensyvias išsiskyrimo bangas nuo jo tada, kai guru nebebus kartu su jais materialiame pasaulyje, ir tos bangos tikrai pasieks aukščiausią svarbą.

Kas yra bhakti? Abhyapa. Visa persmelkianti, visa apimanti. Bhakti nuo šraddhos, mažiausios bhakti dalelytes iki madanakya mahabhavos.Visa tai yra bhakti. Kuo bhakti yra aukštesniame lygyje, tuo aukštesnę padėti užima vaišnavai. Druva buvo bhakta, Prahlada Maharadžas buvo bhakta, Ambariša Maharadžas buvo bhakta, Hanumanas buvo bhakta, Pandavos buvo bhaktos. Uddhava buvo bhakta. Ir tie, kurie ne bhaktu kategorijoje, bet jie priklauso Krišnos arba Radhikos kaya-vyuha kategorijai: Šridama, Subala, Yašoda, Nanda baba ir kiti, gopės, ir ypatingai visos tos, kurioms vadovauja Rupa Mandžari. Visi jie yra atsidavusieji. Ar jų bhakti yra tokia pati ? Ne. Niekada.

Jūs turite žinoti, kad Druvos Maharadžo atsidavimas buvo bhakti, bet jo bhakti nebuvo tyra. Prahlados Maharadžo bhakti buvo tyra, tačiau maišyta su aišvarya gjana. Hanumano bhakti buvo tyra, tačiau kažko trūko. Trūko višrambhos, intymumo, jo atsidavimas nebuvo višrambhena seva. Pandavos užėmė dar aukštesnę padėti, bet ir jiems kažko trūko. Ir Uddhava. Jis buvo tarsi Krišna, dar brangesnis Krišnai nei Jo Paties siela, brangesnis nei Brahma, Šankara, Lakšmi, ir brangesnis net už Viespatį Balaramą. Tačiau net Uddhava nesugėbejo atrasti Vradža gopių meilės ir prisirišimo prie Krišnos pabaigos, Vradžos gopių meilės ir prisirišimo prie Krišnos aukščiausios viršūnės, aukščiausios ribos. O kiek yra gopių? Viena, dvi, trys, penkios? Milijonai ir milijonai gopių. Ir visos iš jų turi skirtingas nuotaikas. Taigi mes norime paaiškinti bent kažką, truputį apie bhakti… » Skaityti toliau »

Šri Bhagavanas yra visų galių savininkas, ir dėl to Jo ryšys su savo emžina energija yra nesugriaunamas (šakti-šaktimatayor-abheda) – Jie niekada neišskriami. Tačiau vis tiek, Jo žaidimų energija, kuri neįmanoma padaro įmanomu, apreiškia virahą (išsiskyrimą) netgi amžiname susitikime. Viso to prasmė yra sužadinti nuostabią rasos įvairovę (rasa-vaičitrija). Tai yra viena iš precendento neturinčių premos lygių.

Pirmasis troškimus išpildančio medžio pumpuras buvo Šrila Madhavendra Puripada. Jis giedojo šią nepalygynamą posmą, būdamas tobulybės būsenoje:

ayi dina-dayardra natha he
mathura-natha kadavalokyase
hrdayam tvad-aloka-kataram
dayita bhramyati kim karomy aham

Šri Čaitanija Čaritamrita, Madhja Lila 4.201

O Valdove, kurio širdis tirpsta iš malonės vargšams. O Mathuros Valdove! Kada vėl aš tave pamatysiu? O mylimas mano gyvenimo valdove, aš aistringai siekiu Tave pamatyti, taip smarkiai siekiu, jog mano širdis vis labiau ir labiau nerimsta. Ką man dabar daryti?

Iš tikrųjų šį posmą sudėjo Šrimati Radhika būdama išsiskyrimo skausmo agonijoje tuo metu, kai Krišna išvyko į Mathurą. Tokiu būdu Madhavendra Puripada į šį materialų pasaulį pasodino tyros santuokinės meilė bhakti sėklą. Ši šloka yra Šrimati Radhikos širdies atvėrimas maha premoje (mahabhava) po to, kai Krišna išvyko į Mathurą. Bhadžana, atliekama sekant Šrimati Radhikos nuotaikomis šioje būsenoje, yra pati aukščiausia bhadžana.

Kartą kažkas paklausė Šrilos Gurudevo, kaip apsieiti su pykčiu: “Jeigu aš tiesiog uždėsiu dangti ant jo, tuomet mano širdis pasidarys kaip supresuotas virdulys, pasiruošęs bet kada susprogti, išsitaškyti per viršų.”

Šrila Gurudevas atsakė: “Tuomet tu turi suprasti, kieno nuosavybe yra pyktis ir kas iš tikrųjų realybėje yra pyktis. Pyktis yra Šrimati Radhikos nuosavybė. Jis priklauso Jai su visu savo tyrumu ir grožiu. Jos pyktis nėra toksai, kaip mūsų. Jos pyktis iš tiesų yra skirtas Krišnos džiaugsmui. Jos pyktis padidina Jo laimę iki tokio lygio, kad Krišna net pradeda elgtis tokiu neįprastu, stulbinančiu būdų, kad tik pamatyti pyktį Radhikos akyse. Šrimati Radhika sugeba panaudoti Savo pyktį tokiu budu, jog džiaugsmo vandenynas Krišnos širdyje vis daugiau plečiasi ir didėja. Šrimati Radhika priverčia Krišną lieti ašaras. Ji privercia Krišną maldauti. Radhika priverčia Krišną tapti labai susirūpinusiu, Ji priverčia Jį labai labai pergyventi.

Ir dėka to Krišnos širdies laimės vandenynas nuolatos plečiasi. Pyktis yra skirtas šiam tikslui ir jeigu jūs negalite panaudoti pyktį tokiu būdu, jūs neturite teisės prisiliesti prie jo. Tai yra Jos nuosavybė.

Tai yra tas pats, kaip tas, kuris siekia tapti Radhikos palya dasi – jie niekada neprisiliečia prie Šrimati Radhikos -unnatodžvala rasų nuotaikų. Tai yra tai, kuo Šri Čaitanya Mahaprabhu labai giliai mėgavosi ir ragavo savo širdyje. Ir šių Radhikos unnatodžvala rasų dalis yra Jos dieviškasis pyktis, Jos mana. Tai priklauso Jai, ir nepriklauso mums.

Kartais yra labai rimta priežastis tam, kad supykti. Jeigu kažkas kritikuoja jūsų Guru, kažkas realiai atlieka įžeidimus jūsų Gurudevai, ir jeigu tuo metu jūs nesupyksite, tuomet ir jūs tapsite įžeidėjais.
Jūs privalote supykti tokiu atveju. Bet tuo pačiu metu jūs turite pasižymėti ir aukšta kvalifikacija, kad galėtumėte panaudoti savo pykti tobulu būdu ir nuginkluoti tokį įžeidėją. Jeigu jus negalite elgtis tokiu būdu, tuomet jūsų pyktis ir jūsų įžeidimai. Mes turėtume išlaikyti labai tolimą distanciją tokioms situacijoms. Štai kodėl mus perspėja pasilikti nuošalyje, nes jeigu mes išgirstame ką nors ir tačiau negalime tobulai panaudoti savo pykčio liepsnos tai situacijai nesudeginant savęs, tuomet mes patys save pražudysime.”

Stenkites visada buti labai palankioje bendrijoje !

Lola dasi: Pasakojote mums nutikimą, kai puodynėje buvęs pienas galvojo: “kaip aš galėčiau pasitarnauti Krišnai?” Iš to suprantame, kad Goloka Vrindavanoje pienas yra sąmoningas. Mano klausimas toks: kai pienas paverčiamas rasagula [tai toks indiškas saldumynas], ir kiekvienas piemenukas suvalgo po gabalėlį, kaip reikėtų suprasti, kad pienas yra amžinas?

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Kai Krišna suvalgė rasagulą, ji pateko į Jo skrandį ir ten tapo amžina. Visa, ką suvalgo Krišna – visi tie dalykai yra amžini. Ar suprantate?

Bhakta: Ne.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Pats Krišna yra amžinas, ir Vrindavane viskas yra amžina. Taigi Krišna suvalgė rasagulą ir ji liko Jo pilve. Jei Krišna savo pilve gali sutalpinti ištisas Visatas, kodėl negalėtų ten pat priglausti ir rasagulos?

Bhakta: Ar ta rasagula išlieka sąmoninga amžinai?

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Absoliučiai viskas Krišnoje turi sąmonę.

Bhakta: Tai nesuvokiama.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas: Būtent.  » Skaityti toliau »