Tyra Bhakti

Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura, versta iš “Harmonist Monthly” (pirminis šaltinis Šrila Prabhupadera Upadešamrita)

Klausimas: kaip mes turėtume šauktis Bhagavano?

Atsakymas: Kaip pasakė Šri Gaurasundara, jeigu norite šauktis Aukščiausiojo Viešpaties, Šri Bhagavano, turite tapti nuolankesnis nei žolės stiebelis. Jeigu asmuo nesuvokia, koks yra nereikšmingas, jis negali šauktis kokio kito asmens, kad jam padėtų. Kai meldžiame kažkieno kito pagalbos, darome tai todėl, kad jaučiamės bejėgiai ir nesugebantys savo jėgomis atlikti jokios užduoties. Tokioje būsenoje nematom kitų būdų, kaip tik siekti kitų asmenų pagalbos.

Jeigu konkreti užduotis gali būti atlikta tik penkiese, tai vienas žmogus jos negali atlikti. Iš Šrilos Gurudevo girdėjome, kad Šri Gaurasundara davė mums pamokymą šauktis Bhagavano, kitaip sakant, mes privalome melstis, siekdami Jo pagalbos. Tačiau, kai šaukiuosi Bhagavano, jeigu mano planas yra padaryti Jį savo tarnu, arba jeigu aš siekiu Jo pagalbos tik įvykdyti kokį mano asmeninį uždavinį, tada kur nuolankumas mano nuotaikoje? Kur mano jautimasis nereikšmingesniu už žolės stiebelį? Išorinis nuolankumas irgi nėra trinad api suniča bhava (buvimo nereikšmingesniu už žolės stiebelį nuotaika), tai tiesiog dviveidiškumas. Jeigu šaukiuosi Aukščiausiojo Viešpaties taip, lyg šaukčiau man pavaldų asmenį atsiliepti, tada mano kreipimasis Jo nepasieks. Taip yra todėl, kad Jis turi aukščiausiąjį nepriklausomumą – Jis yra ta būtybė, kuri talpina savyje sąmonės visumą (purna-četana vastu), nėra nieko, kas turėtų Jam valdžią. Asmens prašymas nepasieks to absoliučiai nepriklausomo Aukščiausiojo Viešpaties, jeigu jis neįsitvirtins tokiam savęs supratime, kuris būtų nesavanaudžio nuolankumo nuotaikoje.

Šrila Bhaktisidhanta Sarasvatis Thakura, atsakymas į klausimą “kaip šauktis Bhagavano”, antra dalis.

Yra dar vienas svarbus dalykas: jeigu tuo metu, kai meldžiamės, neturime kantrumo dorybės, tada netgi jeigu šaukiamės Jo su didžiausiu nuolankumu, jausdamiesi nereikšmingesni nei žolės stiebelis, tai irgi nebus laikoma tikru šaukimusi. Jeigu tapsime godūs ir nekantrūs, mūsų nuotaika bus priešinga trinad api suniča bhavai.

Tačiau, jeigu tapsime visiškai pasitikintys, kad dėl kreipimosi į Bhagavaną – kuris yra Aukščiausioji Esybė – nepatirsime trūkumo, tada mums netgi netruks tokios kantrybės. Bet jeigu tapsime godūs ir nekantrūs, ir išreikšime savo nerimastingumą išlaikydami mintis apie mūsų užduoties įvykdymą savo pačių jėga ir gebėjimu, tada mūsų maldos Bhagavanui nebus tikros.

Dažnai mes galvojame, kai darome Bhagavanui paslaugą siūlydami Jam savo maldas, nes turim idėją, kad yra kitų neatidėliotinų reikalų, kuriais reikia pasirūpinti vietoje to, kad šauktis Jo. Ši galvosena taip pat parodo mūsų nekantrumą. Tam, kad apsaugotume save nuo šių protinių nusiteikimų, ir apsisaugotume nuo trnad api suniča bhavos netekimo, mums reikia globėjo – gauti tinkamą prieglobstį nuo tokių blogų polinkių yra esminis dalykas. Todėl Šrila Narotama dasa Thakura pasakė:

āśraya laiyā bhaje tāre krsna nāhi tyaje
āra saba mare akārana

“Asmens, kuris priima Krišnos brangių bhaktų prieglobstį, Jis niekada nepalieka. Visi kiti beprasmiškai pražūsta.”