Tyra Bhakti

Apie Viešpatį Nrisimhadevą

Tridandisvamis Šri Šrimad B.V. Narajana Gosvamis Maharadžas, 2003 m gegužė

(paskaita Nrsimhadevos apsireiškimo dieną)

Šri Nrisimha, Krišnos inkarnacija

(Pradžia) Kas yra Nrisimhadeva? – Patsai Krišna, „Kesava dhrta narahari rupa“. Krsna Kesava – Jis yra tas pats Kešava, nors ir netiesiogiai (Kešava – Krišnos vardas, reiškiantis, kad Jo plaukai labai švelnūs). Jis yra ne kas kita kaip Čakra. Krišnos čakra (disko pavidalo ginklas) tampa Nrisimhadeva. Kai statant šventyklą uždedama čakra, tuo metu sakomos maldos Nrisimhadevai.

Didžiausia Viešpaties Nrisimhadevos malonė – saugoti bhaktus. Ambarišą maharadžą išgelbėjusi čakra buvo patsai Nrsimhadeva, lygiai kaip ir Šišupalos gyvybę atėmusi čakra – tarp jų skirtumo nėra. Visa parafernalija (tiksliau – ginklai), Krišnos laikoma rankose, yra Jo Višnu inkarnacijų apraiška; dar galima pridurti, kad Jo inkarnacijos yra Baladevos Prabhu pasireiškimas.

Jei jums iškilo sunkumų bei problemų dėl demonų ar kitų būtybių veiklos ir jūs pašaukiate Nrisimhadevą, Jis pasirodys jūsų apsaugoti. Todėl Vaišnavai Nrsimhadevai skiria ypatingą dėmesį. Mes negarbiname daugybės kitų inkarnacijų, tokių kaip Vamanadeva, Kurmadeva, ar Kalki, tačiau mes garbiname Nrisimhadevą.

Šią dieną nereikėtų priimti prasado iki pat prieblandos, t.y. iki Nrisimhadevos pasirodymo laiko. Tik vaikai, vyresnio amžiaus bhaktos bei ligoniai, tie, kuriems gydytojai nepataria badauti – jie gali šiek tiek pavalgyti. Matydamas, kaip visi jūs badaujate, savo noru prisiimdami sunkumus, Nrisimhadeva bus labai patenkintas. O jei laiką leisite juokaudami bei linksmindamiesi, Jis nekreips į jus dėmesio. Šios dienos askezes atliekate dėl Nrisimhadevos – tikėdamiesi sulaukti jo malonės.

Šios dienos askezę atliekame kaip ir per Ekadašio, Čaitanjos Mahaprabhu atėjimo (Gaura Purnimos), Rama-navamio (Šri Ramačandros atėjimo) bei kitas atėjimo dienas, tokias kaip Džanmaštamis bei Radhaštamis. Tai nėra jogų atliekamos askezės; mes jas atliekame tam, kad sulauktume Krišnos malonės – taigi pasistenkite jų laikytis.

(Pratęsimas) Dabar norėčiau pradėti Viešpaties Nrisimhadevos pašlovinimą.

Šisupala ir Krišna

Kartą Judištira Maharadžas suruošė Radžasujos aukojimą ir pasiuntė savo armiją su Bhima bei Ardžuna priešakyje, siekdamas užkariauti visą pasaulį. Tačiau jis nenorėjo atimti nė vienos gyvybės – todėl armijos lyderiams nurodė tiesiog surinkti mokesčius iš tų šalių karalių, kurie sutiks pasiduoti be kovos, o kautis tik su tais, kurie patys to norės. Bhima ir Ardžuna aplankė visas šalis, rinkdami mokesčius iš jų karalių, o jiems grįžus buvo atliktas labai prabangus ugnies aukojimas.

Iškilus klausimui, ką pagarbinti patį pirmąjį, kad aukojimas pavyktų sėkmingai, Sahadeva pasiūlė: „Visų pirma reikėtų pagerbti Krišną, nes Jis yra Viešpačių Viešpats, Aukščiausias Viešpats, be to Jis yra čia, su mumis.”

Bhišma-pitamaha ir kiti iš karto pritarė šiam pasiūlymui, tik Šišupala baisiausiai perpyko. Tuo metu Šišupala buvo Durjodhanos bei visų kitų demonų vadas. Jis pavydėjo Krišnai ir troško Jį užmušti. Jis žinojo apie ką tik gimus išsakytą pranašystę – kad žus nuo Krišnos rankos – taigi vylėsi pirmasis užmušti Krišną ir taip išsigelbėti. Be to, kai Šišupala ruošėsi vesti Rukminę, sumanusis Krišna pavogė ją tiesiog iš panosės, įveikęs visus karalius bei princus, ir Pats ją vedė.

Krišna yra visada patenkintas ir pilnutinis (purna). Jam nereikia nieko iš šio pasaulio, nė iš vienos gyvos būtybės Jam nereikia nieko paimti. Vis dėlto, vaidindamas Savo transcendentinius dieviškus žaidimus, Jis pagrobė Rukminę, po to ją vedė, o Šišupalai su savo bendrais beliko grąžyti rankas. Krišnai su Rukmini sprunkant, susirinkusiems karaliams bei princams beliko sušukti: „Vaje, šis nenaudėlis juodas asmuo pavogė nuotaką iš tokių generolų kaip Džarasandha panosės – niekas Jo nepajėgė sulaikyti. Nugalėjęs visus, pasiėmė Rukminę su savimi!“ Dėl to Šišupala ir troško keršto. Skaitykite toliau čia »

Krišnos pėdos

(Pratęsimas) Judhištira Maharadžas su nuostaba galvojo, kodėl rišiai, jogai ir maharišiai, tūkstančius gimimų kartojantys tokias mantras kaip „so’ham, so’ham“, vis tiek nepasiekia sajudžja-mukti (beasmenio išsivadavimo). Iš tiesų stebėtina, kad dabar ši šviesa įėjo į Krišnos lotoso pėdas. Bet kur ji pateko?

Krišnos kūne esti Narajana, nes visos inkarnacijos visuomet esti Krišnos, Aukščiausio Viešpaties kūne. Taigi Šišupala sugrįžo pas Narajaną, į Vaikunthą, ir tapo tenai vartų sargybiniu, nors to iš šalies nesimatė. Krišnos pilve telpa visas pasaulis. Narajana bei kitos inkarnacijos taip pat lengvai ten telpa, tačiau vis tiek pilvas gali ištuštėti, ir Krišna pasijunta alkanas.

Judhištira Maharadžas nebuvo paprastas asmuo. Bhima ir Ardžuna buvo labai stiprūs ir galingi. Tačiau palyginus, kas stipresnis – Judhištira, Bhima ar Ardžuna – pamatysime, kad kur Ardžuna ir Bhima pralaimėdavo, ten Judhišthira Maharadžas laimėdavo vien žvilgtelėdamas. Kartą Bhimos kūną apsivyniojo gyvatė ir niekaip nepaleido. Bet atėjusiam Judhištirai užteko vien pažvelgti į gyvatę, ir šioji nušliaužė tolyn. Taigi nemanykite, kad Bhima ir Ardžuna galingesni už Judhištirą.

Pamatęs, kaip Šišupalos siela įeina į Krišnos kūną, Judhištira Maharadžas ėmė galvoti: „Kaip nuostabu! Tokios Krišnos malonės nesulaukia netgi jogai, rišiai ar muniai.“ Tuomet kreipėsi į Narada Rišį: „Tu viską žinai, tad išsklaidysi mano abejones. Prašau, paaiškink štai ką: Krišna nebijo ir nieko nenori gauti nė iš vienos gyvosios būtybės. Jis yra purnatama (pilnutinis), atmarama (visuomet vidujai džiaugsmingas) ir aptakama (patenkintas ir su visais vienodas). Kodėl tuomet jis stoja bhaktų bei pusdievių pusėn? Kodėl nugali bei užmuša demonus? Noriu žinoti, kodėl taip yra.”

Narada atsakė, kad viso to priežastis yra kala (Laikas) – praeities veiklos rezultatai. Kartais, kaip Satja-jugoje (dorybės amžiuje), vyrauja pusdieviai. O Kali-jugoje stipresniais tampa demonai. Tik atrodo, kad Krišna padeda vienam ar kitam asmeniui, bet iš tikrųjų šio pasaulio įvykius valdo Laikas. Krišna su kiekvienu elgiasi vienodai, todėl visa ko priežastis čia – kala, Laikas.

Šrila Narajana Gosvamis Maharadžas

(Pabaiga) Neturėtumėte pasiduoti pykčiui ar ką nors kritikuoti. Jei jus užklumpa bėdos ar kankina daugybė problemų, priežastis esate jūs patys:

tat te ‘nukampam su-samiksamano bhunjana evatma-krtam vipakam
hrd-vag-vapurbhir vidadhan namas te jiveta yo mukti-pade sa daya-bhak

„Mano brangus Viešpatie, žmogus, kuris nuoširdžiai laukia, kol apdovanosi Jį bepriežastine malone, tuo tarpu kantriai kęsdamas savo paties nedorų poelgių pasekmes ir širdyje, žodžiais bei kūnu išreiškia Tau pagarbą, iš tiesų jau vertas būti išvaduotas, nes tai tapo teisėtu jo prašymu.“ (Š.B. 10.14.8)

Eva atma krtam. Ką žmogus yra padaręs praeityje, dabar sugrįžta atgal. Jei žmogus tampa tyru bhakta ir visų jo praeities veiksmų rezultatai išnyksta, kodėl jį turėtų ir toliau lankyti įvairios problemos? Jo taip vadinamos problemos – vien Krišnos malonės apraiška. Problemos jį ne pačios aplanko – jas atsiunčia Krišna. Pandavai maldavo baisių negandų, nes jų metu Krišna būtų kartu su jais. Krišna pasiutė jiems didelę nelaimę, kaip ir Draupadei, kai Dušasana bandė ją viešai išrengti, kaip ir Prahladai Maharadžui.

Kodėl Krišna sukėlė Prahladai tiek daug bėdų? Nes Krišna galvojo taip: „Tegul visas pasaulis sužino, kokie išaukštinti yra Mano bhaktos; kadangi jie nesirūpina savo pačių išsigelbėjimu, juos gelbėju Aš Pats.“ Skaitydami Šrimad-Bhagavatam sužinosite visas šias tiesas.

Dabar skaitykite Šrimad-Bhagavatam septintąjį skyrių – iki šeštos valandos vakaro, kuomet aš sugrįšiu, ir atliksime abhišekhą (maudymo ceremoniją) Nrsimhadevos dievybei. Taip pat jam pasiūlyti tegul būna paruošti gėlių žiedlapiai. Šiandieną pasninkausime kaip ir per Ekadašą, pasninką nutraukdami po Nrsimhadevos apsireiškimo (prieblandos metą). Jei atsiras norinčių pasninką nutraukti anksčiau, tegul valgo vien tik vaisius ir daržoves. Bet galima badauti ir iki kito ryto. Rytoj vėl pagarbinsime Nrsimhadevą, o tada priimsime prasadą.