Tyra Bhakti

Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas

Paskaita Los Andžele, JAV, 1998 m. birželio 05 d. (I dalis)

Šiandien – Ekadašis, labai palanki diena. Atsižvelgiant į tai, prisiminkime Ambarišos Maharadžo ir Durvasos Rišio istoriją. Šioje istorijoje yra labai daug dalykų iš pradžių pasimokyti, paskui praktikuoti, o tada suvokti.

Kokia šiandienos ypatybė suteikia šį vardą – “Ekadašis”? Tai vienuolikta diena nuo mėnulio jaunaties (Amavasjos) arba nuo pilnaties (Purnimos). Mes turime vienuolika jutimų – penkis darbo jutimus ir penkis žinojimo gavimo jutimus. Tai sudaro dešimt, o protas yra vienuoliktas. Šiais vienuolika jutimų turėtume pasistengti būti arčiau Krišnos. Ekadaši, vienuolika jutimų atliekame upavasą. “Upa” reiškia “labai arti”, o “vasa” reiškia “gyventi”. Ekadašio dieną turėtume bandyti kaip nors būti arčiau Krišnos, visu savo protu ir kūnu, ir visais jutimais.

Nesekti Ekadašiu mums bus žalinga. Ekadašį Mėnulis priartėja prie Žemės, todėl traukia iš visur vandenį – iš jūros, iš upių, iš mūsų kūnų ir taip toliau. Jeigu šią dieną kas nors valgo grūdus, grūdai tampa tarsi sutraukiamasis popierius. Jeigu gersite vandenį, vanduo labai greitai pasišalins iš kūno. Tačiau, jeigu valgysite grūdus ir gersite vandenį kartu, tie grūdai taps lyg sutraukiamasis popierius ar medvilnė – grūdai laiko vandenį.

Net jeigu išgręšite medvilninę medžiagą, kažkiek vandens liks. Panašiai, jeigu valgysite kiek nors grūdų, tai bus kaip kempinė – laikys daug vandens. Mėnulis trauks vandenį ir visos jūsų ligos paūmės. Galite matyti jūroje ar vandenyne – šiuo metu vyksta potvyniai, o bangos būna labai aukštos.

Panašiai yra mūsų kūnuose. Jeigu asmuo turi kokią ligą, tai liga paūmėja nuo Ekadašio iki Purnimos, bei nuo Ekadašio iki Amavasjos. Mes patikrinom tai ligoninėse, ir matome, kad iš mirštančiųjų ligoninėse dauguma miršta šiomis dienomis.

Ekadašio metu kontroliuokite valgymą ir nevalgykite grūdų. Geriau atlikti nirdžalą, visišką pasninką, be vandens. Indijoje šiandien daugybė žmonių laikosi nirdžala-ekadašio, netgi jauni berniukai, netgi kai temperatūra lauke yra 48 Celsijaus laipsniai. Žmonės vis vien laikosi nirdžalos. Jiems tai visai nepakenkia, atvirkščiai, šis pasninkavimas pašalina visas ligas.

Atidžiai laikykitės Ekadašio tokiu būdu, kad taptumėte artimesni Krišnai ir asmenybėms bei dalykams susijusiems su Viešpačiu. Šitai reiškia Tulasi, Gangą, Jamuną, Vrindavaną, Giriradžą, ir bet kurią Šri Šri Radhos-Krišnos šventyklą. Labiausiai tai reiškia Jo tyrus bhaktas, rasika (turinčius santykių skonį) ir tatva-gja (žinančius tiesas) utama adhikarius (aukščiausio lygio bhaktas), ir netgi madhjama-adhikarius (vidurinio lygio bhaktas). Jeigu su jais bendraujate, jeigu gyvenate Vrindavanoje, jeigu esate arti Tulasi augalo, Puri dhamos, kur Šri Čaitanja Mahaprabhu kurį laiką gyveno, Šri Govindos Šventyklos ir Šri Gopinathos Šventyklos, ir visų šventyklų, ir jeigu meldžiatės ir klausotės hari-kathos, būsite arčiau Krišnos. Tai vadinama upa (šalia) – vasa (gyventi). Pasistenkite per Ekadašį neužsiimti pasaulietine veikla.

Turėtume bent vieną dieną kas dvi savaites panaudoti  buvimui arčiau Šri Šri Radhos ir Krišnos, ir tokiu būdu jūs neprarasite savo bhakti. Bhakti būtinai išaugs dėl Jų bendrijos, tai todėl Krišna surengė šią galimybę – Jis Pats tapo Ekadašiu. Ekadašio pavidalu Jis kviečia mus – “šiandien turėtumėte paskirti savo vienuolika jutimų Man.” Tai labai geras dalykas. Krišna tapo Ekadašiu, taigi turėtume Ekadašio laikytis.

Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas
Paskaita Los Andžele, JAV, 1998 m. birželio 05 d. (II dalis)

Krišna pasišaukė savo čakrą ir įsakė skristi link Šišupalos, ir per sekundę ta čakra nukirto Šišupalos galvą. Vedų raštuose matome, kad kai tik Krišna pasiima Savo čakrą ir meta, ji nukerta tam asmeniui galvą per sekundę. Kodėl gi tuomet čakra ištisus metus persekiojo Durvasą, greitai bėgusį nuo jos,  ir vis vien nepasiekė nukirsti galvą? Kodėl, kokia priežastis? Kodėl čakra nekirto jo galvos? Ji nenukirto jo galvos po minutės, dviejų, trijų, valandos, dviejų valandų, netgi po mėnesio. Tai truko beveik vienus metus, bet ji vis tiek nenukirto jam galvos. Kodėl čakra pasiliko per dviejų pirštų atstumą? Kokia priežastis?

Bhakta: Todėl, kad Ambariša Maharadžas meldėsi Viešpačiui Višnu dėl malonės, kad niekas nepakenktų Durvasai.

Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas: Ne, priežastis ne ta. Ambariša Maharadžas jokiais būdais negali eiti prieš Krišnos valią. Jeigu Narajana ar Krišna meta Sudaršana-čakrą, ji turi nukirsti to asmens galvą.

Sudaršana-čakra yra ne tik ginklas. Žodis “sudaršana” reiškia “gera lemianti vizija”. Per ryšį su ta gera lemiančia vizija asmuo nemirs. Jis nebus sunaikintas nei nukertant galvą, nei kitais būdais.

Durvasa Rišis yra tyras Vaišnava; jis yra Šankaros, Viešpaties Šyvos, manifestacija. Jis yra didžiausias iš visų vaišnavų. (vaišnavanam yatha šambhuh). Jis netiesioginiu būdu norėjo šlovinti bhakti (tyrą pasišventimą Krišnai) ir Krišnos bhaktų galią. Jis gali suteikti bet kokį palaiminimą bet kam, ir netgi suteikė palaiminimą Šrimati Radhikai. Radhika gavo iš jo palaiminimą, kad bet kas, ką Ji ruoštų valgiui, bus saldžiau negu nektaras, ir tai yra Jos valgio ruošimo speciali ypatybė.

Kaip įmanoma asmeniui, norėjusiam šlovinti bhakti ir Krišną, būti priešiškam tokiai asmenybei kaip Ambariša Maharadžas? Durvasa Rišis yra aukštos klasės brahmanas ir jogis, ir yra nemirtingas. Jis gyvena Brahma-lokoje, ne šioje Žemės planetoje.

Maharadžas Ambariša nuolat giedojo “Hare Krišna, Hare Krišna, Govinda Damodara Madhaveti” ir kitas pasišventimo giesmes (kirtanas). Jis buvo labai paprastas. Jis asmeniškai atlikdavo daug tarnystės rūšių, tokių kaip gėlių rinkimas ir girliandų darymas Krišnai Dievybės pavidalu. O darbus, susijusius su karalystės valdymu ir išlaikymu, jis atidavė savo ministrams. Niekas negalėjo suvokti, kad jis buvo labai aukšto lygio bhakta.

Bhakta, kuris visada tyrai gieda “Hare Krišna, Hare Krišna” atlikdamas savo pasaulietinius darbus ir palaikydamas savo gyvybę yra didesnis negu bet kuris jogis ar brahma-gjanis (tas, kuris suvokė beasmenį Aukščiausio Viešpaties aspektą) kaip Durvasa. Jis gali dar būti nepasiekęs savo dvasinės padėties, bet vis vien jis yra daug aukščiau negu bet kuris brahma-gjanis.

Sudaršana-čakra žinojo, “Durvasa taip pat yra mano bhakta. Jis nori pašlovinti bhakti, Viešpaties bhaktą ir Patį Aukščiausią Viešpatį. Kadangi jis veikia taip, kad šlovintų juos netiesioginiu būdu, aš taip pat veiksiu netiesioginiu būdu. Nekirsiu jam galvos, bet jį persekiosiu. Darysiu tai tam, kad sukelčiau baimę visiems, kurie yra priešiški Viešpaties bhaktoms. Jie supras, kad Sudaršana-čakra nuolat saugoja visus bhaktas, tokius kaip Prahlada Maharadžas, Gadžendra ir kitus.”

Ambariša Maharadžas galvojo, “Ką turėčiau daryti? Iš vienos pusės, jeigu išgersiu čaranamritą (vanduo, kuriuo buvo išmaudyta Viešpaties Dievybė), tada nepagerbsiu brahamana-jogio, bet iš kitos pusės, privalau atsižvelgti į Ekadašį. Jeigu tinkamai nesilaikysiu Ekadašio (tai įtraukia Ekadašio užbaigimą pagerbiant Viešpaties prasadam tinkamu laiku kitą dieną), tai reikš, kad negerbiu Ekadašio. Kas labiau žalinga, nepaklusti brahmanai, ar nepaklusti bhakti?”

Jis padarė išvadą, “galiu nepaklusti tūkstančių tūkstančiams brahmanų, tokių kaip šis brahma-gjani-jogis, bet negaliu nepaklusti Šventajam Vardui ar Ekadašiui”

Vaišnavai kalba šią maldą prieš pagerbdami maha-prasadą, Viešpaties maisto likučius. “Mahaprasade govinde-nama-brahmani-vaisnave / svalpa-punya-vatam-rajan-visvaso-naiva-jayate” (“Tie, kurie sukaupę labai mažai dvasiškai dorybingų veiksmų, niekaip negali išvystyti tikėjimo mahaprasadu, Šri Govinda, šventu Viešpaties vardu ir vaišnavais”; iš Skanda Puranos, cituota Čaitanja Čaritamritos Antja-lilos 16.96 komentare.)  Negalime nepaklusti harinamai ar Ekadašiui.

Ekadašis yra dvasinės tarnystės motina. Jeigu laikotės Ekadašio, bhakti būtinai ateis. Tai gali atrodyti kaip visai eilinis dalykas, bet jis visai nėra eilinis. Maharadžas Ambariša priėmė šiek tiek čaranamritos, kas vienu metu ir nebuvo, ir buvo parana (pasninko nutraukimas), todėl, kad šis vanduo yra ne toks kaip grūdai ar maistas. Kai laikomasi nirdžala Ekadašio (pasninkavimo negeriant ir vandens), jeigu kitą dieną nurodytu laiku išgeriama vandens, tada tas vanduo taip pat laikomas parana. Kitu atveju, jeigu asmuo per Ekadašį valgo vaisius ir geria vandenį, tada turės nutraukti pasninką grūdais. Maharadžas Ambariša laikėsi nirdžalos tris dienas. Pirmą dieną jis gėrė vandens vieną kartą, paskutinę dieną (Dvadašį, sekančią dieną po Ekadašio) – vieną kartą, o vidurinę dieną, visą Ekadašį jis atliko nirdžala pasninką. Jis nemiegojo naktį netgi nei akimirkos. Vietoje to, jis nuolat giedojo ir prisiminė Šri Krišnos vardą ir šloves. Toks yra Ekadašio procesas.

Mes nesame tokie kvalifikuoti, kaip Maharadžas Ambariša, taigi, Krišna suteikė mums nuolaidų, Šrila Bhaktivedanta Svamis Maharadžas taip pat suteikė daugiau nuolaidų. Galite valgyti vaisius, pieną ir varškę, tame nėra žalos, bet laikykitės Ekadašio. Nevalgykite grūdų. Stenkitės valgyti tik vieną kartą per dieną, bet jeigu negalite, valgykite du kartus, bet ne tris, keturis, penkis, šešis kartus su vienu kilogramu sulčių, rabari (indiškas saldumynas), vienu kilogramu mango, vaisių sulčių, apelsinų sulčių, o po to obuolių sulčių, neduodant pailsėti skrandžiui, bet nuolat valgant. Neturėtume taip daryti. Vieno ar dviejų pavalgymų užtenka, kiekvieną kartą reiktų priimti tik tiek prasado, kad pusiau užpildyti skrandį. Pusė skrandžio turėtų likti tuščia. Valgykite labai mažai, tada tai yra Ekadašis.

[2002 m. vasario pabaigoje Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas ir jo grupė praleido 3 dienas Australijoje, Brisbene. Kiekvieną rytą bhaktos atvykdavo iš arti ir toli į Šrilos Maharadžo laikiną gyvenamąją vietą - Prakaš dasa Adhikario ir Karunos devi dasi namus - dalyvauti Mangala aratyje, Vrindavanos šlovinimo maldose ir Tulasi parikramoje. Kai jie baigdavo eiti ratu aplink Šrimati Tulasi devi, Šrila Maharadžas kartu su keliais bhaktomis išeidavo į pusės valandos trukmės rytinį džapos pasivaikščiojimą. Vieną rytą, tik ką sugrįžęs iš pasivaikščiojimo, jis sėdėjo ant sofos, apsuptas mokinių, kurie dainavo ryto bhadžanus. Ta palankumą lemianti diena buvo Ekadašis, ir todėl Šrila Maharadžas paprašė bhaktų dainuoti "Šudha Bhakata Čarana Renu" dainą. Tada, matydamas, kad niekas negali padainuoti to bhadžano be dainyno pagalbos, Šrila Maharadžas pasakė, kad jie turėtų žinoti visus bhadžanus mintinai, kad nereikėtų žiūrėti į knygą. Kitaip, jie nesupras tų maldų gilių prasmių. Tada jis pradėjo aiškinti dainą, žemiau yra užrašytas tas paaiškinimas.]

“madhava-tithi, bhakti-džanani, jatane palana kori, Krišna-vasati, vasati boli’, parama adare vori”

["Aš labai rūpestingai laikausi šventų dienų, tokių kaip Ekadašis ir Džanmastamis, kadangi jos yra bhakti motina. Krišna gyvena šiose tithi, taigi, gerbdami jas, lengvai galime pasiekti Jį. Giliai gerbiant Krišnos lila-sthanas (žaidimų vietas), jos suteiks man savo palaiminimus". (Šrilos Bhaktivinodos Thakuros dainos "Šudha-Bhakata" 2 posmas)]

Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas: Kas yra Madhava-tithi?

Bhakta: Ekadašis.

Šrila Bhaktivedanta Narajana Maharadžas: Kodėl Džanmastamis nevadinamas Madhava-tithi? Kodėl taip nevadinamos ir Gaura-tithi bei kitos dienos?

Krišnai Ekadašis yra netgi viršesnis negu Džanmastamis. Visų džyvų gerovei, Krišna Pats tapo Madhava-tithi diena. Jis galvojo, “Visi Mane užmiršta, ir kenčia šiame pasaulyje. Kaip galiu juos atvesti į Goloką? Kadangi jie tokie puolę ir bejėgiai, jiems nėra galimybių” Todėl Jis tapo Ekadaši-tithi. Ekadaši-tithi yra lyg laiko tarpas. Kaip jis tapo šiuo tithi? Visas transcendentinis laikas yra Pats Krišna, todėl šis transcendentinis laiko tarpas irgi yra Jisai. Tačiau, Ekadaši-tithi nėra vien tik laikas. Pavyzdžiui, Šrimati Radhika yra Krišnos manifestacija. Ji atsirado iš kairės Jo kūno pusės ir tapo Radhika. Panašiai, Pats Kišna tapo Ekadašiu, todėl ir “madhava-tithi, bhakti-džanani” (madhava-tithi yra bhakti gimimo šaltinis). Jeigu kas nors laikosi Ekadašio, bhakti ateis pas jį. Ir atvirkščiai, jeigu kas nors nesilaiko Ekadašio, niekada nepasieks tos retos būsenos. Skaitykite toliau čia »

Mieli bhaktos ir draugai!

Visus kviečiame  į Nrisimha-čaturdašį – Viešpaties Nrisimhos apsireiškimo dieną.

Šventė vyks gegužės 16 dieną, pirmadienį, 18 val.,  Trakų g. 9 /1, Vilniuje.

(Centrinis pastato įėjimas (įeiti per skverą), patalpos numeris – M7.) Vieta žemėlapyje

Programoje: kirtanas, paskaita, prasadas.

Šri Nrisimhadevas nužudė didžiausią demoną žmonijos istorijoje – Hiranjakašipu – ir apsaugojo Savo tyrą bhaktą Prahladą.

Tai nuostabi diena meditacijai i tai, kaip atsikratyti įvairių kliūčių bhakti kelyje. Jeigu tą dieną pasninkauti be vandens iki sutemų (po to ekadašinė puota) ir medituoti i Viešpaties Nrisimhadevo ir Prahlados Maharadžo lilą, tos kliūtys be abejo bus nugalėtos. Juk Viešpats Nrisimhadevas yra bhakti-vighna-vinašana – Jis pašalina visas kliūtis bhakti kelyje.