Tyra Bhakti

Posts Tagged ‘bhakti’

Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, versta iš knygos “Science of Self-Realisation”

“Krišnos sąmonės judėjimo aprėptis universali. Asmens pirmapradžio dvasinio būvio – amžino gyvenimo, kuris pilnas palaimos ir žinojimo, – atgavimo procesas nėra abstraktus, sausas teorizavimas. Vedose dvasinis gyvenimas nėra aprašomas kaip teorinis, sausas ar beasmenis. Vienintelis Vedų tikslas – išmokyti tyros meilės Dievui, o ši harmoninga išvada praktiškai suvokiama Krišnos sąmonės judėjimo – Hare Krišna mantros giedojimo – dėka. Kadangi dvasinio suvokimo tikslas yra tik vienas – meilė Dievui, atitinkamai Vedos sudaro vieną visaapimančią visumą transcendentinio supratimo dalykuose. Tik nepilni įvairių grupių, nepriklausančių bona fide Vedų mokymo tradicijoms, požiūriai primeta Bhagavad-gitai nevientisumo vaizdą. Veiksnys, kuris sutaiko visus iš pažiūros skirtingus Vedų teiginius, yra Vedos esmė, Krišnos sąmonė (meilė Dievui). “

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Maharadžas

[Daršanas Šrilos Narajanos Maharadžo kambariuose Badžeryje, 2003 metų gegužės 17 d., kai kurie vyresnieji bhaktos atėjo pas Šrilą Narajaną Maharadžą išreikšti savo susirūpinimą, kad galbūt viskas nebus gerai jo sangoje po jo išėjimo iš šio pasaulio. Jie turėjo keletą pasiūlymų. Štai dalis pokalbio, kuris įvyko to daršano metu.]

[Bhakta:] Mes norime pateikti savo išvadas ir rekomendacijas.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš jau esu senas ir bet kada galiu išeiti. Bet aš nesu labai sunerimęs. Aš žinau Kalą (įsikūnijęs laikas). Dabar galite eiti, aptarti ir padaryti keletą pasiūlymų. Tačiau nedarykite to su kontroliavimo nuotaika. Stenkitės visada daryti viską su meile ir švelnumu.

Jus turėtumėte žinoti dar vieną dalyką. Jūs neturėtumėte nerimauti, jei kas nors ateina ir išeina. Aš girdėjau, kad Šrilos Prabhupados Bhaktisidhantos Sarasvačio Thakuros laikais tūkstančiai atėjo ir išėjo. Mano Guru Maharadžo laikais tiek daug specialistų ir labai protingų asmenų atėjo ir išėjo. Jūs žinote Šrilą Bhaktivedantą Svamį Maharadžą – tūkstančiai atėjo ir vis dar praktikuoja ir ateina. Niekas negali nieko padaryti. Taigi mes neturėtume labai stipriai stengtis, bet turėtume pabandyti susitaikyti.

Aš noriu, kad mes sukurtume keletą komitetų knygų platinimui ir leidybai, o taip pat ir socialiniam darbui, nes be socialinio darbo, Indijoje ar bet kur kitur mes negalime gauti vyriausybės pritarimo. Šiame gyvenime mes taip pat turime atlikti socialinį darbą tokį kaip, vargšų maitinimas, drabužių dalinimas, turime duoti vaistų, padėti vaikams ir įkurti mokyklas. Mes turime padaryti keletą pasiūlymų.

[Bhakta:] Tai, ką jūs kalbate apie Kalą (laiko veiksnį) ir Kalos įtaką, taip pat pamatė daugelis vyresniųjų bhaktų.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Ne taip, kaip aš.

[Bhakta:] Jūs matėte tai milijonus kartų daugiau.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš kai ką įsisąmoninau. Jūs turite galvoti, kad aš turiu šimtus kartų daugiau nei jūs; todėl jūs neturėtų manyti, kad jūsų patarimas yra toks svarbus.

[Bhakta:] Kai kurie vyresnieji bhaktos yra labai susidomėję darbu, kurį jūs padarėte, mūsų ir viso pasaulio naudai. Esame susirūpinę, kad tai būtų išsaugota dabar ir ateityje, tiek kiek yra įmanoma. Kala gali ateiti ir viską pakeisti.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš žinau, kad jūs to norite, bet jei jūs neįgysite savo Krišnos sąmonės, jūs niekada nieko negalėsite padaryti. Taigi pabandykite išvystyti.

[Bhakta:] Mums reikia šios sangos, kad išvystytume. Tiek daug metų mes bandėme praktikuoti patys ir dabar mes radome namus, kur mes turime bendraminčių bhaktų, tad mes esame suinteresuoti .

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš žinau, jūs bandysite, bet galų gale jūs pamatysite: “Oi, nulis.” Aš tai žinau . Šį pasaulį kontroliuoja Kala (Laikas) ir Kali-juga. Kali-juga jums neleis padaryti visų šių gerų dalykų. Jūs suplanuosite ir už akimirkos rezultatas bus lygus nuliui.

[Bhakta:] Ar mes turėtume bandyti?

[Šrila Narajana Maharadžas:] Jūs turėtumėte pabandyti. Bandyti yra bhakti. Bet aš niekada nenorėjau, kad taisyklės ir nuostatos valdytų bhakti. Kai kurie asmenys prievarta bandė pamokyti ir kontroliuoti kitus bhaktas išspirdami juos iš misijos. Aš jiems pasakiau, jog tai prieštarauja bhakti. Kai jie nenorėjo sekti mano patarimu, aš jiems pasakiau, kad man geriau atsistatydinti, bet aš vis dar padėsiu visais būdais. Dabar aš esu patenkintas.

Pabandykite suvokti. Atlikite bhadžaną ir nebūkite per daug susisaistę su šiais dalykais. Aš niekada dalyvauju tame.

Turėtumėte suprasti mano nuotaiką, o jei jūs nesuprasite, tada turėsite daug bėdų. Aš truputį tarnavau savo Guru (Guru – daugiskaitoje) ir todėl aš atlieku truputį bhadžanos. Štai kodėl aš galiu suderinti visus šiuos dalykus ir aš niekada nebūnu nelaimingas. Aš niekada per visą savo gyvenimą nebuvau nelaimingas.

[Bhakta:] Taigi, jūs sakote, kad mes galime pabandyti, tačiau mūsų bhakti neturėtų būti sutrikdyta.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Taip, jūs turite tai padaryti ir aš būsiu laimingas.

Redakcijos patarėjai: Šripad Madhava Maharadžas ir Šripad Vradžanathas dasa
Tekstą užrašė: Džanaki dasi
Redaktorius: Šyamarani dasi
Korektorius: Krišna-kamini dasi
Iš anglų kalbos vertė: Juvati dasi

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas
Birželio 13 d. 2010 m., Badžeris, Kalifornija.

Krišna jau grįžo į Mathurą iš Sandipanio Munio gurukulos. Vieną dieną pakilęs ant Savo rūmų Mathuroje stogo, Jis pažvelgė į Vrindavaną. Verkdamas Jis prisiminė praėjusias dienas Vradžoje. 

Tuo tarpu ant rūmų stogo pasirodė Uddhava ir priartėjo prie Krišnos, kuris paėmė jo ranką į Savąją.

Krišna pasakė Uddhavai: “Tu esi mano draugas ir patarėjas ir taip pat tu esi Brihaspatčio mokinys. Brihaspatis išmokė tave visų šastrų, bet jis nežino prema-tatvos, pagrindinių  tyros meilės tiesų ir, todėl jis negalėjo perteikti to tau. 

“Aš noriu nusiųsti tave į premos mokyklą Vrindavane, kur Aš taip pat mokiausi premos. Prašau eik ten ir perduok Vradžavasiams žinią, kurią Aš dabar tau pasakysiusiu. Juos patenkins net Mano žodžiai; tavo žodžiai to nepadarys.” 

Uddhava pagalvojo: “Krišna siunčia mane į Vradžą, bet aš niekur negaliu būti be Jo, netgi akimirką.” 

Krišna patikino Uddhavą, “Kai tu nueisi ten, pamatysi, kad dalinai Aš esu Mathuroje, tačiau Vrindavanoje esu pilnai. Todėl nesijaudink, kad būsi atskirtas nuo Manęs.” 

Krišna tęsė: “Gopės Vradžioje guodžia viena kitą, tokiu būdu jų kančios dėl išsiskyrimo su Manimi yra šiek tiek sušvelninamos. Kita vertus, čia Mathuroje niekas nėra kvalifikuotas suprasti Mano kančios ir vadinasi  negali dalytis ja; todėl Mano kančia nepaguodžiama. Nė vienas čia nežino vradža-kathos; čia niekas nežino apie gopių, Mamos Jašodos , Nanda Babos ir kitų Vradžavasių meilę ir prisirišimą.

“Eik ir pamatysi, kad Aš esu Vradžioje, bendrauju ten su visomis gopėmis ir piemenukais, pamatysi, kad ten visi yra labai laimingi. Nedvejok. Aš pilnai esu Vradžoje.” 

Kadangi Uddhava fiziškai labai panašus į Krišną, ir kadangi Krišna davė Uddhavai Savo girliandą, Uddhava atrodė kaip Krišna. 

Kai Krišna ir Uddhava kalbėdamiesi vaikščiojo, galiausiai priartėjo prie vežimo, kuriuo turėjo vykti į Vradžą, Uddhava pasakė Krišnai: “Prašau grįžk dabar į savo rūmus. Tu man išsamiai papasakojai apie visą tai, kuo Tu nori, kad aš pasidalinčiau su Vradžavasiais. Aš pasakysiu jiems viską ir bandysiu juos įkvėpti.” 

Uddhava įlipo į vežimą ir pradėjo važiuoti. Tol kol matėsi vežimas ir dulkės, kylančios nuo vežimo ratų, Krišna stovėjo ir žiūrėjo. Tada, kai vežimo sukeltų dulkių nebesimatė, Krišna grįžo į savo rūmus Mathuroje. 

Jis visada prisimindavo gopių ir kitų Vradžavasių meilę ir Pats Sau galvojo, “Kaip gopės myli mane! Aš niekada negalėsiu joms atsimokėti, net jei bandyčiau tai daryti visą Brahmos gyvenimo dieną (4.300.000.000 Žemės metų). O, kaip Baba, Motina ir visi kiti Vradžavasiai myli mane!” 

Kai Uddhava pasiekė Nanda Maharadžo ganyklas, saulė jau leidosi ir todėl dėl karvių ir kitų gyvulių, grįžtančių iš miško į gyvenvietę, kanopomis sukeltų dulkių jo vežimas pravažiavo nepastebėtas.

Nanda Baba girdėjo, kad atvyko Uddhava ir jis laukė savo rūmų tarpduryje. Kai Uddhava įėjo į vidų, jis pastebėjo, kad čia niekas neruošė maisto. Kai Krišna išvyko iš Vrindavanos, maisto gaminimas visiškai sustojo ir voratinkliai dabar dengė virtuvę ir viryklę. Ar reikėjo gaminti valgį? Jie anksčiau gamino Krišnai, bet dabar, kam jie turėtų gaminti maistą? 

Nanda Baba pasiuntė kažką į brahmano namus, tas žmogus atnešė saldžių ryžių be cukraus nes brahmanas neturėjo cukraus. Ką daryti? Uddhava buvo alkanas, todėl jis priėmė ir valgė nesaldintus saldžius ryžius. Tada Nanda Baba pakvietė tarną ir pasakė jam masažuoti Uddhavos pėdas Visi įsakymai buvo atlikti tinkamai, su pagarba brangiam svečiui.

Nanda Baba norėjo paklausti, “Kaip mano brangusis Krišna?”, Tačiau dėl jo išsiskyrimo nuotaikos jo balsas užkimo ir jis pradėjo verkti. Po tam tikro laiko, jis pasakė, “Uddhava, Krišna nenužudė Kamsos. Nuodėmingąjį Kamsą nužudė jo paties nuodėminga veikla.” 

“Kad pamirščiau Krišną,” Nanda Baba verkė, “aš ėjau prie Jamunos. Bet kai aš buvau ten, prisiminiau, kaip Jis ir gopės pavasarį Holi metu susitikinėdavo prie upės krantų ir dar daugiau prisiminimų atėjo pas mane. Tada aš palikau tą vietą ir nuvykau į Govardhaną, bet dar daugiau prisiminimų atėjo.” 

Aš nuvykau į Nandagaoną, bet ši vieta man papasakojo apie Krišnos saldžias lilas - lilas rodančias, kaip stipriai Jašoda ir aš Jį mylim. 

Aš apėjau visą Vradžą, kad pamirščiau Jį, bet supratau, kad nėra vietos, kur galėčiau nusiraminti. “Nanda Baba graudžiai verkė.” 

Nustebintas Uddhava pagalvojo: “Krišna sakė man nuraminti juos, bet ką aš galiu jiems pasakyti? Jei kokio nors materialisto sūnus mirtų, aš pasakyčiau jam: “Nepergyvenk, prisimink Krišną” ir tas asmuo galbūt nusiramintų. Bet ką aš turiu pasakyti asmeniui, kuris verkia dėl Krišnos? “Neverk?” Visi šventraščiai draudžia man tai sakyti. Ir jeigu aš pasakyčiau: “O Nanda Baba ir Mama Jašoda, verkite dėl Krišnos daugiau ir dar daugiau”, aš negaliu pranašauti, kas gali atsitikti.” 

Taigi dilema, Uddhava ieškojo žodžių savo širdyje. Jis galvojo: “Krišna atsiuntė mane čia, tad ką aš turėčiau daryti šioje situacijoje?” [Jis perdavė Nanda Babai Krišnos žinią, kad Krišna greitai sugrįš į Vradžą ir, kad Jis yra Aukščiausiasis visų pasaulių Viešpats.]

Tačiau Uddhava nerado tokio žodžio savo žodyne, kad nuramintų Nanda Babą ir galiausiai jis užbaigė, “Šastrose parašyta, “Tie, kurie verkia dėl Krišnos, yra tikrai sėkmingi” Jūs esate labai sėkmingas.”

Nanda Baba atsakė: “Uddhava, aš maniau, kad jei jau tu esi Krišnos draugas ir jūs studijavote pas Brihaspatį, pusdievių žynį, tu turėtum būti subrendęs. Maniau, kad tu mokytas žmogus, bet dabar suprantu, kad tu nieko nežinai. Tavo intelektas yra vis dar suglumęs. Tavo pieniniai dantys dar neiškrito. 

“Buvo kartą tėvas vardu Dašaratha. Kai Dašaratha išgirdo, kad jo sūnus Rama buvo ištremtas į mišką ir, kad dabar jis atskirtas nuo Sūnaus, jis sušuko, “Rama, Ha (Ak) Rama, Ha…” ir tada jis paliko savo kūną. Kodėl mano gyvybės oras vis dar yra mano kūne? Kodėl jis nepalieka kūno? Turbūt dėl to, kad jis yra iš žaibo.” 

Taip, kalbantis ir Nanda Babai verkiant, praėjo visa naktis. Visą šį laiką Motina Jašoda neatsimerkė, nes ji verkė, verkė ir verkė.

Tridandisvamis Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas
Maskva, Rusija rugpjūčio 10, 2010

[Maskvoje tvyrojo neįprastas ir nenormalus rugpjūčio mėnesiui karštis. Kasdien oro temperatūra siekė daugiau nei 40 laipsnių pagal Celsijų, o juk paprastai šiuo metų laiku oro temperatūra siekdavo 20 ar 21 laipsnį. Oro temperatūra 5 valandą vakaro (tokiu laiku Šrila Gurudevas paprastai skaito paskaitas) buvo per aukšta Šrilai Gurudevui. Todėl festivalio organizatoriai nusprendė, kad Maskva 2010 Hari-kathos festivalis galės tęstis dalyvaujant Šrilai Narajanai Maharadžui, tik jei jis skaitys paskaitas 6 valandą ryto, kai yra vėsu. Tą vakarą, dėl nepalankių oro sąlygų, paros laiko ir savo sveikatos, Šrila Narajana Maharadžas kalbėjo 15 minučių, o tada grįžo į savo kambarį. Jis nurodė sanjasiams tęsti pasakojimą apie Šrimad-Bhagavatam dar valandą, nes jis pats taip darytų, jei dalyvautų paskaitoje. Tai yra tos puikios kalbos transkripcija, o jei norėtumėte pamatyti video įrašą, pereikite į čia.]

Šrilos Svamio Prabhupados išversta ir komentuota Šrimad Bhagavatam

Šrila Vjasadeva nebuvo paprastas žmogus. [Jis yra literatūrinis Dievo įsikūnijimas, Viešpaties Narajanos, kuris apreiškė visą senovinę Vedų literatūrą, įsikūnijimas.] Jis pirmasis sudarė Vedanta-sutrą, kurią aš ketinu publikuoti. Tačiau šio amžiaus žmonėms buvo labai sunku suprasti šiuos raštus, todėl jis parašė Mahabharatą ir daugybę Puranų. Be to, Mahabharatoje buvo aprašyti visi 18 Šri Bhagavad-gitos skyriai.

Tačiau jis vis dar nebuvo patenkintas, jis dejavo. Tuo tarpu į Vjasadevos ašramą atvyko jo guru Narada Rišis. Narada paklausė jo, “Ar tu patenkintas?”

Vjasadeva atsakė: “Ne, Gurudeve, aš esu nepatenkintas”. Narada pasakė, “Tu sudarei Vedanta-sutrą, penkiasdešimt šešias Puranas ir Mahabharatą, kurioje yra ir Bhagavad-gita. Kodėl gi tu nepatenkintas?”

Vjasadeva atsakė: “Aš nežinau, Gurudeve. Jūs galite man atsakyti: Jūs visažinis.”

Narada maloniai tarė: “Visose savo knygose tu paaiškinai tik dharmą (religiją), arthą (ekonominę plėtrą), kamą (juslių tenkinimą) ir mokšą (išsivadavimą). Visa tai yra niekai, niekas negali būti patenkintas jais.

“Ar tu aprašei Krišnos šlovę? Ar parašei, kad nors Jis ir yra Aukščiausiasis Viešpats, Mama Jašoda Jį surišo virve. Jis, kuris yra beribis, į aukštį ir žemyn, į dešinę ir į kairę, ir visur – Jis, Aukščiausiasis Viešpats, buvo surištas ir verkė. Jo verksmas nebuvo suvaidintas. Jis tikrai verkė ir galvojo, “kur aš eisiu, Jei Mano mama Manęs nemyli?” Skaitykite toliau čia »