Tyra Bhakti

Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas
Cubu, Filipinai, 2009 m sausio 1 d.

[Nuo lapkričio iki šių metų sausio vidurio Šrila BV Narajana Maharadžas gyveno Filipinuose, atsidėjęs intensyviam rašymui. Po rytinio pasivaikščiojimo, 6.45 ryto, jis trumpam susitikdavo su kartu gyvenusiais bhaktomis ir mokydavo juos šlokų (posmelių) iš įvairių Vedų raštų, „namų darbams‟ užduodamas išmokti jas mintinai. Kitą dieną prašydavo mokinių paaiškinti šlokų prasmę, o tada pats detaliai jas išaiškindavo. Įdomus šių susitikimų bruožas – neoficialus artimumas – tarsi tėvo bendravimas su savo vaikais, ką galima pajusti skaitant šią transkripciją, arba kelias kasdienių pašnekesių ištraukas.]

kalah kalir balina indriya-vairi-vargah
sri bhakti-marga iha kantaka-koti-ruddhah
ha ha kva yami vikalah kim aham karomi
caitanyacandra yadi nadya krpam karosi

(Šri Čaitanya Čandramrta 125, Prabodhananda Sarasvati)

„Dabar Kali amžius. Mano didžiausi priešai – mano paties juslės – labai stiprūs. Nuostabusis bhakti kelias nusėtas daugybės spyglių (tokių kaip karma, gjana ir nevaržomas pataikavimas juslėms). Mano protas nusilpęs, o jutimai nevaldomai sunerimę. Ką gi man daryti? Kur eiti? O Viešpatie Čaitanja-čandra, jeigu nesuteiksi savo malonės, kaip aš išsigelbėsiu?‟ Skaitykite toliau čia »

[Pratęsimas] Visi žinote šią maldą. Ką ji reiškia?

Bhakta: O Krišna, Tu esi malonės vandenynas.

Šrila Narajana Maharadžas: Kodėl?

Bhakta: Nes Jis pasiunčia pačius brangiausius Savo tarnus į šį pasaulį, gelbėdamas puolusias dživas.

Šrila Narajana Maharadžas: Tai viskas?

Bhakta: Daugiau nežinau.

Šrila Narajana Maharadžas: Putana atėjo užmušti Krišnos, o ką padarė Jis?

Bhakta: Suteikė jai motinos maitintojos padėtį Golokoje.

Šrila Narajana Maharadžas: Jis atsiuntė daugybę rišių ir munių, iš kurių turėjote progą mokytis. Jis toks maloningas, kad ir Patsai apsireiškia kaip čaitya-guru (Supersiela, veikianti kaip guru gyvos esybės širdyje). Jis atsiuntė guru; Šri Guru atėjo pas jus – tai yra Krišnos malonė. Nors Krišna nė kojos nekelia iš Goloka Vrindavanos, bet apreiškė Savo žaidimus Žemėje vargšių sąlygotų sielų labui – kad patrauktų jų dėmesį. Net tie, kurie paprasčiausiai klausysis apie Jo žaidimus, pasieks išsivadavimą, kad ir po tūkstančių tūkstančių metų. Tokiu būdu Krišna yra karuna-sindhu, malonės vandenynas.

O ką reiškia dina-bandhu?  Skaitykite toliau čia »

Sausio 4 diena:

naham vipro na ca nara-patir napi vaisyo na sudro
naham varni na ca grha-patir no vanastho yatir va
kintu prodyan nikhila-paramananda-purnamrtabdher
gopi-bhartuh pada-kamalayor dasa-dasanudasah

(Padyavali, 74):

„Nesu nei brahmanas (šventikas ar Vedų žinovas), nei kšatrijas (karys ar administratorius), nei vaišijas (žemdirbys ar prekeivis), nei šudra (paprastas darbininkas). Nesu brahmačaris (celibato besilaikantis mokinys), grihasta (sukūręs šeimą), vanaprastha (palikęs šeimyninį gyvenimą) nei sanjasis (visiškai atsižadėjęs). Transcendentalus šiam grubiam bei subtiliam kūnams – esu gopių valdovo Šri Krišnos tarno tarno tarnas – Šri Krišnos, kuris yra galutinis kiekvienos esybės prieglobstis, kupinas dvasinės palaimos beribis nektaro vandenynas.‟

Šrila Narajana Maharadžas: Ar tu amerikietis?

Bhakta: Ne.

Šrila Narajana Maharadžas: Anglas?

Bhakta: Taip.

Šrila Narajana Maharadžas: Šis posmas sako, kad tu nesi anglas. Neturėtumei laikytis įsikibęs jokios pasaulietiškos tapatybės. Taigi, kas tu esi? Skaitykite toliau čia »

[Pabaiga] Šrila Narajana Maharadžas: Prisiminkite tą iki pat gyvenimo pabaigos.

Kitas posmelis:

samsara-sindhu-tarane hrdayam yadi syat
samkirttanamrta-rase ramate manas cet
premambudhau viharane yadi citta-vrttir
mayapurakhya-nagare vasatim kurusva

„Jei širdyje puoselėji troškimą persikelti per materialios egzistencijos vandenyną, jei trokšti paragauti šventojo vardo nektaro ir nekantrauji džiaugtis premos vandenynu, tuomet tau būtina apsigyventi Šri Majapuro mieste.

(Šrilos Prabhodhananda Sarasvačio Thakūro Šri Navadvipa-šatakam, 9 posmas)

Laikas nuo laiko skaitykite Šri Čaitanja-čaritamritą – nuo pradžios iki galo, lygiai taip pat – ir Šrimad-Bhagavatam. Nors visą dieną su atsidavimu tarnaujame, bet turime atrasti šiek tiek laiko – dienos ar nakties metu – raštų studijavimui. Šrila Rūpa Gosvamis ir Šrila Sanatana Gosvamis miegodavo tik vieną praharą (apie tris valandas), o kartais nesudėdavo bluosto ištisą parą. Šri Čaitanja Mahaprabhu nemiegojo visiškai – nei dieną, nei naktį. Mes irgi turime pasistengti apriboti savo miego valandas.

Ir jaunystėje, ir priėmęs sanjasą, iki pat septyniasdešimt penkerių niekada nemiegojau dienos metu. Eidavau į mūsų Matho (šventyklos, pamokslavimo centro) sodą, arba į parką – net per didžiausius karščius – ir skaitydavau šventraščius. Stenkitės elgtis taip pat. Skaitykite toliau čia »