Šrila Bhaktivedanta Svamis Prabhupada, versta iš knygos “Science of Self-Realisation”

“Krišnos sąmonės judėjimo aprėptis universali. Asmens pirmapradžio dvasinio būvio – amžino gyvenimo, kuris pilnas palaimos ir žinojimo, – atgavimo procesas nėra abstraktus, sausas teorizavimas. Vedose dvasinis gyvenimas nėra aprašomas kaip teorinis, sausas ar beasmenis. Vienintelis Vedų tikslas – išmokyti tyros meilės Dievui, o ši harmoninga išvada praktiškai suvokiama Krišnos sąmonės judėjimo – Hare Krišna mantros giedojimo – dėka. Kadangi dvasinio suvokimo tikslas yra tik vienas – meilė Dievui, atitinkamai Vedos sudaro vieną visaapimančią visumą transcendentinio supratimo dalykuose. Tik nepilni įvairių grupių, nepriklausančių bona fide Vedų mokymo tradicijoms, požiūriai primeta Bhagavad-gitai nevientisumo vaizdą. Veiksnys, kuris sutaiko visus iš pažiūros skirtingus Vedų teiginius, yra Vedos esmė, Krišnos sąmonė (meilė Dievui). “

[Daršanas Šrilos Narajanos Maharadžo kambariuose Badžeryje, 2003 metų gegužės 17 d., kai kurie vyresnieji bhaktos atėjo pas Šrilą Narajaną Maharadžą išreikšti savo susirūpinimą, kad galbūt viskas nebus gerai jo sangoje po jo išėjimo iš šio pasaulio. Jie turėjo keletą pasiūlymų. Štai dalis pokalbio, kuris įvyko to daršano metu.]

[Bhakta:] Mes norime pateikti savo išvadas ir rekomendacijas.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš jau esu senas ir bet kada galiu išeiti. Bet aš nesu labai sunerimęs. Aš žinau Kalą (įsikūnijęs laikas). Dabar galite eiti, aptarti ir padaryti keletą pasiūlymų. Tačiau nedarykite to su kontroliavimo nuotaika. Stenkitės visada daryti viską su meile ir švelnumu.

Jus turėtumėte žinoti dar vieną dalyką. Jūs neturėtumėte nerimauti, jei kas nors ateina ir išeina. Aš girdėjau, kad Šrilos Prabhupados Bhaktisidhantos Sarasvačio Thakuros laikais tūkstančiai atėjo ir išėjo. Mano Guru Maharadžo laikais tiek daug specialistų ir labai protingų asmenų atėjo ir išėjo. Jūs žinote Šrilą Bhaktivedantą Svamį Maharadžą – tūkstančiai atėjo ir vis dar praktikuoja ir ateina. Niekas negali nieko padaryti. Taigi mes neturėtume labai stipriai stengtis, bet turėtume pabandyti susitaikyti.

Aš noriu, kad mes sukurtume keletą komitetų knygų platinimui ir leidybai, o taip pat ir socialiniam darbui, nes be socialinio darbo, Indijoje ar bet kur kitur mes negalime gauti vyriausybės pritarimo. Šiame gyvenime mes taip pat turime atlikti socialinį darbą tokį kaip, vargšų maitinimas, drabužių dalinimas, turime duoti vaistų, padėti vaikams ir įkurti mokyklas. Mes turime padaryti keletą pasiūlymų.

[Bhakta:] Tai, ką jūs kalbate apie Kalą (laiko veiksnį) ir Kalos įtaką, taip pat pamatė daugelis vyresniųjų bhaktų.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Ne taip, kaip aš.

[Bhakta:] Jūs matėte tai milijonus kartų daugiau.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš kai ką įsisąmoninau. Jūs turite galvoti, kad aš turiu šimtus kartų daugiau nei jūs; todėl jūs neturėtų manyti, kad jūsų patarimas yra toks svarbus.

[Bhakta:] Kai kurie vyresnieji bhaktos yra labai susidomėję darbu, kurį jūs padarėte, mūsų ir viso pasaulio naudai. Esame susirūpinę, kad tai būtų išsaugota dabar ir ateityje, tiek kiek yra įmanoma. Kala gali ateiti ir viską pakeisti.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš žinau, kad jūs to norite, bet jei jūs neįgysite savo Krišnos sąmonės, jūs niekada nieko negalėsite padaryti. Taigi pabandykite išvystyti.

[Bhakta:] Mums reikia šios sangos, kad išvystytume. Tiek daug metų mes bandėme praktikuoti patys ir dabar mes radome namus, kur mes turime bendraminčių bhaktų, tad mes esame suinteresuoti .

[Šrila Narajana Maharadžas:] Aš žinau, jūs bandysite, bet galų gale jūs pamatysite: “Oi, nulis.” Aš tai žinau . Šį pasaulį kontroliuoja Kala (Laikas) ir Kali-juga. Kali-juga jums neleis padaryti visų šių gerų dalykų. Jūs suplanuosite ir už akimirkos rezultatas bus lygus nuliui.

[Bhakta:] Ar mes turėtume bandyti?

[Šrila Narajana Maharadžas:] Jūs turėtumėte pabandyti. Bandyti yra bhakti. Bet aš niekada nenorėjau, kad taisyklės ir nuostatos valdytų bhakti. Kai kurie asmenys prievarta bandė pamokyti ir kontroliuoti kitus bhaktas išspirdami juos iš misijos. Aš jiems pasakiau, jog tai prieštarauja bhakti. Kai jie nenorėjo sekti mano patarimu, aš jiems pasakiau, kad man geriau atsistatydinti, bet aš vis dar padėsiu visais būdais. Dabar aš esu patenkintas.

Pabandykite suvokti. Atlikite bhadžaną ir nebūkite per daug susisaistę su šiais dalykais. Aš niekada dalyvauju tame.

Turėtumėte suprasti mano nuotaiką, o jei jūs nesuprasite, tada turėsite daug bėdų. Aš truputį tarnavau savo Guru (Guru – daugiskaitoje) ir todėl aš atlieku truputį bhadžanos. Štai kodėl aš galiu suderinti visus šiuos dalykus ir aš niekada nebūnu nelaimingas. Aš niekada per visą savo gyvenimą nebuvau nelaimingas.

[Bhakta:] Taigi, jūs sakote, kad mes galime pabandyti, tačiau mūsų bhakti neturėtų būti sutrikdyta.

[Šrila Narajana Maharadžas:] Taip, jūs turite tai padaryti ir aš būsiu laimingas.

Redakcijos patarėjai: Šripad Madhava Maharadžas ir Šripad Vradžanathas dasa
Tekstą užrašė: Džanaki dasi
Redaktorius: Šyamarani dasi
Korektorius: Krišna-kamini dasi
Iš anglų kalbos vertė: Juvati dasi

Krišna jau grįžo į Mathurą iš Sandipanio Munio gurukulos. Vieną dieną pakilęs ant Savo rūmų Mathuroje stogo, Jis pažvelgė į Vrindavaną. Verkdamas Jis prisiminė praėjusias dienas Vradžoje. 

Tuo tarpu ant rūmų stogo pasirodė Uddhava ir priartėjo prie Krišnos, kuris paėmė jo ranką į Savąją.

Krišna pasakė Uddhavai: “Tu esi mano draugas ir patarėjas ir taip pat tu esi Brihaspatčio mokinys. Brihaspatis išmokė tave visų šastrų, bet jis nežino prema-tatvos, pagrindinių  tyros meilės tiesų ir, todėl jis negalėjo perteikti to tau. 

“Aš noriu nusiųsti tave į premos mokyklą Vrindavane, kur Aš taip pat mokiausi premos. Prašau eik ten ir perduok Vradžavasiams žinią, kurią Aš dabar tau pasakysiusiu. Juos patenkins net Mano žodžiai; tavo žodžiai to nepadarys.” 

Uddhava pagalvojo: “Krišna siunčia mane į Vradžą, bet aš niekur negaliu būti be Jo, netgi akimirką.” 

Krišna patikino Uddhavą, “Kai tu nueisi ten, pamatysi, kad dalinai Aš esu Mathuroje, tačiau Vrindavanoje esu pilnai. Todėl nesijaudink, kad būsi atskirtas nuo Manęs.” 

Krišna tęsė: “Gopės Vradžioje guodžia viena kitą, tokiu būdu jų kančios dėl išsiskyrimo su Manimi yra šiek tiek sušvelninamos. Kita vertus, čia Mathuroje niekas nėra kvalifikuotas suprasti Mano kančios ir vadinasi  negali dalytis ja; todėl Mano kančia nepaguodžiama. Nė vienas čia nežino vradža-kathos; čia niekas nežino apie gopių, Mamos Jašodos , Nanda Babos ir kitų Vradžavasių meilę ir prisirišimą.

“Eik ir pamatysi, kad Aš esu Vradžioje, bendrauju ten su visomis gopėmis ir piemenukais, pamatysi, kad ten visi yra labai laimingi. Nedvejok. Aš pilnai esu Vradžoje.” 

Kadangi Uddhava fiziškai labai panašus į Krišną, ir kadangi Krišna davė Uddhavai Savo girliandą, Uddhava atrodė kaip Krišna. 

Kai Krišna ir Uddhava kalbėdamiesi vaikščiojo, galiausiai priartėjo prie vežimo, kuriuo turėjo vykti į Vradžą, Uddhava pasakė Krišnai: “Prašau grįžk dabar į savo rūmus. Tu man išsamiai papasakojai apie visą tai, kuo Tu nori, kad aš pasidalinčiau su Vradžavasiais. Aš pasakysiu jiems viską ir bandysiu juos įkvėpti.” 

Uddhava įlipo į vežimą ir pradėjo važiuoti. Tol kol matėsi vežimas ir dulkės, kylančios nuo vežimo ratų, Krišna stovėjo ir žiūrėjo. Tada, kai vežimo sukeltų dulkių nebesimatė, Krišna grįžo į savo rūmus Mathuroje. 

Jis visada prisimindavo gopių ir kitų Vradžavasių meilę ir Pats Sau galvojo, “Kaip gopės myli mane! Aš niekada negalėsiu joms atsimokėti, net jei bandyčiau tai daryti visą Brahmos gyvenimo dieną (4.300.000.000 Žemės metų). O, kaip Baba, Motina ir visi kiti Vradžavasiai myli mane!” 

Kai Uddhava pasiekė Nanda Maharadžo ganyklas, saulė jau leidosi ir todėl dėl karvių ir kitų gyvulių, grįžtančių iš miško į gyvenvietę, kanopomis sukeltų dulkių jo vežimas pravažiavo nepastebėtas.

Nanda Baba girdėjo, kad atvyko Uddhava ir jis laukė savo rūmų tarpduryje. Kai Uddhava įėjo į vidų, jis pastebėjo, kad čia niekas neruošė maisto. Kai Krišna išvyko iš Vrindavanos, maisto gaminimas visiškai sustojo ir voratinkliai dabar dengė virtuvę ir viryklę. Ar reikėjo gaminti valgį? Jie anksčiau gamino Krišnai, bet dabar, kam jie turėtų gaminti maistą? 

Nanda Baba pasiuntė kažką į brahmano namus, tas žmogus atnešė saldžių ryžių be cukraus nes brahmanas neturėjo cukraus. Ką daryti? Uddhava buvo alkanas, todėl jis priėmė ir valgė nesaldintus saldžius ryžius. Tada Nanda Baba pakvietė tarną ir pasakė jam masažuoti Uddhavos pėdas Visi įsakymai buvo atlikti tinkamai, su pagarba brangiam svečiui.

Nanda Baba norėjo paklausti, “Kaip mano brangusis Krišna?”, Tačiau dėl jo išsiskyrimo nuotaikos jo balsas užkimo ir jis pradėjo verkti. Po tam tikro laiko, jis pasakė, “Uddhava, Krišna nenužudė Kamsos. Nuodėmingąjį Kamsą nužudė jo paties nuodėminga veikla.” 

“Kad pamirščiau Krišną,” Nanda Baba verkė, “aš ėjau prie Jamunos. Bet kai aš buvau ten, prisiminiau, kaip Jis ir gopės pavasarį Holi metu susitikinėdavo prie upės krantų ir dar daugiau prisiminimų atėjo pas mane. Tada aš palikau tą vietą ir nuvykau į Govardhaną, bet dar daugiau prisiminimų atėjo.” 

Aš nuvykau į Nandagaoną, bet ši vieta man papasakojo apie Krišnos saldžias lilas - lilas rodančias, kaip stipriai Jašoda ir aš Jį mylim. 

Aš apėjau visą Vradžą, kad pamirščiau Jį, bet supratau, kad nėra vietos, kur galėčiau nusiraminti. “Nanda Baba graudžiai verkė.” 

Nustebintas Uddhava pagalvojo: “Krišna sakė man nuraminti juos, bet ką aš galiu jiems pasakyti? Jei kokio nors materialisto sūnus mirtų, aš pasakyčiau jam: “Nepergyvenk, prisimink Krišną” ir tas asmuo galbūt nusiramintų. Bet ką aš turiu pasakyti asmeniui, kuris verkia dėl Krišnos? “Neverk?” Visi šventraščiai draudžia man tai sakyti. Ir jeigu aš pasakyčiau: “O Nanda Baba ir Mama Jašoda, verkite dėl Krišnos daugiau ir dar daugiau”, aš negaliu pranašauti, kas gali atsitikti.” 

Taigi dilema, Uddhava ieškojo žodžių savo širdyje. Jis galvojo: “Krišna atsiuntė mane čia, tad ką aš turėčiau daryti šioje situacijoje?” [Jis perdavė Nanda Babai Krišnos žinią, kad Krišna greitai sugrįš į Vradžą ir, kad Jis yra Aukščiausiasis visų pasaulių Viešpats.]

Tačiau Uddhava nerado tokio žodžio savo žodyne, kad nuramintų Nanda Babą ir galiausiai jis užbaigė, “Šastrose parašyta, “Tie, kurie verkia dėl Krišnos, yra tikrai sėkmingi” Jūs esate labai sėkmingas.”

Nanda Baba atsakė: “Uddhava, aš maniau, kad jei jau tu esi Krišnos draugas ir jūs studijavote pas Brihaspatį, pusdievių žynį, tu turėtum būti subrendęs. Maniau, kad tu mokytas žmogus, bet dabar suprantu, kad tu nieko nežinai. Tavo intelektas yra vis dar suglumęs. Tavo pieniniai dantys dar neiškrito. 

“Buvo kartą tėvas vardu Dašaratha. Kai Dašaratha išgirdo, kad jo sūnus Rama buvo ištremtas į mišką ir, kad dabar jis atskirtas nuo Sūnaus, jis sušuko, “Rama, Ha (Ak) Rama, Ha…” ir tada jis paliko savo kūną. Kodėl mano gyvybės oras vis dar yra mano kūne? Kodėl jis nepalieka kūno? Turbūt dėl to, kad jis yra iš žaibo.” 

Taip, kalbantis ir Nanda Babai verkiant, praėjo visa naktis. Visą šį laiką Motina Jašoda neatsimerkė, nes ji verkė, verkė ir verkė.

Paramaradhjadeva nitja lila pravišta om višnupada aštotara šata Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas, mūsų mylimas dvasinis mokytojas, įėjo į Šri Krišnos amžinuosius Vradžos žaidimus trečiadienį 3 valandą ryto, paskutinę nakties dalį. Pagal Krišnadaso Kaviradžo Gosvamio Šri Govinda Lilamritą ir Šrilos Višvanatho Čakravarčio Thakuros Šri Krišna Bhavanamritą ši nakties dalis atitinka Šri Šri Radha-Krišnos ašta-kalija lilos daliai, aštuonių dalių kasdieninėms pramogoms, žinomoms kaip naiša-lila, naktiniai žaidimai. Prasidedantys 22:48 vakare ir besitęsiantys iki 03:36 ryto. Šis periodas trunkantis 4 valandas ir 48 minutes turi ilgiausius ir pačius intymiausius Radha-Krišnos žaidimus.

Kai Krišnos šeimos nariai užmiega, Jis slapta palieka namus Nandagrame, kad ateitų į nuostabius naktinius Vrindavanos miškus. Vrindavanos miškas su savo švelniu vėjeliu nešančiu miško gėlių aromatus yra toks žavingas, apsvaigusios jaunos bitės zvimbia aplink, nuo meilės pamišusios gulbės ir snapučiai džiaugsmingai plaukioja ežeruose, o paukščiai iš visų pusių džiaugsmingai čiulba “Džaja Džaja”. Nuostabi Kirtidos Devės dukra, Šri Radha, nepastebėta sprunka iš namų Javate, kad pamatytų savo mylimąjį Šri Krišną iš anksto sutartoje vietoje. Kai Dieviškoji pora susitinka, jie klajoja po mišką mėgaudamiesi gamtovaizdžiu ir apdainuodami  tą grožį, puošdami vienas kitą miško gėlėmis ir liaupsindami vienas kito nuostabias savybes.

Visos Vradžos kumarės prisijungia prie Radha-Krišnos ir jie atlieka didį šokį ratu žinomą kaip rasa-lila. “Džaja Džaja Rasa Lila sarva-manorama“. Ši rasa-lilos pramoga su savo puikia meniška daina, šokiu ir grojimu muzikos instrumentais pavergia visų širdis. Net pusdieviai , apsaros ir gandharvai pagarbiai prisibijo matydami nuostabų Šri Krišnos ir sakhių talentą, kai jie atlieka šias iš visų Vradžos žaidimų gražiausias pramogas. Kad palaikytų juos, pusdieviai iš dangaus gausiai lieja kvepiančias gėles, muša ritmą būgnais ir džiaugsmingai su padėka šūkčioja.

Pavargus nuo įtemptos rasa-lilos, Krišnai ir jo intymioms draugėms patiekiami užkandžiai ir gėrimai atsigaivinimui, o tada jie ilsisi. Norėdami dar labiau padidinti prema-rasops malonumą jie įsitraukia į medaus vyno gėrimą ir aistringai mėgaujasi dar intymesniais žaidimais. Vėliau jie atsigaivina Jamunoje ir mėgaujasi džala-krida, vandens pramogomis. Ant kranto, mandžarės aprengia ir pamaitina Dieviškąją porą. Tuo metu dvi mandžarės paima Radha-Krišnos palaimintas pėdas ant savo kelių ir švelniai masažuoja jas, kai kitos tarnaitės vėduoja Juos ir siūlo auksinių betelio lapų užpildytų skaniais ingredientais. Dieviškoji Pora guli ir ramiai ilsisi. Tai yra laikas, kai mūsų Gurudevas įėjo į Vradžos nitja-dhamą, kad padėtų šiuose ypatinguose žaidimuose. Šiuo metu mandžarės tarnauja Šri Šri Jugala Kišorai prieš pat jiems įeinant į savo galutines ir pačias intymiausias santuokinės meilės pramogas kundžose.

Kai jos tarnauja Jų lotoso pėdoms, jos pasiūlo padja (vandens nuplauti pėdoms) iš savo meilės ašarų, smilkalų su savo kvėpavimu, žibintų su savo spindinčiais kaip  brangakmeniai nagučiais, gėlių girliandas su savo žvilgsniais ir taip atlieka arotiką su intensyvia meile, naudodamos savo gyvybės orą sumišusį su kamparo lempa iš jų šypsenų. Tai fragmento iš Šri Krišna Bhavanamritos santrauka. Šrila Gurudevas, dažnai mums pasakojo, kaip atlikti arotiką šiuo būdu, ne mechaniškai, bet su tiek daug jausmų ar su bhava.

Mes norėtume prisiminti mūsų Gurudevą tokiu būdu tarnaujantį Radha-Krišnai, kaip labai gražią ir intymią Šrimati Radhikos tarnaitę Vrindavanoje. Vadovaujama savo guru-sakhių, Rūpos ir Rati Mandžarių ir Lalitos Sakhės, ji atlieka įvairias malonias paslaugas Radhai ir Krišnai visą dieną ir naktį. Šrila Gurudevas atėjo tam, kad suteiktų mums šią Vradža-bhakti ir, kad padarytų mus kvalifikuotais, kad vieną dieną patektume į Radha-Krišnos saldžius žaidimus. Jis buvo suinteresuotas platinti tik tai, nieko daugiau ir nieko mažiau.

[Maskvoje tvyrojo neįprastas ir nenormalus rugpjūčio mėnesiui karštis. Kasdien oro temperatūra siekė daugiau nei 40 laipsnių pagal Celsijų, o juk paprastai šiuo metų laiku oro temperatūra siekdavo 20 ar 21 laipsnį. Oro temperatūra 5 valandą vakaro (tokiu laiku Šrila Gurudevas paprastai skaito paskaitas) buvo per aukšta Šrilai Gurudevui. Todėl festivalio organizatoriai nusprendė, kad Maskva 2010 Hari-kathos festivalis galės tęstis dalyvaujant Šrilai Narajanai Maharadžui, tik jei jis skaitys paskaitas 6 valandą ryto, kai yra vėsu. Tą vakarą, dėl nepalankių oro sąlygų, paros laiko ir savo sveikatos, Šrila Narajana Maharadžas kalbėjo 15 minučių, o tada grįžo į savo kambarį. Jis nurodė sanjasiams tęsti pasakojimą apie Šrimad-Bhagavatam dar valandą, nes jis pats taip darytų, jei dalyvautų paskaitoje. Tai yra tos puikios kalbos transkripcija, o jei norėtumėte pamatyti video įrašą, pereikite į čia.]

Šrilos Svamio Prabhupados išversta ir komentuota Šrimad Bhagavatam

Šrila Vjasadeva nebuvo paprastas žmogus. [Jis yra literatūrinis Dievo įsikūnijimas, Viešpaties Narajanos, kuris apreiškė visą senovinę Vedų literatūrą, įsikūnijimas.] Jis pirmasis sudarė Vedanta-sutrą, kurią aš ketinu publikuoti. Tačiau šio amžiaus žmonėms buvo labai sunku suprasti šiuos raštus, todėl jis parašė Mahabharatą ir daugybę Puranų. Be to, Mahabharatoje buvo aprašyti visi 18 Šri Bhagavad-gitos skyriai.

Tačiau jis vis dar nebuvo patenkintas, jis dejavo. Tuo tarpu į Vjasadevos ašramą atvyko jo guru Narada Rišis. Narada paklausė jo, “Ar tu patenkintas?”

Vjasadeva atsakė: “Ne, Gurudeve, aš esu nepatenkintas”. Narada pasakė, “Tu sudarei Vedanta-sutrą, penkiasdešimt šešias Puranas ir Mahabharatą, kurioje yra ir Bhagavad-gita. Kodėl gi tu nepatenkintas?”

Vjasadeva atsakė: “Aš nežinau, Gurudeve. Jūs galite man atsakyti: Jūs visažinis.”

Narada maloniai tarė: “Visose savo knygose tu paaiškinai tik dharmą (religiją), arthą (ekonominę plėtrą), kamą (juslių tenkinimą) ir mokšą (išsivadavimą). Visa tai yra niekai, niekas negali būti patenkintas jais.

“Ar tu aprašei Krišnos šlovę? Ar parašei, kad nors Jis ir yra Aukščiausiasis Viešpats, Mama Jašoda Jį surišo virve. Jis, kuris yra beribis, į aukštį ir žemyn, į dešinę ir į kairę, ir visur – Jis, Aukščiausiasis Viešpats, buvo surištas ir verkė. Jo verksmas nebuvo suvaidintas. Jis tikrai verkė ir galvojo, “kur aš eisiu, Jei Mano mama Manęs nemyli?”

“Ar kurioje nors knygoje esi parašęs, jog, nors Krišna yra Aukščiausiasis Viešpats, Jis vogdavo sviestą iš visų gopių namų? Ar tu parašei apie tai?”

Vjasadeva atsakė: “Ne, Gurudeve”.

Narada tęsė: “Ar parašei, kad gopės valdė Krišną, ir kad Jis apreiškė rasos šokį su jomis? Kad rasa lilos šokio metu Jis joms pasakė:

na paraye ‘ham niravadya-samyujam
sva-sadhu-krtyam vibudhayusapi vah
ya mabhajan durjara-geha-srnkhalah
samvrscya tad vah pratiyatu sadhuna

“Net gi per visą Brahmos gyvenimo laiką Aš negaliu jums išmokėti Savo skolų už jūsų pasiaukojančią tarnystę. Jūsų ryšys su Manimi nepriekaištingas. Jūs garbinote mane nutraukdamos visus šeimyninius ryšius, kuriuos yra sunku sugriauti. Todėl, prašau, priimkite savo šlovingus poelgius, kaip atlygį.

(Šrimad-Bhagavatam, 10.32.22)

Jis tarė joms: “O gopės, Aš negaliu atsilyginti jums. Jei Aš paklausiu, kaip galiu jums atsilyginti, jūs pasakysite, “Duok mums tarnystę. Mes trokštame tarnauti Tau. Kad ir ko panorėtum, mes Tau duosime tai.”

Narada tęsė: “Ar tu parašei Venu-gitą, Gopi-gitą ir Brahmara-gitą?”

Vjasadeva atsakė: “Gurudeve, aš nežinau visų šių temų.”

Narada pasakė jam: “Tu gali sužinoti visa tai tik su bhakti-jogos pagalba. Krišna yra kontroliuojamas bhakti (tyru, meilės kupinu atsidavimu).”

Vakar mes aptarėme tyrą (uttama-bhakti), ir ši bhakti yra nepaprastai sutelkta Radhikoje. Iš tiesų, bhakti yra Radhika.

Narada tęsė: “Tu turėtum pamatyti visa tai per savo panirimą į bhakti-jogą. Bhakti-jogos pagalba tu suvoksi visas Krišnos lilas. O dabar, aš turiu eiti”.

Kai Narada išėjo, Vjasadeva savo meditacijoje išvydo visas, pilnas saldybės, Krišnos pramogas, nuo pradžios iki pabaigos.

bhakti-yogena manasi
samyak pranihite ‘male
apasyat purusam purnam
mayam ca tad-apasrayam

“Taigi jis suvaldė savo protą, idealiai užėmė jį, nukreipdamas į atsidavimo tarnystę [bhakti-jogą], kurioje nėra nė menkiausio materializmo atspalvio, ir pamatė Absoliutų Dievo Asmenį ir Jo išorinę energiją, kurią Jis pilnai valdo.”

(Šrimad-Bhagavatam, 1.7.4)

Ką reiškia purna-puruša (Absoliuti Dievo Asmenybė) šiame posme?

Šrila Vjasadeva matė Krišnos gimimą Gokuloje, Vrindavanoje, taip pat jis matė, kad Krišna dalinai gimė Mathuroje pas Devaki. Jis matė, kad nors Krišna ir yra Aukščiausiasis Viešpats, Jis vogdavo sviestą visų gopių namuose.

Jis matė, kad galybė dživų (gyvų būtybių), kurios nepaiso Krišnos, ateina į šį materialų pasaulį ir patiria tiek daug vargo ir sunkumų – kaip ir mes. Jis matė, kad kai kurios dživos prisimena Krišną ir eina į Goloką Vrindavaną.

Jis matė Brahmara-gitą, Venu-gitą ir Gopi-gitą. Jis matė viską nuo viršaus iki apačios, taip pat ir Krišnos lilas (pramogas) Madhuroje ir Dvarakoje.

Visa tai matydamas savo samadhi transe, jis aprašė visas saldžiąsias Krišnos lilas nuo pirmos iki dvyliktos Šrimad-Bhagavatam giesmės, ir tada jis buvo patenkintas.

Tada jis pamatė, kad nėra kvalifikuoto mokinio, kuris galėtų aprašyti ir papasakoti šias lilas ir filosofines tiesas. Atsitiktinai jo sūnumi buvo Šukadeva Gosvamis, kuris ir papasakojo Šrimad-Bhagavatam Maharadžui Parikšitui.

Ir būtent todėl visa bhagavata-katha (pasakojimai apie Krišnos šlovę) išliko net iki šių dienų.

yasyam vai sruyamanayam
krsne parama-puruse
bhaktir utpadyate pumsah
soka-moha-bhayapaha

“Žmoguje, kuris tiesiog klauso Vedų literatūros, tuoj pat užgimsta trauka kupinai meilės atsidavimo tarnystei Viešpačiui Krišnai, Aukščiausiam Dievo Asmeniui, kuri jame užgesina sielvartą, iliuziją ir baimę.”

(Šrimad-Bhagavatam, 1.7.7)

Girdint Šrimad-Bhagavatam, šoka (sielvartas), moha (iliuzija) ir kiti neigiami dalykai pasitraukia. Taigi turėtume stengtis išgirsti Šrimad-Bhagavatam, ir nesvarbu, kur ši išmintis bus pasakojama.

Dabar tiek daug oratorių šnekės.

Gaura-premanande!

Šrila Dživa Gosvamis įdiegė Šri Šri Radha Damodaros Dievybes

(Pabaiga) Dživa Gosvamis paėmė du knygos Brahma-sandarbha skyrius ir parašė savo paties Bhagavat-sandarbhą, kurioje analizuoja brahma-tatvą (tiesas apie Aukščiausią Dvasinę Visumą), o taip pat atmeta Šankaračarjos pažiūras. Dživa (gyvoji būtybė) nėra brahma (beasmenis Dievas). Jei brahma yra Absoliučioji Tiesa, turinti begalinį žinojimą, kaip kad sakoma, tuomet kaip Ji galėjo pasidalinti į milijardus gyvų būtybių ir įsipainioti į materialią egzistenciją? Šankaračarja teigia, kad ji buvo padengta majos, tačiau iš kur tuomet atsirado šioji atskira esybė, vadinama maja? Jeigu nėra tokios atskiros būtybės, žinomos majos vardu ir viskas yra vienas brahma, iš kur tuomet atsirado dar vienas dalykas – neišmanymas? Atremdamas visas Šankaračarjos mintis, Šrila Dživa Gosvamis įrodė, kad Krišna yra Parabrahma, Aukščiausias Dievo Asmuo bei brahmos šaltinis.

Šrila Dživa Gosvamis pradėjo Višva Vaišnava Radža Sabhą (WVA)

Taip pat jis išnagrinėjo ir paramatma-tatvą, o Krsna-sandarbhoje paaiškino, kaip vienintelis Krišna tėra pirmapradis Dievo Asmuo. Jis paaiškino, kaip Krišna yra neribotų galių (sarva-šaktiman), kaip Jis yra rasos vandenynas, kaip iš Jo atsiranda dživos bei visa kita ir kaip dživos gali pasiekti amžiną bendravimą su Juo. Jis atmetė teiginį, kad Krišna yra Narajanos inkarnacija. Pateikdamas įrodymus iš Vedų, Upanišadų ir Puranų, jis parodė, kad Krišna yra pirmapradė Absoliučioji Tiesa, Aukščiausias Dievo Asmuo, o visos inkarnacijos yra pilnutinės arba dalinės Jo ekspansijos. Remdamasis šventraščių įrodymais jis patvirtino Mahaprabhu koncepciją, kuri jau buvo įsitvirtinusi Rūpos bei Sanatanos Gosvamių raštuose. Taip Dživa Gosvamis pastatė mūsų sampradajai tvirtus filosofinius pamatus. Jis apsaugojo tekančią rasos upę, abu jos krantus išgrįsdamas didžiuliais sidhantos akmenimis; tokiu būdu joks užterštas klaidingų supratimų vanduo niekuomet į ją nepateks.

Savo Bhakti-sandarbhoje jis paaiškino daugybę subtilių bhakti aspektų. Jis aprašė šešiasdešimt keturias bhakti rūšis ir išmaniai paaiškino guru-tatvą. Taip pat parašė apie guru-padašraja, arba guru prieglobsčio priėmimo procesą, kaip tą atlikti, kokios yra jo taisyklės bei nurodymai ir t.t. Jei guru atidžiai įvertina būsimą mokinį, o mokinys atsargiai ištiria guru, tuomet niekada nesusiklostys tokia situacija, kad mokiniui tektų palikti savo guru. Dživa Gosvamis mokė, kad nedera priimti guru vien iš užgaidos, reikia priimti tokį guru, kuriuo niekuomet neprarastum tikėjimo, kitaip sulauksi bėdos. Būtina įsitikinti, kad guru yra sad-guru, atsižadėjęs juslinio pasitenkinimo, nusimanantis tatva sidhantoje, kuris yra rasika, dvasiškai susivokęs ir puoselėja meilę savo mokiniui. Labai atsargiai reikia ištirti savo guru, net jei tam prireiktų ištisų metų.

Šrila Dživa Gosvamis įsteigė Šri Radhos Damodaros Mandyrą

Šrila Dživa Gosvamis taip pat aiškino, kad bhakti nėra viena ir ta pati, lygiai kaip vanduo nėra toks pats – būna švarus vanduo, išvalytas vanduo, užterštas vanduo, nutekamieji vandenys ir t.t. Dživa Gosvamis giliai ištyrė visas šias temas savo sandarbhose, kurias privalu perskaityti, norint suprasti tikrąją bhakti prigimtį. Taip, nuolatos klausantis žinojimo, pateikto šiose knygose ir bendraujant su pažengusiais Vaišnavais, bhakti pamažu taps utama-bhakti. Šrila Dživa Gosvamis smulkiai aprašė penkis premos tipus (šanta (neutralumas), dasya (tarnystė), sakhya (draugystė), vatsalya (tėviška meilė) ir madhurya (mylimosios jausena)), ypač pabrėždamas gopi-premą bei aiškindamas apie sadhaną, reikalingą jai pasiekti.

Dauguma šių temų aprašyta labai filosofinėje jo knygoje Gopala-čampu. Šią knygą Šrila Dživa Gosvamis parašė Goloka Vrindavanoje ir tada padovanojo šiam pasauliui. Jis sukūrė tokią daugybę literatūros, kad galėtume praleisti visą savo gyvenimą ją skaitydami. O eiti jo knygose aprašytos sadhanos keliu, kas žino, kiek gyvenimų prireiks? Jei stengsimės perprasti šias knygas ir jei tyrinėsime tiek Dživos Gosvamio koncepcijas, tiek asmeninį elgesį, bandydami patys tuo sekti, tuomet mūsų dvasinį gyvenimą be abejonės apvainikuos sėkmė. Tegul Šrila Dživa Gosvamis būna mums maloningas, kad galėtume perprasti visus jo duotus nurodymus ir tyrai atlikti bhadžianą.

Pabaiga.

Džordžas Harrisonas prie Šrilos Dživos Gosvamio Samadžio

Šri Šri Guru Gaurangau Džajatah!

Nuo rugpjūčio 4 iki 11 dienos netoli Maskvos, etniniame centre “Etnomir” vyko šeštas Rusijos (o tiksliau – rusakalbių) mūsų mylimo Šrilos Gurudevo, Om Višnupados Parivradža-kačiarja-varja Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo harikathos festivalis.

Šrila Gurudevas festivalyje Maskvoje 2010

Mūsų (ir ne tik!) sangos rusakalbiai bhaktos jau senai laukė šio festivalio. Paskutinis Šrilos Gurudevo festivalis šioje pasaulio dalyje vyko Odesoje 2008-jų metų rugsėjį.

Ir štai 2009-iais Kartikos metu įvyko stebuklas – buvo suplanuotas festivalis pamaskvėje 2010-jų metų rugpjūtį! Tai turėjo būti šeštas bhakti-jogos festivalis rusakalbiams bhaktoms vykstąs vadovaujant Šrilai Gurudevui! Kartikos metu ir prasidėjo festivalio organizavimas.*

Taip pat su Šrila Gurudevu (Šri Šrimad Bhaktivedanta Narajana Gosvamiu Maharadžu) bhakti-jogos festivalyje Maskvoje dalyvavo Šripad BV Madhava Maharadžas, Šripad BV Padmanabha Maharadžas, Šripad BV Nemis Maharadžas, Šripad Šuddhadvaitis Maharadžas, Šripad BV Damodara Maharadžas, Šripad Giri Maharadžas, Svamis BV Sadhu, Šripad BV Prakašatma Prabhu (Šrilos BV Svami Prabhupados mokinys iš Prancūzijos), Šrimati Šjamarani Didi, Džagad-mohini didi (Šrilos Gurudevo knygų vertėja į rusų kalbą pastoviai gyvenanti Vrindavanoje) ir kiti vyresnieji bhaktos.

Festivalio pradžia buvo gana netikėta. Festivalis, kaip ir buvo skelbiama anksčiau, turėjo vykti Maskvos apskrityje Ruzos rajone esančiame pensionate “Sosnovaja roščia”. Tačiau prieš pat festivalio atidarymą dėl Rusijos prezidento paskelbtos nepaprastosios padėties, kurios priežastimi tapo gausūs gaisrai Maskvos apskrityje, į pensionatą atvyko priešgaisrinės apsaugos komisija. O prieš tai buvo ir dar kitas patikrinimas iš san. epideminės stoties. Dėl nesenų tragiškų nutikimų Eiske (dėl vadovų neapdairumo stovykloje nuskendo keli vaikai) ir nepaprastosios padėties, dėl gaisrų pamaskvėje, reikalavimai vaikų poilsiavietėse ir sanatorijose tapo labai griežti.

Komisijos, atvykusios likus dviems savaitėms iki festivalio, “Sosnovoje roščioje” aptiko neatitikimų nustatytoms normoms. Organizatoriai kiek tik pajėgė stengėsi panaikinti nurodytus neatitikimus iki festivalio pradžios. Atvykusi dar kartą komisija iš san. epideminės stoties pripažino stovyklavietės būklę patenkinama, tačiau sekanti komisija iš priešgaisrinės apsaugos savo sutikimo nedavė ir teismo sprendimu poilsiavietės veikla buvo laikinai sustabdyta…

Likus kelioms savaitėms iki planuojamo atidarymo, festivalio vietą tvarkė daugelis savanorių bhaktų. Rupjūčio 3-ąją į stovyklavietę pradėjo važiuoti pirmieji svečiai… Tačiau Vidaus Reikalų Ministerijos teismo sprendimu pastatai sanatorijoje buvo uždaryti ir pareikalauta, kad visi žmonės paliktų poilsiavietės teritoriją. Ką reikėjo daryti? Visi bhaktos buvo priversti skubiai palikti “Sosnovają roščią”. Daugelio dokumentai buvo priverstinai tikrinami vietinėje policijos nuovadoje.

Apie 150 bhaktų liko palapinėse prie prūdo esančio šalia poilsiavietės “Sosnovaja roščia”. Šripad Nemis Maharadžas buvo kartu, vedė kirtaną ir pasakojo hari-kathą…

Šripad BV Nemis Maharadžas dainuoja kirtaną prie prūdo šalia stovyklavietės “Sosnovaja roščia”

Tuo metu organizatoriai skubiai ieškojo alternatyvos. Bhaktos, atvažiavę į “Sosnovaja roščią” rugpjūčio 3 ir 4 dienomis, atsidurė prie užrakintų vartų. Tuo metu pamokslų cetras Semionovskoje gatvėje, bhaktų butai ir taip pat pigūs Maskvos viešbučiai suteikė laikiną prieglobstį ka tik atvykusiems svečiams.

Kurį laiką situacija buvo kritiška. Taruni didi (Maskva – Vrindavana) ir Krišnadas Prabhu (Ekaterinburgas), galima sakyti, kiaurą parą koordinavo bhaktų atvažiuojančių iš įvairių Rusijos miestų ir užsienio srautą ir visaip bandė visus juos kur nors apgyvendinti…

Rugpjūčio 4 dieną buvo skubiai suorganizuotos dvi hari-kathos pogramos viešbutyje “Alfa” Izmailove, kurių metu kalbėjo sanjasiai. Pirmos programos pabaigoje buvo pranešta, kad festivalis skubiai perkeliamas į etninį centrą “Etnomir”, kuris yra 90 kilometrų nuo Maskvos, šalia miesto Borovsk, Kalugos apskrityje. Jau tos dienos vakarą pirmieji autobusai su bhaktomis pajudėjo į “Etomirą”, o rugpjūčio penktoji tapo visų apgyvendinimo ir festivalio atidarymo diena.

Rugpjūčio 5-ąją “Etnomire” nuskambėjo pirmoji sanjasių ir vyresniųjų pamokslautojų hari-katha. Vakare programa tęsėsi ir toliau hari-katha jau nenutrūko.

“Etnomir” – didžiulis etninis kompleksas, kurio teritorija užima keletą kvadratinių kilometrų. Jame galima rasti visas pagrindines pasaulio kultūras. Kalmikų, buriatų jurtos, vigvamai, įvairių nacionalinių stilių namai – visa tai puikiai dera prie tankaus miško, kuris supa parką.

Festivalyje dalyvavo apie 550 bhatų iš Rusijos, Ukrainos ir kitų NVS šalių, o taip pat Lietuvos, Vokietijos, Nyderlandų, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Kinijos, JAV, Kanados ir kai kurių kitų šalių.

Taigi, festivalio programa prasidėjo ir bhaktos, degdami iš nekantrumo, laukė Šrilos Gurudevo atvykimo rugpjūčio 8-ąją… O tuo tarpu, nuo 5 iki 8 rugpjūčio dienos sanjasiai ir vyresnieji pamokslautojai pasakojo hari-kathą.

Virtuvės komanda vadovaujama Kaviradžo Krišnos Brahmačiario Prabhu, kuris buvo pakviestas iš Madhuros, ir Kokilos Prabhu iš Uzbekistano, nuo aušros iki sutemos ruošė puikų prasadą. Virtuvė buvo organizuota tiesiog ant pievos po atviru dangumi – čia prireikė virėjų patirties įgautos pamokslavimo metu Bengalijoje! Nuolat buvo atvežama malkų ir geriamo vandens. Apie trisdešimt savanorių nesudėdami rankų padėjo ruošiant ir dalinant prasadą. Kiekvieną dieną prie virtuvės sevos prisijungdavo vis nauji bhaktos. Ir vėl virtuvės komanda pademonstravo puikų guru-sevos pavyzdį!

Kokila Prabhu (priekyje), Kaviradžas Krišna Prabhu (antrame plane) ir kiti bhaktai iš virtuvės komandos.

Taigi, nuo rugpjūčio 5 iki 8 “Etnomire” buvo vaišnavų hari-katha. Šripad BV Padmanabha Maharadžas buvo vedantysis ir skirstė temas oratoriams. Pagal tradiciją, pirmiausia buvo kalbama apie guru-tatvą, toliau vaišnava-tatvą, po to sadhu-sangą ir gaura-tatvą. Tokios buvo hari-kathos temos pirmąsias keturias festivalio dienas.

Klausytis vyresniųjų bhaktų hari-kathos buvo galima ištisomis dienomis ir netgi po vakarienės. Kiekvieną vakarą nuo 22 iki 23 valandos pagrindinėje salėje kalbėjo Šripad Damodara Maharadžas ir tik vieną kartą užleido vietą Šripad Nemiui Maharadžui ir jūsų tarnui, kurie pravedė įvadinę paskaitą naujiems bhaktoms. O Šiamaradi didi papildomai prie paskaitų pagrindinėmis valandomis dar vedė klausimų-atsakymų sesijas kiekvieną dieną po pietų.

Ir štai pagaliau rugpjūčio 8-iosios rytą apie 50 bhaktų autobusu (o daugelis kitų savu transportu) išvyko į Domodedovo oro uostą į ilgai lauktą susitikimą su Šrila Gurudevu…

Liepos pabaigoje, dėl gausių miškų ir durpynų gaisrų pamaskvėje, sostinę ir jos priemiesčius užtvindė smogas. Prie nepakeliamo beveik 40-ties laipsnių karščio prisidėjo ir dar viena problema – buvo sunku kvėpuoti! Aitrūs dūmai buvo visur, todėl daugelis žmonių kurį laiką nešiojo medžiaginius raiščius ar respiratorius.

Visa ši atmosfera nedviprasmiškai kalbėjo apie tai, kad visi mes degame – degame materialios būties ugnyje!  Ir tik bepriežastinis Šrilos Gurudevo gailestingumas gali mus išgelbėti… Ir štai rugpjūčio 4-osios rytą Šrila Gurudevas patvirtino savo tvirtą apsisprendimą bet kokiu atveju skristi į Rusiją. Nežiūrint nei į smogą, nei į kaitrą, nei į nesusipratimus su festivalio vieta.

Rugpjūčio 8-ą dieną, 14 valandų 45 minutės lėktuvas su Šrila Gurudevu nusileido Maskvos Domodedovo oro uoste… Bhaktos jau visą valandą iki to momento stovėjo prie V.I.P. sutikimo vietos ir dainavo kirtaną. Šripad Nemis Maharadžas ir dar keli vyresnieji bhaktos sutikinėjo Šrilą Gurudevą tranzitinėje zonoje. Kai Šrila Gurudevas, Šripad Madhava Maharadžas ir Vradžanathas Prabhu išėjo iš mikroautobuso prie įėjimo į terminalą, mūsų džiaugsmui nebuvo ribų… Šrila Gurudevas vėl NVS!

Šrilos Gurudevo grupei, kurį laiką reikėjo laukti bagažo. Ši procedūra prailgo. Šripad Madhava Maharadžas ir Vradžanathas Prabhu buvo labai sunerimę: tokia situacija suteikė nepatogumų Šrilai Gurudevui. Gurudevas sėdėjo specialiame vežimėlyje skirtame vyresnio amžiaus keleiviams ir kantriai laukė. Bhaktos, kurie laukė atvykimo zonoje, tęsė kirtaną, tačiau po kurio laiko oro uosto apsaugos darbuotojai paprašė baigti dainavimą. Ką padarysi!

Pagaliau bagažas buvo gautas ir Šrila Gurudevas buvo nešamas ant rankų laiptais į viršų iš tranzitinės į atvykimo zoną. O Dieve, kas ten prasidėjo! Bhaktos vėl dainavo garsų kirtaną, lenkėsi Šrilai Gurudevui dandavatuose, siūlė nesuskaičiuojamas girliandas ir gėlių puokštes… Daugelis verkė. Ant Gurudevo veido buvo Krišnadaso Prabhu paruoštas respiratorius. Visus palaiminęs Gurudevas lydimas artimiausių tarnų pajudėjo link automobilio.

Šrilos Gurudevo sutikimas Domodedovo oro uoste 2010 metų rugpjūčio 8-ą dieną.

Rugpjūčio 8-osios vakarą Šrila Gurudevas praleido pamaskvės mieste Odincovo esančiame viešbutyje. Jo kambarys buvo su kondicionieriumi ir ten Gurudevas atgavo jėgas prieš festivalį.

Ankstų rugpjūčio 9-osios dienos rytą Šrila Gurudevas atvyko į “Etnomirą”. Didelė bhaktų grupė sutiko Gurudevą garsiu, pilnu ekstazės kirtanu. Užėjęs į vieno iš jaukių viešbučių centro “Ukraina” namuko verandą (būtent šis tapo Jo bhadžana-kutiru), Šrila Gurudevas atsisėdo į patogią kėdę ir vyresnieji bhaktai dainuodami dainą “Šri Guru čarana padma” pravedė guru-pudžą. Gurudevas savo žvilgsniu palytėdamas visus susirinkusius bhaktas ir žvilgtelėdamas į kiekvieno širdį, tylėdamas visus apdovanojo širdingais palaiminimais… Atrodė, ši ceremonija tęsėsi amžinybę…

Po guru-pudžos Šrila Gurudevas pasitraukė į savo bhadžana-kutirą pailsėti.

17-ą valandą automobilis su Šrila Gurudevu privažiavo prie didžiulės palapinės – pagrindinės komplekso “Etnomir” salės. Bhaktų džiaugsmui nebuvo galo! Pagaliau, įveikę neįtikėtinus sunkumus, jie turi galimybę gauti Šrilos Gurudevo daršaną (daugelis iš jų pirmą kartą)… Pagerbęs altorių Gurudevas sėdo į asaną ir tada buvo atlikta arati ir Jo lotoso pėdų abhišeka.

Po to Šrila Gurudevas paliepė Šripad Nemiui Maharadžui padainuoti jo klasikinę dainą “Krishna Is So Wonderful” su airiško smuiko akomponementu, o po to daugiau nei 500 bhaktų sustingo laukdami Šrilos Gurudevo hari-kathos pradžios… Dar iki pranamų pradžios Šrila Gurudevas pasakė: “Kur jūs mane atvežėte? Ši kaitra man nepakeliama! Nejaugi jūs negalėjote atvežti mane į kokią nors kitą vietą?”

Toliau, ištaręs pranamas, Gurudevas pradėjo pasakojimą iš Šrimad Bhagavatam, trumpai papasakojęs apie tai, kaip 88 tūkstančiai intelektualų susirinko Naimišaranja miške, tam kad išgirstų Bhagavatam iš Šrilos Sutos Gosvamio lūpų. Tačiau jau po kelių hari-kathos minučių dėl nepakenčiamo karščio Šrila Gurudevas atsistojo nuo asanos ir tarnų lydimas nuėjo link išėjimo…

Salė apmirė iš apmaudo ir nusivilimo: tiek jėgų organizatoriai atidavė tam, kad Šrila Gurudevas aplankytų Rusiją, atvažiavo tiek daug bhaktų iš toli, ir va – nenumatyta kaitra trukdo Gurudevui pasakoti hari-kathą įprastu Jam paros metu!.. Didžiulė minia pasitraukė ir davė kelią išlydėdama Šrilą Gurudevą atgal iki automobilio. Daugelis verkė.

Tuo metu vyko kirtanas, kurį vedė Šripad Padmanabha Maharadžas. Kirtanui pasibaigus, Šrilos Gurudevo pradėtą temą (įvadas į Šrimad Bhagavatam) tęsė sanjasiai.

Tačiau Šrila Gurudevas šiame festivalyje dar skaitė dvi hari-kathas. Sekančią dieną, rugpjūčio 10-ąją, 6 valandą ryto Jis pasirodė “Etnomiro” altoriaus salėje. Tuo metu lauke buvo vėsu ir Gurudevas jautėsi gerai.

Pagerbęs Dievybes, Šrila Gurudevas pasiūlė pudžą bei pušpandžali Šrilai Bhakti Rakšakui Šridharui Maharadžui, kurio išėjimo diena buvo minima tą dieną.

Šrila Gurudevas siūlo arati Šrilai BR Šridharui Maharadžui jo išėjimo dieną, rugpjūčio 10-osios rytas.

Rytinė Šrilos Gurudevo hari-katha buvo skirta 1-ai Šrimad Bhagavatam giesmei ir taip pat trumpa. Pabaigęs įvadą į Bhagavatam, Gurudevas trumpai perpasakojo Narados ir Vjasos dialogą (Narada-vjasa-samvad) ir pasišalino ilsėtis.

Šrila Gurudevas pasakoja hari-kathą rugpjūčio 10-osios rytą.

Taip pat rugpjūčio 10-ąją buvo iniciacijos. Šiek tiek vėliau ryte 211 bhaktų gavo įšventinimus į harinamos ir dikšos mantras (įskaitant ir iniciacijų gautų anksčiau telefonu patvirtinimus). Dieną prieš tai, iki vėlumos buvo sudarinėjami sąrašai ir vyko pokalbiai su kandidatais.

Tuo metu ir dieną, ir vakare vyresnieji bhaktos altoriaus salėje skaitė paskaitas apie tolimesnius Šrimad Bhagavatam pamokymus iki 10-osios giesmės. Hari-kathos metu Šripad Padmanabha Maharadžas taip pat šlovino savo šikša-guru – Šrilą Bhakti Rakšaką Šridharą Maharadžą jo išėjimo dienos proga.

Rugpjūčio 11-ą dieną, 6 valandą ryto Šrila Gurudevas pasakojo trečiąją baigiamąją festivalio hari-kathą. Gurudevas labai trumpai, bet nepakartojamai puikiai perpasakojo lilą apie jagja-patni – brahmanų-ritualistų žmonas, kurios pavaišino Krišną ir berniukus-piemenukus daugybe dovanų iš jagjos, o jų kietaširdžiai vyrai net negalvojo to daryti. Šios nuostabios kathos pabaigoje Šrila Gurudevas pasakė, kad jagja-patni pakluso Krišnos paliepimui ir grįžo pas savo vyrus, ko nepadarė vradža-gopės… Šiuo priminimu apie gopi-bhavos šlovę Šrila Gurudevas pabaigė savo paskutinę oficialią paskaitą festivalio metu.

Vėliau tą pačią dieną nemažai bhaktų gavo asmeninius Šrilos Gurudevo daršanus Jo bhadžana-kutire. Įvyko ir dar viena iniciacija – 10 bhaktų, atvažiavusių tik vienai dienai (ir dar viena didi iš užsienio – telefonu) gavo harinamą ir dikšą.

Šrila Gurudevas savo namelio verandoje daršanų metu.

O 11 valandą visiems bhaktoms gavusiems iniciacijas festivalio metu, buvo pravesta didelė jagja vadovaujant Šripad Damodarai Maharadžui.

Jagja vadovaujant Šripad Damodarai Maharadžui.

Paskutinę festivalio dieną ir tos dienos vakarą altoriaus salėje sanjasiai ir vyresnieji pamokslautojai pasakojo hari-kathą apie 10-ąją Šrimad Bhagavatam giesmę, pradedant nuo Krišnos gimimo ir baigiant demonų nužudymu. Baigiamojoje dalyje buvo paskelbtos padėkos visiems festivalio organizatoriams ir taip pat daugeliui bhaktų, išsiskyrusių pasiaukojančia ir nesavanaudiška guru-seva.

Rugpjūčio 12 dieną, apie 5:30 ryto pusantro šimto bhaktų susirinko prie Šrilos Gurudevo namelio, tam kad palydėtų Jį iš komplekso “Etnomir”. Artimiausios aplinkos lydimas Gurudevas išvyko ilsėtis į apartamentus, specialiai tam išnuomotus pamaskvės mieste Odincovo. Ten Šrila Gurudevas gyveno 2 ½ dienos, pilnai pasinėręs į Šventąjį Vardą…

13-osios dienos rytą lijo ir Gurudevas neišėjo pasivaikščioti. Bet vakare jis davė pusės valandos daršaną nedidelei bhaktų grupei. Šio puikaus daršano įrašas, kaip ir daugelis kitų įrašų iš festivalio, greitai bus prieinamas tinklalapyje http://radiokrishna.ru.

Rugpjūčio 14-osios dienos rytą Šrila Gurudevas išėjo pasivaikščioti po jaukias komplekso “Kniažiči” alėjas, o jau 15 valandą išvažiavo į Domodedovo oro uostą. Ten Jo jau laukė daugiau nei 100 džiūgaujančių bhaktų. Tačiau jų džiaugsmas šį kartą, deja, buvo susimaišęs su liūdesiu – Šrila Gurudevas palieka Rusiją… tačiau amžiams lieka mūsų širdyse!

Prie V.I.P. įėjimo į terminalą Šrila Gurudevas davė bhaktos 10-ies minučių atsisveikinimo daršaną. Gurudevas atsisėdo ant kėdės, o bhaktos ėmė jo palaiminimus, siūlė girliandas… Buvo užduoti keli klausimai, bet Gurudevas atsakinėjo į juos labai trumpai. Keletą kartų Jis pasakė: “Visa tai aš jau sakiau paskaitų metu”. Nužvelgęs mus atsisveikinančiu žvilgsniu, Gurudevas nedviprasmiškai davė visiems suprasti, kad dabar atėjo laikas vykdyti Jo nurodymus.

Pagaliau Šrila Gurudevas pakilo nuo kėdės ir pamojęs ranka, lydimas artimiausių palydovų nusileido į tranzitinę V.I.P. zoną. Keletas vyresniųjų bhaktų nuėjo kartu su Juo. Tranzitinėje zonoje Gurudevui teko laukti įlaipinimo į lėktuvą dar apie 45 minutes, tuo metu pavėlavusieji bhaktos nusileisdavo ten ir gaudavo paskutinius daršanus ir palaiminimus. Tada mes palydėjome Gurudevą prie pasų kontrolės. Toliau galėjo eiti tik keleiviai… Mes nusilenkėme atsisveikinimo dandavat-pranamose prieš Šrilą Gurudevą…

Šrilos Gurudevo atsisveikinimo daršanas Domodedovo oro uoste rugpjūčio 14-ąją.

Pakeliui į Delį Šrila Gurudevas porai dienų apsistojo Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emiratai). Rugpjūčio 17 dieną pakeliui į oro uostą Gurudevas pajuto bendrą negalavimą. Ir iškart po lėktuvo nusileidimo Delyje Gurudevas nuvyko į ligoninę atlikti tyrimų. Buvo įtariama infekcija, tačiau daugybė tyrimų parodė neigiamą rezultatą. Gurudevui paskyrė intensyvų vitaminų ir maisto papildų kursą per lašelinę.

Rugpjūčio 23 dieną Šrila Gurudevas jau buvo Raman-Bihari Gaudia Mathe Delyje, kur buvo tęsiamas gydymo kursas. Ten Gurudeva atšventė Balarama Purnimą ir liko iki rugpjūčio pabaigos. Džanmaštami dieną (rugsėjo 2) Gurudevas vis dar buvo Delyje, o rugsėjo 4 dieną išvyko į Govardhaną, į Giridhari Gaudia Mathą.

Žiurėkite video siužetus iš festivalio Maskvoje 2010 čia:
httpv://www.youtube.com/watch?v=5XEy7A90gFE,
httpv://www.youtube.com/watch?v=sT437j6kfzQ,
httpv://www.youtube.com/watch?v=ys_oLvLT1VE,
httpv://www.youtube.com/watch?v=M60BE68RHXU,
httpv://www.youtube.com/watch?v=N1r5cQ-_u-k.

Parsisiųskite Maskvos 2010 festivalio hari-kathos įrašus iš http://radiokrishna.ru !

Ten pat galėsite pasiklausyti Šrilos Gurudevo hari-kathos transliacijų (įrašų) iš Vradža Mandala Parikramos 2010, kuri bus Indijoje nuo spalio 22 iki lapkričio 21 dienos!

Šrila Gurudeva ki – džai!
Gaura Premanande!

Trokštantis tapti Šri Guru ir vaišnavų tarnu,
Šripad BV Sadhu

*(NB: Šrilos Bhativedantos Narajanos Gosvamio Maharadžo penkių festivalių skirtų rusakalbiams bhaktoms chronologija:
2000, liepa: rugpjūtis: Maskva (Podolskas);
2001, liepa: Maskva (Podolskas);
2002, rugsėjis: Odesa (Iljičevskas);
2004, rugsėjis: Volgogradas (Volžskas);
2008, rugsėjis: Odesa (Zatoka);
2010, rugpjūtis: Maskva (prie Borovsko Kalugos rajone).)

Sva-dharma tjaga – atsisakyti varnašrama-dharmos. (Čaitanya Čaritamrita posmas 8.61)

Mahaprabhu ir Ramananda

 Yra 2 sva-dharmos rūšys: laikytis varnašrama-dharmos, trokštant pasimėgauti savo veiklos vaisiais ir savo darbo bei rezultatų pasiūlymas Šri Krišnai, neturint noro ragauti savo darbo vaisių.

Šriman Mahaprabhu abu šiuos variantus pavadino išoriniais (neesminiais), Šri Ramananda Rayai paaiškinus sva-dharma-tyaga, arba visišką profesinių pareigų atsisakymo temą.

Ramanandos Rayos atsakymų seka buvo tokia: pirmiausia jis gyvenimo tobulumui pasiekti siūlė laikytis varnašrama-dharmos, tačiau Šriman Mahaprabhu pavadino šį kelią išoriniu – juo einant neįmanoma pasiekti prema-bhakti, ką jau kalėti apie kopimą premos laiptais. Po to aukščiausiu tikslu buvo įvardinta karma-arpana, arba veiklos rezultatų paaukojimas, bet Šriman Mahaprabhu ir šįkart pavadino tai neesminiu dalyku, remdamasis posakiu: bhaktya sanjataya bhaktya – „bhakti kyla tik iš bhakti“ (Š.B. 11.3.31). Šri Šridhara Svamis savo komentare šiam posmui rašo: bhaktya sadhana-bhaktya samjataya prema – „prema bhakti kyla iš sadhana bhakti“.

Žmogaus, deramai atliekančio savo vaidmenį varnašramoje, protas palaipsniui apsivalo. O apleidęs jam skirtas pareigas žmogus užsitraukia kaltę, tad geriausia yra vykdyti savo pareigas. Vis dėlto tas, kuris atsisako šio kelio, trokšdamas atlikti bhakti, yra išaukštintas sadhu. Bhagavanas Šri Krišna sako:

Šrimad Bhagavatam 11.20.9:

tavat karmani kurvita na nirvidyeta yavata
mat-katha-sravanadau va sraddha yavan na jayat

„Kol neatsirado abejingumas šiam pasauliui, kur darbą lydi jo rezultatai, pasibaigiantys džiaugsmais rojinėse planetose, ar kitais žodžiais sakant, kol dar neprabudo tikėjimas pasakojimų apie Mano žaidimus klausymuisi bei atkartojimu, turi būti laikomasi daugybės taisyklių bei nurodymų, susijusių su karmos atlikimu“.

Šuddha-bhakti atlikti trukdo 3 kliūtys:

1. dehatma-buddhi – susitapatinimas su savo kūnu, sudarytu iš materialių elementų.
2.  jiva-brahma-aikya-jnana – galvoti, kad dživos ir Brahmanas nesiskiria.
3. bhagavat-tattva-jnana, arba aišvarya-jnana – ugdyti žinojimą apie Bhagavano didybę.

Be to, galima išskirti 3 žmonių, atsisakančių karmos kelio, rūšis:

1. ajna – neišmanėliai, nuklydę nuo Vedose aprašytų nitya (kasdienių privalomų) bei naimittika (atsitiktinių) pareigų.
2. nastika – ateistai, žinantys apie Vedose paaiškintą karmos principą, tačiau tuo netikintys.
3. sarva-parityagi – tie, kurių atsižadėjimas pilnas, arba kurie supranta, kad karma nėra šuddha-bhakti atšaka. Jie tvirtai tiki, kad atliekant bhakti Šri Krišnai, visa karma (nurodytos pareigos) savaime įvykdomos – jokių kitokių pareigų atlikti nebereikia.

Šrimad Bhagavatam 4.29.46:

yada yam anugrhnati bhagavan atma-bhavitah
sa jahati matim loke vede ca parinisthitam

„Bhagavanas pralieja malonę nuolatos Jį atsimenančiai dživai. Tuomet dživa išsilaisvina iš pagrindinės nelaisvės priežasties – prisirišimo prie visų socialinių papročių bei Vedose pateiktų religinių ritualų.

Žodis dharma čia reiškia visus kūno bei proto užsiėmimus, griežtą dvasinių ir socialinių taisyklių laikymąsi. Žodžio pariništhitam priešdėlis „pari“ turi ypatingą prasmę ir nurodo, kad tokie bhaktai atmeta visų rūšių veiklas dėl rezultatų. Pati siela nejaučia jokio potraukio šioms dharmoms atlikti. Sadhaka atmeta brahma-ništhą (tvirtą tikėjimą beasmeniu Brahmanu) bei išvara-ništhą (tvirtą tikėjimą materialaus pasaulio Aukščiausiuoju Valdovu – Viešpačiu Višnu), įgydamas bhagavan-ništhą – tvirtą tikėjimą Bhagavanu.

Iš Šri Šrimad Bhaktivedantos Narajanos Maharadžo knygos “Slaptingos Bhagavatam tiesos”, skyriaus “Prinokęs vaisius“:

Šrimad Bhagavatam 1.1.3:

nigama-kalpa-taror galitam phalam śuka-mukhad amrta-drava-samyutam

pibata bhagavatam rasam alayam muhur aho rasika bhuvi bhavukah

„O, daug prityrę išminčiai, ragaukite Šrimad-Bhagavatam – nunokusį troškimų medžiui prilygstančios Vedų literatūros vaisių. Bhagavatam sklinda iš Šri Šukadevos Gosvamio lūpų, todėl šio vaisiaus skonis dar skalsesnis, nors ir taip jo nektariškomis sultimis mėgavosi visi, taip pat ir išsivadavusios sielos.“

Nigama-kalpa-taror reiškia, kad visos Vedos, Upanišados, Šrutis, Mahabharata bei Ramajana, sudėtos kartu prilygsta kalpataru, transcendentiniam troškimų medžiui. O Šrimad-Bhagavatam yra pats gardžiausias šio medžio vaisius. Jei paragausi šaknų, saldumo nepajusi. Taip pat ir kramtydamas lapus bei šakeles saldaus skonio nepatirsi – net jei atsikąsi vaisiaus, kuris dar neprinokęs. Tik kai subrendęs vaisius visiškai nunoksta, ir kai jo paragauja kvapo priviliotos gegutės ar papūgos – tik tada skonis tampa neprilygstamai saldus.

Šrimad Bhagavatam yra pats gardžiausias troškimų medžio vaisius.

Visas Vedas ir Upanišadas galima palyginti su medžiais. Galite joms tarnauti skaitydami ar klausytis jų atpasakojimo ir sekti jose pateiktais nurodymais, tačiau vis tiek nepajusite saldumo. Visose Puranose neatrasite saldumo. Net Ramajanoje ir Mahabharatoje rasite visai nedaug saldumo. Net jei savarankiškai skaitysite Šrimad-Bhagavatam, saldumas nepasirodys. Kodėl taip yra? Nes vaisiaus nebus paragavusi papūga ar gegutė. Šių paukščių snapeliuose yra kažkokia medžiaga, kurią jos perduoda vaisiaus minkštimui, ir šis įgauna ypatingą skonį. Todėl sakoma: yaha bhagavata pada vaisnavera sthane – norintis suprasti Šrimad-Bhagavatam privalo kreiptis į save realizavusį Vaišnavą ir iš jo klausytis (Čaitanya Čaritamrita 5.131).

Šrimad-Bhagavatam mus pasiekė per guru-paramparą iš Paties Šri Krišnos. Kas yra Šri Šukadeva Gosvamis? Jis yra Šrimati Radhikos papūga. Savo paties akimis jis regėjo visus dieviškuosius Krišnos žaidimus ir ragavo juos savo pojūčiais bei intelektu. Neskaitęs Šrimad-Bhagavatam tokio tyro rasika ir bhavuka bhagavatos draugijoje, iš tikrųjų negali paaiškinti šio šventraščio prasmės. Negalės paragauti nektaro. [pullquote]Kas nedalyvauja šiame procese, t.y. kas neskaitė ar negirdėjo Šrimad-Bhagavatam mokytojų-mokinių sekoje ir taip pats netapo rasika bei bhavuka, tas negalės nei prisiliesti prie Šrimad-Bhagavatam prasmių, nei jų paaiškinti kitiems.[/pullquote] Jis tik tars žodžius – nors, aišku, tai žalos niekam neatneš. Kitaip tariant, jis pateiks paaiškinimus, tačiau vaisius skirsis nuo to, kurį Parikšitui Maharadžui bei kitiems klausytojams perdavė Šri Šukadeva Gosvamis.

Yra ir tokių bhaktų, panašių į Šukadeva Gosvamį, kurie išnagrinėjo Šrimad-Bhagavatam savo gurudevos bendrijoje ir kurie patys yra rasika bei bhavuka, tačiau šio šventraščio prasmių pilnai paaiškinti kitiems negali. Kodėl taip yra? Aiškindami tam tikras jo ištraukas jie nualpsta, nes atsimena dieviškuosius Krišnos žaidimus. Netekę sąmonės jie nė žodžio nebegali pratarti. Jei Patsai Krišna ateitų pabandyti paaiškinti šios knygos prasmes, Jis nualptų Pats pirmasis. Šri Čaitanja Mahaprabhu irgi negalėjo kalbėti apie Šrimad Bhagavatam, todėl kartais klausydavosi jos iš Šrilos Gadadharos Pandito lūpų. O kai Radhika išgirsta kad ir pirmuosius pirmojo Šrimad-Bhagavatam skyriaus žodžius, janmady asya yatah – kas nutinka tuomet? Atsiminusi Krišną Ji iš karto nualpsta. Taigi Ji taip pat nesugebėtų nieko paaiškinti.

Šukadėva pateikia Šrimad Bhagavatam susirinkusiems Rišiams

Ir Gadadhara Panditas nesiliaudavo verkęs, tačiau šiuo atveju viskas buvo suplanuota taip: kadangi Mahaprabhu troško klausytis jo pasakojimų, Jogamaja neleido jam apalpti. Radha ir Krišna gali dovanoti ypatingą malonę, kaip kad prieš grįždami į Savo aprakata-lilą (neapreikštuosius dieviškus žaidimus). Jie praliejo malonę Šukadevai Gosvamiui. Jam paliepė: „Dar pasilik šiame pasaulyje. Mes jau iškeliaujame, bet tu turi dar šiek tiek pasilikti. Suteikiam tau malonę, – sugebėjimą visiems paaiškinti Šrimad-Bhagavatam neapalpstant. Gali būti, kad neteksi sąmonės, kuomet atsiminsi Mane ar Radhiką, kalbėdamas apie Brahmara Gitą ar rasa-lilą – taigi stenkis šias temas praleisti. Niekada tiesiogiai neištark nei Mano, nei Radhikos vardų. Tramdyk savo jausmus. Iš mudviejų sklis ypatinga malonė, kurios dėka ir galėsi paaiškinti Šrimad-Bhagavatam. Kitaip tą padaryti būtų labai sunku. Be galo sunku.“

gurau gosthe gosthalayisu sujane bhusara-gane
sva-mantre sri-namni vraja-nava-yuva-dvandva-sarane
sada dambham hitva kuru ratim apurvam atitaram
aye svantar bhratas catubhir abhiyace dhrta-padah

„O brangus brolau, o paikas prote! Parpuolęs prie tavo pėdų, nuolankiai meldžiu tavęs gražiausiais žodžiais: „Nugalėk puikybę ir pažadink savyje taurią ir nenutrūkstamą rati Šri Gurudevai, Šri Vradža-dhamai, Vradžos gyventojams, vaišnavams, brahmanams, savo dikša mantroms, Aukščiausiojo Viešpaties Šventajam Vardui ir amžinai jaunai Dieviškajai Vradžos Porai Kišora-Kišorei, Šri Šri Radha-Krišnai.“ (Šri Mana-šikša, 1 posmas)

Šrila Raghunatha Dasa Gosvamis

„Kuru ratim“: Būkite prisirišę prie šikša ir dikša guru, labiau prisirišę negu šradhos pakopoje, labiau nei ašakti pakopoje ir dar stipriau nei rati pakopoje (kai rati reiškia bhava-bhakti). Rati (kai ji reiškia premą, tyra meilę) visiems šiems išvardintiems dalykams turėtų apsireikšti bhaktos širdyje.

„Gosthe“ nurodo Vradžos gyventojus. Visuomet atminkite: kai Krišna gyvena Nandagone, Gokuloje ir Vrindavanoje ir jį supa gopos ir gopės, – Jis atlieka daugybę dieviškųjų žygių. Tie, kurie ten gyvena – Nanda Baba, Motina Jašoda, gopos, gopės, povai, elniai – visi šie gyventojai nuolatos atmena Krišną su didžiule meile.

„Šri namne“: Su tvirtu tikėjimu kartokite harinamą, kurią Gurudeva jums davė, mąstydami: „Šie vardai – tai Pats Krišna“. Krišna ir Jo vardai nesiskiria vienas nuo kito, tad kartokite juos su nepalaužiamu tikėjimu. Šie vardai gali išpildyti visus jūsų troškimus netgi labiau, nei Krišna gali tai padaryti.

Kartokite ne mažiau kaip šešiolika ratų. Geriau kartokite daugiau nei šešiolika. Šis kartojimas gali išgelbėti jus nuo gimimo ir mirčių verpeto šiame pasaulyje.

„Sva-mantre“ kalba apie jūsų dikša mantras. Kartokite savo mantras tris kartus per dieną. Jei negalite kartoti vidurdienį, tuomet kartokite dukart ryte ( vieną mantrą už rytą ir vieną už vidurdienį), ir tuomet dar vieną vakare. Kartokite kasdien. Nebūkite silpni.

Ir medituokite remdamiesi šiuo posmu:

na dharmam nadharmam sruti-gana-niruktam kila kuru
vraje radha-krsna-pracura-paricaryam iha tanu
saci-sunum nandisvara-pati-sutatve guru-varam
mukunda-presthatve smara param ajasram nanu manah

„O prote! Vedos ir Šruti pasakoja apie dharmą ir adharmą. Atmesk jas ir visa širdimi atsidėk Šri Šri Radha-Krišnos Jugalos meilės tarnystei čia, Vradžoje, nes Šruti nedvejodamos skelbia juos esant aukščiausiuoju garbinimo objektu ir Absoliučia Tiesa. Visad atmink Šri Šačinandaną Šri Čaitanją Mahaprabhu, paveldėjusį Šrimati Radhikos gymį ir jauseną. Matyk jį kaip tapatų Nanda-nandanai, o Šri Gurudevą visada prisimink kaip brangiausią Šri Mukundos tarną.“ (Šri Mana-šikša, 2 posmas)

Šiame posme Šrila Raghunatha dasa Gosvamis moko savo protą užuot užsiėmus religija ar nereligija, atsidėti vien tarnystei Radhai ir Krišnai. Jis moko mus, kaip įteigti savo protui, jog Šrimati Radhika yra mūsų garbinama Dievybė, o Krišna yra mūsų Svaminės, Radhikos, mylimasis. Nesistenkite užmegzti tiesioginius santykius su Krišna, kadangi gali iškilti ir troškimas patenkinti jusles. Būkite su tuo atsargūs. Medituokite Šri Guru asmeninę veiklą ir jo pamokymus. Medituokite Gurudevą kaip krišna-pretšhą, patį mylimiausią Krišnai.

saksad-dharitvena samasta-sastrair
uktas tatha bhavyata eva sadbhih
kintu prabhor yah priya eva tasya
vande gurh sri-caranaravindam

„Visi šventraščiai skelbia, kad Šri Gurudeva yra sakšat hari, Šri Hari energijos įsikūnijimas, todėl visi šventieji laiko dvasinį mokytoją Viešpaties atstovu, nesiskiriančiu nuo Jo Paties. Šri Gurudeva toks brangus Viešpačiui, todėl yra jo slaptas patikėtinis (ačhintya-bhedabheda-prakaša-vigraha) – nesuvokiamai skirtinga ir kartu nesiskirianti nuo Jo šlovinamo Viešpaties apraiška. Aš aukoju savo maldas jo lotoso pėdoms.“ (Šri Guruvaštakam, 7 posmas)

Laikykite guru Krišnos, Hari, apraiška. Jis turi visas savybes, kurias turi Krišna, tačiau visuomet mąsto: „Aš – Krišnos tarnas“.

yasya prasadad bhagavat-prasado
yasyaprasadanna-gatih kuto ‘pi
dhyayam stuvams tasya yasas tri-sandhyam
vande guroh sri-caranaravindam

„Tik Šri Gurudevo prielankumo dėka galima gauti Krišnos malonę, be jo malonės gyvosios būtybės negali tobulėti ir išsivaduoti. Medituodamos triskart per dieną į Šri Gurudevos šlovę ir rečituodamas stava-stuti, aš aukoju maldas jo lotoso pėdoms.“ (Šri Gurvaštakam, 8 posmas)

Gurudevos prasadas, jo malonė yra viskas. Be guru malonės, nėra ko ir kalbėti apie dvasinę pažangą. Nors jau palieku Johanesburgą ir keliauju į Navadvipą ir Vrindavaną, visuomet taip galvokite ir tai praktikuokite; ir jūsų gyvenimai taps sėkmingi.