Tyra Bhakti

Šri Krišna nama sankirtana yra geriausias būdas pasiekti krišna-premą. Brihad Bhagavatamritoje (2.4.7) Šrila Sanatana Gosvamis parašė sekantį posmą.

sri krsna gopala hare mukunda
govinda he nanda-kisora krsna
ha sri-yasoda prasida
sri-ballavi-jivana radhikesa

“O Šri Krišna, Gopala, Hari, Mukunda, Govinda, o Nandos sūnau, Krišna! O Jašodos sūnau! Gopių gyvenime! Radhikos Valdove!! Prašau, būk patenkintas manimi!”

Asmuo, kuris kartoja Šri Krišnos vardus, tačiau nepasiduoda gopų bei gopių vadovavimui, negali pasiekti vradža-premos. Tai reikia įsiminti ir suprasti. Jeigu mes nestebėsime Motinos Jašodos bei vradža-gopių premos Krišnai ir kaip ji valdo Jį, tada mes jos niekada nepasieksime. Kaip sako Šrila Sanatana Gosvamis, “Vradža-prema yra labai reta”.

Prie viso to, mes turime pasistengti suprasti nurodymą, kuris suteikia mums kvalifikaciją tyrai kartoti, ir turime pasistengti laikytis jo.

trnad api sunicena taror api sahisnuna
manina manadena kirtaniyah sada harih

“Kartoti Šventą Šri Hari Vardą reikia pastoviai bei laikant save mažiau reikšmingu už žolės stiebelį, ant kurio visi trypia, būti nuolankesniais už medį, nesiekti jokios pagarbos sau bei siūlyti pagarbą visiems kitiems atitinkamai atitinkamai pagal jų poziciją”.

(Šikšaštaka 3)

Yra svarbu laikytis šio nurodymo pradinėse stadijose, tai visų svarbiausia. Mes negalime šokinėti arba sėkmingai praktikuoti neturėdami pakankamai kvalifikacijos. Privalome žinoti visus tuos nurodymus, tokius kaip Šri Upadešamritos, pradedant nuo vačo vegam.

Aš prisimenu Krišnos žaidimą Dvarakoje, kur Krišna moko savo sūnus ir ir sūnėnus kaip elgtis, kad krišna-prema ateitų. “Privalote elgtis labai mandagiai bei nuolankiai su bhaktais“, pasakė Jis. “Nesupykdykite jų, o jeigu netyčia taip jau atsitiko, ir jie jus prakeikė kokiu nors būdu, privalote išlikti romiais bei tyliais. Jokiu būdu nesupykite ir nebandykite atkeršyti”.

Jeigu norite įgyti tokias nuotaikas, ir trokštate amžinai tarnauti Krišnai Vradžoje, taip pat turėsite laikytis taisyklių, tokių kaip ši:

yadiccher avasam vraja-bhuvi sa-raga prati-janur
yuva-dvandvam tac cet paricaritum arad abhilaseh
svarupam sri rupa sa-ganam iha tasyagrajam api
sphutam premna nityam smara nama tada tvam srnu manah

“O mano brangus prote! Sakau tau, jei trokšti gyventi Vradžoje ir pelnyti ragatmika-bhakti, jei nori asmeniškai tarnauti amžinai jaunai Dieviškajai Porai, Šri Radha-Krišnai, gimimas iš gimimo turi nuolat kuo aiškiausiai atsiminti ir su didžiausia meile lenktis Šri Svarūpai Damodarai Gosvamiui, Šri Rūpai Gosvamiui, jo vyresniajam broliui Šri Sanatanai Gosvamiui ir visiems kitiems Šri Čaitanjos Mahaprabhu malonę pelniusiems Jo palydovams.”

Kol mes nesilaikysime šių taisyklių, tol Nama Prabhu naprekš savo svarūpos bei visos rasos mūsų širdyse.

varam deva! moksam na moksavadhim va
na canyam vrne ’ham varesad apiha
idam te vapur natha! gopala-balam
sada me manasy avirastam kim anyaih (4)

O Deva! Nors tu ir gali išpildyti bet kurį troškimą, aš Tavęs neprašau išsilaisvinimo, amžino gyvenimo Vaikunthoje ar bet kokio kito palaiminimo [kurie gali būti pasiekti atlaikant devynis bhakti procesus. O Natha! Teišlieka Tavo piemenuko pavidalas amžinai apreikštas mano širdyje – kokią naudą gali suteikti bet koks kitas palaiminimas?

(Šri Damodaraštakam 4)

Satyavrata Munis meldžiasi kad Krišna amžiams apsireikšų jo širdyje kaip Bala-Gopala. Šrila Sanatana Gosvamis savo komentare apie šį Damodaraštakam posmą knygoje “Dig-daršini” duoda nežymią, tačiau dar negalutinę užuominą, jog Krišnos daršana širdyje yra aukščiau už Jo daršaną akimis tiesiogiai. Apie tai jis detaliai nagrinėja savo “Brihad-bhagavatamritoje”. Mano Gurudeva, nitya-lila praviša om višnupada Šri Šrimad Bhaktipragjana Kešava Gosvamis Maharadžas visa tai surinko iš “Brihad-bhagavatamritos” ir pavettė tai į pastabą savo leidinyje “Dig-daršana tika”.

Mes Krišną norime regėti šiomis akimis, tačiau paprastos mirtingos akys negali priimti Krišnos, kuris yra sat-čid-ananda (amžino, visažinio ir palaimingo), daršano. Šie kūnai yra sudėti iš penkių materialių elementų – žemės, vandens, ugnies bei eterio. Materialios akys negali matyti netgi mūsų pačių sielos, ką jau bekalbėti apie Supersielą. išvada yra ta, jog mes turime stengtis Krišną matyti ne šiomis akimis, bet savo ausimis.

[Tęsinys] Brihad-bhagavatamrita pasakoja apie Gopa-kumarą – labai ypatingą bhaktą, norėjusį pamatyti Krišną savo paties akimis. Jis iš šios Žemės nukeliavo į Tapoloką, kur askezes atliko Pippalayana bei kiti rišiai.

Iš pradžių jis buvo sužavėtas jų tapasyos, bet vėliau prarado tikėjimą askezių vertingumu.

Pippalayana Rišis jam pasakė:
- Kodėl klajoji šen bei ten? Jei pasiliksi čia, su mumis, ir atliksi tapasya, gausi Krišnos daršaną savo širdyje. O jei nepasiliksi, to nepasieksi, nes materialiosios akys negali gauti Krišnos daršano.

Gopa-kumaras atsakė:
- Aš trokštu pamatyti Jį šiomis savo akimis. jei tie, kurie atliko askezes – pavyzdžiui Viešpats Brahma ir Dhruva Maharadžas – išvydo Krišną ir Viešpatį Narajaną savomis akimis, kodėl aš negaliu?

Pippalayana Rišis atsakė:
- Jie nematė Viešpaties Narajanos ar ko kito materialiomis akimis – jie realizavo Jį savo širdyse.

Sahadžijai nori tapti gopėmis ar kotomis transcendentaliomis asmenybėmis dar savo materialiais kūnais. Jie pasidaro moteriškas šukuosenas, apsivelka moteriškus drabužius, nešioja papuošalus ir taip “tampa” Lalita ar Višakha-sakhi.

Tačiau tai ne tik neteisinga; tai įžeidžiama. Tai – majavadizmas, arba sahadžizmas. Kad išvengtume tokios klaidos, turėtume paprasčiausiai stengtis sekti Šrilos Rūpos Gosvamio ir Šrilos Raghunathos dasos Gosvamio mokymu. Būdami jų mokinių sekoje, palaipsniui gausime Krišnos daršaną. Skaitykite toliau čia »

idam te mukhambhojam avyakta-nilair
vrtam kuntalaih snigdha-raktais ca gopya
muhus cumbitam bimba-raktadharam me
manasy avirastam alam laksa-labhaih

“O Deva! Tegul Tavo lotoso žiedą primenantis veidas, kuris yra dengiamas juodomis blizgančiomis garbanomis, kuris vėl ir vėl yra bučiuojamas Motinos Jašodos, ir kurį puošia raudonos tarsi bimbos vaisius lūpomis, visada išlieka matomas mano širdyje – visi kiti milijonai pasiekimų yra visiškai beverčiai.”

(Šri Damodaraštakam 5)

Satyavrata Munis meldėsi: “Tu gali suteikti milijonus palaiminimų, nes Tu esi valdovas tų, kurie juos teikia pirmoje vietoje. Tačiau aš nieko nenoriu iš Tavęs išskyrus vieną palaiminimą, kad Tavo mielas apsiverkęs veidas tuo momentu, kai Motina Jašoda valdo Tave per prema-bhakti, apsireikštų mano širdyje”.

Tai yra vatsalija-raganugos bhakto (tas, kuris siekia pasiekti spontaniškos atsidavimo tėvystės meilės nuotaikoje) malda, dėl to tai yra nepaprastai aukštas sentimentas. Tokie bhaktos yra labai reti. Tokia prema gali būti pasiekta tik per Motionos Jašodaži, kuri yra tikrasis nedalijamas vatsalijos-rasos įsikūnijimas (akanda-murti), malonę. Asmuo gali atlikti sadhana-bhakti milijonais būdų, pradedant šravana, kirtana ir višnu-smarana, tačiau jeigu kas nėra vadovaujamas Šrimati Jašodos, tie negali pasiekti tokios premos.

Krišna negali suteikti vatsalija-premos, kadangi Jis jos neturi; Jis paprasčiausiai mėgaujasi priimdamas ją. Motina Jašoda yra originalios ir nedalijamos vatsalija-rasos vandenynas. Jeigu mes trokštame turėti tokį prisirišimą bei meilę kaip jos, tai galima gauti vien tik iš Motinos Jašodos, ne iš Krišnos. Krišna gali suteikti savo galią, tačiau Jis negali duoti tokios premos. Tai reiškia, jog Krišnoje kažko trūksta.

Būtent dėl šios priežasties Jis pasiskolino Šrimati Radhikos nuotaiką ir apsireiškė šiame pasaulyje Šri Čaitanijos Mahaprabhu pavidale. Kodėl Jam reikėjo priimti Šrimati Radhikos nuotaiką? Krišna yra Savo mylinčių bhaktų višaja (visaya – besimėgaujantis objektas). Jis nėra ašraja, šios mėilės šaltinis. Krišna norėjo patirti emocijas tų, kas turi tą premą. Mes turime ieškoti prieglobsčio pas tuos, kas yra tos premos šaltinis, jeigu norime pasiekti bet kokią rasą – šantą, dasją, sakhją, vatsaliją ar madhuriją.

Dėl tos priežasties Satjvarata Munis meldėsi Krišnai, kad Jo Bala-gopalos forma apsireikštų jo širdyje. Daršana širdyje priklauso nuo Krišnos bei Jo atsidavusių malonės. Be jų malonės jūs negalėsite pasiekti tokios premos.

[Tęsinys] Avykta-nitair, vrtam kuntalam snighda-raktais (Šri Damodaraštakam). Krišnos lotoso veidą dengia Jo blizgantys garbanoti plaukai, kurie yra avyakta-nilair. Joks materialus žodis negali tinkamai apibūdinti šį grožį. Avyakta-nilair reiškia parama-šyamal, arba “ekstremaliai juodai mėlynas”. Snigda reiškia “labai švelnūs ir blizgantys”, raktaš reiškia “rausvi”, o kuntala yra “garbanoti”. Bimba-raktadharam – Jo lūpos primena bimbos vaisių. Bimbos vaisius yra nepaprastai minkštas. Jeigu šiek tiek suspausti vaisių, iš karto ištrykšta sultys iš po žievės. Panašiai, jeigu šiek tiek paspausti Krišnos lūpas – ima tekėti nektaras. Jo juodi ir nepaprastai gražūs garbanoti plaukai yra tarsi milijonai kamanių dūzgančių aplink Krišnos veidą, kurį pastoviai bučiuoja gopya - Motina Jašoda. Anot Šrilos Sanatanos Gosvamio, gopya taip pat reiškia Šrimati Radhiką. Joms abiems nepaprastai pasisekė, labai labai pasisekė. Jis aiškina, jog gopės meldžia turėti tokią pačią sėkmę, kaip Krišnos auskarai, kurie visą laiką gali bučiuoti Krišnos žandus. Satjavrata Munis meldžiasi: “Aš trokštu, kad tas Krišnos veidas, kuris yra vėl ir vėl bučiuojamas Motinos Jašodos, visam laikui apsireikštų mano širdyje – ne tik šiame gyvenime, bet amžinybei”.

Satjavrata Munis mąstė: “Motinai Jašodai taip pasisekė! Ką per askezes ji praėjo tam, kad dabar ji gali bučiuoti Krišnos žandus? Kokioje šventoje tirthoje ji maudėsi? Kam ji dosniai skyrė labdarą?”

Krišnos forma tarsi žaibas apsireiškė Satjavratos Munio širdyje vienam akimirksniui, ir jis prarado sąmonę. Pabudęs jis ėmė raudoti ir aprašė tai, ką matė savo samadhi-daršane – Krišnos grožį. Jeigu mes bandytume aprašyti Jį, tas aprašymas gautųsi labai netikslus. Jį aprašyti galėtume tik tada, jeigu būtume matę Krišną netgi vieną akimirksnį. Tačiau netgi tada jokie materialūs žodžiai netiktų.

Todėl Satjavrata Munis sako lakša-labhaih - “man nereikia milijono palaiminimų, aš noriu tiktai kad Tavo vienintelis ir nepakartojamas veidas apsireikštų mano širdyje”.